Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) psichologijos katedrą, jos istoriją, vykdomas studijas, mokslinius tyrimus ir kontaktinę informaciją. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant katedros archyvus, mokslines publikacijas ir kitą viešai prieinamą informaciją.
Įvadas
LEU psichologijos katedra yra svarbus psichologijos mokslo ir studijų centras Lietuvoje. Katedra vykdo įvairius mokslinius tyrimus, rengia psichologijos specialistus ir teikia konsultacijas visuomenei. Siekiant pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir informaciniais tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus, kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Patvirtinkite savo sutikimą juos naudoti, paspausdami „Sutinku“.
LEU Psichologijos Katedros Istorija
Psichologijos katedra Vytauto Didžiojo universitete (VDU) buvo atkurta 1991 metais. Tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, doc. dr. Juvencijus Lapė, ėmėsi organizuoti studijas. Buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai katedros gyvavimo metai buvo skirti psichologijos studijų organizavimui. Įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos. Atkuriant psichologijos mokslo kryptį VDU daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti. Daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Vėliau vadovavimą Psichologijos katedrai perėmė doc.dr. Vaclovas Martišius.
1998-2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus.
2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Bendrosios psichologijos katedrai 2002-2004 metais vadovavo doc. dr. Antanas Valantinas. Nuo 2004 m. iki 2016 m. rudens Bendrosios psichologijos katedrai vadovavo doc. dr. Visvaldas Legkauskas.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Studijų Programos
Psichologijos studijos vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai. Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė.
Bendrosios psichologijos katedra vykdo psichologijos bakalauro nuolatines ir ištęstines studijas. Iki 2009 metų ištęstinės (neakivaizdinės) psichologijos bakalauro studijos, plėtojančios visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėją, buvo labai populiarios. Tačiau nuo 2010 metų jų atsisakyta ir studentai priimami tik į nuolatines studijas.
Katedroje vykdomos trys magistrantūros studijų programos (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) bei psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijos (nuo 2011 m.
Moksliniai Tyrimai
Katedros dėstytojų mokslinio darbo kryptys siejosi su jos narių nagrinėjamomis problemomis iki jiems ateinant dirbti į VDU. Docentės B. Grigaitė ir A. Palujanskienė tyrė vaikų adaptaciją mokykloje ir jų mokymosi problemas. Doc. B. Grigaitė vadovavo trejų metų longitudiniam tyrimui „Rašytinė kalbos mokymas vaikų darželyje“. Už šiuos tyrimus jai buvo paskirtas Atviros Lietuvos fondo finansavimas. Doc. V. Martišius tyrinėjo konteksto plačiąja prasme reikšmę pažinimo procese. Doc. J. Lapė tyrinėjo kito asmens suvokimo ypatumus.
1995 - 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai (doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc. dr. Aldona Palujanskienė), emocijų ypatumų tyrimai (prof. habil. dr. Vytis Viliūnas, doc. dr. Albina Kepalaitė), inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai (doc. dr. Juvencijus Lapė, Remigijus Bliumas), kognityvinės psichologijos (doc. dr. Vaclovas Martišius), specialiųjų poreikių vaikų psichologios (doc. Dr. Algirdas Grigonis).
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Nuo 1998 m. projekto vadovas - prof. habil. dr. Antanas Goštautas, koordinatorė doc. dr. Ina Pilkauskienė.
Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis. Daugiausia publikacijų paskelbė A. Goštautas, I. Pilkauskienė, L. Šinkariova, L. Gustainienė, A. Endriulaitienė.
Žaidimų Tyrimo Laboratorija
LEU taip pat vykdo projektą, kuris remiasi idėja, kad žaidimas yra vaiko pažinimo būdas ir raidos skatulys, o išplėtotos žaidimo formos tiesiogiai parengia vaiką mokymuisi ir formuoja bazinius gebėjimus. Projekto metu bus siekiama stiprinti vaikų savireguliacijos įgūdžius per vaikui natūralią ir patrauklią veiklą - žaidimą. Šio mokslinio projekto tikslas - sukurti instrumentą, kuris skatintų vaikų žaidybinę veiklą ir padėtų formuotis vaikų savireguliacijos įgūdžius. Tyrimu bus siekiama išsiaiškinti, kaip vaikų žaidybinės veiklos metu formuojasi savireguliacijos funkcija. Tyrimai bus atliekami LEU Žaidimo tyrimo laboratorijoje ir keliose vaikų ugdymo įstaigose: Vilniaus miesto darželių ikimokyklinio ugdymo grupėse. Tyrimas sieks identifikuoti veiksmingiausias suaugusiųjų elgesio strategijas, padedančias vaikams sėkmingai dalyvauti žaidime ir ugdytis savireguliaciją; aprašyti nuoseklius savireguliacijos formavimosi žingsnius; skatinti žaidybinėje situacijoje pasiektos savireguliacijos perkėlimą į kitas kasdienio gyvenimo situacijas; sukurti instrumentą ir parengti metodines rekomendacijas padedančias švietimo pagalbos specialistams ir tėvams ugdyti vaikų savireguliaciją. Projekto rėmuose bus parengta monografija, suteikianti platesnį supratimą apie žaidimo raidą, jo reikšmę vaiko raidai ir savireguliacijai. Projekto metu bus siekiama kuo plačiau paskleisti tyrimų rezultatus švietimo pagalbos specialistų ir tėvų bendruomenėse. Bus rengiami pristatomieji seminarai, kuriuose praktikams bus išsamiai pristatomas sukurtas savireguliacijos skatinimo instrumentas ir parengtos metodinės rekomendacijos. Dalyviai bus skatinami dalintis įgyta patirtimi savo ugdymo įstaigose. Šio tyrimo rezultatų analizė ir sukurtas instrumentas kartu su metodinėmis rekomendacijomis, padės skatinti ir tobulinti kokybišką ir vaiko poreikius atitinkantį vaikų ugdymą tiek ikimokyklinio ugdymo institucijose, tiek šeimose. Projekto metu sukurtas instrumentas galės būti naudojamas Lietuvos ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigose, taip pat ir kitose šalyse, be to daug prisidės prie lavinimo ankstyvoje vaikystėje mokslų srities plėtojimo tarptautiniu mastu. Projekto metu parengta monografija bus skirta mokslininkams ir praktikams.
Darbuotojai
Skirtingais laikotarpiais katedroje dirbo įvairūs dėstytojai ir mokslininkai. Tarp jų:
- prof. dr. Auksė Endriulaitienė
- prof. dr. Aidas Perminas
- prof. dr. Liuda Šinkariova
- prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė
- doc. dr. Albina Kepalaitė
- doc. dr. Loreta Gustainienė
- doc. dr. Vaclovas Martišius
- doc. dr. Visvaldas Legkauskas
- dr. Jurga Misiūnienė
- dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė
- dr. Viktorija Čepukienė
- dr. Rytis Pakrosnis
- doc. dr. Antanas Valantinas
- dr. Saulė Raižienė
- dr. Viktorija Čepukienė
- dr. Aistė Pranckevičienė
- dr. Klaudija Pauliukevičiūtė
- dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
- Vilma Narkevičienė
- dr. Rasa Markšaitytė
- dr. Aurelija Stelmokienė
- Justinas Pikūnas
- Antanas Paškus
- M. Katiliūtė
- Bieliauskas
- E. Rimkutė
- Poškienė
- B.Pociūtė
- R. Kočiūnas
- D. Gailienė
- R. Bieliauskaitė
- G. Gudonytė
- Gudonis
- J.Kasiulis
- A. Valantinas
- A. Kučinskas
- V.Barvydienė
- A.Goštautas
Taip pat svarbu paminėti ilgametę referentę Ritą Laužackienę, be kurios neįsivaizduojamas sklandus psichologijos padalinių darbas. 2016 metais ji buvo išrinkta metų darbuotoja. Skirtingais laikotarpiais referentėmis dirbo Gryta Malinauskienė, Živilė Grincevičiūtė, Iveta Gadeikytė, Roberta Gadeikytė-Juškė.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Kontaktinė Informacija
Nėra konkrečios kontaktinės informacijos apie LEU psichologijos katedrą, tačiau pateikiami kontaktiniai duomenys, kurie gali būti naudingi susisiekiant su universiteto atstovais:
- Nėries g. (8 46) 39 86 37
- El. p.
- Basanavičiaus g. (8 347) 56 444
- El. p.
- Armino g.
- Višinskio g. 25-201-203 kab, LT-76351 Šiauliai.
- 39, 605 kab.LT-08106 Vilnius
- Telefonas: (8 5) 260 78 84
- El. p.
- 29, 334 kab., LT-11107 Vilniusel. p.
Socialinė Pedagogika ir Karjeros Galimybės
Mėgsti analizuoti ir kritiškai vertinti aplinką, gebi išklausyti ir suprasti jaunosios kartos problemas, turi organizacinių gebėjimų, svajoji padėti žmonėms geriau orientuotis socialinėje aplinkoje ir asmeniniame gyvenime? Studijuok socialinę pedagogiką! Socialinis pedagogas - tai vaiko gerovės advokatas, pasirengęs dirbti institucijose, atliekančiose ugdymo funkcijas ir gebantis vykdyti socializacijos, ankstyvosios prevencijos, pagalbos prevencijos ir reabilitacijos programas, galintis ir įgalinantis asmenį padėti sau ir kitiems spręsti socioedukacines problemas. Socialinis pedagogas gebės atstovauti vaiko teisėms ir interesams, organizuoti ir teikti socialinę, pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikui, šeimai, mokyklos bendruomenei, vertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikui kylančiais sunkumais, dirbti su vaikais, priklausomais nuo kvaišalų, patiriančiais smurtą, vykdyti mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, elgesio ir kitų problemų sprendimo prevencines programas, teikti ir organizuoti būtinas socialines paslaugas įvairioms bendruomenių grupėms. Įgiję socialinio pedagogo kvalifikacinį laipsnį galėsite sėkmingai atlikti mokymosi organizatoriaus, kūrybiško ugdytojo, galimybių kūrėjo, talkininko, patarėjo, partnerio, tarpininko tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių, ugdymo proceso organizavimo ir koregavimo koordinatoriaus vaidmenis.
Atvykimas į Lietuvą Studijų ar Mokslinių Tyrimų Tikslais
Jei esate studentas, dėstytojas ar tyrėjas ir planuojate atvykti į Lietuvą studijų ar mokslinių tyrimų tikslais ne ilgiau kaip vieneriems metams, galite gauti nacionalinę vizą. Jei planuojate pasilikti ilgiau, turėtumėte kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi (paprastai išduodamas 1 metams, studentams, tyrėjams ir dėstytojams - 2 metams, ir vėliau gali būti pratęstas). Privalomas mokestis - 60,00 EUR. Kai Migracijos departamento specialistai priims sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pagaminta kortelė bus išsiųsta į užsienį. Užsienietis turi turėti vizą, suteikiančią teisę atvykti į Lietuvą, arba naudotis beviziu režimu.
tags: #LEU #psichologijos #katedra #kontaktai