Liaudies medicina prieš depresiją: natūralūs būdai įveikti prislėgtą nuotaiką

Depresija - tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sukelti psichikos sutrikimai, kurie pasireiškia prislėgta nuotaika, mąstymo tempo sulėtėjimu, aktyvumo sumažėjimu ir tęsiasi ne mažiau, kaip vieną mėnesį. Kaip ir visomis ligomis, taip ir depresija susergama ne iš karto. Ji turi savo priešistorę ir priežastis. Depresija gali užklupti tiek jauną, tiek pagyvenusį ir labiau „myli“ moteris. Į šį sutrikimą specialistai žiūri, kaip į sudėtinį, t.y. susijusį su biologiniais, socialiniais ir psichologiniais veiksniais. Nors dabar masiškai skiriami vaistai depresijai gydyti - antidepresantai, tačiau depresijos mąstai auga ir daugiausiai pasikartojančios depresijos sąskaita. Vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje teigia, kad šie vaistai laukiamo teigiamo poveikio neduoda. Atsiranda naujų teorijų ir gydymo metodų, vyrauja nuomonė, kad reikia taikyti kompleksinį gydymą, į kurį įeina ne tik vaistai, bet ir psichologinė pagalba bei sveika gyvensena. Daugiau nei 60-ties pasaulyje priskaičiuojamų natūralios medicinos sričių atstovai teigia, kad yra ne vienas būdas depresija nesusirgti, o laiku susigriebus ligos pradžioje, apsieiti be vaistų.

Šiame straipsnyje apžvelgsime liaudies medicinos priemones, kurios gali padėti kovojant su depresija. Sužinokite, kaip kasdienės priemonės, tokios kaip žolelių arbatos, mityba ir gyvenimo būdo korekcijos, gali padėti suvaldyti nerimą ir prislėgtą nuotaiką.

Depresijos atpažinimas ir priežastys

Svarbiausia ją laiku atpažinti ir pradėti gydyti. Klasikinę depresiją galima atpažinti iš šių požymių:

1. Prislėgta nuotaika. Žmogus sako, jog gyvenime nėra nieko gražaus, negali kartu su artimaisiais džiaugtis, liūdėti, negali adekvačiai reaguoti į susidariusias situacijas, išgyvena dėl savo pasikeitimo, jaučiasi našta kitiems, gali net nusižudyti.
2. Sulėtėjęs mąstymas. Žmogus dažnai pamini, kad negali mąstyti, galvoje tuščia, sunku reikšti ir formuluoti mintis.
3. Iniciatyvos stoka ir užslopinti judesiai. Žmogus skundžiasi, kad nieko negali daryti, jam sunku net atsikelti. Jo kalba skurdi, fragmentiška, o kalba tyliai, su giliais atodūsiais. Kenčiantieji nuo depresijos tampa pasyvūs ir juda per jėgą.

Prie šių požymių dar prisideda somatiniai depresijos požymiai:

• miego sutrikimai, kai anksti pabundama, sunku užmigti;
• apetito sumažėjimas iki visiško atsisakymo valgyti;
• moterims sutrinka mėnesinių ciklas arba jos visai išnyksta;
• svorio pakitimai: dažniau sumažėjimas arba padidėjimas;
• vidurių užkietėjimas;
• libido ir potencijos sumažėjimas;
• negalėjimas pajusti malonumą.

Žmonėms, kurių šeimoje buvo depresijos atvejų, pavojus susirgti depresija yra didesnis. Depresija gali atsirasti ilgai sergant lėtinėmis ligomis, pvz. išsėtine skleroze, onkologinėmis ligomis ir kt. Depresija dažnesnė hormonų persitvarkymo periodais (paauglystė, nėštumas, gimdymas ar menopauzė). Ją gali sukelti socialiniai faktoriai arba staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas, pavyzdžiui, išėjimas į pensiją, darbo praradimas, emigracija. Ilgalaikiai ir sunkūs psichologiniai išgyvenimai, pavyzdžiui, skyrybos, artimo žmogaus mirtis, stresas šeimoje, smurtas, patyčios. Ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (smegenų insultas, širdies infarktas, paralyžius ir kt.). Miegas sutrikimai. Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiniais gėrimais. Naujausi tyrimai atskleidžia depresijos ir uždegimo kūne ryšį. Depresija dažnai lydi nerimą, t.y. žmogaus būdą žiūrėti į ateitį, matant tik pavojus. Depresija išsivysto tuomet, kai nerimaujantis žmogus praranda tikėjimą savimi, kad susitvarkys su šiais pavojaus ir …. pasiduoda.

Taip pat skaitykite: Saugumo sprendimai psichiatrijos įstaigose

Liaudies medicinos priemonės depresijai gydyti

Jonažolė - natūralus antidepresantas

Jonažolė (Hypericum perforatum) yra itin naudingas augalas, liaudies medicinoje naudojamas jau daugiau nei 2000 metų. Senovės graikai naudojo ją įvairių negalavimų, įskaitant žaizdų ir psichinės sveikatos problemų gydymui. Augalo pavadinimas hypericum yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „hyperikon“, kuris reiškia „virš apsireiškimo“ - tai tiesioginė nuoroda į senovinį jo naudojimą siekiant atbaidyti piktąsias dvasias.

Jonažolė liaudies medicinoje turi gilias ištakas ir naudojama kaip visapusiškas vaistas. Ji puikiai žinoma mūsų natūralios medicinos šalininkams ir vis dar plačiai naudojama šiuolaikinėje medicinoje. Tyrimai rodo, kad ji gali būti veiksminga gydant depresiją, nerimą ir kitus nuotaikos sutrikimus. Ji taip pat dažnai naudojama kaip priešuždegiminis vaistas ir padeda nuo priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomų.

Tuo tarpu apie liaudies mediciną išmanantys senoliai puikiai žino, kad vien čia jonažolės teigiamos savybės tikrai nesibaigia. Ji gali padėti turint odos problemų, kovojant su virusais ir netgi kenčiant nuo hormonų pusiausvyros sutrikimų.

Jonažolė praturtinta įvairiais aktyviais junginiais, įskaitant hipericiną, hiperforiną ir kitus flavonoidus, kurie, kaip manoma, yra atsakingi už daugybę naudingų savybių sveikatai. Joje taip pat yra eterinio aliejaus, PP ir C vitaminų, mineralinių druskų bei kitų medžiagų. Būtent dėl savo ypatingos sudėties jonažolė yra tokia vertinga ir natūralios medicinos šalininkai dažnai rekomenduoja griebtis šio augalo. Kai kurie ryškiausi jonažolės privalumai:

• Natūralus antidepresantas. Tai bene plačiausiai žinoma jonažolės savybė, kurią pripažįsta net ir šiuolaikinė medicina. Jonažolėje esančios medžiagos slopina ir/ar atideda serotonino, dopamino ir norepinefrino reabsorbaciją, todėl žmonės pasijaučia energingesni bei laimingesni.
• PMS palengvinimas. Įrodyta, kad jonažolė veiksmingai mažina PMS simptomus, tokius kaip mėšlungis, pilvo pūtimas ir nuotaikos svyravimai.
• Efektyvus kovojimas su virusais. Kai kurie specialistai tikina, jog jonažolė gali užkirsti kelią hepatitui, AIDS ir kitiems virusinės kilmės susirgimams. Tiesa, jonažolės nereikėtų vartoti dideliais kiekiais ir prieš tai geriausia pasitarti su gydytoju.
• Hormonų pusiausvyros sutrikimų gydymas. Jonažolė padeda reguliuoti hormonų sistemą, tad susidūrus su skydliaukės ar kitais sutrikimais išties verta išmėginti šio augalo preparatus.
• Menopauzės palengvinimas. Nuotaikų kaita yra daugelio menopauzę išgyvenančių moterų problema, kurią galima sušvelninti šiuo natūraliu produktu.
• Priešuždegiminis vaistas. Jonažolė turi antioksidantų ir kitų uždegimą malšinančių komponentų, todėl ji veiksminga gydant tokias ligas kaip artritas, raumenų skausmas, podagra, odos bei skrandžio gleivinės uždegimas. Dėl tų pačių savybių jonažolė teigiamai veikia ir širdies bei kraujagyslių sistemas.
• Nemigos gydymas. Įrodyta, kad jonažolė padeda nuo nemigos ir kitų miego sutrikimų, nes pasižymi raminančiu poveikiu organizmui ir gali padėti skatinti ramų miegą.
• Apsauga nuo vėžinių susirgimų. Antioksidantai yra pagrindinis priešnuodis vėžiniams susirgimams, o antioksidantų tikrai netrūksta šioje vertingoje žolėje. Švento Jono žolė gali būti vienu iš papildomų būdų apsisaugoti nuo oksidacinio streso, kuris pažeidžia ląsteles, tačiau svarbu nepamiršti, kad vien jos nepakaks.
• Natūralus odos gydymas. Su jonažole išoriškai gydomi nudegimai, mėlynės ir nubrozdinimai. Ši vaistažolė naudinga tuo, jog sugeba stimuliuoti kraujotaką ir taip skatinamas odos ląstelių atsinaujinimas.

Jonažolė naudojama įvairių formų, įskaitant arbatą, papildus ir išoriškai pasitelkiamus tepalus. Žinoma, naudojant šį augalą, svarbu vadovautis vaistinio preparato pakuotėje nurodytomis instrukcijomis ir pasikonsultuoti su savo gydytoju ar vaistininku. Tačiau akivaizdu, jog tai itin vertingas augalas, kuris ne veltui vadinamas vaistu nuo 100 ligų.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti agresyviam vaikui

Jonažolės arbata

Lietuvoje Jonažolė žydi vasarą, bet vertingiausia būna žydėjimo pradžioje, todėl reikėtų skinti birželio pabaigoje. Jei tuo metu suskubsite prisiskinti žolelių, galėsite pasigaminti kvapnią arbatą net nesivargindami jos nusipirkti parduotuvėje. Rinkti ir džiovinti galima tiek žiedus, tiek stiebelius, tiek lapelius. Jei nežinote kaip atrodo jonažolė, ją atskirsite lengvai nes šis augalas pasižymi ryškiai geltonais žiedais, žaliais lapeliais ir auga iki 1 metro aukščio. O skanios jonažolės arbatos receptas yra išties paprastas. Vienam puodeliui arbatos reikia 1 valgomojo šaukšto džiovintos jonažolės, stiklinės vandens ir vieno arbatinio šaukštelio medaus. Užpilkite žoleles karštu vandeniu ir vos po penkių minučių nukoškite vandenį, pagardinkite jį medumi ir mėgaukitės sveiku bei skaniu gėrimu. Tiesa, jonažolių arbata turėtų būti geriama rytais, nes tonizuoja organizmą. O išgėrus tokios arbatos, veikiausiai pasijusite labiau atsipalaidavę, linksmesni, ne taip stipriai jausite irzlumą ar nuotaikų kaitą.

Jonažolių aliejus

Jei kartais iš šio augalo norėtumėte pasigaminti jonažolių žiedų aliejaus, jį irgi pasigaminsite nesunkiai. Tereikia 20g šviežių jonažolės žiedų užpilti su 200 ml saulėgrąžų aliejaus ir laikyti 2-3 savaites tamsioje vietoje, vis pamaišant. Vėliau perkošti ir supylus į tamsaus stiklo butelį naudoti tokį natūralų produktą tada, kai jo prireikia. Jonažolės aliejus naudojamas tepant ant žaizdų, opų, pragulų ir iššutimų. Be to, jį galima lašinti į nosį, kai užklumpa sloga.

Atsargumo priemonės

Tačiau svarbu pažymėti, kad nors jonažolė pasižymi didele nauda sveikatai, ši vaistažolė gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausiai pasitaikantis jonažolės šalutinis poveikis yra galvos svaigimas ar net pykinimas ir nuovargis. Tiesa, neigiama reakcija pasitaiko gan retai ir labiau yra susijusi su per dideliu vaistažolės naudojimu. Kai kurie tyrimai parodė, kad jonažolė gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, įskaitant antidepresantus ir kontraceptines tabletes. Taip pat nerekomenduojama jonažolės vartoti nėščioms ar žindančioms moterims, nes jos poveikis vaisiui ir kūdikiui nėra gerai žinomas.

Liaudies medicinos žinovai jonažolę vadina vaistu nuo 99 ligų. Vis dėlto, jos reikia vartoti atsargiai ir ne ilgiau kaip 4 savaites. Jonažolės nepatariama vartoti jei aukštas kraujospūdis, užkietėję viduriai, nėštumo metu, taip pat turintiems jautrią odą. Jokiu būdu negalima vartoti prieš kaitinantis saulėje ar švitinantis kitais spinduliais. Netinka vartojant hormoninę kontracepciją. Net sveikiems žmonėms stipri jonažolių arbata gali sukelti gastrito simptomus, o sergantiems skrandžio opa išprovokuoti stiprius spazmus ir žarnyno skausmus. Piktnaudžiavimas jonažolėmis gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą.

Vaistinis valerijonas

Vaistinių valerijonų žaliavoje yra iki 2,5 proc. eterinio aliejaus, kurio svarbiausią dalį sudaro borneolio ir izovalerijono rūgšties esteris. Dar yra kamfeno, pineno, limoneno, skruzdžių, obuolių, acto, sviesto, valerijono rūgščių, mirtenolio, procezuleno, alkaloidų (chatinino, valerino), tanidų, saponinų, dervų, glikozidų, fermentų, mineralinių druskų (kalio ir mangano). Valerijonų šaknyse yra per 100 įvairių cheminių medžiagų, tad augalas plačiai vartojamas mokslinėje ir liaudies medicinoje. Nervų ligas juo gydė senovės graikų gydytojai. Dioskaridas manė, kad valerijonais bus galima reguliuoti mintis.

Taip pat skaitykite: Psichologinis konsultavimas: apžvalga

Valerijonų biologiškai veikliosios medžiagos ramina nervų sistemą, tinka nuo nemigos, atpalaiduoja širdies kraujagyslių, virškinimo trakto spazmus, malšina širdies ir vidurių skausmus, skatina virškinimo liaukų sekreciją, tulžies išsiskyrimą. Valerijonų preparatai plečia širdies kraujagysles, gerina kraujo apytaką, širdies raumens mitybą, gydo klimakterines neurozes. Gydymui vartojamas valerijonų užpilas, nuoviras ir kt. formų vaistai. Manoma, kad stipriau veikia nuoviras, pagamintas iš šviežių (nedžiovintų) šakniastiebių ir šaknų.

Valerijonas visuomet populiarus. Jo arbata ramina nervus, malšina širdies, gerklės, dantų, vidurių skausmus, mažina pilvo pūtimą, atpalaiduoja bronchų spazmus. Kartais gydomasi kvėpuojant jo eteriniu aliejumi. Tai daroma šitaip: išdžiovintą žaliavą ilgai laikykite gerai uždengtame inde, paskui indą atidarykite ir įkvėpkite valerijono lakiųjų medžiagų.

• Užpilui (sutrikus nervų sistemai, kamuojant širdies neurozei, virškinamojo trakto spazmams, nemigai): 10 g valerijonų šakniastiebių ir šaknų (žaliavos) emaliuotame inde užplikoma 200 ml (stikline) vandens. Indas uždengiamas ir įstatytas į verdančio vandens vonelę kaitinamas 15 min. Aušinama kambario temperatūroje 45 min., perkošiama, žaliava nusunkiama. Į gautą užpilą įpilama iki 200 ml virinto vandens. Suaugusiesiems rekomenduojama po 1-3 valgomuosius šaukštus, mažiems vaikams - po arbatinį šaukštelį 3-4 kartus per dieną, 30 min. po valgio.
• Nuovirui: 10 g valerijonų žaliavos emaliuotame inde užpilama 300 ml kambario temperatūros vandens, indas uždengiamas ir įstatytas į verdančio vandens vonelę kaitinamas 30 min. Aušinama 10 min. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

Tačiau valerijono preparatų verčiau atsisakyti sumažėjus raumenų tonusui, kraujospūdžiui, esant melancholijai, vartojant migdomuosius vaistus ir kt. Valerijonas gali slopinti virškinimo organų veiklą, sukelti galvos skausmą, pykinimą. Padauginus valerijonų, greičiau kreša kraujas. Prieš vartodami pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Vaistinė melisa

Vaistinė melisa ramina centrinę nervų sistemą, ypač esant nemigai, susijaudinus, sergant migrena, skausmingomis mėnesinėmis, ji tinka ligoniams, sergantiems vegetaciniais negalavimais. Įvairiose šalyse įsitikinta, kad vaistinė melisa stiprina širdies raumenį, atpalaiduoja galvos smegenų nervų spazmus, mažina ūžimą ausyse ir galvos svaigimą. Melisų dedama į vaistažolių mišinius, kuriais gydomas širdies nepakankamumas, širdies neurozė, nemiga, taip pat tinka aromatinėms ir gaivinančioms vonioms ruošti.

Iš melisų ruošiamas užpilas: 10 g susmulkintos žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 30-50 min. pritraukti. Perkošus gerkite prieš valgį po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.

Paprastoji sukatžolė

Sukatžolių galeniniai preparatai pasižymi raminamuoju poveikiu, mažina kraujospūdį, reguliuoja širdies veiklą. Jais gydoma širdies ir kraujagyslių neurozė, stenokardija, širdies sklerozė, hipertonija. Sukatžolių vaistai lėtina širdies ritmą ir stiprina jos susitraukimus. Be to, jie ramina nervus, padeda nuo nemigos, vegetodistonijos. Tinka klimakteriniu laikotarpiu, kai sutrikusi vegetatyvinė nervų sistema. Manoma, kad sukatžolės preparatų sedatyvinis poveikis yra keletą kartų stipresnis už valerijono preparatus.

Kitos vaistažolės ir priemonės

• Ramunėlių arbata: 1 valgomąjį šaukštą žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir 0,5 val. kaitinkite verdančio vandens vonelėje, paskui nukoškite. Gerkite 2-3 kartus per dieną po pusę stiklinės po valgio.
• Medus: Vakare (1-1,5 val. prieš miegą) išgėrus stiklinę šilto vandens su šaukštu medaus, ramiai užmiegama.
• Ženšenis: Ženšenio preparatai didina adrenalino ir adenotropinio hormono kiekį organizme, todėl tonizuoja centrinę nervų sistemą, mažina fizinį ir protinį nuovargį, nerimą, depresiją, stresą, gerina nuotaiką.
• Šafranas: Manoma, kad ir šafrano ekstraktas gali palengvinti depresija sergančiojo būseną, tačiau išsamių tyrimų apie tikslesnį jo poveikį kol kas nėra.
• Levandų ir rozmarinų arbata: Paimkite šių abiejų žolelių, užpilti jas verdančiu vandeniu, leisti joms nusėsti, tada gerti - tai bus natūrali tonizuojanti arbata, galinti pagerinti nuotaiką.

Vaistažolių rinkiniai (mišiniai)

• Nemiga ar padidėjęs nervingumas: Valerijonų šakniastiebiai (1 d.), apynių spurgai (1 d.), pipirmėčių lapai (2 d.). Vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline verdančio vandens. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.
• Padidėjęs nervingumas ar padažnėjęs širdies plakimas: Valerijonų šakniastiebiai (1 d.), sukatžolių žolė (1 d.), kmynų vaisiai (1 d.). Vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline verdančio vandens. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.
• Padidėjęs nervingumas, nemiga: Valerijonų šakniastiebiai (2 d.), ramunėlių žiedai (3 d.), kmynų vaisiai (5 d.). Vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline vandens. Geriama po ½ stiklinės rytą ir vakare.
• Širdies skausmai ar padažnėjęs širdies plakimas: Sukatžolių žolė (2 d.), valerijonų šakniastiebiai (2 d.), kraujažolių žolė (1 d.). Vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline vandens. Geriama po ketvirtadalį stiklinės.

Gydomosios vaistažolių vonios

• Padidėjęs nervingumas, nemiga, radikulitas: Po 100 g sukatžolių ir pelkinių gailių žolės užplikoma 2 l vandens, palaikoma 2 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36-38 °C). Procedūros trukmė - 15-20 min. (kas antrą dieną). Gydymo kursas - 10-12 vonių.
• Nemiga, nervingumas, neuralgijos skausmai: Po 100 g vaistinių barkūnų ir čiobrelių žolės, valerijonų šaknų užplikoma 6 l vandens, palaikoma 2 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36-38 °C). Procedūros trukmė - 10-15 min. Gydymo kursas - 10-12 vonių.
• Padidėjęs jautrumas, nemiga: 200 g valerijonų šaknų užplikoma 5 l vandens, palaikoma 3 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36-38 °C). Procedūros trukmė - 10-15 min. Gydymo kursas - 10-12 vonių.
• Padidėjęs jautrumas, nemiga, neuralgijos skausmai: Po 100 g pelynų žolės, pipirmėčių lapų, apynių spurgų užplikoma 5 l vandens, palaikoma 3 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36-38 °C). Procedūros trukmė - 10-15 min. Gydymo kursas - 10-12 vonių.
• Padidėjęs jautrumas, nemiga, sąnarių skausmai: 2 kg sauso šieno pakratų užplikoma 8 l vandens, virinama 1 val. ant silpnos ugnies, perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36-38 °C). Procedūros trukmė - 10-12 min. Gydymo kursas - 10-15 vonių.
• Nervų ligos, aterosklerozė: 50-100 g pušų pumpurų užplikoma 2 l vandens. Uždengtas indas 30 min. virinamas ant silpnos ugnies, perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 34-36 °C). Procedūros trukmė - 10-15 min. Gydymo kursas - 10-12 vonių.

Gyvenimo būdo pokyčiai ir mityba

1. Vaikščiokite ar bėgiokite gryname ore mažiausiai 30 min. per dieną.
2. Sumažinkite arba visai atsisakykite cukraus maiste. Įrodyta, kad saldumynai tiesiogiai veikia depresijos išsivystymą.
3. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, augalinių riebalų, kurie mažina organizme uždegimą.
4. Atsisakykite alkoholio, nes jis sukelia depresiją.
5. Laikykitės dienos režimo, stenkitės užmigti apie 22 val., keltis iki 6 val. ryto.
6. Išmokite išsisakyti neišgyventas neigiamas emocijas ir jas aptarti su specialistu.
7. Medituokite ir mąstykite pozityviai. Jau seniai įrodyta, kad meditacija mažina stresą ir nerimą.
8. Apsupkite save draugais ir namiškiais, bendraukite. Stiprus socialinis bendravimas gerina žmogaus psichinę būklę.
9. Depresiją gydo geri darbai, pagalba vargstantiems, sergantiems, našlaičiams.
10. Pasitelkdami dvasinius mokymus, išmokite priimti viską, kas vyksta, visur matant Dievo valią.

Nerimas - priežastys ir simptomai

Nerimo sutrikimų priežastys iki šiol nėra visiškai suprantamos. Paprastai tai siejama su trauminėmis gyvenimo patirtimis, nuolatiniu ir padidintu stresu, asmens polinkiu į nerimą, psichikos sveikatos sutrikimais, priklausomybėmis. Nerimas kaip normali organizmo reakcija, kylanti dėl gyvenimiškų situacijų nėra kažkas neįprasto ar pavojingo. Tačiau jei tokia būsena yra nuolatinė, perdėta, labai intensyvi ir iš esmės bloginanti kasdienio gyvenimo kokybę, labai tikėtina, kad susiduriama su patologiniu reiškiniu - nerimo sutrikimu. Tokiu atveju išmintingiausia pirmiausia kreiptis į gydytoją ir pasikonsultuoti dėl efektyviausių gydymosi būdų. Beje, pasak Amerikos psichiatrų asociacijos, dažniau nerimo sutrikimas diagnozuojamas moterims nei vyrams.

Dažniausi nerimo simptomai yra šie:

• Nervingumas, įtarumas, įsitempimas.
• Artėjančio pavojaus, panikos ar pražūties jausmas.
• Padidėjęs širdies plakimas.
• Greitas kvėpavimas (hiperventiliacija).
• Padidintas prakaitavimas.
• Drebulys.
• Silpnumas ar nuovargio jausmas.
• Negebėjimas susikaupti ir susikoncentruoti į kitus dalykus, išskyrus nerimą.
• Virškinimo sutrikimai, apetito praradimas arba padidėjimas.
• Miego sutrikimai, nemiga.

Nerimo sutrikimų tipai

Nerimo sutrikimas taip pat skirstomas į keletą tipų, sąlygotų skirtingų priežasčių. Jiems būdingi panašūs bendrieji simptomai, tačiau tam tikri simptomai yra labiau būdingi konkrečiam nerimo sutrikimo tipui.

• Generalizuotas nerimo sutrikimas. Jam būdingas nuolatinis nerimo ar baimės jausmas, trukdantis kasdieniam gyvenimui. Esant šiam sutrikimui nerimo jausmas tęsiasi ištisus mėnesius ar net metus. Generalizuotam nerimo sutrikimui taip pat būdingas irzlumas, negalėjimas susikaupti, galvos, neaiškios kilmės raumenų, pilvo skausmai, nuovargis, miego sutrikimai.
• Socialinio nerimo sutrikimas. Esant šiam sutrikimui jaučiama intensyvi, nuolatinė baimė būti kitų stebimam ir vertinamam, kitaip tariant - baimė būti žmonių apsuptyje. Ši baimė gali būti tokia stipri, kad žmogus nebegali jos kontroliuoti. Tai gali pasireikšti net ir tokiose situacijoje kaip ėjimas į darbą, mokyklą ar atliekant kitus kasdienius dalykus. Socialinio nerimo sutrikimui taip pat būdingas raudimas, prakaitavimas, drebulys, stiprus širdies plakimas, pilvo skausmai, raumenų sąstingis, balso tembro pokyčiai.
• Su fobijomis susiję nerimo sutrikimai. Tai intensyvi baimė arba pasibjaurėjimas tam tikrais objektais ar situacijomis. Fobijų sukelta baimė paprastai yra neproporcinga realiam situacijos ar objekto keliamam pavojui, pavyzdžiui, voro, varlės (ar pan.) baimė.

tags: #liaudiskos #priemones #nuo #depresijos