Įvadas
Depresija - tai ne tik psichologinė būsena, bet ir sudėtingas neurobiologinis sutrikimas. Ši liga, ypač aktuali vadovams, patiriantiems intensyvų stresą, reikalauja išsamaus supratimo apie tai, kas vyksta smegenyse. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai atskleidžia, kaip lėtinis stresas ir intensyvus darbo tempas sistemiškai veikia smegenų funkcijas. Šis supratimas yra būtinas norint efektyviai užkirsti kelią depresijai ir ją gydyti.
Vykdomųjų Funkcijų Sutrikimai ir Kognityvinis Nuovargis
Vykdomųjų funkcijų sutrikimai, tokie kaip planavimas, problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas, yra vieni ryškiausiai profesinį funkcionavimą veikiančių depresijos simptomų. Tai tiesiogiai paveikia lyderių gebėjimą efektyviai vadovauti organizacijai. Kognityvinis nuovargis, dažnai patiriamas vadovų, priimančių daugybę sprendimų per dieną, gali būti tiek depresijos priežastis, tiek pasekmė.
Knight et al. (2018) tyrimas atskleidė, kad depresijos metu pasireiškia kognityvinio funkcionavimo sutrikimai, apimantys darbinę atmintį, dėmesį bei informacijos apdorojimo greitį. Šie sutrikimai išlieka net ir po depresijos simptomų išnykimo, trukdydami ilgalaikiam funkciniam atsigavimui.
Polinkio ir Streso Modelis
Vadovai, dirbantys nuolatinės kognityvinės perkrovos sąlygomis, ypač jei turi genetinį polinkį depresijai, yra didesnėje rizikoje. Polinkio ir streso modelis (angl. Diathesis-stress model), aprašytas Dean & Keshavan (2017) tyrime, patvirtina, kad genetinis polinkis depresijai išryškėja tik veikiant stresoriams. Tai pabrėžia prevencijos svarbą - ypač organizacijų vadovams, kurių šeimos istorijoje buvo depresijos atvejų. Tokiais atvejais rekomenduojama prioritetizuoti streso valdymo strategijas.
Smegenų Biochemijos Pokyčiai
Depresija sutrikdo smegenų biochemiją, kas turi tiesioginę įtaką vadovo veiklai. Mandelli et al. (2019) tyrimas parodė, kad aukšto profesinio lygio asmenims būdingi mažesni atsako į gydymą ir remisijos rodikliai. Tai rodo, kad vadovams reikalingas individualizuotas gydymo planas, atsižvelgiant į jų profesinius iššūkius ir gyvenimo būdą.
Taip pat skaitykite: Širdies ritmas ir emocijos
Mikroglijos Ląstelių Vaidmuo
Specialios imuninės ląstelės - mikroglijos, randamos smegenyse, vaidina pagrindinį vaidmenį procesuose, susijusiuose su uždegimais. Jos atsakingos ir už blogą nuotaiką, kurią sukelia kai kurios neuroninės ligos ir, galbūt, depresija. Davido Engblomo Linköping Universiteto mokslininkų grupė praleido daug metų bandydama suprasti, kodėl uždegimai kūne, kuriuos dažnai išprovokuoja peršalimas ar gripas, priverčia mus jaustis taip blogai, kad norime sulįsti į savo kiautą.
Pasirodo, imuninių ląstelių aktyvumas paveikia ir nervines ląsteles. Kadangi smegenys yra jautrios ir gerai apsaugotos, paprastos imuninės ląstelės negali į jas patekti. Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad mikroglijos yra aktyvuojamos sergant kai kuriomis neurologinėmis ligomis: Alzheimeriu, Parkinsono liga, ar ištikus insultui. Žmonės, kenčiantys nuo šių būklių, dažnai jaučiasi blogai emociškai. Kiti tyrimai parodė, kad uždegiminiai procesai skatina ir depresijos atsiradimą.
Tyrimas parodė, kad gyvūnai jaučiasi blogai, kai mes aktyvuojame mikroglijų ląsteles. Mes pademonstravome, kad dvi signalinės molekulės: interleukinas-6 ir prostaglandinas E2 yra ypač svarbios šiuose procesuose. Uždegimo metu, skirtingi ląstelių tipai pradeda daug procesų. Nustatyti įvairių ląstelių tipų vaidmenis kūne ir atpažinti jų poveikį, yra vienas iš iššūkių.
Šiame tyrime mokslininkai naudojosi technika, vadinama chemogenetika, leidusia įjungti būtent mikroglijų ląsteles pelių smegenyse. Mokslininkai jas aktyvavo palikę peles speficinėje aplinkoje. Vėliau pelės tos aplinkos vengė, o tai leido mokslininkams suprasti, kad joms patirtis nepatiko. Bandydami išsiaiškinti ar mikroglijų ląstelės yra svarbi grandis tarp imuninės sistemos ir nuotaikos, mokslininkai tyrinėjo kas vyksta, kai mikroglijų ląstelės yra užblokuojamos. Kai jos negalėjo būti aktyvuotos, pelės nesijautė blogai net su uždegimu smegenyse.
Tyrimo rezultatai parodė, kad mikroglijų ląstelių aktyvavimas sukelia pelėms pasibjaurėjimą ir neigiamą nuotaiką. Galima daryti prielaidą, kad panašūs procesai vyksta ir žmogaus smegenyse, sergant tam tikromis ligomis. Mikroglijų ląstelės gali išprovokuuoti prislėgtą žmogaus būseną sergant su uždegimais susijusiomis ligomis, tokiomis kaip depresija.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Depresijos Simptomai ir Priežastys
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ psichiatras Edgaras Diržius teigia, kad depresija ateina iš lėto: palaipsniui temsta, o vieną dieną atsibudęs žmogus pamato, kad jau tamsu. Savo depresijos istorija dalijosi ir Karolis, kuris prisiminė iš pradžių jautęsis it Dievas, o tada - it Sizifas, be prasmės iki gyvenimo galo ridensiantis akmenį.
40 tūkst. žmonių Lietuvoje serga liga, kuri sukelia ilgalaikį nedarbingumą, neįgalumą, net priveda prie savižudybės. Depresijos diagnozę teisininkas, knygų autorius Karolis Petryla išgirdo prieš maždaug 10 metų. Nors gyveno, kaip pats sako, puikiai, turėjo sužadėtinę, gerą darbas su geru atlyginimu, daug draugų, prasidėjo emociniai svyravimai. Dabar jis žino, kad tai buvo pirmieji bipolinio afektinio sutrikimo požymiai.
Jis pasakojo: „Įsivaizduokite: pirmiausia - energijos antplūdžiai, kai tiesiog jautiesi kaip Dievas, 4-5 valandas esi pilnas energijos, aš tuoj tapsiu milijonierius, visokios verslo idėjos, knygų rašymas, būsiu garsus rašytojas, o tada nebegali atsikelti iš lovos. Skambini į darbą ir sakai: aš imu neapmokamų atostogų. Mane paliko sužadėtinė - galima ją suprasti, vis tiek sutiko tekėti ne už to žmogaus. Tada prasidėjo 4 depresijos metai. Šviesos nemačiau ir kovojau toje duobėje kas dieną.“
Karolis prisiminė: „Iš kažkur pradėjo lįsti mintys: nusižudyk, tu esi nevykėlis. Pradedi ir kitiems kalbėti, kad nori pasitraukti, visiems bus geriau be manęs. Iš niekur atsirasdavo ašaros, tiesiog pradedi verkti, mąstyti, kad viskas tamsu, kitiems pavydi, atrodo, kiti nuostabiai gyvena. Tas verkimas - savęs niekinimas. Aš visą laiką kompanijoje būdavau pats linksmiausias žmogus. Staiga Karolis pradeda verkti, pasikviečia kažką iš draugų ir sako: noriu pasitraukti iš gyvenimo. Niekas nežinojo, kaip reaguoti, - jis juokauja ar kas?“
Karolis pasakojo: „Aš visą laiką kompanijoje būdavau pats linksmiausias žmogus, vakarėliuose visą laiką juokaudavau. Staiga Karolis pradeda verkti, pasikviečia kažką iš draugų ir sako: aš nevykėlis, noriu pasitraukti iš gyvenimo ir pasitrauksiu. Niekas nežinojo, kaip reaguoti, - jis juokauja ar kas? Simptomų buvo pilna. Manau, visi sergantieji siunčia signalus, bet gal trūksta informacijos ar žmonės sutrinka. Kitiems būna skaudu, jie nežino, nei kaip padėti, nei ką patarti. Visi artimieji, draugai galvojo: greičiau pabaik apie tai kalbėti, kalbėkime kažką linksmesnio.“
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Dabar Karolis žino, kas jam tuo metu būtų padėję. Budizme egzistuoja nestabilumo koncepcija, vadinama „ir tai praeis“. Tai reiškia, jog nesvarbu, kaip tau yra blogai, kažkada vėl diena bus šviesi. Supratęs, kad serga, jis ėmė bendrauti su žmonėmis, kurie irgi jautėsi sunkiai. Po 4 itin sunkių metų Karolio gyvenimas ėmė klostytis geresne linkme, pagaliau ėmė sektis. Jis išleido knygą, susipažino su, kaip pats teigia, nuostabiausia moterimi pasaulyje.
Žmonės depresija suserga dėl įvairių priežasčių. „Man diagnozavo epilepsiją. Labiausiai tikėtina, kad vaistai lėmė cheminį disbalansą smegenyse, tada ir prasidėjo ta maniakinė depresija. O po to smegenys jau buvo taip paveiktos, kad buvo tiesiog uždaras ratas." Daug žmonių dar bijo kalbėti apie savo depresijos diagnozę, o Karolis pasirinko atvirumo kelią siekdamas padėti bent vienam. „Jeigu galėsiu bent vienam žmogui padėti išvengti savižudybės, tai yra verta. Tiesiog noriu pasakyti: nesvarbu, kaip sunkiai jaučiatės, kokios bebūtų gyvenime aplinkybės, - tai praeis.“
Anot Kauno klinikų gydytojo psichiatro E. Diržiaus, daliai žmonių depresija atsiranda be aiškiai įvardijamų priežasčių, pasižymi sunkumu veikti, užsiimti bet kokia veikla. Žmonės negali atsikelti iš lovos savaitėmis, sunku net praustis, dingsta energija, suprastėja dėmesio koncentracija, pakinta apetitas, skonio pojūtis. Daliai žmonių suteikus pagalbą pavyksta išjudėti iš šio taško gana greitai. Remiantis tyrimų duomenimis, apytiksliai kas penktam žmogui pavyksta išjudėti iš depresijos epizodų, bet E. Diržius pabrėžia, kad kalba eina apie lengvą ir vidutinio sunkumo depresiją. Nuolatinės pastangos pasijusti geriau padeda ne visiems - net vaistai visus veikia skirtingai.
Gydymo Metodai
2021 metais Kauno klinikose pradėta taikyti transkranialinė magnetinė stimuliacija, kuri padeda kovoti su depresijos forma, atsparia gydymui. Dažniausiai pirmiausia rekomenduojama psichoterapija, psichosocialinės intervencijos, gyvenimo būdo pokyčiai. Jeigu šios pagalbos nepakanka, pradedamas medikamentinis gydymas ir vertinama, koks atsakas, ar žmogaus savijauta atsistato.
Svarbu suprasti, kad smegenys nėra atskirtos nuo kūno, nuo aplinkos. Bet koks aplinkos poveikis daro įtaką mūsų nervų sistemos pokyčiams. Dorsolateralinė prefrontalinė žievė, esanti smegenyse, yra atsakinga už mūsų nuotaikos palaikymą ir suvokimą, kokia mūsų nuotaika bei emocinė būsena. Depresija ateina iš lėto. Temsta palaipsniui, nepastebimai, o tada žmogus atsibunda ir pamato, kad aplinkui jau tamsu. Dalis žmonių kenčia, tiesiog būna su tuo.
E. Diržius aiškina: „Transkranialinės magnetinės stimuliacijos metu aktyvinama ta per mažai aktyvi smegenų sritis, atstatomas jos funkcionavimas, per gilesnius ryšius atsistato visų smegenų funkcionavimas. Procedūros metu uždedama specifinio tipo ritė ir vyksta impulsacija, nustatoma specifiniu dažniu, kad aktyvintų nervų sistemos veiklą. Taip sąveikos smegenyse atsistato ir žmogus išeina iš depresinės būsenos.“ Dažniausiai rekomenduojama bent 20 transkranialinės magnetinės stimuliacijos seansų. Vertinamas atsakas, kaip atsistato žmogaus savijauta. Procedūrai reikia pasiruošti. Specifinė metodika padeda nustatyti regioną, kurį reikia veikti, kad nebūtų stimuliuojama netikslingai.
Atliekant elektros impulsų terapiją žmogui pritaikoma anestezija. Žmogus užmigdomas, atpalaiduojami jo raumenys ir siunčiamas realus elektrinis signalas, po to žmogus pabunda it po operacijos. Jeigu žmogus jaučia diskomfortą, intensyvumą galima mažinti. „Pagrindinė šio gydymo indikacija - gydymui atspari depresija. Yra mokslinių įrodymų, kad galima gydyti obsesinį kompulsinį sutrikimą. Šis gydymo metodas gan lankstus, nes smegenų žievėje galime pasirinkti regionus, kurie, priklausomai nuo sutrikimų, nusilpsta arba per daug aktyvinasi. Atsiranda vis daugiau duomenų apie negatyvių šizofrenijos simptomų, valgymo sutrikimų, fibromialgijos gydymą. Šį gydymo metodą taip pat taiko kolegos neuroreabilitologai po insultų. Beje, šis gydymas taikomas greta medikamentų."
E. Diržius pabrėžia: „Į žmogų reikia žiūrėti kompleksiškai: gyvenimo būdo pokyčiai, psichoterapija, psichosocialinės intervencijos yra kertiniai kompleksinio gydymo elementai, į juos visą laiką reikia atsižvelgti. Jeigu žmogus sako, kad jis žino, koks gydymo metodas jį išgydys, ar žino vieną depresijos priežastį, jis arba šarlatanas, arba melagis. Reikia iš įvairių perspektyvų žinoti žmogaus situaciją, kad būtų galima jam visavertiškai padėti.“
Depresijos Identifikavimas
Žmonėms tikrai sunku identifikuoti, kad tai - depresija, pritaria psichiatras. „Depresija ateina iš lėto. Atsiranda pesimistiška nuotaika, tada atsiranda sunkumų darbe, santykiuose. Tai užveda tą mechanizmą. Temsta palaipsniui, nepastebimai, o tada žmogus atsibunda ir pamato, kad aplinkui jau tamsu. Tad jeigu liūdesys, prasta nuotaika, motyvacijos ir energijos trūkumas trukdo kasdieniam gyvenimui, nedelskite. Gali būti, kad jums po žiemos tiesiog trūksta vitaminų, o gali būti, kad prasideda liga, kurią laiku pastebėję galite išgelbėti savo ar kažkieno gyvybę.“
Pagalba
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.