Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologinio konsultavimo metodai ir priemonės, naudojami Lietuvoje, siekiant padėti asmenims įveikti įvairius sunkumus ir gerinti psichologinę gerovę. Straipsnyje aptariami vaikų ir paauglių psichologinio konsultavimo ypatumai, įvairios terapijos formos bei konsultavimo metodikos, taikomos tiek individualiai, tiek grupėse, įskaitant ir nuotolinį konsultavimą.
Įvadas
Psichologinis konsultavimas yra svarbi pagalbos forma, skirta asmenims, patiriantiems įvairius sunkumus. Lietuvoje psichologinio konsultavimo paslaugos tampa vis populiaresnės, o specialistai naudoja įvairias priemones ir metodus, kad padėtų klientams spręsti problemas ir gerinti psichologinę būklę. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines psichologinio konsultavimo priemones ir metodus, taikomus Lietuvoje, įskaitant vaikų ir paauglių konsultavimą, įvairias terapijos formas ir konsultavimo metodikas.
Vaikų ir paauglių psichologinis konsultavimas
Vaikų psichologinio konsultavimo tikslas dažniausiai yra išspręsti konkrečius, neseniai kilusius vaiko ar paauglio sunkumus, tokius kaip netektis, mokyklos pakeitimas, tėvų skyrybos ar naujos baimės. Į vaikų psichologą paprastai kreipiamasi tuomet, kai kilusiems sunkumams įveikti nebepakanka paties vaiko ar paauglio pastangų ir aplink esančių artimųjų pagalbos. Konsultacijų metu vaikas yra kviečiamas pasikalbėti jam svarbiomis temomis. Kartais nutinka taip, kad vaikams, patiriantiems sunkumų, yra nelengva apie juos kalbėti žodžiais. Tokiais atvejais konsultacijose yra naudojamos ir kitos priemonės, padedančios vaikui papasakoti apie sunkumus, - žaidimai, piešiniai ir pan. Kadangi šeima yra labai svarbi vaiko pasaulio dalis, psichologo konsultacijos įprastai vieną kartą per mėnesį yra teikiamos ir vaiko tėvams.
Vaikų ir paauglių psichoterapija turi daug panašumų su psichologiniu konsultavimu - abiem atvejais siekiama padėti įveikti įvairius vaikams ir paaugliams kylančius sunkumus. Visgi, psichoterapija tikslingesnė tuomet, kai problemos yra užsitęsusios. Psichoterapeutas pokalbiu siekia padėti vaikui ar paaugliui geriau save pažinti, suprasti savo jausmus, priimti ir integruoti skausmingas patirtis ir traumas, atrasti savo stiprybes, numatyti ateities galimybes ir pan. Vaikų psichoterapijoje dažnai naudojami ir kiti metodai, padedantys vaikams pasakoti apie savo vidinį pasaulį, - žaidimų terapija, piešimas, lipdymas, vaidyba. Psichoterapijos tikslai yra atstatyti ir palaikyti vaiko sveiką asmenybės raidą ir lengvinti simptomus. Siekiant geriausio rezultato, psichoterapijos metu siekiama glaudaus bendradarbiavimo su artimiausia vaiko aplinka.
Psichologinio įvertinimo tikslas - geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį, raidos ypatumus, emocinę būseną, pažinti vaiko stipriąsias puses, suprasti sunkumus bei jų priežastis ir numatyti pagalbos strategijas. Psichologinis įvertinimas yra atliekamas psichologo arba psichoterapeuto. Vertinimo procesą apima susitikimai su vaiko tėvais/globėjais ir pačiu vaiku, specialistais, dirbančiais su vaiku, dokumentų analizė. Įvertinimas baigiamas išvados pristatymu tėvams - susitikimo metu pristatomos įvertinimo išvados, rekomendacijos bei galima pagalbos strategija.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Socialinių įgūdžių ugdymas dailės priemonėmis
Žmogus - sociali būtybė, tačiau kiekvieno žmogaus socialiniai įgūdžiai, gebėjimas užmegzti ir išlaikyti ryšį skiriasi. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemonės grupėje dalyviai mokosi užmegzti saugų ryšį su kitais grupės dalyviais, stiprinamas bendrumo, priklausymo grupei jausmas. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemones grupėje vaikai mokosi atpažinti savo jausmus, juos įsisąmoninti bei išreikšti priimtinu būdu. Vaikai mokomi tinkamų streso įveikimo, emocijų valdymo būdų, kūrybinio ir kritinio mąstymo, ugdomi tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus. Grupės metu ugdomas gebėjimas išsakyti savo jausmus, atrasti bendrų dalykų su kitais grupės nariais, gauti palaikymą, išklausyti, atsakyti, palaukti. Užsiėmimų metu siekiama kurti saugią erdvę vaiko saviraiškai, ugdyti socialinius įgūdžius, savireguliaciją, savęs pažinimą per įvairius sensorinius pojūčius.
Muzikos terapija
Muzikos terapija yra kliniškai ir moksliškai įrodyta sveikatos priežiūros intervencija, naudojama siekiant individualių terapinių kliento tikslų. Proceso metu terapeutas bendradarbiauja su klientu (ar klientų grupe) naudodamas muziką ir susikuriantį terapinį ryšį kliento psichosocialinės sveikatos gerinimui. Vaikams ir paaugliams, turintiems emocijų ir elgesio sunkumų, muzikos terapija gali padėti gerinti socialinius įgūdžius, savireguliacijos procesus, kelti pasitikėjimo savimi jausmą, patirti kūrybinį malonumą. Muzika vaikams ir paaugliams suteikia galimybę pažinti savo jausmus, išreikšti emocijas, padeda išsikrauti, atsipalaiduoti, nurimti, sutelkti dėmesį. Grupinės terapijos metu vaikai ir paaugliai patiria sėkmę, jaučiasi išgirsti ir išklausyti, mokosi priimti save ir kitą. Svarbu pabrėžti, kad užsiėmimuose visas dėmesys koncentruojamas į procesą, tai, kas vyksta čia ir dabar, todėl muzika yra tik priemonė, bet ne tikslas siekiant gerinti klientų savijautą ir psichosocialinę gerovę.
Dailės terapija
Dailės terapija skirta fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, pasitelkiant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Dailės terapija nėra skirta norintiems išmokti piešti, jos metu svarbus pats kūrybinis procesas, taikant įvairias technikas - lipdymą iš molio, tapymą, piešimą ir kt. technikas, išreiškiamos mintys, jausmai ir potyriai, kuriuos pasakyti žodžiais gali būti sunku. Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas, kuris suteikia žmogui saugią aplinką, padeda įsijungti į kūrybinį procesą ir jį panaudoti labiau pažįstant ir ugdant save, sprendžiant psichologines problemas, mokantis socialiai prisitaikyti. Dailės terapijos metu lavėja smulkioji motorika, pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai, emocinis intelektas, vaizduotė, ugdoma savivertė bei savivoka, savęs pažinimas.
Nuotolinis psichologinis konsultavimas
Gyvenimo tempui greitėjant, vis labiau taupome laiką, tad psichologinis konsultavimas internetu vis labiau populiarėja. Konsultacija per atstumą dažnai naudojasi ir emigravę lietuviai. Meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė, konsultuodama klientus, naudoja ir meno terapijos metodus, kurie kartais daug greičiau ir efektyviau padeda išspręsti nerimą keliančią situaciją ar problemą. Meno terapija tėra vienas iš psichologinio konsultavimo būdų. Anglija, Švedija, Danija, Vokietija, Norvegija, Airija, etc.- po šias šalis išsibarstę daug lietuvių, kuriems kartais būtina psichologo pagalba internetu. Meno terapija internetu? Viskas įmanoma! Tereikia pasiruošti priemones, pasiimti reikiamo dydžio lapą, kad galėtumei išreikšti savo vidines būsenas. Kartais nupiešti yra lengviau nei išsakyti žodžiais, kas kelia nerimą. Pabandžiusieji jau žino, kad kartais meno terapija būna efektyvesnė nei ilgas kalbėjimas. Kartais taip nutinka, kad žmogus turi viską, bet nesijaučia laimingas, nuolat lydi psichosomatiniai susirgimai. Naudojant kūno terapiją, psichoterapiją prieinama iki pirminės priežasties. Kartais žmogų bendraujant išpila karštis arba drėksta delnai - tokios priežastys dažniausiai glūdi ankstyvoje vaikystėje, galbūt dėl patirtų patyčių ar susijaudinimo. Manoma, kad nuotolinė konsultacija skiriasi nuo bendravimo gyvai. Svarbu žmogui norėti spręsti problemą, tada tinka bet koks konsultavimo būdas. Sunkiausia yra suvokti, kad norint pakeisti situaciją, kitą žmogų ar gyvenimą, reikia keistis pačiam. Tai padaryti yra sunkiausia.
Darbas su emocijomis ir elgesio sunkumais
Vaiko baimės ir nerimo reakcijos kelia įtampą suaugusiesiems ir pareikalauja daug kantrybės. Būdami šalia tokio vaiko, mes turime išlikti ramūs ir priimti vaiko jausmus, nesistengti jų slopinti ar skatinti, bet mokyti tinkamais būdais juos išreikšti. Piktas vaikas - tai lyg dramblys kambaryje - norisi jo nematyti, kuomet nežinai kaip tinkamai pasielgti. Tai tema aktuali tiek ugdytojams, tiek tėvams - intensyvios emocijos abejingų nepalieka. Nors pyktis yra reikalingas jausmas, vaikams gali tapti iššūkiu mokantis jį tinkamai išreikšti. Nors vaikystė pilna netekčių - susipyksta, pameta, išsikrausto, išsiskiria ar miršta, dažnai vengiame kalbėtis su vaikais apie netektį. Taip elgiamės greičiausiai dėl savo nepasiruošimo - nežinome kaip jiems paaiškinti, ką sakyti.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
"Socialinės istorijos" kaip priemonė bendravimo įgūdžiams lavinti
Knyga „Socialinės istorijos. Bendraujant susipažįstame, dalinamės, prisijungiame prie veiklos, dėkojame - arba atsisakome, atsiprašome. Kartais vaikams prireikia pagalbos lavinant bendravimo įgūdžius - todėl knyga „Socialinės istorijos. Knyga „Socialinės istorijos. Mokykloje klausomės mokytojo, atliekame užduotis, prašome pagalbos taip pat bendraudami klasėje mokomės palaukti, pasiskolinti, gerbti kitą. Mokykloje būna situacijų, kuriose būtų naudinga iš anksto aptarti vaiko pageidaujamą elgesį, pasikartoti žinomus susitarimus ar įtvirtinti naujus įgūdžius, todėl knyga „Socialinės istorijos. Knyga „Socialinės istorijos. Vaiko patiriamos intensyvios emocijos ir netinkamas elgesys gali tapti išbandymu ir skatinti ieškoti vis naujų būdų kaip vaikui padėti. Naudojantis šia knyga, bus lengviau vaikui paaiškinti, kokie jausmai gali kilti skirtingose situacijose, padėti suprasti kaip vaikas jaučiasi ir kaip jo patiriamos emocijos skatina jį elgtis, skirti laiko pokalbiui apie tai, kokio elgesio tikimės iš vaiko. Todėl knyga „Socialinės istorijos. Knyga „Socialinės istorijos. ieškoti vis naujų būdų kaip vaikui padėti. pereinant gatvę arba keliaujant automobiliu - tinkamai segėti diržus. patiriamos emocijos skatina jį elgtis, skirti laiko pokalbiui apie tai, kokio elgesio tikimės iš vaiko. „Socialinės istorijos. Mažiesiems visuomet lengviau parodyti nei pasakyti - o ypač kalbant apie emocijas. Jie jas tikrai jaučia, tačiau kartais pritrūksta žodžių. Kaip dabar jaučiuosi? Kokie tai jausmai? Kaip atpažinti emocijas? - nelengvi klausimai ir suaugusiam. O 3-11 metų amžiaus vaikams, kuomet dar tik formuojasi abstraktus - sąvokinis mąstymas ir savęs suvokimas, atpažinti kylančius jausmus, kalbėti apie savo emocijas gali būti neįveikiama užduotis. Kaip dabar jaučiuosi? Kokie tai jausmai? Kaip atpažinti emocijas? - nelengvi klausimai ir suaugusiam. O 3-11 metų amžiaus vaikams, kuomet dar tik formuojasi abstraktus - sąvokinis mąstymas ir savęs suvokimas, atpažinti kylančius jausmus, kalbėti apie savo emocijas gali būti neįveikiama užduotis.
Žaidimai ir kitos priemonės
Jei pastebite, kad vaikams sunku įsitraukti į stalo žaidimus - jiems greitai pabosta pasikartojanti veikla, o energingumas neleidžia nustigti vietoje, „Zuikių miestas“ jums puikiai tiks. Norite išmokyti net mažiausią šeimos narį ne lenktyniauti, o dirbti kartu su kitais? Pyktis - aktyvi emocija, kuri gali šeimoje sukelti nemažai iššūkių, todėl apie ją geriau kalbėti ramiems. Kiekvienas žinome, ką norėtume išgirsti iš mus palaikančių žmonių - gyvenimo iššūkiuose galime sau padėti pasirinkdami sau labiausiai tinkančius, įkvepiančius žodžius - afirmacijas. O gal esate tėvai, kurie pritrūkote palaikančių ir įkvepiančių žodžių savo paaugliui ar artimajam? Pradėti atvirą pokalbį apie sunkias patirtis šeimoje, tokias kaip skyrybos ar netektis, gali būti labai sudėtinga. Jautrios temos reikalauja ir pokalbį vedančiojo pasiruošimo - todėl tokie pokalbiai dažniau vyksta psichologo kabinete. Mokėjimas skaityti netolygus mokėjimui suprasti tekstą. Jei jūsų vaikui sudėtingiau sekasi atsakyti į klausimus apie perskaitytą knygą, rašiniuose sudėti nuoseklų pasakojimą ar kurti istorijas - gali būti, jog jam reikia pagalbos mokantis teksto suvokimo. Tai žaidimas visai šeimai/ klasei/ grupei - jūsų laukia smagus laikas praleistas kartu nenutylantys balsai ir juokas, nuoširdūs pasidalinimai ir atradimai. Tai žaidimas visai šeimai/ klasei/ grupei - jūsų laukia smagus laikas praleistas kartu nenutylantys balsai ir juokas, nuoširdūs pasidalinimai ir atradimai. Kaip dažnai atsiduriate situacijose, kuriose su visais šeimos/ klasės/ grupės nariais dalinatės gilesnėmis įžvalgomis apie savo jausmus, jautriais pastebėjimais apie tarpusavio bendravimą, išsakote kuo tikite ir ką vertinate? Nėra gyvenimo situacijų, kuriose nebūtų naudingas kūrybiškumas. O mokytis kūrybiškumo šeimoje paprasčiau - nes kurti, dalintis naujomis idėjomis, fantazuoti saugioje ir artimoje aplinkoje daug lengviau. Nerimas, baimė, padidėjęs jautrumas - dažni vaikystės palydovai. Nuo jų nepabėgsi ir nepasislėpsi. Todėl svarbu ugdyti vaikų nusiraminimo, atsipalaidavimo, vidinės pusiausvyros atgavimo įgūdžius. Relaksacijų kompaktinė plokštelė - tai vaikams skirtų šešių relaksacinių įrašų rinkinys. Pyktis - aktyvi emocija, kuri gali tapti nevaldoma ar net peraugti į agresiją. Dažną suaugusį trikdo mažųjų audringa pykčio išraiška, o vaikui supykus mokytis tinkamesnių pykčio išraiškos būdų nėra laikas. Todėl daug lengviau žaidžiant mokytis tinkamai išreikšti pyktį ir taip ruoštis ateities iššūkiams. „Būk geras“ kartojame savo vaikams, net neįtardami, jog jie gali nesuprasti šio mūsų prašymo. Nerandate bendros kalbos su paaugliu? Nesuprantate vaiko elgesio priežasčių arba kiekvienas laikotės savo tiesų ir nepavyksta susitarti? Jūsų vaikui sunku atsiprašyti? Prašant atleidimo jam pritrūksta žodžių, ar nedrąsu pradėti? Kuomet su mažiausiais šeimos nariais susitarti nepavyksta - sunku tvarkytis, tinkamai elgtis, o kartais ir girdėti, gali pagelbėti žaismingas, tačiau nuoseklus susitarimų laikymasis. Kalbantis su vaikais apie jausmus, kartais susipainiojame - ar mus supykdė, ar mes supykome? Emocijos yra priežastis ar pasekmė? Ar žinote, kas lemia kiekvieno mūsų elgesį? Gyventi visiems kartu tikintis, kad kiekvienas prisiims dalį atsakomybės ir įsipareigojimų gali būti sudėtinga užduotis betkuriame amžiuje. Kartais taip norisi, kad visi šeimos nariai be prašymo ar paliepimo rūpintųsi vienas kitu, namais, augintiniais. Tikimės, kad vaikai mokinsis bendruomeniškumo tiek namuose, tiek mokykloje. Atvirai. Einant savo gyvenimo keliu, kartais norisi savęs paklausti - kas aš, kur aš, ko noriu ir ką galiu? Pokalbio kortos „Atvirai. Mokantis analizuoti konfliktines situacijas, būtų naudinga suprasti kaip mūsų mintys gali pakeisti mūsų emocinę ir fizinę savijautą situacijose. Kokios mintys lemia mūsų emocijas ir elgesį? Tai žaidimas, kuris bus kitokių pokalbių, patyrimų pradžia. Žaidimas skirtas pokalbiams apie tai, kur link norite judėti savo gyvenime, kokių tikslų pasiekti. Tai smagus žaidimas, skirtas pažinti patyčias bei ugdyti įgūdžius, reikalingus patyčioms stabdyti.
Konsultavimo metodikos ir jų taikymas
Psichologinio konsultavimo praktikoje taikomos įvairios metodikos, kurios padeda klientams spręsti problemas ir siekti asmeninių tikslų. Šios metodikos apima tiek individualų, tiek grupinį konsultavimą, taip pat metodus, skirtus specifinėms problemoms spręsti.
Konfrontacija ir pasipriešinimas konsultavime
Aprašymas / TurinysKonsultavimo metodikos pasipriešinimas ir konfrontacija. Tai kasdienio konsultanto. Trys pagrindiniai konfrontacijos konsultavime atvėjai. Konfrontacija atkreipia kliento dėmesį į prieštaravimus jo elgesyje. Pavyzdžiui Klientas Aš taip laukiau mūsų susitikimo. Konfrontacija padeda pamatyti situaciją tokią. Pvz klientė skundžiasi „Mano vyras susirado darbą. Konfrontacija padeda atkreipti kliento dėmesį į tai. Pvz „Mes buvome susitikę jau du kartus. Negi nesupranti, kad pats elgiesi kvailai ir neatsakingai. Netinkama konfrontacija. Konfrontacija yra sudėtingas konsultavimo būdas. Kada konfrontacijos negalima naudoti? Konfrontacijos negalima naudoti kaip bausmės už elgesį. Konfrontacija konsultavime turėtų būti grindžiama tam tikromis paprastomis taisyklėmis. Rūpestingai apibūdinti netinkamo ar prieštaringo elgesio turinį ir jo kontekstą. Pasipriešinimas. Nemažai problemų konsultavime kelia negatyviai nusiteikęs ar atvirai priešiškas klientas. Konsultantas įtaręs jog klientas priešiškai nusiteikęs gali pasitikslinti tokiais klausimais Kas atsitiko. Susidurus su kliento. Konsultantui nėra lengva pakankamai giliai įsiskverbti į individualią kliento pykčio istoriją. Konsultuojant reikia atsižvelgti ir į tai. Konsultantas turi įsisąmoninti savo jausmus panašioms situacijoms. Iškilus grėsmingai situacijai. IštraukaTai kasdienio konsultanto patyrimo dalis. Kiekvienas konsultantas vienu ar kitu metu būna priverstas kofrontuoti su klientu sprendžiant jo problemas. Konfrontaciją galima apibrėžti kaip bet kokią konsultanto reakciją, prieštaraujančią kliento elgesiui. Konfrontuojant siekiama klientui parodyti jo psichologinės savigynos būdus, kuriuos jis naudoja, siekdamas prisitaikyti prie gyvenimo situacijų, tačiau kurie slopina, riboja jo asmenybę.Konfrontacija atkreipia kliento dėmesį į prieštaravimus jo elgesyje, mintyse, jausmuose arba tarp minčių ir jausmų, ketinimo ir elgesio. Galima kalbėti apie dvi konfrontacijos pakopas. Pirma - nustatomas tam tikras kliento elgesio aspektas. Antroji dažniausiai pradedant žodžiais „bet“, tačiau“, pateikiamas prieštaravimas. Priešingai interpretacijai, konfrontacija rodo prieštaravimo priežastį, ištakas. Tokia konfrontacija siekia padėti klientui pamatyti patį prieštaravimą, kurio jis ankščiau nepastebėdavo, nenorėjo ar negalėjo pastebėti.Konfrontacijos negalima naudoti kaip bausmės už elgesį, nepriimtiną konsultantui. Tai ne priemonė konsultanto priešiškumui išreikšti. Konfrontacija nėra skirta kliento psichologinės savigynos mechanizmams sugriauti. Jos paskirtis - klientui padėti surasti būdus kuriais jis ginasi nuo realybės. Konfrontacijos negalima naudoti konsultanto poreikiams tenkinti ar jo saviraiškai.Konfrontacija konsultavime turėtų būti grindžiama tam tikromis paprastomis taisyklėmis.Rūpestingai apibūdinti netinkamo ar prieštaringo elgesio turinį ir jo kontekstą. Smulkiai apibūdinti kliento prieštaringo elgesio padarinius pačiam klientui. Padėti klientui atrasti būdus, kaip jis galėtu įveikti problemas. Konfrontacija negali būti agresyvi ir kategoriška.
#
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
tags: #psichologinio #konsultavimo #priemones