Depresija - tai nuotaikos sutrikimas, kuris paveikia daugelį žmonių visame pasaulyje. Ši liga pasireiškia prislėgtumu, liūdesiu, interesų ir energijos sumažėjimu bei malonumo jausmo praradimu. Depresija nėra tiesiog laikinas liūdesys ar bloga nuotaika; tai rimtas sutrikimas, kuris sutrikdo kasdienę žmogaus veiklą, sukelia sunkumus darbe ar mokslo įstaigoje, santykių ir buities iššūkius. Nustatant depresiją, bent keletas šių simptomų turi trukti ilgiau nei dvi savaites.
Sergant depresija, žmogus gyvenimą mato tarsi per pilkos spalvos filtrą, kuris aptemdo veidus ir panaikina spalvas. Svarbu skleisti žinią, kad depresija nėra paprastas liūdesys ar bloga nuotaika, ir padėti panaikinti stigmą, pamažu sugrąžinant žmonėms gyvenimo spalvas.
Depresijos Apibrėžimas Ir Simptomai
Depresija (depresinis sutrikimas, angl. Major depressive disorder, MDD) yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis, bejėgiškumu, nerimu ir slogiomis mintimis. Ši liga paveikia emocijas, mintis, elgesį ir fizines reakcijas, o tai atsispindi asmeniniame ir socialiniame gyvenime, mokykloje ar darbe.
Depresija apibūdinama pavieniais, pasikartojančiais depresijos epizodais. Gali pasitaikyti vienas depresijos epizodas per visą žmogaus gyvenimą, bet dažniausiai depresijos epizodai kartojasi, tarp jų būna remisija - depresijos simptomų išnykimas. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir išraiškos, depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus.
Dažniausi depresijos simptomai:
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
- Nuolat ar didžiąją dienos dalį juntama prislėgta nuotaika, tuštumo ar beviltiškumo jausmas.
- Abejingumas, nesidomėjimas, negebėjimas džiaugtis veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą, buvo svarbūs, įdomūs.
- Nuovargis, energijos trūkumas netgi atliekant įprastus, daug pastangų nereikalaujančius darbus.
- Sutrikęs miegas ar netgi nemiga arba atvirkščiai - per didelis mieguistumas.
- Pakitęs apetitas - sumažėjęs ar padidėjęs noras valgyti ir svorio pokyčiai.
- Menkavertiškumo, perdėtos ar nepagrįstos kaltės jausmas.
- Sulėtėjęs mąstymas, kalba, susilpnėjusi atmintis, sunkiau susikaupti, neryžtingumas.
- Psichomotorinis sujaudinimas (nerimastingumas, itin padidėjęs fizinis aktyvumas) ar vangumas.
- Niūri ir pesimistinė ateities vizija.
- Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę, bandymai nusižudyti.
- Nepaaiškinami fiziologiniai nusiskundimai: galvos ar nugaros skausmas, stiprus širdies plakimas ar skausmas širdies plote, virškinimo problemos, skrandžio skausmas.
Savižudybės rizika depresija sergantiems žmonėms yra 20 kartų didesnė nei šia liga nesergantiems. Taip pat gali pasireikšti pablogėjusi būklė rytais, dideli apetito pokyčiai, kaltės jausmas, sujaudinimas ar sustingimas.
Depresijos Tipai
Egzistuoja keletas depresijos formų, kurios išsiskiria tam tikrais simptomais ir priežastimis. Svarbu atpažinti skirtingus depresijos tipus, kad būtų galima parinkti tinkamą gydymą.
Didžioji depresija (klinikinė depresija): Tai ilgalaikė ir sekinanti depresijos forma, kai žmonės nuolat jaučiasi praradę susidomėjimą įvairiais dalykais ir susiduria su dideliais sunkumais atliekant įprastas kasdieninio gyvenimo veiklas.
Bipolinis sutrikimas: Tai ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdingi intensyvūs nuotaikų svyravimai, nuo pakilios nuotaikos ir energijos (manija ar hipomanija) iki prislėgtos nuotaikos ir energijos sumažėjimo (depresija).
Sezoninis afektinis sutrikimas: Tai laikinos depresijos forma, kai prarandamas susidomėjimas tam tikra veikla ir bendravimu su kitais žmonėmis tam tikru metų laiku, dažniausiai rudenį ir žiemą.
Taip pat skaitykite: Ryšys tarp vilkligės ir depresijos
Pogimdyvinė depresija: Tai laikina depresijos forma, kuri pasireiškia neseniai pagimdžiusioms moterims. Simptomai apima susidomėjimo kasdienine veikla praradimą, mintis apie savižudybę ir sunkumus bandant priimti sprendimus ar aiškiai mąstyti. Tėčiai taip pat gali patirti pogimdyminę depresiją.
Psichozinė depresija: Tai klinikinės arba didžiosios depresijos forma, kurią apsunkina vienas ar keli psichozės simptomai, tokie kaip haliucinacijos ar atitrūkimas nuo realybės.
Užmaskuota depresija: Gali pasireikšti fiziniais nusiskundimais ir pasikeitusiu elgesiu, pvz., žalingų medžiagų vartojimu, lošimais, persidirbimu.
Senyvo amžiaus žmonių depresija: Darbinės veiklos pabaiga, pensinis amžius, artimųjų netektis, socialinė izoliacija, fizinės būklės pablogėjimas ir ligos gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Svarbu pabrėžti, kad depresija nėra įprastas senėjimo požymis.
Vaikų depresija: Dažnai pasireiškia kaip užmaskuota depresija su nuotaikų kaita, lengvu dirglumu ir elgesio sutrikimais.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligų rūšys ir gydymas
Gydymui atspari depresija: Būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta ir fiziniai negalavimai nelengvėja.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys gali būti įvairios ir daugialypės, todėl šios ligos atsiradimą dažnai sąlygoja bent keletas priežasčių.
Biologiniai pakitimai: Biologiniai pakitimai smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių (medžiagų, reguliuojančių procesus smegenyse) pakitimai, gali atsirasti dėl genetinių ypatumų, persirgtų ligų, kurios veikia centrinę nervų sistemą.
Genetika: Jei artimieji giminaičiai patyrė pasikartojančių depresijos epizodų, rizika susirgti depresija yra didesnė.
Psichologinės traumos: Rimtos psichologinės traumos, ypač vaikystėje, gali padidinti riziką susirgti depresija.
Asmenybės bruožai: Perdėtas savikritiškumas, perfekcionizmas, nerimas, žema savigarba arba perdėtas nuolankumas gali padidinti depresijos riziką.
Stresas ir socialiniai veiksniai: Ilgesnį laiką trunkantis stresas, nedarbas, mažos pajamos, gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Alkoholio, narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas siejamas su didesne depresijos išsivystymo rizika.
Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs susirgimai, ypač lėtinis nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos, gali provokuoti depresiją.
Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas, gali sukelti depresijos simptomus.
Hormonų disbalansas: Hormonų disbalansas gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.
Moterims depresija diagnozuojama dvigubai dažniau ir yra jų dažniausia psichinės sveikatos problema.
Depresijos Diagnostika
Depresinį sindromą (depresijos tipą) diagnozuoja gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento nusiskundimus, psichikos būklę, sutrikimų bei gyvenimo istoriją, psichologinių testų rezultatus. Nederėtų depresijos tipo „diagnozuotis“ be specialisto konsultacijos - pagal žurnaluose ar internete surastus testus, pažįstamų pasakojimus ir pan. Preliminarų, ne psichiatrinį, savo nuotaikos būklės įvertinimą galima atlikti panaudojus Beko depresijos klausimyną (angl. Beck Depression Inventory) arba Burnso depresijos skalę (angl. Burns Depression Checklist). Šias nuotaikos įvertinimo skales galima surasti internete.
Depresijos Gydymas
Depresija geriausiai gydoma medikamentinio gydymo ir psichoterapijos deriniu. Tinkamą gydymo metodą parenka bei gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į paciento depresijos ypatumus. Gydymas yra ilgalaikis, jo trukmė skaičiuojama mėnesiais, neretai - ir metais.
Pagrindinės gydymo sudedamosios dalys:
Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
Psichoterapija: Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra ypač efektyvi, nes padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas, pagerinti emocinę būseną.
Medikamentinis gydymas: Dažniausiai skiriami antidepresantai, kurie padeda atkurti smegenų cheminių medžiagų balansą. Naujausi ir geriausi antidepresantai dažnai pasižymi greitesniu poveikiu ir mažesniu šalutinių reiškinių skaičiumi.
Kiti gydymo būdai:
Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): Neinvazinė procedūra, kurios metu naudojami magnetiniai impulsai tam tikroms smegenų sritims stimuliuoti. Ši technologija dažnai naudojama pacientams, kuriems nepadeda tradicinis gydymas vaistais ir psichoterapija.
Elektrošoko terapija (ECT): Invazinė procedūra, kuri naudoja elektros srovę sukelti trumpus smegenų traukulius. Šis metodas gali būti veiksmingas pacientams, kurie kenčia nuo sunkių depresijos formų ir negaunamas atsakas į kitus gydymo būdus.
Svarbu atsiminti, kad vartojant antidepresantus ar lankant psichoterapiją daugumai žmonių depresijos simptomai palengvėja. Jei antidepresantų jums paskyrė šeimos gydytojas, bet depresijos simptomai, nepaisant skirto gydymo, išliko, paprašykite gydytojo nusiųsti jus į psichikos sveikatos centrą, kurio specializacija - psichikos sveikatos būklių diagnostika ir gydymas.
Savipagalbos Būdai
Depresijos įveikimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug laiko ir pastangų. Štai keli būdai, kurie gali padėti kovoti su depresija:
Sveika gyvensena: Sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir pakankamas miegas yra svarbūs depresijos valdymui. Fizinė veikla padeda mažinti stresą ir gerina nuotaiką, nes skatina endorfinų - „laimės hormonų“ - gamybą.
Socialinė parama: Bendravimas su šeima ir draugais gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti emocinę paramą.
Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda mažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą.
Pomėgiai ir veiklos: Skirkite laiko savo pomėgiams ir veikloms, kurios teikia džiaugsmą. Asmeninės priežiūros praktikos, tokios kaip hobiai, kelionės ar laikas gamtoje, gali padėti išlaikyti teigiamą nuotaiką.
Kaip Padėti Vaikui Ar Paaugliui
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Taip pat atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Prevencija
Nors nėra garantuoto būdo išvengti depresijos, yra keletas veiksmų, kuriuos galite atlikti, kad sumažintumėte riziką:
- Sveika gyvensena: Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba ir pakankamas miegas gali padėti išlaikyti gerą psichikos sveikatą.
- Streso valdymas: Stenkitės valdyti stresą ir vengti per didelės įtampos. Naudokite atsipalaidavimo technikas, kad sumažintumėte stresą ir pagerintumėte emocinę pusiausvyrą.
- Socialiniai ryšiai: Stenkitės bendrauti su šeima, draugais ir bendruomene. Socialinė parama gali padėti išvengti izoliacijos ir sumažinti depresijos riziką.
- Pomėgiai ir asmeninė priežiūra: Skirkite laiko savo pomėgiams ir veikloms, kurios teikia džiaugsmą.
Kur Kreiptis Pagalbos
Jei jaučiate depresijos simptomus, svarbu kreiptis į specialistus. Psichologas ar psichoterapeutas padės geriau suprasti save, savo sunkius jausmus ir būsenas bei jų kilmę. Gydytojas psichiatras gali diagnozuoti depresiją ir paskirti tinkamą gydymą, įskaitant medikamentus.
Galite kreiptis į:
- Psichikos sveikatos centrus
- Psichologus ir psichoterapeutus
- Gydytojus psichiatrus
- Pagalbos linijas (pvz., 8 655 74458)