Autizmas ir miego sutrikimai: kaip įveikti iššūkius ir pagerinti miego kokybę

Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra sudėtinga neurologinė būklė, pasireiškianti įvairiais sunkumais socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio srityse. Viena iš dažnai pasitaikančių problemų, su kuria susiduria autizmą turintys vaikai ir jų šeimos, yra miego sutrikimai. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo ir miego sutrikimų ryšį, galimas priežastis ir veiksmingus elgesio metodus, kurie gali padėti pagerinti autistiškų vaikų miego kokybę.

Autizmo spektro sutrikimai: bendrasis supratimas

Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus, ir psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio. Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi. Svarbiausioji dalis yra ta, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas.

Socialinės sąveikos sutrikimai

Akių kontakto stoka
Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
Socialinių taisyklių nesupratimas
Intuityvus bendravimo nepajutimas
Kito žmogaus elgesio intencijų

Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimai

Kalbos stoka
Kūno kalbos, gestų stoka
Sunkumai palaikant pokalbį
Nesugebėjimas pasakoti
Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
Echolalijos
Sutrikęs socialinis žaidimas

Elgesio ypatumai, priklausantys nuo pomėgių, ribotumų, sensorinių sutrikimų

Ribotas interesų ratas
Reikalavimas laikytis rutinos
Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
Stereotipijos
Sensoriniai sutrikimai

Miego sutrikimų paplitimas tarp autistiškų vaikų

Autistiškų vaikų miego sutrikimai jaudina daugelį tėvų. Manoma, kad maždaug 25 proc. įprastos raidos vaikų nuo vienerių iki keturių metų dažnai atsibunda naktį (Lozoff, Wolf ir Davis, 1985). Tuo metu vaikų su specialiaisiais poreikiais, turinčių tam tikros rūšies miego problemų, skaičiuojama iki 80 proc. (Lamberg, 1994). Tyrimai patvirtina, kad nuo 40% iki 80% vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, turi miego iššūkių, dažniau susiduria su miego problemomis.

Miego trūkumas turi didžiulį poveikį mūsų sveikatai - tampame pernelyg emocingi, sunkiai susikaupiame - autizmą turintiems vaikams šie simptomai dar ryškesni. Be to, prastas miegas iššaukia ir nerimo sutrikimus, nuo kurių kenčia net 40 % autistų vaikų.

Autistiški vaikai dažnai patiria miego sunkumų, kurie gali būti itin iššaukiantys tiek vaikui, tiek šeimai. Tai gali būti dažni prabudimai, ankstyvas kėlimasis ryte, o viena pagrindinių problemų - sunkumas nusiraminti prieš miegą ir užmigimo laikas. Autistiški vaikai dažnai jaučia nerimą, baimes, o tai gali labai apsunkinti užmigimą. Dėl šių emocijų vaikams gali prireikti daug ilgesnio laiko, kad pasiruoštų miegui. Paprastai užmigimo laikas gali užtrukti net iki 45 minučių, kai suaugusiems tai užtrunka tik 15-20 minučių. Autistiškų vaikų užmigimas gali būti dar ilgesnis.

Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams

Rekomenduojama miego trukmė pagal amžių

1-3 metukų: 12-14 val.
3-6 metukų: 10-12 val.
7-12 metukų: 10-11 val.

Miego trūkumas daro įtaką ne tik paties autistiško vaiko emocinei, fizinei, dvasinei sveikatai ir jo elgesiui, tačiau veikia ir visos šeimos buvimą kartu.

Miego sutrikimų priežastys

Miego sutrikimų priežastys autistiškiems vaikams gali būti įvairios ir apimti tiek biologinius, tiek aplinkos veiksnius.

Biologiniai veiksniai

Melatonino disbalansas: Tyrimai rodo, jog kai kuriems vaikams su autizmo spektro sutrikimu melatoninas neišsiskiria įprastu metu. Melatoninas yra hormonas, reguliuojantis miego ir budrumo ciklus, todėl jo trūkumas gali sukelti sunkumų užmigti ir išmiegoti visą naktį.
Jautresnė sensorinė sistema: Autistiškus vaikus gali išbudinti garsas, prisilietimas ar temperatūros pokytis.
Gretutiniai sutrikimai: Daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų būdingi gretutiniai sutrikimai, tokie kaip nerimas, virškinimo problemos ar epilepsija, kurie gali turėti įtakos miego kokybei.

Aplinkos veiksniai

Rutinos pokyčiai: Autistiški vaikai dažnai yra labai priklausomi nuo rutinos, todėl bet koks jos pakeitimas gali sukelti nerimą ir sutrikdyti miegą.
Sensorinė stimuliacija: Ryškios šviesos, garsūs garsai ar nepatogūs drabužiai gali trukdyti autistiškam vaikui užmigti ir gerai išsimiegoti.
Nepakankama miego higiena: Nereguliarus miego grafikas, televizoriaus žiūrėjimas prieš miegą arba kofeino vartojimas gali pabloginti miego kokybę.

Elgesio metodai miego sutrikimams reguliuoti

Gera žinia ta, kad yra keletas elgesio metodų, kurie veiksmingi dirbant su miego sutrikimų turinčiais autistiškais vaikais. Jie grindžiami prielaida, kad sutrikusio miego įpročiai yra išmokti, todėl juos galima perkvalifikuoti. Tiesa, prieš imantis elgesio programos miegui reguliuoti, būtina pašalinti galimas miego sutrikimų medicinines priežastis, pavyzdžiui, fizinį diskomfortą, kurį sukelia liga.

Naudinga, jei užuominos apie artėjantį pasiruošimą miegui bus reguliarios ir pasikartojančios: pvz., likus 30 min. iki vakaro ritualo užsiimkite ramiomis ir atpalaiduojančiomis veiklomis kartu su vaiku. Jei vaikutis jaučia nerimą, labai padės judėjimo, prisilietimo žaidimai, nes būtent per prisilietimus, judesį vaikai greičiau paleidžia įtampą.

Likus 15 min. Stenkitės laikytis eiliškumo kiekvieną vakarą. O taip pat drąsinkite vaiką savarankiškai atlikti pasiruošimo darbelius. Tam padės papildomi lipdukai su užrašais jo drabužinėje: „kelnės“, „pižama“, „kojines”. Visada pastebėkite ir pagirkite vaiką už jo pastangas, net jei dar ir nepavyksta visko padaryti pačiam. Nesiliaukite vis mėginti ir praktikuotis.

Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą

Miego dienoraštis

Jei galima daryti prielaidą, kad miego problemos yra elgesio formos, tada pirmiausia reikia pradėti rašyti miego dienoraštį, kad būtų galima nustatyti problemos mastą ir galimus aplinkos veiksnius, kurie gali turėti nepageidaujamą poveikį vaiko miegui. Miego dienoraštyje įrašoma, kada vaikas guldomas miegoti, kokiu metu jis užmiega, kaip dažnai jis atsibunda naktį ir kiek laiko būna atsibudęs. Taip pat galite rinkti papildomos informacijos apie elgesį, kuris gali būti stebimas einant miegoti, pavyzdžiui, protestai prieš miegą ar nepageidaujamas elgesys naktį.

Rutina prieš miegą

Rutina prieš miegą gali padėti vaikui, nes tai sukuria nuspėjamumą ir tolimesnių veiksmų seką. Geriausia sudaryti rašytinį ar vaizdinį tokios rutinos tvarkaraštį, kad vaikas aiškiai jo laikytųsi. Miego rutina turėtų prasidėti mažiausiai 30-60 minučių prieš miegą. Tėvams taip pat rekomenduojama atsisakyti bet kokio maisto ir gėrimų, kuriuose yra kofeino, likus ne mažiau kaip šešioms valandoms iki miego, taip pat stengtis vengti pernelyg aktyvios veiklos vakare. Iš pradžių vaikui gali prireikti labai aukšto lygio motyvacijos, kad jis galėtų atlikti rutiną prieš miegą. Vėliau tėvai gali suteikti teigiamą pastiprinimą vaikui kitą rytą, kad jis atliko visą rutiną prieš miegą ir visą naktį miegojo.

Vakaro rutina turi būti lėta, rami - tik tuomet vaikas gali emociškai pasiruošti miegui. Kai pati mama skuba, nervinasi, nori greičiau atsigulti, tas skubėjimas tiesiogiai perduodamas ir vaikui. Suprantu, kad tai - daugelio šeimų realybė: darbai, nuovargis, įtampa, tačiau čia labai svarbu sąmoningai sulėtinti tempą ir būti šalia vaiko be skubos. Kadangi autistiški vaikai pasižymi ypatingu sensoriniu jautrumu, ne mažiau svarbi ir miego aplinka - šviesa, garsas, kambario temperatūra, vizualiniai bei garsiniai dirgikliai, net rūbai, su kuriais vaikais miega, gali turėti didelę įtaką užmigimo kokybei ir pačiam miego procesui. Taip pat ekranų perteklius itin trikdo - svarbu bent valandą prieš miegą visiškai jų atsisakyti, ypač jautresniems vaikams.

Naudinga, jei užuominos apie artėjantį pasiruošimą miegui bus reguliarios ir pasikartojančios.

Tėvų nedalyvavimo metodas

Rutinos pokyčių prieš miegą ne visada pakanka norint sėkmingai gydyti miego sutrikimus, todėl gali prireikti kitokio pobūdžio intervencijos. Metodo pasirinkimas labai priklauso nuo to, kada sutrinka miegas. Tais atvejais, kai vaikui sunku užmigti arba jis daug kartų prabunda naktį, geriau būtų, kad vaikui užmiegant tėvų nebebūtų kambaryje. Tai yra, po visos miego rutinos tėvai turėtų paguldyti vaiką į lovą ir išeiti iš kambario. Kiekvieną kartą, kai vaikas atsibunda ir bando išeiti iš kambario, tėvai siunčia jį atgal į lovą be jokių pokalbių ar bendravimo su vaiku. Taikant tėvų nedalyvavimo vaikui užmiegant metodą svarbu įsitikinti, kad vaikas yra visiškai saugus. Pavyzdžiui, jei vaikas turi rimtų elgesio problemų, kenkia sau ar lipa ant baldų, tokiu atvejų vienas iš tėvų turėtų likti kambaryje ir stebėti vaiko saugumą, kuo mažiau bendraudamas su juo.

Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie autizmo riziką

Laiko ribojimo metodas

Jei neįmanoma naudoti tėvų nedalyvavimo vaikui užmiegant metodo, tėvai gali nustatyti laiką po kurio užeis į vaiko kambarį ir ji nuramins. Šis terapinis metodas gali būti naudojamas kai vaikui sunku užmigti, jis dažnai prabunda naktį ir demonstruoja netinkamą elgesį. Šis metodas taip pat naudojamas, kai vaikas guldomas į lovą ir paliekamas vienas kambaryje. (Durand, 1998). Jei vaikas pradeda verkti ar protestuoti, tada tėvai laukia iš anksto nustatyto laiko ir tik tada eina pas vaiką.

Miego vėlinimas

Kitas variantas yra miego vėlinimas (Piazza & Fisher, 1991). Pirmiausia turite nustatyti, per kiek laiko po paguldymo į lovą iš tikrųjų užmiega (pagal miego dienoraštį). Prie šio laiko pridedama 30 minučių, tai bus naujas laikas guldyti vaiką į lovą. Pavyzdžiui, jei vaikas gulasi miegoti aštuntą vakaro, o užmiega pusę devynių, tada jis turėtų būti guldomas devintą vakaro. Nustačius naują laiką labai svarbu, kad vaikas būtų žvalus iki devynių vakaro, nes tai padidins tikimybę greitesniam vaiko užmigimui. Jei vaikas užmiega per 15 minučių po paguldymo, tada laikas palaipsniui migdymo laikas mažinamas iki ankstesnio nuimant 30 minučių per dieną (tai yra, kitą dieną vaikas turėtų būti paguldytas ne devintą vakare, o pusę devynių). Jei vaikas neužmiega per 15 minučių po paguldymo, tada jį reikia pakelti iš lovos maždaug 15 minučių. Per tą laiką vaikas nėra skatinamas užmigti, tačiau ir nesiūloma jokių įdomių užsiėmimų. Nes tikslas - padidinti vaiko motyvaciją užmigti. Pasibaigus 15 minučių pertraukai, vaikas vėl paguldomas į lovą. Šiuos žingsnius reikia kartoti tol, kol vaikas užmiega. Tokiu atveju kitą dieną laikas miegoti pasislenka 30 minučių (vaikas guldomas miegoti ne devintą vakaro, o pusę dešimt).

Suplanuotas pabudimas

Jei vaikui sunku užmigti ir jis prabunda naktį, tada gali padėti metodas, vadinamas suplanuotu pabudimu. Naudodamiesi miego dienoraščio duomenimis tėvai nustato, kada vaikas dažniausiai prabunda naktį ir pažadina vaiką maždaug 30 minučių prieš pabudimą, švelniai paliesdami vaiką ir kalbėdami su juo. Kai tik vaikas atsibunda tėvai leidžia jam vėl užmigti. Planas tęsiasi tol, kol vaikas išmiega visą naktį be savarankiškų pabudimų 5-7 dienas iš eilės.

Leidimas išlipti iš lovos

Labai dažnai vaikas priešinasi kai tėvai jį bando paguldyti jį į lovą. Šaukia, kviečia tėvus arba išlipa iš lovos, kad juos surastų. Viena iš galimų intervencijų šiam elgesiui - leidimas išlipti iš lovos. Tėvai suteikia vaikui „leidimą“, kurį galima iškeisti į galimybę trumpam išlipti iš lovos. Toks leidimas gali būti maža vizitinė kortelė su vaiko vardu. Toks išlipimas iš lovos turėtų būti trumpas ir susijęs su konkrečiu tikslu pavyzdžiui: atsigerti, eiti į tualetą, apkabinti mamą. Kai tik ,,leidimas‘‘ panaudojamas, vaikas jį atiduoda tėvams iki kito vakaro. Atsižvelgiant į tai, kaip dažnai vaikas atsikelia ar kviečia tėvus (kaip paaiškėja iš miego dienoraščio), vaikui gali būti suteikiami papildomi leidimai.

Papildomi patarimai

Reguliari miego rutina: Priklausomai nuo vaiko amžiaus, pastebėkite, koks nakties miego valandų skaičius tinkamiausias būtent jam. Pastovų miego valandų skaičių išlaikykite ne tik darželio ar mokyklos laikotarpiu, bet ir savaitgaliais bei atostogų metu.
Mitybos reguliavimas: Ribokite cukraus kiekį. Venkite duoti vaikams cukraus dienos bėgyje arba rinkitės kuo natūralesnį, ypatingai venkite cukraus prieš miegą. Kalbant bendrai, autistiškiems vaikams ypatingai reikėtų laikytis cukraus kiekio reguliarumo disciplinos ir į jo mityba žiūrėti rimtai ir atsakingai.
Lėtas veiklos keitimas: Vaidmenų žaidimai autistiškiems vaikams labai padeda pereiti iš vienos veiklos į kitą. Tarkime, jūsų vaikas žaidžia su lėktuvėliu ir nenori baigti žaidimo, kad ruoštųsi miegui. Pasiūlykite jam pabūti lėktuvo pilotu ir nuskraidinti iki pižamų lentynos.
Vizualinės priemonės: Naudokite vizualines priemones, atvaizduojančias miego rutiną. Jos palengvins autistiškam vaikui įsivaizdavimą, kokie žingsneliai jau praeiti, o kas dar laukia.
Akių kontaktas: Kuo dažniau būkite vaiko akių lygyje. Kalbėdami pasirinkite trumpus žodžius, tardami juos kuo aiškiau. Patys žiūrėkite ir skatinkite vaiką žiūrėti jums į akis.
Raminimas: Skirkite daugiau laiko vaikučio nusiraminimui. Autistams vaikams yra sunkiau nusiraminti prieš miegą. Tam padeda miego asociacijos, ypatingai mažesniems vaikams, kurie dar nekalba. Tai gali būti knygutės, atvaizduojančios miegančius personažus, miego knygutė su jūsų vaiko fotografija (vaikas, miegantis lovytėje, vaikas, besivalantis dantukus). Vakaro simbolių atpažinimas, kaip naktis lauke, atkeliavo žvaigždės ir menulis.
Muzika: Priklausomai nuo vaiko sensorikos ir jautrumo lygio garsams, teigiamai ir raminančiai gali veikti delfinų muzika, vandenyno ošimas, jūsų lopšinė.
Rami aplinka: Prieš ir miego rutinos metu išlikite kuo ramesni. Tai padės nurimti ir jūsų vaikui. Todėl itin svarbu pradėti ruoštis kuo anksčiau, kad nereiktų skubėti.
Ekranų ribojimas: Likus 2 val. iki miego, nenaudokite jokių ekranų, video žaidimų. Šie vaikai ypatingai jautrūs, todėl dėl tokios smegenų stimuliacijos bus sunkiau nusiteikti miegui, užmigti.
Kambario higiena: Kambario temperatūra turi būti vėsi, apie 20-21°C. Atsižvelgdami į unikalų vaiko sensorinį jautrumą, pasirūpinkite tyla kambaryje. Galbūt prireiks sutvarkyti girgždančias grindis ar sutepti durų varsčius. Įvertinkite ir patalynės spalvas arba miego rūbų modelį, etiketes.
Natūrali šviesa: Pasirūpinkite visaverte ir įvairia vaiko mityba. Taip pat reikiamais vitaminais, papildais. Vaikams autistams rekomenduojama omega 3&6 augaliniu pagrindu, B kompleksas vitaminų, D, C vitaminai, magnis, cinkas.
Sunkios antklodės: Siekiant palengvinti autizmo simptomus, vis dažniau į pagalbą pasitelkiamos sunkios antklodės, kurios jau ilgą laiką naudojamos ergoterapeutų, dirbančių su autistais. Hancen sunkios antklodės veikimas pagrįstas gilaus spaudimo stimuliacijos principu, kuris skatina natūralią miego hormono - melatonino ir laimės hormono - serotonino bei mažina streso hormono - kortizolio gamybą organizme.

Specialistų pagalba

Miego sutrikimai yra labai dažna problema su kuria susiduria neįgalių vaikų šeimos. Kadangi miego problemų taisymas dažnai susijęs su miego pertraukimu, specialistai, dirbantys su miego problemomis turi aptarti su tėvais ir iš anksto išsiaiškinti, ar jie galės numatyto plano laikytis. Paprastai tokius planus reikia modifikuoti, kad jie labiau atitiktų konkrečios šeimos gyvenimo būdą. Kaip ir bet kuriam kitam elgesio keitimo metodui, čia irgi labai svarbu, kad visi šeimos nariai elgtųsi nuosekliai pagal planą.

Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl gali prireikti išbandyti kelis skirtingus metodus, kol rasite tinkamiausią. Jei miego sutrikimai yra sunkūs ir trukdo vaiko funkcionavimui, rekomenduojama kreiptis į specialistus, tokius kaip vaikų neurologai, psichologai ar miego specialistai.

tags: #autizmo #elgesio #sutrikimai #sudejimas #miegant