Limbinė Sistema ir Streso Reakcija: Kaip Emocijos Valdo Mūsų Gyvenimą

Emocijos ir jausmai yra neatsiejama žmogaus patirties dalis. Jos padeda mums greitai įvertinti situacijas ir gauti informaciją, kartais net efektyviau nei remiantis faktais. Tačiau emocijos taip pat gali trukdyti mums suprasti save ir pasaulį aplink mus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip limbinė sistema, vadinama emocinėmis smegenimis, veikia streso reakciją ir kaip mes galime išmokti valdyti savo emocijas, kad gyventume sveikesnį ir subalansuotą gyvenimą.

Emocijų ir Jausmų Skirtumai

Emocijos yra staigios ir trumpos neurofiziologinės reakcijos. Kai susiduriame su dirgikliu, nervų sistema jį identifikuoja ir interpretuoja per ketvirtadalį sekundės, praktiškai nedalyvaujant sąmoningam protui. Tai sukelia biochemines reakcijas organizme, kurios sukelia pojūčius visame kūne - tai ir yra emocija. Dirgiklis gali būti tiek iš išorės (situacija, žmogus), tiek iš vidaus (mintys). Jei patyrę emociją „nepalaikome“ jos savo įsivaizdavimais ar prisiminimais, biocheminės reakcijos trunka tik apie šešias sekundes, o tada organizmas grįžta į pusiausvyrą.

Jausmas yra ilgesnis organizmo atsakas į dirgiklius. Kai pajutę emociją pradedame „perdirbinėti“ ją sukėlusią informaciją, emocinė reakcija pereina į jausmą. Jausmas apjungia tai, kaip vertiname situaciją ir kaip jaučiamės joje tiek fiziškai, tiek emociškai.

Emocijų Svarba

Emocijos ir jausmai mums padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Suvokdami savo jausmus, galime būti dėmesingi ir suprasti kitų jausmus. Nereikėtų jausmų skirstyti į „blogus“ ar „gerus“, nes kiekvienas jausmas turi prasmę. Pavyzdžiui, lengvas stresas ar įtampa padeda išlikti budriems. Emocijos ir jausmai taip pat gali padėti adekvačiau sureaguoti tam tikroje situacijoje ir priimti tinkamus sprendimus. Negatyvūs jausmai, tokie kaip baimė, pyktis, pasibjaurėjimas ir liūdesys, yra svarbūs išlikimo atveju. Jie padeda neprarasti ne tik gyvybės, bet ir asmenybės integralumo. Pozityvūs jausmai, tokie kaip džiaugsmas ar pasitenkinimas, reikalingi, kad jaustume motyvaciją mokytis, augti ir klestėti.

Limbinė Sistema ir Smegenų Žievė

Tai, kiek mes valdome emocijas, priklauso nuo to, kas „ima viršų“ - smegenų žievė ar limbinė sistema (požievis), kurios visą laiką tarpusavyje sąveikauja. Smegenų žievėje vyksta „aukštesnioji“ smegenų veikla, todėl, kai vyrauja šios smegenų dalies veikimas, galime sąmoningiau kontroliuoti emocines ir jausmines reakcijas. Pavyzdžiui, pajutę pyktį, galime apmąstyti situaciją, kad jis nusloptų, ir daryti veiksmus, kuriuos norėtume daryti toje situacijoje. Tačiau kai emocinė reakcija yra stipri, arba kai smegenų žievė veikia nepakankamai, ima vyrauti limbinė sistema. Tuomet mūsų emocinės reakcijos ir jausmai gali pakeisti situacijos supratimą. Ir tada tai, kaip mes jaučiamės, lemia tai, kaip mes suprantame, o ne atvirkščiai.

Taip pat skaitykite: Integracija ir perspektyvos Vaikų Socializacijos Centre

Emocinės Reakcijos ir Ankstesnės Patirtys

Emociškai sudėtingose situacijose emocinės reakcijos ne visada yra tikslios, todėl kartais yra naudingiau stengtis „išbūti“ jose ir nereaguoti impulsyviai. Kad emocinės ir jausminės reakcijos būtų subtilesnės, ne tokios staigios ir neverčiančios neadekvačiai reaguoti, svarbu, kad vertindami situaciją, neatsiribotume nuo faktų ir loginių argumentų. Kad jausmai ir emocijos mums padėtų reaguoti teisingai, situacijos interpretavimas turėtų kuo labiau atitikti tikrovę, nes automatinės reakcijos dažniausiai kyla be jokio apmąstymo.

Dažniausiai neadekvačiai reaguojame į dirgiklius dėl ankstesnių savo patirčių. Pavyzdžiui, jei per gyvenimą patyrėme daug grėsmingų situacijų, tai ir į įprastas galime dažniau reaguoti su baime ar nerimu, jas siedami su praeities išgyvenimais. Arba, jei prisimename kažką skausmingo ar nemalonaus, galime sukelti sau liūdesį ar pyktį, kurie šiaip jau visiškai neatitinka esamos situacijos. Kita vertus, žinodami, jog mintys veikia savijautą, pasitelkdami vaizduotę galime bandyti ir sau padėti, įsivaizduodami ar prisimindami malonius arba palaikančius dalykus.

Emocijų Ignoravimas

Problemų sukelia ne tik per impulsyvus reagavimas į emocijas bei jausmus, bet ir jų ignoravimas. Polinkis slopinti jausmus dažnai kyla iš to, kad tie jausmai ir emocijos būna per stiprūs ir taip stengiamasi jų išvengti. Tačiau tai sukelia papildomą įtampą, dėl ko gali atsirasti nuovargis, stresas, sunkumai bendraujant su kitais žmonėmis. Jausmų ignoravimas gali pasireikšti per psichosomatinius sutrikimus, pavyzdžiui, galvos skausmą. Tiek per daug impulsyvus reagavimas į savo emocinius išgyvenimus, tiek jų slopinimas nesukuria galimybių žmogui tobulintis ir augti.

Kaip Tinkamai Reaguoti į Emocijas?

Kad išmoktume tinkamai reaguoti ir valdyti emocijas ir jausmus, pirmiausia reikėtų mokytis pastebėti ir tyrinėti iškylančias emocines reakcijas, išlikti dėmesingiems savo jausmams. Tam, kad nebūtume priklausomi nuo emocijų, svarbu jas patiriant išmokti sustoti ir nereaguoti impulsyviai, neskubėti vertinti - tokiu būdu pavyks išmintingiau sureaguoti į esamą situaciją. Turime mokytis smalsiai tyrinėti savo būseną ir patirtis. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog sudėtingos emocinės situacijos turi būti „perdirbtos“ ir visiškai išgyventos, o ne nuslopintos, kad jos nebeveiktų mūsų ir neeikvotų energijos. Tam gali padėti kalbėjimasis apie patiriamus sunkumus su kitais žmonėmis. Svarbu nesitapatinti su emocijomis: kiekvieną emociją ar jausmą, koks jis bebūtų, galima stebėti iš šalies, nenuteisiant ir nenuvertinant savęs ar aplinkos. Aišku, nėra lengva to išmokti, bet praktikuojantis - įmanoma.

Atjauta ir Geranoriškumas

Tai, kas vyksta mūsų viduje ir kaip mes reaguojame į dirgiklius, labai priklauso ir nuo to, kiek sveikas yra mūsų kūnas. Dėl to yra labai svarbu pakankamai išsimiegoti, sveikai maitintis ir palaikyti fizinį aktyvumą, kadangi šie dalykai yra labai susiję su emocinio gyvenimo harmonija - esant prastai fizinei būklei, gebėjimas adekvačiai reaguoti gali sumažėti. Geriau suprasti ir valdyti savo emocinį pasaulį padeda buvimas gamtoje, meninė veikla, psichoterapija bei įvairios saviugdos praktikos. Galiausiai, tam, kad gebėtume išgyventi savo emocijas, jausmus ir į juos tinkamai reaguoti, labai svarbu ugdyti atjautą sau ir geranoriškumą aplinkai. Nors daugelis mūsų esame išmokę būti kritiški ir reiklūs sau bei kitiems, yra pastebėta, kad žmonės, gebantys save paguosti bei geranoriškai priimantys save ir kitus - lengviau išeina iš sudėtingų emocinių situacijų ir paprasčiau įveikia gyvenimiškus iššūkius, yra ramesni.

Taip pat skaitykite: Stresas ir imuninė sistema: ryšys

Limbinės Sistemos Veikėjai

Vidurinėje smegenų dalyje yra limbinė sistema, kurią ir vadiname emocinėmis smegenimis. Šioms smegenims labai svarbu jaustis mylimoms ir reikalingoms. Šioje limbinėje sistemoje yra trys pagrindiniai veikėjai:

  • Migdoliniai kūnai (Amygdala): Jie reaguoja į kiekvieną įvykį audringai ir užkoduoja mūsų atmintyje emociškai stiprias situacijas.
  • Hipokampas: Jis remiasi mūsų praeities patirtimi ir kartais jaučiamės nemaloniai visiškai nesuprasdami dėl ko, kai hipokampas siunčia signalus dėl panašios praeityje buvusios patirties.
  • Pogumburis: Jis nusprendžia mūsų fiziologinius atsakus, gavęs informaciją iš migdolinių kūnų ir hipokampo. Jeigu prakaituoja delnai, kai nervinamės arba plaka greičiau širdis įsimylėjus, galime padėkoti pogumburiui.

Manoma, kad limbinė sistema ne tik veikia pati sau, bet gauna valdymo komandas iš mūsų viršutinėse smegenyse esančios prieškaktinės žievės. Ši smegenų žievės dalis yra atsakinga už racionalių sprendimų priėmimą. Emociškai sveikuose santykiuose su savimi ir kitais limbinė sistema su prieškaktine žeive bendradarbiauja leisdamos jaustis subalansuotiems. Tačiau stipriai įsiaudrinus mūsų limbinei sistemai prieškaktinė žievė tampa bejėgė mus suvaldyti. Tyrimais įrodyta, kad emocinė reakcija yra stipresnė už mūsų racionalų protą. Galbūt tai gali būti susiję su tuo, kad emocinės smegenys formuojasi ir keičiasi daug anksčiau, nei pradedame racionaliai mąstyti. Verta pripažinti, kad esame daugiau jaučiantys, nei mąstantys. Ir tik priėmę savo „emocinį aš“ ir nurimę galime priimti mums palankius sprendimus.

Praktiniai Patarimai Emociniam Aš

Štai keli praktiniai patarimai, kurie gali padėti pasirūpinti „emociniu aš“:

  1. Treniruokime emocinį raštingumą: Mokykimės įvardinti kaip jaučiamės ir kuri smegenų dalis reaguoja. Jeigu reaguojame labai emocingai, vadinasi buvome įdarbinę „dramos karalius“ - migdolinius kūnus.
  2. Ugdykimės empatiją: Stenkimės suprasti kaip jaučiasi kitas žmogus, klauskime ką jam sukelia jo situacija. Neskubėkime prie patarimų ką daryti, nes kiekvieno patirtis skirtinga.
  3. Valdykime stresą: Stresinės situacijos išbalansuoja mūsų limbinę sistemą. Venkime situacijų ir žmonių su kuriais bendraujant padidėja streso hormonų išsiskyrimas.
  4. Leiskime sau pasigaminti laimės hormono oksitocino: Kurio lygis pakyla apsikabinant tiek fiziškai, tiek šiltais žodžiais.
  5. Megzkime ryšius su žmonėmis: Su kuriais jaučiamės pakylėti, įkvėpti, palaikomi. Taip pasigaminsime laimės hormono dopamino, nes norėsis vis dažniau būti pozityvioje aplinkoje.
  6. Praktikuokime pasirūpinimą savimi: Fiziniu aktyvumu, pakankamu miegu, mylima veikla, pasivaikščiojimu natūralioje šviesoje, sveiku maistu. Taip pasigaminsime laimės hormono serotonino.

Stresas ir Homeostazė

„Mus nužudo ne stresas, bet reakcija į jį“, - teigė Hans Selye. Visi organizmai nuolat prisitaiko prie stresorių tam, kad išlaikytų homeostazę - dinaminį pastovumą. Homeostazė pasiekiama per autonominės nervų sistemos (simpatinės ir parasimpatinės) ir hormonų sąveiką. Reakciją į stresą lemia dominuojantis nervų sistemos aktyvumas: parasimpatinė - ramina (poilsis, virškinimas), o simpatinė - aktyvuoja (atsakas į stresą, imunitetas). Žmogaus poreikis adaptuotis besikeičiančioms aplinkybėms vyksta per stresą. Ūmus stresas yra naudingas kaip organizmo atsakas į grėsmę, tačiau lėtinis stresas tampa žalingas, kai žmogus negali išvengti ar kontroliuoti jo šaltinio. Lėtinis stresas sukelia organizmo reakcijas, kurios veikia nervų sistemą, hormonų balansą, imunitetą, virškinimą ir sukelia uždegimus. Tai silpnina imuninę sistemą, padidina jautrumą ligoms. Normalus stresas turi trukti 60-90 minučių, o ilgesnis stresas eikvoja organizmo resursus.

Dažniausi streso sukėlėjai:

Taip pat skaitykite: Kaip naudoti emocinės laisvės techniką

  • Sezonų kaita - gamtos perėjimai (rugpjūtis-rugsėjis, vasaris-kovas) gali sukelti hormoninius svyravimus ir paveikti odą.
  • Gyvenimo etapai - hormoniniai pokyčiai vaikystėje, paauglystėje, menopauzėje.
  • Nesubalansuota gyvensena - miego, mitybos, poilsio režimo stoka.
  • Perdėtas informacijos kiekis - nuolatinė įtampa dėl perteklinės informacijos.
  • Mintys ir emocijos - nerimas, baimės ir įtampa sukelia stiprų vidinį stresą.

Stresas vyksta per endobiogeninę kortikotropinę ašį (pagumburis, hipofizė, antinksčiai), kuri sujungia emocijas apdorojančius centrus su hormonine ir imunine sistema. Streso metu organizmo veiklą reguliuoja smegenys (pagumburis ir hipofizė), vadinamos „centru“, kurios siunčia signalus organams, vadinamiems „periferija“ (skydliaukė, kepenys, antinksčiai), o šie savo ruožtu siunčia hormoninį atsaką smegenims. Procesas priklauso nuo neurotransmiterių ir hormonų.

Streso Poveikis Hormonams ir Odai

Stresas veikia per įvairias išgyvenimo baimes, „atjungdamas“ smegenų žievę (mąstymą) ir „įjungdamas“ limbinę (gyvūno supratimo) sistemą (pagumburį, hipofizę). Hipofizė išskiria į kraują hormonus ir aktyvuoja periferinių endokrininių liaukų hormoninį atsakymą. Hipofizė reguliuoja daugumos mūsų organų veiklą, todėl stresas veikia ne tik tiesiogiai antinksčius (streso atsaką), bet ir imunitetą bei kitas endobiogenines endokrinines ašis: gonodotropinę, kortikotropinę ir tireotropinę, kurių hormonų disbalansas odoje atsispindi kitomis problemomis.

  • AKTH ir Kortizolis: Hipofizėje gaminamas hormono AKTH kiekis didėja reaguodamas į stresą. Antinksčių hormonas kortizolis atsako į stresą mėgindamas adaptuotis ir jį užbaigti, sustabdydamas uždegimą. Jei antinksčiai yra nusilpę ar kortizolio kiekis nepakankamas - stresas tampa ilgalaikiu. Ilgalaikio streso sukeltas disbalansas sukelia visame organizme uždegimus, o odoje uždegimines odos reakcijas: rožinę, atopinį dermatitą (egzemą) ir kitas.
  • Imunitetas: Hipofizės AKTH aktyvina imunitetą, o kortizolis slopina, ypač jei jo kiekis yra padidėjęs ilgą laiką. Už imunitetą atsakingos putliosios ląstelės, kurių gausu ir odoje. Jos atpalaiduoja histaminą, aktyvuoja T limfocitus ir sukelia imuninį atsaką, kuris pirmiausia pasireiškia odoje. Tai lemia neadekvačias odos reakcijas į svetimus baltymus alergijų atveju arba savus baltymus autoimuninių odos ligų (pvz., psoriazės) atveju.
  • Gonadotropinė ašis: Kai dėl streso aktyvuojasi gonadotropinė ašis (pagumburis-hipofizė-lytinių liaukų ašis), tai turi tiesioginį poveikį hormonų pusiausvyrai, kuris pasireiškia odoje spuogais (akne), odos senėjimu ir pigmentacijos sutrikimais.
    • Spuogai (aknė): Stresas skatina hipofizės LH (liuteinizuojančio hormono) išsiskyrimą, kurie mažina kiaušidžių hormono progesterono gamybą ir didina androgenų gamybą (ypač testosterono). Padidėjęs androgenų kiekis didina sebumo (odos riebalų) gamybą, oda tampa blizganti, ypač T zonoje, poros užsikemša, formuojasi spuogai (aknė).
    • Odos senėjimas: Estrogenų lygio sumažėjimas būdingas moterims premenopauzės, menopauzės ir postmenopauzės laikotarpiu, bet gali atsirasti ir dėl streso. Sumažėjus estrogenų, oda praranda elastingumą, tampa sausesnė, plonesnė, atsiranda raukšlių.
    • Hiperpigmentacija: Estrogenai ir progesteronas turi tiesioginį poveikį melanocitams, kurie yra atsakingi už melanino, odos pigmento, gamybą.
  • Tireotropinė ašis: Kai dėl streso aktyvuojasi tireotropinė ašis (pagumburis-hipofizė-skydliaukė), tai gali turėti reikšmingą poveikį hormonų pusiausvyrai, kuris pasireiškia odoje.
  • Somatotropinė ašis: Hipofizės augimo hormonas somatotropinas skatina kolageno ir elastino gamybą, kurie atsakingi už odos turgorą (elastingumą) ir tonusą (standumą), taip pat už medžiagų apykaitą.

Stresas ir Mityba

Žarnyno mikrobiota - tai milijardai mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus virškinamajame trakte, daugiausia storajame žarnyne. Ji yra tarsi nematomas organas, kuris atlieka svarbias funkcijas, būtinas mūsų sveikatai. Žarnynas veikia kaip centrinė komunikacijos ašis tarp įvairių kūno sistemų ir informacijos centras per žarnyno-smegenų ašį. Emocijos per šią ašį tiesiogiai ir netiesiogiai veikia mikrobiotą. Stresas mažina naudingų bakterijų, tokių kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium, augimą. Stresas keičia mikrobiotos sudėtį taip, kad pradeda dominuoti potencialiai kenksmingos bakterijos (Clostridium, Escherichia coli ir kt.). Stresas sutrikdo žarnyno pralaidumą - žarnyno sienelė tampa „pralaidesnė“, todėl į kraują patenka toksinai, maisto dalelės, bakterijos, o tai sukelia uždegimą visame kūne. Žarnyno disbiozė odoje pasireiškia atopiniu dermatitu, žvyneline (psioriaze), spuogais (acne), raukšlių formąvimusi ir odos senėjimu.

Stresas ir Masažas, Kineziterapija

Masažas ir kineziterapija - tai veiksmingi natūralūs būdai stresui mažinti, veikiantys ne tik raumenis, bet ir nervų sistemą, hormonų pusiausvyrą bei emocinę savijautą. Jie aktyvina parasimpatinę sistemą, atsakingą už ramybę ir virškinimą, bei slopina simpatinę, kuri suaktyvėja patiriant stresą. Šios priemonės mažina kortizolio (streso hormono) kiekį, skatina serotonino ir dopamino (geros savijautos hormonų) gamybą, gerina miegą, nuotaiką ir padeda atsipalaiduoti. Stresas dažnai „kaupiasi kūne“, o masažas padeda jį išlaisvinti tiek fiziškai, tiek emociškai.

Stresas ir Psichologija

Pagumburis palaiko abipusį ryšį su emocijas apdorojančiais centrais, todėl emocijos per kortikotropinę ašį daro tiesioginį poveikį imuninei ir nervinei sistemai, o oda tampa „veidrodžiu“, atspindinčiu emocinę būklę. Svarbu atpažinti ir valdyti emocijas, kad jos nekenktų sveikatai. Kiekvienas žmogus turi mokytis priimti savo emocijas, kurti sveikas ribas ir atskirti dabartinį stresą nuo praeities įtakų.

Emocinės Laisvės Technika (ELT)

Emocinės laisvės technika (ELT) yra metodas, kuris padeda nutraukti nenaudingas, įtampą keliančias jungtis smegenyse. ELT specialistai teigia, kad tapšnojant tam tikrus taškus, limbinės smegenys ima veikti aktyviau, ir tai įrodyta moksliniais tyrimais. Respondentams buvo taikoma ELT ir paaiškėjo, kad kai kurių tiriamųjų smegenų kortizolio (šio hormono daugėja patiriant fizinę ar emocinę įtampą) lygis sumažėjo vidutiniškai 24 proc., o kai kurių - net iki 50 proc.

Kaip tai daryti?

  1. Susiraskite taškus: Paprastai tuksenama dviem pirštais (smiliumi ir didžiuoju). Stuksenama švelniai ir tvirtai, panašiai lyg į stalą barbentume pirštais. Pagrindiniai taškai yra 9: vadinamasis karatė kirčio taškas delno išorinėje pusėje, viršugalvyje, simetriški antakių pradžios taškai, akių išoriniuose kampučiuose, ant akiduobės kaulo po akimi, taškas panosėje, smakre, ties raktikauliais ir po pažastimi.
  2. Įvardykite problemą: Pirmiausia tuksendami vadinamąjį karatė kirčio tašką aiškiai įvardykite problemą ir būtinai pridurkite palaikomąją frazę.
  3. Paeiliui tapšnodami visus taškus, priminkite sau problemą.
  4. Pajutę palengvėjimą, pereikite prie teigiamos frazės.
  5. Giliai įkvėpkite.

Kaip Valdyti Vaikų Pyktį?

Pyktis yra natūrali emocija, kaip ir baimė, tiesiogiai susijusi su išlikimo instinktu bei streso reakcija. Vaikai negimsta turėdami pykčio ar baimės reguliavimo mechanizmus, jie to mokosi nuo gimimo. Žmonių smegenys pritaikę tokiu būdu, kad pykčio ar didelės baimės metu organizmas pereina į išgyvenimo būseną, kai yra išjungiamos aukštesniosios smegenų funkcijos, kurios atsakingos už racionalių sprendimų priėmimą, elgesio ir emocijų kontrolę. Todėl, kai jis veikia, vaikai visiškai nesugeba atsiminti ką yra pažadėję, o tuo labiau sukontroliuoti savo elgesio.

Štai keli patarimai tėvams, kaip padėti vaikams valdyti pyktį:

  1. Pasirūpinkite savo ramybe: Stenkitės išlikti ramūs patys, nes jūsų vaikui reikalinga jūsų pagalba ir pavyzdys mokantis reguliuoti emocijas.
  2. Parodykite supratimą, kaip vaikas jaučiasi: Pripažindami, įvardindami, kaip vaikas jaučiasi, mes parodome, kad suprantame jį, kad esame šalia ir, kad padėsime ištverti.
  3. Nubrėžkite ribas: Vienas iš garsiausių žaidimų terapeutų Garry Landrethas pasiūlė labai paprastą ir efektyvų ribų nustatymo būdą (PIN):
    • P - PRIPAŽINK JAUSMUS
    • I - ĮVESK RIBAS
    • N - NURODYKITE ALTERNATYVAS
  4. Mokykite vaiką atsipalaiduoti: Mokyti vaiką atsipalaidavimo pratimų yra naudinga prieš jam ar jai patenkant į audringų emocijų sukūrį, kad susiformuotų įgūdžiai ir vaikas galėtų pasinaudoti jais prireikus.
  5. Skirkite laiko smagiems užsiėmimams: Geriausias priešnuodis streso hormonams yra juoko ir laimės hormonai okcitocinas ir opioidai.

Emocinis Intelektas

Emocinis intelektas arba emocinė branda yra gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas, tinkamai reaguoti į aplinkinių poelgius, suvokti jų emocijas, kurti ir palaikyti ilgalaikius santykius su kitais žmonėmis. Emocinio intelekto vystymui svarbios keturios kompetencijos: savęs suvokimas, kitų suvokimas, savęs valdymas ir santykių su kitais valdymas.

Štai keli žingsniai, kaip sustiprinti gebėjimą valdyti emocijas:

  1. Stebėkite savo emocines ir fizines būsenas bei reakcijas: Stebėkite, kokių emocijų kyla dieną, ryte vos nubudus, per susirinkimą, kai kas nors pagiria, o gal kai paskambina nepatenkintas klientas arba susiginčijate su kolega.
  2. Įvardykite, kas jums jas sukelia: Jaučiate baimę prieš lipdamas ant scenos skaityti pranešimo? Kas jums kelia šią baimę?
  3. Pasistenkite įvardyti tikrąsias priežastis, kodėl jus erzina vienas ar kitas dalykas: Negalite pakęsti, kai kas nors kitas vėluoja, o kai taip įvyksta, tiesiog sprogstate iš pykčio? Sustokite trumpam ir paklauskite savęs, kas kelia tą pyktį.
  4. Pamaitinkite savo liūtą: Kasdien pasakykite sau bent po tris komplimentus. Taip ilgainiui išmokysite savo emocines smegenis greičiau reaguoti į signalus, kuriuos joms siunčia mąstančioji smegenų dalis.

tags: #limbine #sistema #stresas