Šizofrenija - sudėtingas psichikos sutrikimas, apipintas mitais ir klaidingais įsitikinimais. Dažnai visuomenėje įsivyravę stereotipai šią ligą vaizduoja kaip kažką bauginančio ir nevaldomo, o sergantįjį - kaip pavojingą keistuolį. Tačiau tokia nuomonė ne tik neteisinga, bet ir žalinga. Šizofrenija - tai lėtinė liga, paveikianti mąstymą, emocijas ir realybės suvokimą.
Svarbu suprasti, kad šizofrenija - ne nuosprendis ir ne gėda. Daugelis sergančiųjų, turėdami artimųjų palaikymą, prieigą prie vaistų bei psichologinės pagalbos, sugeba išlaikyti darbą, santykius ir siekti savo tikslų. Tai nėra liga, kuri atima žmogaus esmę - veikiau tai iššūkis, kurį įmanoma valdyti. Atvira kalba apie šizofreniją gali ne tik padėti tiems, kurie serga, bet ir keisti mūsų visų požiūrį į psichinę sveikatą.
Kas yra šizofrenija?
Šizofrenija - tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia kliedesiais, haliucinacijomis, mąstymo nuoseklumo, emocijų sferos sutrikimais ir atsiribojimu nuo išorinio pasaulio. Liga dažniausiai prasideda tarp penkiolikos ir dvidešimt penkerių metų, o simptomai formuojasi palaipsniui.
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros profesorė dr. Liuda Šinkariova primena, kad ligos požymiai užkoduoti jos pavadinime: išvertus iš graikų kalbos, „schizo“ reiškia „skaidau“, o „phren“ - „protas“. Dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia tam tikrų psichikos funkcijų nesuderinamumu arba disbalansu. Mąstymas ir elgesys tarpusavyje nedera, neatitinka realybės. Liga yra lėtinė, po paūmėjimo etapų ateina ilgesnė ar trumpesnė remisija. Susirgus šizofrenija pamažu nyksta žmogaus susidomėjimas anksčiau mėgta veikla, jis negali sutelkti dėmesio ir tinkamai funkcionuoti socialinėje aplinkoje, mokytis ir dirbti. Neretai prie šių simptomų prisideda ir nerimo sutrikimai bei depresija.
Šizofrenijos mitai ir klaidingi įsitikinimai
Šizofrenija - tai dviguba asmenybė
Tai vienas labiausiai paplitusių ir klaidingiausių mitų. Šizofrenija pasireiškia haliucinacijomis, kliedesiais, sutrikusia logika ir emocinėmis problemomis, bet ne „susidvejinusia“ asmenybe. Žmonės dažnai painioja šizofreniją su disociaciniu asmenybės sutrikimu, tačiau tai visiškai skirtingos būsenos, turinčios skirtingas priežastis ir gydymo būdus.
Taip pat skaitykite: Nuo kada galima pas psichiatrą savarankiškai?
Šizofrenija yra nepagydoma
Tai netiesa. Nors šizofrenija yra lėtinė liga, su tinkama pagalba dauguma pacientų gali gyventi normalų gyvenimą. Gydymas apima vaistus, psichoterapiją, gyvenimo būdo keitimą ir artimųjų palaikymą. Svarbu atminti, kad šizofrenija - ne nuosprendis.
Sergantys šizofrenija yra pavojingi
Filmai ir serialai dažnai vaizduoja sergančius šizofrenija kaip pavojingus nusikaltėlius. Tai klaidinga. Dauguma žmonių, turinčių šią diagnozę, nėra agresyvūs. Tiesa, be tinkamo gydymo kai kurie gali elgtis neprognozuojamai, tačiau tinkama terapija ir vaistai padeda gyventi visavertį gyvenimą.
Šizofrenija prasideda netikėtai
Daugeliui atrodo, kad ši liga užklumpa iš karto, bet dažniausiai ji vystosi palaipsniui. Iš pradžių gali pasireikšti nuotaikos pokyčiai, susvetimėjimas, nerimas ar miego sutrikimai. Tik vėliau atsiranda stipresni psichozės simptomai. Svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmuosius ženklus, nes ankstyva pagalba gali pagerinti ligos eigą ir sumažinti simptomų sunkumą.
Šizofrenijos priežastys ir rizikos veiksniai
Mokslininkai dar neturi aiškaus atsakymo, kodėl žmonės suserga šizofrenija. Manoma, kad ligą lemia genetika, aplinkos veiksniai ir smegenų biochemijos pokyčiai. Tačiau viena aišku - stresas ir narkotinės medžiagos gali išprovokuoti ligos simptomus. Ypač pavojingas kanapių vartojimas paauglystėje, nes jis didina riziką susirgti.
L. Šinkariova pabrėžia, kad šizofreniją lemia keturi pagrindiniai aspektai: neurocheminiai pakitimai smegenyse, neurologinio vystymosi trūkumai, genetiniai veiksniai ir aplinka. Aplinkos veiksniai susiję su socialiniais dalykais, kiti aspektai priskiriami biologinėms teorijoms. Tai, kaip konkrečiu atveju žmogui pasireikš šizofrenija, tam tikrus sutrikimo požymius ir ligos eigą lemia pokyčiai skirtingose smegenų srityse. Skirtingiems atvejams gydyti taikomi skirtingi vaistai ir metodai.
Taip pat skaitykite: Tiapridalis ir Xanax: ką reikia žinoti
Šizofrenijos gydymas
Šizofrenijai gydyti taikomi įvairūs metodai, įskaitant:
- Medikamentinį gydymą: Pagrindinis gydymo būdas yra medikamentinis. Gydytojai psichiatrai privalo gerai išmanyti kiekvieno preparato pozityvų poveikį, numatyti, kuris geriausiai numalšins psichozę. Šiuo metu naudojami atipiniai neuroleptikai, kurie veikia tam tikras smegenų sritis, neturi stipraus šalutinio poveikio, nesukelia raumenų sukaustymo, kaip anksčiau naudoti tipiniai neuroleptikai. Vaistai skiriami priklausomai nuo to, kokie ligos simptomai dominuoja.
- Psichoterapiją: Psichoterapija padeda pacientams susidoroti su ligos simptomais, pagerinti socialinius įgūdžius ir išmokti valdyti stresą.
- Elektrokonvulsinę terapiją (ETT): ETT taikoma tik išskirtiniais atvejais, kai liga nepasiduoda gydymui vaistais. Šio gydymo būdo metu žmogaus smegenyse esama ne visai brandžių neuronų, kurie skleidžia klaidingą informaciją. Taikant elektros šoką, jie pašalinami.
L. Šinkariovos teigimu, prasidėjus remisijos laikotarpiui kai kurie žmonės atsisako gerti antipsichozinius vaistus, kuriuos psichiatras skiria kaip palaikomąjį gydymą nedidelėmis dozėmis. Taip susidaro užburtas ratas, liga vėl atsinaujina, paūmėjimas grįžta. Todėl labai svarbu laikytis gydymo plano ir nuolat vartoti vaistus.
Kaip padėti sergančiam šizofrenija?
L. Šinkariovos teigimu, šizofrenijos diagnozė sukelia didžiulį šoką susirgusiojo artimiesiems. Jie nežino, kaip elgtis su susirgusiu šeimos nariu, kad jam padėtų, o ne pakenktų. Artimieji neturėtų prieštarauti, įrodinėti, bandyti paneigti tai, ką sako žmogus. Suprantama, kad artimiesiems norisi „normalizuoti“ artimojo mąstymą ir suvokimą, bet reikėtų suprasti, kad šios pastangos yra bergždžios. Neįmanoma išbraukti to, kas žmogaus viduje, kas jam tuo metu atrodo svarbu ir tikra. Šizofrenija sergančiam artimajam reikia sukurti labai ramią aplinką, o patį sutrikimą priimti kaip duotybę. Jei liga paūmėja, būtina kreiptis pagalbos į specialistus. Savaime šizofrenijos paūmėjimas dažniausiai nepraeina.
Klaidingos diagnozės šizofrenija
Klaidinga diagnozė šizofrenija gali turėti rimtų pasekmių žmogaus gyvenimui. Netinkamas gydymas gali pabloginti simptomus ir sukelti naujų problemų. Todėl labai svarbu, kad diagnozę nustatytų kvalifikuotas specialistas, atlikęs išsamų tyrimą.
Taip pat skaitykite: Įrašai ir visuomenės stigma psichologijoje
tags: #ar #galima #klaidingai #diagnozuoti #sizofrenija