Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairias psichologinės inžinerijos sritis, remiantis dr. Liudmilos Lobanovos, VGTU ir VU dėstytojos, turinčios 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje, įžvalgomis. Aptarsime skrydžių baimės (aerofobijos) problemą, jos priežastis ir įveikimo būdus, taip pat pažvelgsime į naujausias tendencijas darbo rinkoje, dirbtinio intelekto (DI) įtaką ir lyderystės svarbą organizacijų valdyme.
Aerofobija: Baimės Įveikimas Skrydžio Metu
Skrydžių baimė (aerofobija) yra paplitusi problema, apkartinanti daugelio žmonių keliones ir atostogas. Dr. L. Lobanova teigia, kad kiekvienam žmogui, kenčiančiam nuo šios baimės, galima padėti.
Nerimas ir Baimė Skrydžio Metu
Keliaujant lėktuvu, nerimas gali atsirasti dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto - dėl noro nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir pan. Nedidelis nerimo lygis netgi gali būti naudingas, nes pagerina dėmesį, atmintį ir mąstymą, o tai lemia efektyvesnį problemų sprendimą. Tačiau nerimas nebūtinai perauga į baimę. Baimė yra tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis jo išvengti, o fobija - stipri, nepagrįsta baimė, kurios metu stengiamasi išvengti bijomo dalyko.
Skrydžio metu gali būti patiriama fobiška baimė, kai žmogų tiesiog sukausto, jis negali atsipalaiduoti, net kvėpuoti - tiesiog įsispaudžia į krėslą, nejuda, dažnu atveju - prakaituoja. Bijantysis įsižiūri į palydovų veidus, norėdamas įžvelgti emocijų požymius, jaučia didžiulį fizinį ir psichologinį diskomfortą, kreipia dėmesį į tai, kas šiaip kasdien jo negąsdina.
Aerofobijos Priežastys ir Pasireiškimas
Bijoma neįprastų garsų, oro duobių, nes nesuprantama, kaip tai atsiranda, kenčiantiems nuo fobijos atrodo, kad tai vos ne kritimas. Tačiau skrydžio metu yra normalu tikėtis įvairių judesių, garsų ir pojūčių. Lėktuvas turi pasiekti tam tikrą aukštį, greitį. Dėl oro slėgio pokyčių gali užgulti ausis. Skrydžio metu lėktuvas patenka į turbulencijos zonas. Leidžiantis išsiskleidžia lėktuvo važiuoklė, tam tikros sparno dalys taip pat juda.
Taip pat skaitykite: Profesionali psichologinė pagalba iš Liudmilos Kretingos
Aerofobija - gerai ištirtas reiškinys. Pasaulyje yra apie 50 centrų, kurie užsiima šios fobijos tyrimais. Iš jų 40 yra įsteigti didelių aviakompanijų, nes jie supranta, kad aerofobai - potencialūs keleiviai. Šių centrų sukaupta statistika rodo, kad skrydžių baimę gali turėti apie 40 proc. žmonijos.
Kaip Įveikti Skrydžių Baimę
Skaičiuojant tikimybes nukentėti tam tikrų išvykų metu, kelionės lėktuvu vis dar yra saugiausios - tikimybė žūti skrydžio metu siekia vos vieną iš 11 milijonų. Tokia tikimybė keliaujant automobiliu - 1 iš 5000.
Norint įveikti šią baimę, dr. L. Lobanova siūlo kreiptis į specialistus, o ne kliautis kai kuriomis liaudyje populiariomis priemonėmis, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų vartojimu prieš skrydį, kas net gali sukelti problemų kitiems keleiviams ir personalui. Be to, skrydžio būsena ir taip yra neįprasta organizmui, o alkoholis ją dar labiau sustiprina.
Palengvinti būseną skrydžio metu gali padėti ramesnė, neerzinanti aplinka prieš skrydį, atvykimas į oro uostą laiku, kas suteikia galimybę pamatyti įprastą oro uosto darbą ir nusiteikti saugiam skrydžiui. Taip pat galima pasirinkti komfortišką vietą lėktuve, kur mažiau girdimas variklių garsas. Nesikoncentruokite į baimes - geriau paklausykite muzikos, paskaitykite knygą ar žurnalą, pasikalbėkite su pakeleiviais, užsiimkite poilsio ar dalykinių vizitų planavimu.
Naudingi yra ir įvairūs mokymai, padedantys suprasti, kad skrydžių metu nereikia bijoti to, ko nėra ir negali būti. Pasidomėjus galima rasti paskaitų, kurias veda patyrę pilotai ir dalinasi informacija, padedančia žmonėms įgauti daugiau pasitikėjimo.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Psichologinės Pagalbos Svarba
Iki šiol yra daugybei žmonių nepriimtina kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos dėl turimų problemų. Be to, dauguma aerofobų yra įtarūs žmonės ir dėl to gali vengti kreiptis pagalbos. Paradoksas, bet būtent dėl įtarumo ir gali išsivystyti aerofobija. Kita priežastis susijusi su vengimu - žmogus vengia visko, kas susiję su jo baimės objektu, taip pat ir aerofobijos gydymo, nes bus būtina prisiversti skristi. Būtent taip mąsto daugelis bijančių skristi. Tačiau iš esmės jie bijo ne skrydžio, o tos būsenos, kuri apima skrendant arba artėjant skrydžio laikui. Kai fobija labai rimta, yra net galimybė kartu skristi psichologui, kuris realiu laiku padeda ją įveikti.
Gavus profesionalią pagalbą, žmogus mokosi kontroliuoti savo mintis, elgesį ir baimės fiziologiją. Po to skrydis nesukelia baimės.
Naujos Profesijos XXI Amžiuje ir Pasiruošimas Ateities Darbo Rinkai
Dr. L. Lobanova atkreipia dėmesį į spartėjantį technologijų vystymąsi ir jo įtaką darbo rinkai. Pasak jos, pasaulyje pastebimi didžiuliai darbo pobūdžio ir aplinkos pasikeitimai, kurie laikui bėgant tik didės. Dėl šios priežasties žmonėms jau šiandien reikia ruoštis: ugdyti įgūdžius tose srityse, kurių atstovų ateityje reikės labiausiai.
Dirbtinio Intelekto Įtaka Darbo Rinkai
Anot lektorės, kasmet pateikiamos įvairios prognozės apie profesijas ir darbo vietas, į kurias ateityje pretenduos dirbtinis intelektas (DI), o dėl darbo vietos su žmonėmis konkuruos kompiuteriai ir robotai. Ekspertų prognozės rodo, kad iki 2025 m. vienas iš įmonės valdybos narių galės būti DI.
Yra sričių, kuriose dirbtinis intelektas laikomas efektyvesniu už žmogų, pavyzdžiui, greičiau apdoroja duomenis arba geriau investuoja. Tačiau žmogus atlieka itin svarbų vaidmenį sistemose - atsako už dirbtinio intelekto pateikiamų rekomendacijų taikymą.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Per artimiausią dešimtmetį apie 50 proc. šiuo metu egzistuojančių profesinių veiklų bus automatizuotos arba robotizuotos, o 9 iš 10 darbuotojų reikės naujų skaitmeninių įgūdžių, kurie vis mažiau panašūs į rutininius, robotų atliekamus veiksmus. Darbo rinkos pokyčiai ir nauji reikalavimai kompetencijoms paveiks per 1,2 mlrd. darbuotojų. Išnykti gali tik apie 5 proc. darbo vietų, o likę 45 proc. labiausiai automatizuojamų ir skaitmenizuojamų darbo vietų pareikalaus iš darbuotojų ne tik naujų techninių ir skaitmeninių įgūdžių, bet ir kūrybinio, kritinio ir holistinio mąstymo gebėjimų, sudėtingų analitinių kompetencijų, reikalingų kompleksinių profesinės veiklos problemų sąmoningam sprendimui.
Žmogiškojo Intelekto Pranašumas ir Nauji Reikalavimai Kompetencijoms
Dėl gebėjimo apjungti skirtingų aplinkų kontekstus, žmogus vis dar išsaugo pranašumą prieš DI. Bet žmonių darnaus bendradarbiavimo gebėjimai remiasi naujais komunikaciniais gebėjimais, išugdomais dirbant su technologijomis. Itin reikalingomis tampa išskirtinai tik žmogui būdingos savybės ir kompetencijos - empatija grindžiamas ir sąmoningai išsiugdomas emocinis intelektas. Dėl žmogaus intelekto pranašumo prieš DI, didės su žmogiškuoju bendravimu susijusių profesijų paklausa, nepaisant to, kad ir į šią sritį drąsiai skverbiasi DI valdomi robotai.
Dirbtinio Intelekto Diegimo Iššūkiai Versle
Diegiant DI sistemas versle, susiduriama su unikaliais iššūkiais. Įmonėms gali tekti patirti ypač didelių pradinių išlaidų, ypač tuomet, jeigu jos neturi tvirtos skaitmeninės infrastruktūros, reikalingos DI integravimui. Plačiai paplitęs DI sistemų naudojimas sukuria problemas darbo jėgai: robotizuojamos ir automatizuojamos tos darbo užduotys, kurioms reikia žmogiškojo indėlio. Kadangi DI vis labiau išvystomas, jo gamyba pinga, o diegimas paprastėja. Vis daugiau įmonių turi integruoti DI sistemas tam, kad išliktų konkurencingos. Tai atneša pakeitimus darbo rinkoje ir sumažina rutininių, nekūrybingų darbo užduočių skaičių. Kai kurios darbo rinkos sritys, pavyzdžiui, paslaugų ar pardavimų, priklauso didesnei rizikos grupei.
Investicijos į Dirbtinį Intelektą ir Žmogaus Smegenų Tyrimus
Intensyviai investuojama ne tik į DI sukūrimo projektus, bet ir į žmogaus smegenų galių tyrimus, kurių proveržis tapo įmanomas dėl investicijų į DI plėtrą. Dėl neuromokslų srityje sukauptų žinių atsirado naujausios ekonomikos ir vadybos sritys, tokios kaip neuroekonomika, neurovadyba, neuromarketingas - tai lemia naujų vadybinių kompetencijų ugdymo poreikį.
Valdymo Profesionalų Rengimas Darbo Rinkai
Lietuvos dirbtinio intelekto strategijoje pabrėžiama, kad norint parengti gyventojus, turi būti taikomas trijų punktų metodas, kuris apima mokinių, aukštojo išsilavinimo siekiančių studentų ir jau dirbančių asmenų techninio vystymosi parengimą. Moksleiviai turėtų būti skatinami domėtis ir tyrinėti mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos sritis. Strategijoje akcentuojama, jog užuot keitę esamą akademinę struktūrą, didesnį dėmesį turėtume sutelkti į papildomus DI ir technologijų mokymo kursus, skirtus studijuojantiems pagal programas, kuriose tokios žinios neteikiamos.
Į studijas srityse, kurioms tenka didelė pasikeitimų ir automatizavimo rizika, turėtų būti įtrauktos paskaitos, kuriose mokoma ne tik kertinių DI suvokimo pagrindų ir įgūdžių, bet ir neurovadybos bei valdymo psichologijos, siekiant didinti valdymo sprendimų priėmimo sąmoningumą sąveikaujant su DI. Tik taip studentai bus pasiruošę permainoms darbo procese, ir atitiks DI panaudojimo ateityje poreikius.
Labai svarbu suprasti, kad dabartiniams darbuotojams taip pat yra reikalingos priemonės, padėsiančios ateityje sėkmingai dirbti su DI. Labiausiai siūloma susitelkti į tai, kaip DI gali sustiprinti ir optimizuoti esamą darbą, o ne į darbuotojo parengimą kitai profesijai. Taip darbuotojai išliks svarbūs, o nauja karta pasirengs darbui su DI.
Vadovai turėtų sutelkti dėmesį į DI privalumus, galimybes padidinti darbo našumą ir sutrumpinti užduočių, kurioms reikia kritinio mąstymo, atlikimo laiką, neakcentuojant galimybės netekti darbo. Visi šie strateginiai dirbtinio intelekto plėtros ketinimai pabrėžia ne tik dirbtinio intelekto ir robotikos specialistų svarbą ir augantį poreikį ateityje, bet ir valdymo profesionalų parengimo aktualumą. Būtent vadybos ir ekonomikos profesionalai, kurie bus parengti orientuojantis į skaitmeninės ekonomikos keliamus iššūkius, sugebės tinkamai reaguoti į žmogaus ir DI sąveikos iššūkius. Jau dabar svarbi lyderystės kompetencija taps dar aktualesnė prisiimant atsakomybę už sąveikoje su DI priimamų valdymo sprendimų sąmoningumą.
Lyderystės Svarba Organizacijų Valdyme
Dr. L. Lobanova pabrėžia, kad kiekvienos organizacijos sėkmės garantas - vadovai, kurių gebėjimai laiku priimti strateginius sprendimus, reaguoti į pokyčius, siūlyti naujoves, suteikia galimybę siekti užsibrėžtų tikslų nuolat kintančioje rinkoje. Intelektinių organizacijų potencialas - vadovų intelektas ir profesionalumas. Ugdyti valdymo profesionalus padeda tinkamai organizuotas mokymo(si) procesas, kuriame būtina taikyti ir specializuotas dirbtinio intelekto technologijas, skirtas skaitmenizuoti specialistų rengimą.
Lyderystės Raiškos Formos ir Psichologinis Pranašumas
Bendraujant su įvairių organizacijų vadovais ir vadovėmis pastebime daugialypės lyderystės raiškos formas. Viena svarbiausių lyderių savybių, kurią galima būtų įvardinti kaip strateginio pranašumo katalizatorių, yra psichologinis pranašumas vykstant pokyčiams. Kiekviena organizacija susiduria su transformacijos etapu, tad lyderio vaidmuo yra reaguoti ramiai ir valdyti situaciją šiuo nelengvu metu. Tokie lyderiai turi gebėjimą išlikti ramūs, aiškiai nurodyti kryptį, o naujus pokyčius išnaudoti kaip galimybes. Svarbus lyderio vaidmuo yra išmokyti organizaciją prisitaikyti, įgalinti kitus veikti, prisiimant naujas atsakomybes ir tokiu būdu skatinti kolektyvinį mąstymą, sprendžiant sudėtingus klausimus.
Nors strateginio valdymo kompetencijos dažniausiai ugdomos per patirtį, labai svarbus ir mąstymo lankstumas, ir gebėjimas įžvelgti tai, ko dar nėra. Pirmiausiai lyderiai turėtų gebėti patys pažinti save - nebijoti patyrinėti savo asmenines savybes, gebėjimus, psichologinį pasiruošimą, vadovavimo stilius, bei gilios prasmingos refleksijos būdus.
Virtualių Komandų Lyderystė
Šiuolaikinių organizacijų valdymo kasdienybė - nuotolinis darbas. Lyderių tikslas, dirbant su nuotoline komanda, yra sukurti ir užtikrinti saugią aplinką, kurioje darbuotojai drąsiai galėtų dalintis mintimis ar spręsti iškilusius konfliktus. Nuotoliu dirbančios komandos yra dažniau linkusios vengti konfliktų, kadangi tai daug paprasčiau: uždarai kompiuterio ekraną ir žinai, kad biuro koridoriuje šio žmogaus nesutiksi. Būtent tokiose situacijose ir komandose lyderio vaidmuo yra neleisti pabėgti nuo konfliktų. Paskatinę tai, atveriame erdvę atvirai išsakyti nuomones, diskutuoti ir dar geriau pažinti vieniems kitus.
Lyderystė Strateginiame Valdyme
Lyderystė atlieka esminį vaidmenį organizacijų strateginiame valdyme. Siekiant bet kurio strateginio tikslo, viskas prasideda nuo lyderystės. Organizacijų strategija gali apimti įvairius tikslus, tokius kaip pelno generavimas, patrauklaus darbdavio įvaizdžio darbo rinkoje siekimas, aukšto klientų pasitenkinimo lygio užtikrinimas, darbuotojų gerovės skatinimas ir kt. Lyderiai yra tie, kurie nustato kryptį ir toną visai organizacijai. Jie atsakingi už strateginių tikslų komunikavimą, darbuotojų įtraukimą į jų siekimą ir asmeninį pavyzdį, rodantį, kaip šie tikslai turėtų būti įgyvendinami. Lyderio veiksmai ir elgesys tiesiogiai veikia organizacijos kultūrą ir darbuotojų motyvaciją.
Tikras lyderis pirmiausia turi būti lyderis žmonėms. Jei sugebi įkvėpti, motyvuoti ir įgalinti savo komandos narius, tuomet sugebėsi sėkmingai vadovauti ir strateginiams procesams. Galų gale, strategijas įgyvendina tie patys komandos nariai, kuriems reikia aiškios vizijos, palaikymo ir įkvėpimo.
Dr. Marijos Miselytės-Žilinskės Paskaitos apie Lyderystės Ugdymą ir Psichikos Sveikatą Darbo Vietoje
Dr. Liudmilos Lobanovos kvietimu, Cognizant Mokymų vadovė ir sertifikuota psichinės sveikatos partnerė dr. Marija Miselytė-Žilinskė skaito paskaitas apie lyderių ugdymą ir psichikos sveikatą darbo vietoje.
Paskaita "KAIP MES AUGINAME LYDERIUS IR UŽTIKRINAME TALENTŲ SĖKMĘ?"
Šioje paskaitoje Marija Miselytė-Žilinskienė dalinasi savo vertinga patirtimi apie lyderių ugdymą ir talentų vadybą. Ji pristato strategines ugdymo kryptis ir programas, įtraukiant specialistų kompetencijų ugdymą, persikvalifikavimo programas ir judėjimą organizacijos viduje.
Paskaita "PSICHIKOS SVEIKATOS SVARBA DARBO VIETOJE"
Šioje paskaitoje Marija pasidalina savo įžvalgomis apie psichikos sveikatos fenomeną ir jo poveikį darbe. Ji aptaria būdus, kaip sukurti teigiamą ir palaikančią darbo aplinką, kuri skatina darbuotojų gerovę ir produktyvumą.
tags: #liudmila #lobanova #psichologiniai #inzinerijos