Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama streso problema, su kuria susiduria studentai, analizuojamos streso priežastys ir galimi sprendimo būdai. Stresas šiuolaikiniame pasaulyje yra aktuali socialinė ir sveikatos problema, ypač aktuali urbanizuotoje visuomenėje, kur nuolat didėja konkurencijos tempai ir informacijos srautai. Studentai, patirdami didelį krūvį, susijusį su studijomis, atsakomybe ir socialiniu gyvenimu, yra ypač pažeidžiami streso poveikiui.
Streso samprata ir teoriniai aspektai
Streso apibrėžimas
Lietuvos Medicinos enciklopedijoje (1993 m.) stresas apibrėžiamas kaip psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, organizmo apsauginių reakcijų visuma, kurią sukelia žalingi aplinkos ir vidaus veiksniai - stresoriai. Streso teoriją 1936 m. sukūrė H. Selye, kuris pradėjo vartoti šį terminą. Literatūroje nėra vieningo streso apibrėžimo, o pats H. Selye naudojo skirtingus apibrėžimus.
Stresoriai ir jų klasifikacija
Stresoriai gali būti fizinės (cheminiai, fizikiniai, biologiniai) ir emocinės kilmės, skiriasi poveikio intensyvumu ir trukme. Bendros klasifikacijos, pagal kurią būtų galima visus stresorius įvertinti fiziniais parametrais, nėra.
Streso poveikis organizmui
Stresas gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Kartais jis net naudingas, nes mobilizuoja psichines ir fizines galias bei padeda nugalėti sunkumus. Anot autoriaus Matthiaso Burischo, stresas - sudėtinė gyvenimo dalis ir teigti jį esant žalingą būtų neteisinga. Kartais jį gali sukelti ir džiaugsmas. Stresas yra varomoji jėga, kuri padeda žmogui tobulėti ir siekti aukštumų. Kol mes esame prisitaikymo fazėje, stresinė būsena gali mums padėti siekti aukštumų. Bet kokiai fizinei ar psichinei įtampai, bet kokiam problemų sprendimui išnaudojamas tam tikras kiekis stresinės energijos. Tačiau esant stipriam stresui ar kai jis trunka ilgesnį laiką, stresas gali pradėti veikti žalingai.
Streso fiziologiniai mechanizmai
Į patiriamą stresą kiekvieno žmogaus kūnas reaguoja beveik vienodai. Jutimo organai suvokia stresą sukeliantį dirgiklį, tai yra stresorių, ir nerviniais kanalais perduoda jį smegenims. Ten, tarpinių smegenų hipotalamo srityje, jis sužadina kortikotropinio hormono išsiskyrimą. Šis hormonas stimuliuoja hipotezę, kad perduotų į kraujagysles adrenokortikotropinį hormoną. Šis hormonas pasiekia antinksčių žievę, kuri taip pat išlaisvina kortizoną. Kortizonas laikomas klasikiniu pagrindiniu streso hormonu, reguliuojančiu visas kitas kūno reakcijas, kartu ir adrenalino išsiskyrimą. Reakcijos yra tokios: padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, kvėpavimas tampa greitesnis, kraujyje padaugėja cukraus, daugiau kraujo priplūsta į raumenis ir plaučius, blokuojamas mąstymas, sutrinka virškinimo sistema (džiūsta burna), oda mažiau aprūpinama krauju (išbąlama, prakaituojama), sutrinka seksualinės funkcijos.
Taip pat skaitykite: Studentų patiriamas stresas
Streso simptomai
Veikiant stresui, keičiasi analizatorių jautrumas, skausminis jutimas. Nuovargio ir streso poveikyje pagrindiniuose galvos smegenų gyvybiniuose centruose pradeda vyrauti slopinimo procesai. Atlikti tyrimai rodo, kad įvairių profesijų sveikiems žmonėms priklausomai nuo streso dirgiklių intensyvumo padažnėja kvėpavimas (iki 20-30 kartų/min.) ir pulsas (20-50 kartų/min.), pakyla arterinis sistolinis (20-30 mm Hg) ir diastolinis (15-20 mm Hg) kraujo spaudimas. EKG neretai užregistruoja širdies ritmo ir laidumo sutrikimus. Kraujyje sumažėja leukocitų skaičius, atsiranda hiperglikemija - tai yra padidėja gliukozės koncentracija. ir kortizolio, kurie veikia širdies ir kraujagyslių, ir imuninę sistemas. Dėl to padidėja širdies susitraukimų dažnis, kyla arterinis kraujo spaudimas. Jei tai tęsiasi ilgą laiką, gali išsivystyti depresija, imuninės sistemos slopinimas ir pastovus cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje, kuris pagreitina aterosklerozės vystymąsi.
Streso pasekmės
Dėl pasikartojančių stresinių situacijų vystosi įvairūs susirgimai: hipertoninė liga, vegetodistonijos, išeminė širdies liga, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, neurozės bei depresijos. Vėliau vis labiau imta gilintis į dvasinius procesus, kai patiriami sunkūs išgyvenimai, pavyzdžiui, po partnerio mirties, sunkiai apsirgus ir panašiai. Jie vadinami sunkiais gyvenimo stresais. Galiausiai buvo įžvelgta didžiulė smulkių varginančių kasdieninių situacijų reikšmė. Vadinamasis kasdieninis stresas, kaupdamasis ilgą laiką yra beveik toks pat žalingas kaip ir sunkaus gyvenimo stresas.
Studentų patiriamo streso priežastys
Akademiniai iššūkiai
Studentai dažnai jaučia stresą dėl mokymosi atsiskaitymų ir užduočių darymo, baimės dėl prastų akademinių įvertinimų ir laisvalaikio trūkumo dėl didelio krūvio. Gabijos Liulytės atliktas tyrimas atskleidė, kad 61,1 proc. slaugos trečio kurso studentų dažniausiai akademinį stresą patiria kasdien, o 56,5 proc. ketvirto kurso studentų - kelis kartus per savaitę. Šie duomenys rodo, kad akademiniai iššūkiai yra reikšmingas streso šaltinis studentams.
Socialiniai ir finansiniai veiksniai
Be akademinių iššūkių, studentai taip pat gali patirti stresą dėl socialinių ir finansinių veiksnių. Būtinybė derinti studijas su darbu, finansiniai sunkumai ir socialinė izoliacija gali prisidėti prie streso lygio didėjimo.
Pereinamojo laikotarpio sunkumai
Studijų laikotarpis dažnai sutampa su pereinamuoju laikotarpiu, kai jaunuoliai susiduria su naujais iššūkiais, tokiais kaip savarankiškumas, atsakomybė ir naujos socialinės aplinkos. Šie iššūkiai gali sukelti papildomą stresą.
Taip pat skaitykite: Kaip studentams maitintis sveikai ir įveikti stresą
Streso mažinimo būdai
Problemų sprendimas ir pokalbiai su artimaisiais
Dažniausi studentų streso mažinimo būdai yra pokalbiai su artimaisiais, problemų apmąstymas ir jų sprendimas, atsiribojimas nuo stresą keliančių veiksnių. Gabijos Liulytės tyrimas patvirtino, kad didžioji dauguma studentų dėl streso jaučia tiek fizinius (nuovargis, miego sutrikimai), tiek psichologinius (nerimas, irzlumas) simptomus ir dažniausiai stresą malšina pokalbiais su artimaisiais, problemų apmąstymu ir jų sprendimu bei atsiribojimu nuo stresą keliančių veiksnių.
Relaksacijos technikos
Psichologas Aidas Perminas teigia, kad stresą valdyti, nusiraminti padeda įvairios relaksacijos. Tiesa, norint pasiekti gerų rezultatų ir kad jos veiktų, ne laikas relaksacijų mokytis prieš pat stresinę situaciją. Tuo reikia užsiiminėti pastoviai, lankyti kursus ar paskaičius literatūros jomis užsiiminėti savarankiškai. "Galima užsiimti autogenine treniruote. Tai atsipalaidavimo būdas, kai susitelkiama ties tam tikra kūno dalimi ir kartojamos tam tikros įtaigos, pvz., „mano dešinė ranka labai sunki“. Kitas būdas - Džeikobsono progresuojanti relaksacija, kuri remiasi idėja, kad po raumens įtempimo visada seka jo atsipalaidavimas. Nuosekliai atliekant tam tikrus atskirų kūno dalių raumenų įtempimo pratimus, pasiekiamas viso kūno atsipalaidavimas.
Laiko planavimas ir prioritetų nustatymas
Efektyvus laiko planavimas ir prioritetų nustatymas gali padėti sumažinti stresą, susijusį su dideliu krūviu. Darbų atlikimas laiku padeda išvengti susikaupusių darbų gausos ir su tuo susijusio nerimo.
Sveikas gyvenimo būdas
Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant reguliarų fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir pakankamą miegą, gali padėti sustiprinti organizmo atsparumą stresui.
Pozityvus mąstymas ir savęs palaikymas
Pozityvus mąstymas ir savęs palaikymas gali padėti įveikti stresines situacijas. Verta džiaugtis pasiekimais, dalytis jais su kitais, pasakoti apie tai, tačiau reikia vengti būtinybės būti kitų pagirtam. Pamėgti savo būsimą darbą ir patį studijų procesą, gyventi juo.
Taip pat skaitykite: Sportinė veikla: studentų krepšinis
Studentų motyvacija ir stresas
Motyvacijos įtaka streso lygiui
Gabijos Liulytės tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis slaugos studijose dalyvauja noriai, tačiau daugumos studentų motyvacija studijų pradžioje buvo aukštesnė ir dauguma savo motyvaciją studijuoti tyrimo metu vertino vidutiniškai. Studijose dažniausiai motyvuoja tam tikri išoriniai ir vidiniai veiksniai, tokie kaip artėjantis studijų baigimas ir noras augti kaip asmenybei įgyjant žinių, o motyvaciją dažniausiai slopina didelis mokymosi krūvis, nereikšmingas mokymosi turinys bei neįdomūs mokymo metodai.
Ryšys tarp akademinio streso ir motyvacijos
Atliekant duomenų analizę, buvo nustatytos 5 statistiškai reikšmingos sąsajos tarp slaugos studentų akademinio streso ir motyvacijos studijuoti, iš kurių 3 buvo neigiamos. Dėl slaugos studentų patiriamo akademinio streso pasekmių, tokių kaip nerimas ir nepasitenkinimas studijomis, bei streso priežasties, tokios kaip mokymasis atsiskaitymams ir užduočių darymas, mažėja akademinė motyvacija, kas reiškia, jog didėjant akademiniam stresui mažėja motyvacija studijuoti.
tags: #studentu #patiriamas #stresas