Liudvikas van Bethovenas (Ludwig van Beethoven) - vokiečių kompozitorius ir pianistas, vienas ryškiausių klasicizmo ir romantizmo epochų atstovų. Jo kūryba padarė didžiulę įtaką muzikos raidai. Šiame straipsnyje aptarsime jo asmenybės bruožus, kūrybos ypatumus ir sveikatos problemas, kurios lydėjo jį visą gyvenimą.
Įvadas
Liudvikas van Bethovenas gimė Bonoje 1770 m. gruodžio 16 ar 17 dieną. Jis augo muzikų šeimoje, o jo talentas anksti atsiskleidė. Bethovenas išmoko skambinti klavesinu, smuikuoti ir vargonuoti. Būdamas septynerių metų, jis jau koncertavo viešai. 1792 m. Bethovenas persikėlė į Vieną, kur mokėsi pas žymius kompozitorius. Vienoje jis išgarsėjo kaip pianistas virtuozas ir kompozitorius.
Bethoveno asmenybės bruožai
Liudvikas van Bethovenas buvo ryški ir sudėtinga asmenybė. Jis pasižymėjo stipriu charakteriu, nepriklausomybe ir užsispyrimu. Bethovenas buvo labai darbštus ir atsidavęs muzikai. Jis nuolat tobulino savo įgūdžius ir ieškojo naujų išraiškos priemonių. Kompozitorius nemėgo šukuotis ir ėjo apsileidęs drabužiais. Dažnai kompozitorius dirbo prie kelių kūrinių vienu metu.
Šaulio Zodiako Ženklo Įtaka
Liudvikas van Bethovenas gimė gruodžio 16 dieną, todėl pagal Zodiako ženklą jis yra Šaulys. Šiam ženklui būdingi tam tikri asmenybės bruožai, kurie galėjo atsispindėti Bethoveno gyvenime ir kūryboje. Šaulys įkūnija nuotykius, tyrinėjimus ir beribį entuziazmą. Bethoveno vizionieriška dvasia, nepriklausomybė ir aistra tyrinėti naujas muzikines ribas atspindi šio Zodiako ženklo savybes.
Kūrybos bruožai
Bethovenas laikomas vienu didžiausių visų laikų kompozitorių. Jo kūryba apima įvairius žanrus: simfonijas, koncertus, sonatas, kvartetus, operas ir kt. Bethoveno muzika pasižymi dramatiškumu, emocingumu, novatoriškumu ir originalumu. Jis išplėtojo ir patobulino sonatos formą, sukūrė naują instrumentinės muzikos faktūrą, pagrįstą polifonijos ir homofonijos sinteze.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Kūrybos laikotarpiai
Bethovenas kūryba skirstoma į tris laikotarpius:
- Pirmasis laikotarpis (iki 1802 m.): Šiuo laikotarpiu Bethovenas kūrė simfonijas, uvertiūras, koncertus, sonatas ir kitus kūrinius, kurie atspindėjo klasicizmo tradicijas, tačiau jau turėjo individualių bruožų.
- Antrasis laikotarpis (1803-1814 m.): Šiuo laikotarpiu Bethovenas sukūrė garsiausius savo kūrinius, tokius kaip Trečioji (Herojinė), Penktoji (Likimo) ir Devintoji (Džiaugsmo) simfonijos. Šie kūriniai pasižymi dramatiškumu, herojiškumu ir revoliucingumu.
- Trečiasis laikotarpis (1815-1827 m.): Šiuo laikotarpiu Bethovenas kūrė sudėtingus ir gilius kūrinius, tokius kaip „Missa solemnis“ ir Paskutinės sonatos fortepijonui. Šie kūriniai pasižymi filosofiniu turiniu, dvasine įžvalga ir naujomis muzikinės išraiškos priemonėmis.
Žymiausi kūriniai
- 9 simfonijos
- 11 uvertiūrų
- 5 koncertai fortepijonui
- 32 sonatos fortepijonui
- 10 sonatų smuikui ir fortepijonui
- Opera „Fidelio“
- Baletas „Prometėjo kūryba“
Liga ir mirtis
Bethoveną visą gyvenimą lydėjo sveikatos problemos. Apie 22 metus kompozitorius kentėjo nuo stiprių pilvo skausmų ir chroniškų viduriavimo priepuolių. Tačiau didžiausia tragedija buvo klausos praradimas, kuris prasidėjo 20-ojo dešimtmečio viduryje ar pabaigoje ir galiausiai 1818 m. privedė prie to, kad jis tapo funkciškai kurčias. Nepaisant to, Bethovenas toliau kūrė muziką, net ir būdamas visiškai kurčias.
Likus šešeriems metams iki mirties, pasirodė pirmieji kepenų ligos požymiai. Po Bethoveno mirties atlikti tyrimai parodė, kad jo mirtį greičiausiai lėmė hepatito B infekcija, kurią paaštrino girtavimas ir daugybė kepenų ligų rizikos veiksnių. Liudvikas van Bethovenas mirė 1827 m. kovo 26 d. Vienoje perkūnijos metu. Jo laidotuvės buvo didžiulės, jose dalyvavo tūkstančiai žmonių.
Podagra ir Istorinis Kontekstas
Istoriškai podagra buvo vadinama „karalių liga“. Buvo manoma, kad ją sukelia dažnas ir gausus mėsos ir alkoholio vartojimas, o tai sau leisti galėjo tik turtuoliai. Spėjama, kad šia liga sirgo tokios istorinės asmenybės kaip Makedonijos karalius Aleksandras I Didysis, JAV politikas Bendžaminas Franklinas, vokiečių kompozitorius Liudvikas van Bethovenas.
Šiais laikais podagra yra gana dažna liga. L. Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė sako, kad dabar su šia liga susiduria gan dažnas - ji išsivysto 1-4 proc. vyresnių nei 30 metų žmonių. Būdingiausias podagros požymis - sąnario skausmas, tinimas ir sutrikę judesiai. Šiuos simptomus sukelia šlapimo rūgšties kristalai, susikaupiantys sąnariniuose skysčiuose ir lemiantys sunkų uždegimą.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Įprastai šlapimo rūgštis ištirpsta kraujyje ir per inkstus pašalinama su šlapimu. Padidėjęs kūno svoris lemia didesnį šlapimo rūgšties kiekio organizme, taip didindamas ir podagros riziką. Moksliškai įrodyta, kad dar reikšmingiau, nei esant padidėjusiai viso kūno masei, šlapimo rūgšties kiekis didėja, kai per didelis kūno riebalų kiekis kaupiasi pilvo srityje (taip vadinamas pilvinis, „obuolio tipo“, centrinis nutukimas). Tam tikri vaistai, tokie kaip diuretikai, paprastai vartojami aukštam kraujospūdžiui gydyti, skatina šlapinimąsi, todėl šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje padidėja.
Išsivysčius podagrai dažniausiai pažeidžiamas didžiojo kojos piršto pirmasis sąnarys, kuris tampa toks skausmingas ir jautrus, kad net antklodės svoris atrodo kankinantis. Skausmo priepuolis gali pasireikšti ūmiai, nuo jo neretai prabundama naktį. Gali būti pažeidžiami ir kiti sąnariai (kelių, pėdų, alkūnių, riešų). Ligos pradžioje priepuoliai reti, trunka kelias dienas. Priepuoliui pasibaigus, žmogus jaučiasi visai gerai. Nors kai kuriems žmonėms podagros priepuolis gali pasireikšti tik vienąkart gyvenime, dažniausiai šie priepuoliai dažnėja, o jų trukmė ilgėja. Praėjus keliems metams šlapimo rūgšties kristalai gali sudaryti sankaupas sąnariuose - tofusus. Jie būna įvairaus dydžio ir panašūs į gumbelius po oda.
Podagros metu pasireiškianti hiperurikemija diagnozuojama paėmus paciento kraujo mėginį, pagal kurį nustatoma padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija. Diagnozuojant podagrinį artritą, galima atlikti sinovinio (sąnario ertmės) skysčio tyrimą. Ūminio podagros priepuolio metu skausmas malšinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, tam tikrais ligos atvejais ir hormoniniais vaistais. Kartojantis podagros priepuoliams, taikomas specifinis ligos gydymas. Jo metu dažniausiai naudojami vaistai, mažinantys šlapimo rūgšties susidarymą arba didinantys jos išsiskyrimą per inkstus. Prieš paskiriant tokį gydymą, labai svarbu įvertinti paciento inkstų ir kepenų funkciją, kitas lėtines ligas.
Norint išvengti podagros ir ją lydinčių nemalonių simptomų, labai svarbu išsiugdyti tinkamus mitybos įpročius. Rekomenduojami maisto produktai, sergant podagra: mažai riebūs ir neriebūs pieno produktai, tokie kaip jogurtas, liesas pienas ir kt., švieži vaisiai ir daržovės (išskyrus ankštines), riešutai, riešutų sviestas, riebalai ir aliejus, bulvės, ryžiai, duona ir makaronai, kiaušiniai (juos svarbu vartoti saikingai), vištiena. Mėsą ir žuvį galima valgyti labai saikingai - maždaug apie 100 g per dieną. Patartina, kad pusė maisto raciono sudarytų daržovės, ketvirtadalį - bulvės, ryžiai ar makaronai, o likusį ketvirtadalį - mėsa ir žuvis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad podagra yra lėtinė šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimo liga ir ja susirgus pasveikti - neįmanoma. Todėl, siekiant sumažinti šios skausmingos ligos išsivystymo tikimybę ir išvengti jos neigiamo poveikio kasdieniam gyvenimui, labai svarbu laiku imtis gyvenimo būdo pokyčių.
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas
Klasicizmas muzikoje
Bethovenas kūryba glaudžiai susijusi su klasicizmo epocha muzikoje. Klasicizmas - tai stilius, kuris vyravo Europoje 1750-1820 metais. Šiam stiliui būdingas paprastumas, aiškumas, simetrija ir natūralumas. Klasicizmo muzika siekė atspindėti antikinės Graikijos meno grožio supratimą.
Klasicizmo bruožai
- Homofonija: Muzikoje įsivyrauja homofonija, kai vienas balsas atlieka pagrindinę melodiją, o kiti balsai jam pritaria.
- Harmonija: Harmonija grindžiama keliais akordais, kurių garsai išdėstomi figūraciškai.
- Tonacija: Muzika pagrįsta aiškia tonacija, kurioje vyrauja tonikos (T), subdominantės (S) ir dominantės (D) funkcijos.
- Melodija: Melodija aiški ir simetriška, susidedanti iš trumpų motyvų.
- Dinamika: Dinamika kontrastinga, naudojami staigūs perėjimai nuo piano prie forte ir atvirkščiai.
Klasicizmo žanrai
Klasicistai kūrė įvairių žanrų muziką, įskaitant:
- Opera: XVIII a. opera pertvarkoma, reformuojama, atsirado naujos jos atmainos, tokios kaip buffa opera Italijoje, singspielis Vokietijoje ir komiškoji opera Prancūzijoje.
- Simfonija: Simfonija - tai didelis orkestrinis kūrinys, susidedantis iš keturių dalių.
- Koncertas: Koncertas - tai kūrinys soliniam instrumentui ir orkestrui.
- Kvartetas: Kvartetas - tai kamerinis kūrinys, skirtas keturiems instrumentams.
- Sonata: Sonata - tai kūrinys vienam arba dviem instrumentams, susidedantis iš kelių dalių.
Instrumentai
Klasikinė muzika atliekama įvairiais instrumentais, tokiais kaip:
- Smuikas
- Violončelė
- Altas
- Fortepijonas
- Fleita
- Obojus
- Fagotas
- Valtorna
- Trimitas
- Timpanai
XVIII a. orkestras palaipsniui buvo papildytas klarnetais, valtornomis, trombonais ir timpanai. Fortepijonas, kurį išrado italų meistras B. Cristofori 1709 m., palaipsniui išstūmė klavesiną ir kitus klavišinius instrumentus.
tags: #liudvikas #van #bethovenas #asmenybe