Psichologinė Mokytojo Kontrolė: Tyrimai ir Įžvalgos

Įvadas

Mokytojo profesija yra neatsiejama nuo nuolatinio streso, emocinio išsekimo ir iššūkių, kurie gali neigiamai paveikti jų psichologinę gerovę. Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs psichologinės mokytojo kontrolės aspektai, remiantis naujausiais tyrimais ir metodinėmis priemonėmis. Aptariami pedagoginių kompetencijų, ugdymo strategijų, vertinimo būdų ir emocinio palaikymo svarba mokytojo savijautai. Straipsnyje remiamasi moksliniais tyrimais, metodinėmis priemonėmis ir teisės aktais, siekiant pateikti išsamią ir informatyvią apžvalgą. Straipsnis skirtas tiek būsimiems, tiek patyrusiems pedagogams, siekiantiems tobulinti savo profesinę veiklą ir užtikrinti kokybišką ugdymo procesą.

Mokytojų Savijauta ir „Mokytojų Palaikymo Ratai“

Mokytojų darbas yra kupinas iššūkių, galinčių paveikti emocinę gerovę, savivertę ir pasitenkinimą darbu. 2024-2025 m. atliktas tyrimas siekė atsakyti į klausimą, ar dalyvavimas „Mokytojų palaikymo ratuose“ (MPR) veikia mokytojų savijautą.

Tyrimo Metodologija

Tyrimas vyko dviem etapais - 2024 m. rudenį ir 2025 m. pavasarį. Tą patį klausimyną abu kartus pildė tie patys mokytojai, todėl buvo galima stebėti jų savijautos pokyčius. Dalyvavo 156 mokytojai iš visos Lietuvos - įvairaus amžiaus, patirties ir ugdymo pakopų. Atsakymus pateikė tiek MPR dalyviai, tiek mokytojai, kurie ratuose nedalyvauja.

Buvo vertinami keturi pagrindiniai aspektai:

• Asmeninių pasiekimų vertinimas - kaip mokytojas vertina savo darbą, gebėjimus ir pasiekimus.
• Depersonalizacija - emocinis abejingumas, atitolimas nuo darbo ir mokinių.
• Emocinis išsekimas - nuovargis, energijos stoka, motyvacijos praradimas.
• Psichologinė gerovė - bendra emocinė būklė ir pasitenkinimas gyvenimu. Psichologinė gerovė buvo vertinama naudojant Vilniaus universiteto mokslininkų prof. dr. E. Kazlausko ir doc. dr. P. Želvienės sukurtą Psichologinės gerovės klausimyną (WBQ).

Profesinio Perdegimo Komponentai

Tyrimo metu analizuoti trys profesinio perdegimo komponentai:

Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai

• Emocinis išsekimas: Ilgalaikis pervargimas, kai žmogus jaučiasi išsekęs ir nebejaučia darbo džiaugsmo.
• Depersonalizacija: Emocinis atsitraukimas nuo mokinių ar kolegų, bendravimas formaliai, abejingai ar net ciniškai. Kartais kyla mintys: „tai ne mano problema“ arba „vis tiek nieko nepakeisi“. Dažnai tai - apsauginis mechanizmas, atsirandantis, kai ilgą laiką dirbama emociškai įtemptomis sąlygomis be pakankamo palaikymo.
• Asmeninių pasiekimų vertinimas: Rodo, kiek mokytojas jaučia prasmę, sėkmę ir efektyvumą savo darbe. Žemas rodiklis signalizuoja nuvertinimą savo pastangų ir įsitraukimo.

Tyrimo Rezultatai ir MPR Poveikis

Tyrimo metu paaiškėjo, kad net 12 dalyvavusių mokytojų buvo „ant perdegimo ribos“. Lyginant du tyrimo etapus (2024 m. rudenį ir 2025 m. pavasarį), akivaizdu, kad dalyvavimas MPR daro ilgalaikį poveikį.

• Mokytojai, kurie MPR lankė antrus-trečius metus, patyrė didžiausią teigiamą pokytį - jų depersonalizacija sumažėjo net 40 %, emocinis išsekimas - 31 %, o asmeninių pasiekimų vertinimas šiek tiek pagerėjo (2 %).
• Pirmus metus dalyvavusių mokytojų grupėje depersonalizacija sumažėjo 16 %, emocinis išsekimas - 11 %, o psichologinė gerovė pakilo 4 %.
• Tuo tarpu MPR nelankantys mokytojai didelių pokyčių nepatyrė - jų rodikliai iš esmės išliko tokie patys arba šiek tiek pablogėjo.

Palyginus duomenis tarp dalyvaujančių ir nedalyvaujančių MPR, rezultatai rodo, kad mokytojai, dalyvaujantys palaikymo ratuose, vidutiniškai jaučiasi geriau nei tie, kurie šia galimybe nepasinaudojo.

• Mokytojai, kurie dalyvauja MPR pirmus metus, savo asmeninius pasiekimus vertina 14 % aukščiau, jų emocinis išsekimas yra 30 % mažesnis, o emocinis abejingumas (depersonalizacija) - net 63 % žemesnė. Psichologinė gerovė šioje grupėje 8 % aukštesnė.
• Mokytojai, kurie MPR lankė antrus ar trečius metus, pasiekė dar geresnių rezultatų: 13 % aukštesnis pasiekimų vertinimas, 55 % mažesnis emocinis išsekimas, 77 % mažesnė depersonalizacija ir 13 % aukštesnė psichologinė gerovė nei jų kolegų, kurie palaikymo ratuose nedalyvavo.

Šie duomenys atskleidžia reikšmingą tendenciją - ilgesnis dalyvavimas MPR susijęs su nuosekliu emocinės savijautos gerėjimu.

Pagrindinės Įžvalgos

Tyrimas parodė aiškius skirtumus tarp MPR dalyvių ir jų nelankančių mokytojų. Per vienerius metus MPR prisijungę mokytojai ženkliai pagerino savijautą, o ilgamečiai dalyviai išlaikė stabiliai žemus perdegimo rodiklius. Tuo tarpu nedalyvaujantys MPR patyrė didesnį emocinį išsekimą, augantį abejingumą ir mažėjančią savivertę.

Emocinio Palaikymo Svarba

Tyrimas rodo, kad „Mokytojų palaikymo ratai“ padeda išsaugoti geresnę savijautą, mažina perdegimo riziką ir stiprina emocinę gerovę. Ratuose mokytojai randa saugią erdvę dalintis patirtimi, gauti palaikymą ir įkvėpimą. Geresnę emocinę būklę turintys mokytojai yra kūrybiškesni, labiau įsitraukę ir kuria saugią aplinką mokiniams. O tai yra pagrindinis siekis: laimingesni mokytojai - laimingesni mokiniai.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje

Šis tyrimas dar kartą patvirtina, kad nuoseklus ir ilgalaikis emocinis palaikymas turi realios įtakos mokytojų gerovei. MPR suteikia galimybę mokytojams burtis į savarankiškus savitarpio palaikymo ratus ir stiprinti savo emocinę sveikatą palaikant vieniems kitus.

Pedagoginių Kompetencijų Analizė

Kompetencija: Apibrėžimas ir Struktūra

Kompetencija - tai individo žinios, gebėjimai, patirtis, požiūriai, vertybės ir kitos asmenybės savybės, sąlygojančios jo sėkmingą veiklą. LR Švietimo įstatyme kompetencija apibrėžiama kaip mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma. Pedagogo kompetencija - tai ugdymo veikloje savita pedagogo raiška, pagrįsta profesiniais, pedagoginiais ir asmeniniais jo gebėjimais.

Svarbu pažymėti, kad kompetencija neapsiriboja vien žiniomis ir mąstymu. Asmens dvasinė ir jausminė kultūra, tokia kaip motyvacija, vertybinės nuostatos ir prasmės suvokimas, yra būtinos veiksmingam kompetencijos įgyvendinimui.

Vadovaujantis LR ŠMM ministro įsakymu patvirtintame Mokytojo profesijos kompetencijos apraše, pedagogo kompetencijos apima bendrakultūrinę, profesines, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas.

Pedagogo Veiklą Grindžiantys Principai ir Etikos Normos

Pedagogas, vykdydamas pedagoginę veiklą ir įgyvendindamas kompetencijas, privalo vadovautis ir tam tikromis etikos normomis: pagarbos, teisingumo, žmogaus teisių pripažinimo, atsakomybės, sąžiningumo, atidos ir solidarumo.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

Mokytojo Profesinės (Didaktinės) Kompetencijos

Didaktinė kompetencija apima gebėjimus planuoti, organizuoti ir įgyvendinti ugdymo procesą, parinkti tinkamus mokymo metodus ir strategijas, vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą, motyvuoti mokinius ir kurti palankią mokymosi aplinką.

Pedagogo didaktinės kompetencijos raiška per pedagoginės sistemos elementus apima:

• Tikslų formulavimą: Gebėjimą nustatyti aiškius ir pasiekiamus ugdymo tikslus, atitinkančius mokinių poreikius ir valstybinius standartus.
• Turinio planavimą: Gebėjimą parinkti ir organizuoti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinių amžių, patirtį ir interesus.
• Metodų ir strategijų pasirinkimą: Gebėjimą parinkti tinkamus mokymo metodus ir strategijas, skatinančius mokinių aktyvumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.
• Vertinimo organizavimą: Gebėjimą sukurti veiksmingą mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą, naudojant įvairius vertinimo būdus ir metodus.
• Mokymosi aplinkos kūrimą: Gebėjimą sukurti palankią ir stimuliuojančią mokymosi aplinką, kurioje mokiniai jaustųsi saugūs, gerbiami ir motyvuoti mokytis.

Informacinių Technologijų Naudojimo Kompetencija

Šiuolaikinis ugdymo procesas neįsivaizduojamas be informacinių technologijų (IKT) naudojimo. IKT naudojimo kompetencija apima gebėjimus naudotis įvairiomis IKT priemonėmis ir programomis ugdymo tikslams, kurti interaktyvias mokymo medžiagas, organizuoti nuotolinį mokymąsi ir vertinti mokinių pasiekimus naudojant IKT.

Analizės rezultatai atliepia tarptautinių švietimo tyrimų (TALIS ir TIMMS) išvadas, kad Lietuvos pedagogai profesinės kompetencijos stiprinimo požiūriu išsiskiria iš kolegų kitose šalyse. Daugiau nei 71 proc. Lietuvos mokyklų pedagogų per praėjusius mokslo metus tobulino naudojimosi informacinėmis technologijomis kompetenciją.

Ugdymo(si) Aplinkų Kūrimas

Tinkamai organizuota ugdymo įstaigos aplinka - tai stimuliuojanti aplinka. Pirmiausia reikia, kad ugdymo(si) aplinkoje vaikas gerai adaptuotųsi emocine prasme, kad neigiamas išorinės aplinkos poveikis nebūtų papildoma kliūtis siekiant geriausių ugdymo(si) rezultatų. Bendruosiuose ugdymo planuose numatyta dalį ugdymo proceso organizuoti už mokyklos ribų: muziejuose, meno galerijose, gamtoje, lankytinose istorinėse vietose, saugomų teritorijų lankytojų centruose, įvairiose įstaigose, organizacijose ir kitose mokymuisi tinkamose erdvėse. Projektiniai ar laboratoriniai darbai atliekami kitose aplinkose yra labai vertingi, nes mokiniai noriai įsitraukia į veiklas, įsijaučia į mokslininko vaidmenį, išmoksta prasmingų dalykų, kuriuos gali pritaikyti praktikoje, ugdosi kūrybiškumą, bendradarbiavimo gebėjimus. Mokymasis kitose aplinkose suteikia galimybę įsitraukti ir atsiskleisti tiems mokiniams, kurie kartais nėra linkę pakankamai save išreikšti mokydamiesi tradicinėje aplinkoje.

Mokinių Pasiekimų Ir Pažangos Vertinimas

Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo būdai, tipai ir metodai yra įvairūs. Svarbu pasirinkti tinkamus vertinimo būdus, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, turinį ir mokinių ypatumus.

Mokinių Motyvavimas Ir Jų Pažinimas

Mokinių motyvavimo kompetencija apima gebėjimus skatinti mokinių mokymosi motyvaciją, sudominti juos mokomuoju dalyku, kurti teigiamą mokymosi aplinką ir padėti mokiniams įveikti mokymosi sunkumus.

Mokinių pažinimo kompetencija apima gebėjimus pažinti mokinių individualius ypatumus, poreikius ir interesus, atsižvelgti į juos ugdymo procese ir padėti mokiniams realizuoti savo potencialą.

Mokymo(si) Proceso Valdymas

Mokymo proceso valdymas apima gebėjimus organizuoti ir koordinuoti ugdymo procesą, užtikrinti efektyvų laiko ir išteklių panaudojimą, kurti teigiamą mokymosi aplinką ir spręsti iškylančias problemas.

Profesinis Tobulėjimas

Profesinis tobulėjimas yra būtinas kiekvienam pedagogui, siekiančiam užtikrinti kokybišką ugdymo procesą. Mokinių Pasiekimų Vertinimo Ir Įsivertinimo AnalizėMokinių pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas yra svarbi metodinės veiklos dalis. Vertinimas turėtų būti objektyvus, teisingas ir skaidrus, o įsivertinimas turėtų padėti mokiniams suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei tobulinti savo mokymosi strategijas.

Bendradarbiavimas Su Mokinių Tėvais

Bendradarbiavimas su mokinių tėvais yra labai svarbus ugdymo proceso dalis.

Mokyklos Emocinė Aplinka ir Psichikos Sveikata

Artėjant valstybiniams brandos egzaminams, daugelio mokinių ir mokytojų kasdienybėje tvyro nemenka įtampa. Norint mažinti įtampą dėl rezultatų, būtina keisti požiūrį į pasiekimų vertinimą: „Tai neturėtų būti, kaip aš sakau, nuosprendis, kad tu blogas, kitoks. Remiantis TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų patirtimi, akivaizdu, kad psichikos sveikatos stiprinimas ugdymo procese gali tapti natūralia kasdienybės dalimi.

Pavyzdžiui, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje prieš atsiskaitymus pamokose taikomos atsipalaidavimo technikos, kurios moko vaikus, kad svarbu ne tik rezultatas, bet ir gebėjimas pasirūpinti savimi stresinėse situacijose. Jaunuoliai išmoksta pritaikyti šias technikas individualiai - prieš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP), valstybinius brandos egzaminus ar savo kasdienybėje. Dar svarbiau - atsipalaidavimo metodus išbando ir patys mokytojai. Taip kuriama aplinka, kurioje emocinis saugumas tampa ugdymo dalimi.

TŪM programoje, greta visų kitų dalykų, daug dėmesio skiriama ir emociniam raštingumui. Specialių užsiėmimų ir pamokų metu mokiniai(-ės) mokosi atpažinti bei įvardyti savo jausmus, spręsti konfliktus ir taikyti atsipalaidavimo technikas kasdienybėje.

Klaipėdos rajono savivaldybėje taikomas Asmeninės ūgties dienoraštis - daugiafunkcis įrankis, padedantis mokiniams(-ėms) ugdyti savirefleksiją, kelti asmeninius tikslus ir atsakingai jų siekti. Dienoraštis taip pat lavina rašytinę saviraišką, formuoja emocinę ir socialinę brandą bei leidžia objektyviau stebėti asmeninę pažangą.

Kauno rajono savivaldybėje psichikos sveikata stiprinama per ankstyvą rizikingo elgesio atpažinimą. Mokyklose pradėta taikyti speciali pagalbos priemonė, skirta laiku pastebėti mokinius(-es), kuriems(-ioms) gali grėsti emociniai sunkumai, savižudybės rizika, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ar smurtas. Klasių vadovai(-ės) du kartus per mėnesį peržiūri rizikos požymių lentelę ir, pastebėję pokyčius, kreipiasi į švietimo pagalbos specialistus(-es). Aiškūs algoritmai ir metodikos pritaikymas konkrečios gimnazijos kontekstui leidžia veiksmingai reaguoti ir užtikrinti savalaikę pagalbą.

Psichikos sveikatai palaikyti svarbu ne tik ką veikiame, bet ir kur tai darome. Didelė dalis TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų kuria ramybės erdves, kur mokiniai gali pabūti vienumoje, nusiraminti ar tiesiog atgauti emocinį balansą. Sakykime, Ukmergės r. mokyklose įrengtos ramybės ir poilsio erdvės, kurios tapo saugia vieta atsitraukti po įtemptų situacijų. Taip pat skatinamas erdvių, aplinkos pakeitimas į labiau atpalaiduojančias. Štai Ignalinos rajono mokyklose kūno kultūros pamokos vyksta ir baseine - plaukimas pasitelkiamas ne tik kaip fizinio aktyvumo priemonė, bet ir kaip būdas atsipalaiduoti, mažinti stresą bei ugdyti pasitikėjimą savimi.

Mokyklos emocinė atmosfera nėra atsitiktinė - ją formuoja lyderystė ir bendruomenės santykiai. Tyrimai rodo, kad palaikanti, į įvairovę orientuota kultūra mažina stresą tiek mokiniams(-ėms), tiek mokytojams(-joms), ir stiprina atsparumą sunkumams (EBPO, 2025). Ne veltui vis daugiau dėmesio skiriama ir mokytojų psichologinei gerovei. TŪM programoje dalyvaujančiose Druskininkų, Pakruojo, Plungės, Telšių, Rokiškio savivaldybėse pedagogams(-ėms) organizuojamos supervizijos, kuriose aptariami ne tik darbo iššūkiai, bet ir stiprinamas bendruomeniškumas, dalijamasi patirtimis.

Tuo pačiu plečiamos ir mokytojų profesinės kompetencijos - nuo individualios pažangos vertinimo iki socialinio-emocinio ugdymo, lyderystės, skaitmeninių ir dirbtinio intelekto įrankių naudojimo. „XXI amžiaus mokykla turi auginti laimingą žmogų, o ne vien „egzaminų laikytoją“. Tam, kad mokiniai pasiektų akademinių aukštumų, pirmiausia turi būti patenkinti jų baziniai emociniai poreikiai - saugumas, supratimas, palaikymas. Būtent tokį požiūrį į ugdymą įtvirtina ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, padedanti mokykloms tapti atviromis, įtraukiomis ir šiuolaikiškomis.

Adaptacija ir Parama Pradedantiesiems Pedagogams

Pedagogs rengimas, js kvalifikacijos k limas yra vieni pagrindinis a vietimo reformos prioritets tiek Lietuvoje, tiek ir Europos S jungoje. Lietuvos integracija / Europos S jung nul m nauj po ik r/ / a vietim bei pedagogams keliams reikalavims visum . iai: jis tampa ne tik ~mogumi, kuris moko tam tikros disciplinos, bet ir bendrauja su mokiniais, bendradarbiauja su kolegomis ir moksleivis t vais, konsultuoja mokinius jiems rk pimais klausimais, kartais tiesiog ia klauso. Tad mokytojas / gyja dar ir pad j jo , psichologo, konsultanto vaidmenis. Jis laisvas savo m stymu, sprendimais bei veiksmais asmuo, sugebantis savarankia kai susidoroti su atsiradusiomis problemomis.

Periodas, kurio metu studentas tampa atsakingu pedagogu, da nai yra susijęs su nepakartojamais ia gyvenimais ir ia a k kiais. Tik k universitet baigę pedagogai su baime ~engia per mokyklos slenkst/. is vaiks, nepritaps prie naujo kolektyvo, neturi darbo praktikos, nemoka pildyti dokuments. is pedagogs a is laikas yra sud tingas. Pirmaisiais pedagogin s veiklos metais lydinti s km yra labai svarbi pedagogo pasitik jimu savimi bei sprendimu , ar toliau t sti a i veikl . Pradedantysis pedagogas, nors ir neseniai baigęs universitet ir / gyjęs ia silavinim , patiria sunkumus, susiduria su problemomis. is js pedagogs problemas kalbama ir McDonaldo ir Elioso paskelbtoje keturis toms studijoje (ia R.I.Arends, 1998m.).

iojo pedagogo adaptacij , ia kilusius sunkumus analizavo F.Fuler, R.I Areds, Hargreaves, Sh.Feiman- Nemser, E.Moiras, K.Leitvudas ir kt. iojo dirbti pedagogo yra labai svarbi, susidedanti ia / vairiausis veiksnis. iojo dirbti mokytojo asmenin s savyb s, ir, ~inoma, jam teikiama pagalba. F.Fuler teigia ,jog yra ia skirtos kelios adaptacijos pakopos. Pirmoji pakopa yra susijusi su jaunojo mokytojo samprata, kas yra mokymas. Jaunas pedagogas dvejoja , kaip jam seksis valdyti klas , palaikyti tinkam mokymosi atmosfer , kaip jam seksis bendrauti su kolegomis. Antroji pakopa yra susijusi su mokymo organizavimu. Pedagogas dvejoja, ar tinkamai yra parinkta mokymo strategija, aplinka ar mokymo metodika. iu pedagogu ir jo baim mis organizuoti pamok ,o su mokiniais ir su js bendravimu.

veikti a ias tris pakopas tur ts pad ti vyresni kolegos ar mokyklos vadovai, turintys pedagogin s patirties, a eima, kiti pradedantieji pedagogai, o svarbiausia pats pedagogas turi pad ti sau. iajam pedagogui adaptuotis mokykloje. Jis atlieka / vairias funkcijas: vadovauja, konsultuoja, bendrauja. iajam pedagogui kiekviename jo tobul jimo etape. iajam pedagogui mokykloje.

Tyrimo metodologija - kokybin , tipas apraa omasis. Metodai- struktk rinis interviu, content analiz . Tyrimo dalyvis atranka kriterin : pradedantieji pedagogai , dirbantys Alytaus apskrities mokyklose, js darbo sta~as- 1-5 metai ir pradedantieji pedagogai, dirbantys Alytaus apskrities mokyklose, kur n ra patvirtinto pagalbos mokytojui apraa o. Tyrimo instrumentas sudarytas ia atvirs klausims. Atikus tyrim paaia k jo, jog daugiausia problems, kurias patiria pradedantysis pedagogas adaptuodamasis mokykloje, yra susij su mokinis t vs bendravimu, su kolegs ir administracijos bendravimu, su mokinis bendravimo, su pamokos organizavimu, dokumentacijos tvarkymu. Taip pat nema ai ia kyla ir psichologinis problems. Ia skilusias problemas pradedantysis pedagogas sprend ia pats, kartais konsultuojasi su kolegomis, mokyklos administracija, padeda draugai, a eimos nariai.

Adaptacijos Samprata

iojo pedagogo samprata yra siejama su sunkumais, kurie ia kyla jo darbo vietoje, pradedant jam adaptuotis . Visi jau minėti mokslininkai teigia ,jog tapimas jaunu pedagogu yra procesas, susidedantis ia daugelio pakops. ios aplinkos, naujs dalyks /sisavinimo. }mogaus adaptacija vyksta jau nuo ma s diens ir da iausiai ji bk na lydima /vairiausis veiksnis. Mus /takoja ir biologiniai, ir psichologiniai, ir socialiniai, ir, v liau, profesiniai, religiniai ir kiti veiksniai. io (2003), terminai ia likimas, norma, savireguliacijos sistema, socialin adaptacija, siekiant suvokti adaptacijos esm , panaa s turin/ /gyja tiek gamtos, tiek techninis, tiek visuomeninis moksls srityje. is ir tur ts tam tikr filosofin prasm . io 2003).

Apibr ti adaptacij , kaip s vok , yra pakankamai sunku, nes apie j yra kalbama /vairiuose a altiniuose ir jos samprata yra pateikiama gana skirtingai. Vieni autoriai, kalb dami apie adaptacij , a / proces supranta kaip prisitaikym , dar kiti, kaip barjer , kuris atsiranda individui patekus / naujas gyvenimo s lygas. Adaptacija dar gali bk ti suvokiama, pasak A.adrakov (A.adrakov ia Z.Kurutien 2006), kaip darbuotojo prisitaikymo prie ia orinis ir vidinis aplinkos s lygs procesas. io asmeniui tobul ti bei tenkinti poreikius (V.}yd ik nait , Merkys G., Janua ait S., 2004m.). Psichologiniu po ik riu bene daugiausia apie adaptacij kalba kognityvin s teorijos atstovai. Vienas svarbiausis atstovs J.Piaget apibr adaptacijos s vok , kaip pusiausvyr tarp adaptacijos ir akomodacijos. ios pa intin s struktk ros. Akomodacija- tai jau turims schems pakeitimas naujam u daviniui spr sti. Vykstant akomodacijai, intelektualin organizacija turi pasikeisti ,kad gal ts priimti nauj id j . Pusiausvyra tarp a is dviejs dalyks /galina adaptacij (R. }ukauskien , 2007m, p.61) .Adaptuojantis vyksta ir asimiliacija, ir akomodacija, tik skirtingomis proporcijomis. J.Piaget pripa ino ,jog a is procesas yra labai pana us / biologinius procesus. Pasak K.Jung adaptacija taip pat n ra vienintelis ir niekada nesibaigiantis procesas. . iant aplink ; adaptacija niekada negali bk ti vertinama kaip visia kai pasyvi net tuomet, kai vyraujanti aplinka ia lieka nepakitusi (A.Juodraitis, 2003m.). i ja ,ir siaur ja prasme. i ja prasme yra suprantama kaip individo socializacija, siaur ja- tai ,,procesai, vykstantys tik tam tikru veiklos periodu . Tam yra priskiriamos profesin ir socialin adaptacijos. iam . Taip pat pateikiama ir kits autoris nuomon , kurie supranta ir vertina adaptacijos s vok siaur ja prasme. Tad adaptacija n ra pastovi bk sena, o nuolat kintanti ir orientuota / galutin/ rezultat . ios aplinkos.

Kiti Tyrimai ir Vertinimo Metodai

Mokykliniai metai užima svarbią vietą ruošiantis tolimesniam gyvenimui. Tai, kaip sėkmingai seksis mokytis, priklauso nuo įvairių dalykų: noro arba nenoro mokytis, įgimtų ir įgytų gebėjimų, aplinkos sąlygų. Ieškantiems savo kelio paaugliams taip pat dažnai rūpi sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai, kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti. Rasti atsakymus į anksčiau minėtus klausimus gali padėti vaiko intelektinių gebėjimų bei kitų galių ir sunkumų vertinimas. Šia metodika tiriami vaikų ir paauglių nuo 6 m. 0 mėn. iki 16 m. 11 mėn. gebėjimai. Vertinamas tiek bendras intelektinių gebėjimų lygmuo (skaičiuojamas intelekto koeficientas), tiek atskiros gebėjimų grupės. Intelektinių gebėjimų vertinimas susideda iš: įvadinio pokalbio, testavimo (vidutiniškai trunkančio 1,5 - 2 val.), testo rezultatų apdorojimo, rašytinės išvados parengimo, susitikimo supažindinimui su testo rezultatais bei rekomendacijomis. Taip pat atliekame trumpąjį intelekto tyrimą - pateikiami trys intelektą aprašantys rodikliai: Bendras IQ, Verbalinis IQ ir Neverbalinis IQ. Šia metodika įvertiname vaikų (6-18 m.) elgesio ir emocijų sunkumus. Metodika skirta Vaikų (1½-5 m.) ) elgesio ir emocinių sunkumų įvertinimui. Vaikų (7-16 m.) emocinių simptomų, elgesio problemų, hiperaktyvumo, santykių su bendraamžiais problemų ir socialumo atranka. Penkių didžiųjų asmenybės bruožų tyrimas, išsamaus (NEO PI-R) arba bendro (NEO-FFI) vaizdo apie vertinamo asmens asmenybę susidarymas bei prielaidų apie jo funkcionavimą plačiame situacijų spektre kėlimas. Šia metodika yra įvertinami visi didieji asmenybės faktoriai (sritys) - Neurotiškumas, Ekstravertiškumas, Atvirumas, Sutarumas, Sąmoningumas bei jų bruožai - viso net 30 asmenybės bruožų. Naudojantis šiuo vertinimo instrumentu vertiname nuo 16 metų amžiaus jaunuolius, dažniausiai planuojant karjerą, norint geriau pažinti save. Vertinimą sudaro: 1. įvadinis pokalbis - konsultacija (1 val.); 2. klausimyno užpildymas (1 val.), 3. duomenų suvedimas į sistemą (0,5 val.) bei 4. Tai patobulinta Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodika (VBMĮ-2). 5 m. Vertinimo tvarka: 1. Pirminis pokalbis su vaiku ir jo tėvais (globėjais) (30 min.); 2. Vaiko įvertinimas Vaiko brandumo mokyklai (VBMĮ-2) metodika (45 min.); 3. Tyrimo duomenų skaičiavimas, analizė, išvados ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimas (2 val.); 4. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams.

#

tags: #psichologine #mokytojo #kontrole