Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) Sveikatos Psichologijos Katedra: Istorija, Veikla ir Docentų Informacija

Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos psichologijos katedros veiklą, istoriją bei pateikti informaciją apie katedros docentus. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant archyvinę medžiagą, mokslines publikacijas ir konferencijų pranešimus.

Įvadas

LSMU Sveikatos psichologijos katedra yra svarbus mokslo ir studijų centras, rengiantis specialistus, gebančius dirbti sveikatos priežiūros sistemoje ir konkuruoti Europos Sąjungos darbo rinkoje. Katedra išsiskiria socialine ir humanitarine orientacija, integruotomis žiniomis apie sveikatą ir galimybe įgyti sveikatos vadybos, socialinio darbo ar sveikatos psichologo specialybę.

LSMU Visuomenės Sveikatos Fakultetas

LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas skiriasi nuo kitų universiteto fakultetų savo socialine ir humanitarine orientacija, integruotų žinių apie sveikatą teikimu ir galimybe įgyti sveikatos vadybos, socialinio darbo ar sveikatos psichologo specialybę. Tai atveria dideles įsidarbinimo galimybes reformuojamoje Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje. Čia kaupiamos žinios apie Lietuvos gyventojų sveikatą, jos gerinimo galimybes, sveikatos programų kūrimą ir įgyvendinimą bei sveikatos politikos formavimo principus.

Pagrindiniai Visuomenės sveikatos fakulteto uždaviniai yra:

• Užtikrinti specialistų rengimo programų kokybę, siekti atitikti Europos Sąjungos ir ASPHER reikalavimus.
• Siekti, kad jaunimui ir sveikatos priežiūros bei susijusių sektorių darbuotojams būtų prieinamos visuomenės sveikatos, socialinio darbo ir sveikatos psichologijos studijos.
• Rengti specialistus, galinčius dirbti reformuojamoje Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje ir gebančius konkuruoti naujai atsiveriančioje Europos Sąjungos darbo rinkoje.
• Integruotis į tarptautinę visuomenės sveikatos ir socialinių mokslų tyrimų erdvę.

Šiems uždaviniams įgyvendinti fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su įvairiais LSMU struktūriniais ir funkciniais padaliniais, akademinėmis ir profesinėmis, nevyriausybinėmis, valstybinėmis, verslo organizacijomis ir asmenimis Lietuvoje bei užsienio šalyse.

Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija

Istorija ir Raida

Psichologijos katedros atkūrimas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir jos raida. LSMU Sveikatos psichologijos katedros ištakos siejamos su psichologijos studijų atkūrimu Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Atkūrus psichologijos katedrą, 1991 metais katedros vedėjas doc. dr. Juvencijus Lapė, tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, ėmėsi organizuoti studijas. Tuomet buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai Psichologijos katedros gyvavimo metai buvo labiau skirti psichologijos studijų organizavimui, įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos.

Atkuriant psichologijos mokslo kryptį Vytauto Didžiojo universitete daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti, daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Vėliau vadovavimą Psichologijos katedrai perėmė doc.dr.

1996 m. socialinių mokslų fakulteto magistrų diplomų įteikimo ceremonijos dalyviai. Iš kairės į dešinę doc. A. Palujanskienė, prof.J. Pikūnas, doc. B.Grigaitė, stovi dekanas doc. J. Lapė, toliau sėdi dekanato metodistė N. Ratkevičienė, sociologijos katedros vedėjas doc. V. Leonavičius, socialinės rūpybos katedros vedėjas kunigas A.

Psichologijos katedroje tuo metu dirbo doc. dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc.dr. Algirdas Grigonis, į katedrą iš Detroito atvykęs dirbti Detroito universiteto prof. Emeritas Justinas Pikūnas, kas metai vienam semestrui atvyksta Maskvos universiteto prof. Hab. Dr. Vytis Viliūnas. Katedrai talkininkauja Vilniaus universiteto dėstytojai: prof., hab.dr. Romanas Plečkaitis (vėliau pereina į Filosofijos katedrą), doc. dr. Danutė Gailienė, Rasa Bieliauskaitė, Eglė Rimkutė, Birutė Pociūtė, Rimas Kočiūnas ir kiti; Mokyklų psichologinės tarnybos centro darbuotojai Antanas Valantinas ir jos Kaunos skyriaus vadovas Aleksandras Kučinskas; Kūno kultūros instituto docentė Laima Ruibytė. Į mokymo procesą įsitraukė, skaitydami atskirus kursus, konsultuodami JAV prof.

Katedros dėstytojų mokslinio darbo kryptys siejosi su jos narių nagrinėjamomis problemomis iki jiems ateinant dirbti į VDU. Docentės B. Grigaitė ir A. Palujanskienė tiria vaikų adaptaciją mokykloje ir jų mokymosi problemas. Doc. B. Grigaitė vadovavo trejų metų longitudiniam tyrimui „Rašytinė kalbos mokymas vaikų darželyje“. Už šiuos tyrimus jai buvo paskirtas Atviros Lietuvos fondo finansavimas. Doc. V. Martišius tyrinėjo konteksto plačiąja prasme reikšmę pažinimo procese. Doc. J. Lapė tyrinėjo kito asmens suvokimo ypatumus. 1994 m. VDU leidykla išleido prof. J. Pikūno ir doc. A.

Taip pat skaitykite: Studijos LSMU Sveikatos psichologijos fakultete

Psichologijos studijos vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai. Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė. 1992 m. buvo priimti pirmieji trys psichologijos mokslo krypties doktorantai: Remigijus Blumas (vadovas prof. R. Plečkaitis), Junona Silvija Almonaitienė (vadovas doc. dr. E. Rimkutė), Loreta Zajančkauskaitė (prof. J. Pikūnas). Psichologijos doktorantūros teisė pratęsta iki 2003 m. 1998 04 14. Nuo 1998 07 20 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1995 - 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai (doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc. dr. Aldona Palujanskienė), emocijų ypatumų tyrimai (prof. habil. dr. Vytis Viliūnas, doc. dr. Albina Kepalaitė), inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai (doc. dr. Juvencijus Lapė, Remigijus Bliumas), kognityvinės psichologijos (doc. dr. Vaclovas Martišius), specialiųjų poreikių vaikų psichologios (doc. Dr. Algirdas Grigonis). Psichodiagnostikos metodų kūrimo ir pritaikymo Lietuvoje klausimais dirbo prof. Justinas Pikūnas, įdiegęs Roršacho metodiką ir originalią piešinių diagnostikos metodiką vaikams, parengęs doktorantus: moralės tyrimus vykdžiusią Loretą Zajančkauskaitę ir Visvaldą Legkauską (kartu su doc. V. Martišiumi). Katedroje buvo vystomi vaikų kūrybiškumo tyrimai (doc. dr.

1998 metais prof. Alfonso Gučo žmona padovanojo VDU Psichologijos katedrai profesoriaus A. Iš prof. A. Darbo sąlygos buvo sunkios - pastatas senas, menkai šildomas, katedra be inventoriaus ir dėstymo priemonių. Pamažu turtėjome, doc. J. Lapės pastangomis įsirengėme pirmąją psichologijos laboratoriją su veidrodine pertvara, perėmėme prof. A. Gučo asmeninę psichologijos biblioteką, užmezgėme ryšius su Vilniaus, Kauno psichologais. Iki 1991 metų buvo dėstoma bendrauniversitetinis bendrosios psichologijos kursas. Suformavus psichologijos specializacijos trečiakursių kursą ėmėmės ieškoti specialistų galinčių dėstyti įvairius psichologijos dalykus.

Pradėjus eiti katedros vedėjos pareigas katedroje radau dirbančius tik du specialistus - doc. J. Lapę ir doc. V. Martišių. Neužilgo katedrą papildė doc. B. Grigaitė, iš Šiaulių universiteto pavyko prisikviesti etatiniam darbui doc. A. Kepalaitę. Maskvos universiteto profesorius V. Viliūnas dirbo vizituojančiu profesoriumi tiek Vilniaus universitete tiek pas mus. Didžiulę paramą suteikė JAV profesoriai iš Lietuvos emigravę dar jaunystėje ir mokslus baigę JAV. Pirmiausiai tai Detroito universiteto profesorius emeritas J. Pikūnas bent trejetą metų gyvenęs universiteto svečių namuose ir nuosekliai dėstęs tiek bakalauro tiek mokyklinės psichologijos magistratūros programose. Prisimenu prof. A. Paškų, prof. M. Katiliūtę, prof. Bieliauską palikusius savo indėlį katedros veikloje. Pradžioje rėmėmės VU psichologų pagalba. Nuo pirmųjų dienų dėstytojais valandininkais dirbo doc. E. Rimkutė ir dėstytoja Poškienė, vėliau prof. B.Pociūtė. Magistratūros studijoms samdėme tada dar docentus R. Kočiūną, D. Gailienę,R. Bieliauskaitę, G. Gudonytę. Talkino ir kiti žymūs Lietuvos psichologai - Gudonis, J.Kasiulis, A. Valantinas, A. Kučinskas, V.Barvydienė, kiek vėliau užsiėmimai vykdavo ir Kauno kardiologijos instituto medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje, kurios vadovas tuo metu buvo prof. A.Goštautas. Ypač daug padėjo užsieniečiai - parėmė psichologijos knygomis, metodikomis. Iš jų mokėsi studentai, mokėmės ir mes - dėstytojai, nes tai buvo lūžio metai iš tarybinės (rusiškos) psichologijos į vakarų (amerikietišką). Doc. A.

1998-2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus. Tuo metu katedroje dirbo du užsienio profesoriai - prof. habil. dr. J. Pikūnas nuo 1997 m. katedroje užėmė pagrindines pareigas, o prof. habil. dr.

1996 m. gruodžio 30 d. buvo apginta pirmosios doktorantūros laidos pirmoji disertacija - R. Bliumo „Etnine priklausomybe determinuotų psichinių reiškinių savitumai“, vad. prof. habil. dr. R. Plečkaitis. 1997-1998 m. apgintos dar dvi pirmosios laidos disertacijos moksleivių kūrybingumo (J. Almonaitienė) ir moralinių normų (L. Zajančkauskaitė) temomis. Prof. habil. dr. A. Goštauto vadovaujami disertacijas išeminės širdies ligos temomis apgynė A. Būta ir N. Ausmanienė. Mokslo publikacijų tematika pasipildė apgintų disertacijų pagrindu parengtais straipsniais iš socialinės psichologijos (R. Lekavičienė, V. Legkauskas), organizacinės psichologijos (A. Pundzienė), mokyklinės psichologijos (L. Bukšnytė, A.Griciūtė), rizikingo elgesio (A. Endriulaitienė) sričių. Dr.

Taip pat skaitykite: Stojamasis balas į LSMU

Psichologijos katedros iniciatyva 2002 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nebraskos universitetu, JAV. Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis. Daugiausia publikacijų paskelbė A. Goštautas, I. Pilkauskienė, L. Šinkariova, L. Gustainienė, A. Vykdant mokslinius tyrimus ypač svarbią reikšmę įgijo bendradarbiavimas su socialiniais partneriais.

„Bendravimo psichologijos mokykla“ (1994-2006 m.), kurio viena iš sudedamųjų dalių buvo „Sniego gniūžtės“ stovyklos. Nuo 1994 m. projekto vadovas - prof. habil. dr. Antanas Goštautas, koordinatorė doc. dr. „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (1999 m.). Projekto vadovas - prof. habil. dr.

1998 metais VDU Senate buvo patvirtinta nauja sveikatos psichologijos magistrantūros programa, parengta prof. Netrukus prof. L. Prie studijų programų tobulinimo daug prisidėjo vizituojantys ir universitete jau dirbantys profesoriai. Emocijų psichologijos kurso pradininkas - prof. Vytis Viliūnas, vadybą organizacinės psichologijos studentams skaitė prof. Povilas Zakarevičius, neuropsichologijos kursą inicijavo prof. L.I.Vasermanas. Psichodiagnostikos žinovas Detroito universiteto profesorius Justinas Pikūnas, skaitė streso valdymo kursą. Studijų kokybės klausimais konsultavo habil. dr. prof. Kęstutis Trimakas ir habil. dr. prof. Profesorius James Slate Fleming ( atstovaudamas Black Hills State University, buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį su VDU), profesoriaus A.

1998 m. Psichologijos katedra buvo išplėsta įkuriant Psichologijos kliniką ir Psichodiagnostikos centrą, kuriems universiteto administracija skyrė po pusę mokslo darbuotojo etato. Šie padaliniai buvo sukurti studentų praktikai organizuoti moksliniu pagrindu, kurti psichologinės diagnostikos metodikas. Studentų praktikai organizuoti 1999 m. buvo įdiegtas ir vykdomas iki 2006 m. taikomasis projektas „Bendravimo psichologijos mokykla“ su „Sniego gniūžtės“ stovykla (nuo 1994 m. projekto vadovas -prof. habil.dr. Antanas Goštautas, koordinatorė - doc. dr. Ina Pilkauskienė). Per šį laikotarpį bendradarbiaujant su Teorinės psichologijos ir Bendrosios psichologijos katedromis bei Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga buvo surengta 18 „Sniego gniūžtės“ stovyklų, kuriose dalyvavo apie 1300 mokinių, o psichologo praktiką atliko daugiau kaip 250 studentų. Psichologijos klinikoje nuo 1999 m. buvo vykdytas kitas tęstinis projektas - „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (projekto vadovas - prof. habil.dr. Antanas Goštautas), kuriame praktiką atliko visi psichologijos bakalauro studijų studentai. Psichodiagnostikos centre, vykdant projektą Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai, buvo paruoštos skalės pažinimo procesų ir asmenybės ypatumams nustatyti, kurios padėtų įvertinti šauktinių tinkamumą karo tarnybai (projekto vadovas - A. Goštautas, koordinatorė - I.

Mokyklinės psichologijos magistrantai su doc. B. 2004 m. Prof. A. „Sniego gniūžtės“ stovyklos buvo populiarios. Sveikatos psichologijos programoje, katedroje ir jos padaliniuose buvo vykdomi praktiniai sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos projektai, tiriamas rūkymo paplitimas 2001, 2004, 2009 ir 2014 metais tarp 7-9 klasių mokinių tarptautiniame GYTS (Global Youth Tobacco Survey) - Pasaulio jaunimo rūkymo tyrime (koordinatorius Lietuvoje - prof. A.

2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Reorganizacija lėmė labiau formalų dviejų katedrų pasidalijimą studijų pakopomis: Bendrosios psichologijos katedra atsakinga už bakalauro studijas, Teorinės psichologijos katedra - už magistro ir doktorantūros studijas. Be ilgametės referentės Ritos Laužackienės neįsivaizduojamas sklandus psichologijos padalinių darbas. 2016 metais ji buvo išrinkta metų darbuotoja. Skirtingais laikotarpiais referentėmis dirbo Gryta Malinauskienė, Živilė Grincevičiūtė, Iveta Gadeikytė, Roberta Gadeikytė-Juškė. Bendrosios psichologijos katedrai 2002-2004 metais vadovavo doc. dr. Doc. dr. Antanas Valantinas inicijavo įvairius švietimo plėtotės, pedagoginės psichologijos tyrimų projektus. Nuo 2004 m. iki 2016 m. rudens Bendrosios psichologijos katedrai vadovavo doc. dr.

Bendrosios psichologijos katedroje šiuo laikotarpiu dirbo šie dėstytojai: prof. dr. Auksė Endriulaitienė, doc.dr. Albina Kepalaitė, doc.dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Visvaldas Legkauskas, doc. dr. Algirdas Grigonis, dr. Saulė Raižienė, dr. Viktorija Čepukienė, dr. Rytis Pakrosnis, dr. Aistė Pranckevičienė, dr. Klaudija Pauliukevičiūtė, dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Vilma Narkevičienė, dr. Rasa Markšaitytė, dr. Aurelija Stelmokienė.

Studijos. Bendrosios psichologijos katedra vykdo psichologijos bakalauro nuolatines ir ištęstines studijas. Iki 2009 metų ištęstinės (neakivaizdinės) psichologijos bakalauro studijos, plėtojančios visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėją, buvo labai populiarios. Tačiau nuo 2010 metų jų atsisakyta ir studentai priimami tik į nuolatines studijas.

Studijos. Katedroje vykdomos trys magistrantūros studijų programos (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) bei psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijos (nuo 2011 m. Magistrantūros studijų programoms vadovauja studijų programų komitetai, įkurti 2007 metais. Šie komitetai sudaromi iš universiteto dėstytojų, socialinių partnerių bei studentų. Sveikatos psichologijos magistro studijų komitetui vadovavo prof. habil dr. A. Goštautas, dabartiniu metu - prof. dr. Aidas Perminas. Mokyklinės psichologijos magistro studijų komitetui - doc. dr. Albina Kepalaitė, dabartiniu metu - dr. Jurga Misiūnienė, Organizacinės psichologijos magistro studijų komitetui - doc. dr. Loreta Gustainienė, prof. dr. Auksė Endriulaitienė, dabartiniu metu - dr.

Katedroje aktyviai rūpinamasi studijų kokybe ir jų tarptautiškumo didinimu. Mokslininkai iš užsienio atvyksta į VDU psichologijos padalinius skaityti paskaitų, dalyvauti doktorantūros studijų procesuose bei mokslinėse diskusijose, o VDU dėstytojai kviečiami dėstyti į užsienio šalių universitetus. Mokyklinės psichologijos magistrantai turi galimybę klausyti profesoriaus M. McFarland iš Nebraskos universiteto Kernyje (JAV) nuotoliniu būdu dėstomą kursą „Globalization and School Psychology“, kuriame kartu su kolegomis iš įvairių šalių nagrinėja psichologo darbo švietimo sistemoje ypatumus. VDU psichologijos padaliniuose ne vienerius metus dirbo JAV psichologijos profesorius R. Kern. 2010 m. Metų dėstytoju ( ir vienu iš sąžiningiausių dėstytojų, studentų požiūriu, Lietuvoje) buvo išrinktas prof. dr.

Teorinės psichologijos katedroje dėstė šie dėstytojai: prof. dr. Auksė Endriulaitienė, prof. dr. Aidas Perminas, prof. dr. Liuda Šinkariova, prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė, doc. dr. Albina Kepalaitė, doc. dr. Loreta Gustainienė, doc. dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Visvaldas Legkauskas, dr. Jurga Misiūnienė, dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė, dr. Viktorija Čepukienė, dr. Rytis Pakrosnis, dr.

LSMU Sveikatos Psichologijos Katedros Docentai

Toliau pateikiama informacija apie kelis LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentus, remiantis pateiktais duomenimis:

Doc. dr. Raimonda Petrolienė

• Mokslinis laipsnis: Socialinių mokslų daktaro laipsnis (2017 m.)
• Pedagoginis laipsnis: Docentė
• Mokslinių tyrimų sritis: S000 Socialiniai mokslai / Social sciences, S006 Psichologija / Psychology
• Statusas: Darbuotojas / Employee
• Disertacijų temos:
  • Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis su sveikata susijusio elgesio pokyčiai po reabilitacijos ir jų sąsajos su socialiniu palaikymu bei savo emocijų reguliacija / Changes in Cardiovascular Disease-related Health Behaviour after Rehabilitation and Their Link to Social Support and Emotion Regulation
  • „Dangun žengimo skyrius“: COVID-19 pandemija gydytojų anesteziologų-reanimatologų akimis / "Ascension Unit": COVID-19 Pandemic Through The Eyes of Anesthesiologists-Reanimatologists
  • COVID-19 pandemijos sukeliamo potrauminio streso ir onkologinių ligonių psichologinės gerovės sąsajos / The Links between the Post-Traumatic Stress Caused by COVID-19 Pandemic and the Psychological Well-Being of Oncological Patients
  • Santykis su partneriu, kai pasikeičia kūnas - moterų patirtys po mastektomijos / Being in Relationship with a Partner, after Losing a Breast - the Experience of Women after Mastectomy Operation
  • "Sirgti" kartu su vaiku: ką reiškia būti vaiko, sergančio 1 tipo diabetu, mama?

Doc. dr. Aistė Pranckevičienė

• Pedagoginis laipsnis: Docentė / Associate Professor
• Mokslinių tyrimų sritis: S000 Socialiniai mokslai / Social sciences, S006 Psichologija / Psychology
• Statusas: Darbuotojas / Employee
• Mokslinė veikla:
  • Psichologinių prognostinių veiksnių paieška nervų sistemos ligomis sergantiems pacientams / Psychological prognostic factors for nervous systems disorders (2015-2021, mokslo darbuotoja, vadovai Dr. A.Bunevičius, dr.J.Burkauskas)
  • Neuropsichologijos specializacijos plėtra, profesinių kompetencijų ir mokslinių tyrimų neuropsichologios srityje vystymas (nuo 2020, docentė, vadovė prof.dr.Nida Žemaitienė)
• Disertacijų temos:
  • The Mediating Role of Sensory Processing Sensitivity and Resilience in the Relationship Between Childhood Traumatic Experience and Migraine in Lithuanian Employees / Sensorinio apdorojimo jautrumo, psichologinio atsparumo, ir vaikystės trauminės patirties reikšmė Lietuvos dirbančiųjų migrenos patirčiai: mediacijų analizė
  • Does Non-Surgical Periodontal Treatment Have A Positive Effect on The Periodontal Status and Pregnancy Outcomes in Pregnant Women? / Ar ne chirurginis periodontinis gydymas teigiami veikia nėščiųjų moterų periodonto būklei ir nėštumo rezultatams?
  • Kognityvinių bei emocinių sunkumų sąsajos su miRNR raiška Parkinsono liga sergančių pacientų imtyje / Associations Between Cognitive, Emotional Difficulties and miRNA in Parkinson‘s Disease Patients
  • Aplinkos veiksniai, emocinės savijautos ir subjektyvūs kognityviniai sunkumai, COVID-19 sirgusiųjų ir nesirgusiųjų imtyse / Environmental Factors, Emotional Well-being and Subjective Cognitive Difficulties in COVID-19 Affected and Unaffected Samples
  • Parenting difficulties in South African parents presenting with ADHD symptoms / Tėvystės sunkumai Pietų Afrikos tėvams, kuriems pasireiškia ADHD simptomai
  • D tipo asmenybės paplitimas ir sąsajos su klinikiniais rodikliais sergančiųjų glialiniais ir meninginiais navikais imtyje / Type D Personality Prevalence and Links with Clinical Tests in Glial and Meningeal Tumors
  • Glialiniais galvos smegenų navikais sergančiųjų situacinio distreso sąsajos su subjektyviu gyvenimo kokybės vertinimu perioperaciniu gydymo laikotarpiu / Association Between Situational Distress and Subjective Assessment of Quality of Life in Patients With Glial Brain Tumors During Perioperative Period
  • Žodinės atminties sutrikimai sergant glialiniais galvos smegenų navikais ikioperaciniu laikotarpiu / Pre-Operative Verbal Memory Impairment in Patients with Gliomas
  • Smegenų auglys: operacinio laikotarpio patyrimas / Brain tumor: experiences during peri-operational period
  • Meningiomomis sergančių pacientų kognityvinių funkcijų ypatumai / Peculiarities of cognitive functioning in meningioma patients
  • Gyvenimo kokybės analizė po klajoklio nervo stimuliatoriaus implantacijos, sergant vaistams atsparia epilepsija / Quality of Life Analysis after Vagus Nerve Implant for Drug Resistant Epilepsy
  • Tėvų, auginančių negalias turinčius vaikus, psichologiniai sunkumai ir šeimos gyvenimo kokybė / Psychological Difficulties of Parents Raising Children with Disabilities and Family Quality of Life

Moksliniai Tyrimai ir Inovacijos

Fakultete vykdoma mokslinė programa „Visuomenės sveikatos mokslai“. Programos tikslas - įgyti ir kaupti naujas žinias, pagrindžiančias Lietuvos sveikatos politikos principus, gerinti gyventojų sveikatą, gyvenimo kokybę ir sveikatos raštingumą; atskleisti naujus fizinių ir socialinių aplinkos veiksnių poveikio sveikatai dėsningumus, ieškoti naujų veiksmingų šių veiksnių kontrolės metodų ir priemonių.

Tyrimų temos:

• Lietuvos gyventojų sveikata, gyvenimo kokybė, gyvenimo būdas ir sveikatos raštingumas.
• Šalies sveikatos politikos plėtra, sveikatos reformos eiga, sveikatos ekonomika, sveikatos nelygybė; aplinkos (socialinės, darbo sąlygos, tarša ir kt.) veiksnių poveikis sveikatai.
• Aplinkos teršalų poveikis organizmui ir būdai sumažinti jų žalingą poveikį.
• Prevencinių priemonių taikymas ir sveikatos programų įgyvendinimas.

Nuolatinį ir produktyvų mokslininkų darbą iliustruoja didelis mokslinių publikacijų skaičius ir veikla mokslinių tyrimų projektuose.

Konferencija "Vaiko Juokas Išgelbės Pasaulį"

Balandžio 24 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakultete įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Vaiko juokas išgelbės pasaulį“, skirta Pasaulinei gyvybės dienai paminėti. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė įvairūs LSMU ir kitų institucijų atstovai, tarp jų ir Sveikatos psichologijos katedros docentė Giedrė Širvinskienė.

#

tags: #lsmu #sveikatos #psichologijos #katedra #docente