Šiame straipsnyje nagrinėjama reta ir dažnai klaidingai diagnozuojama būklė - haliucinogenų sukeltas nuolatinis suvokimo sutrikimas (angl. Hallucinogen Persistent Perception Disorder, HPPD). Aptariami šio sutrikimo etiologija, diagnostikos kriterijai, klinikiniai simptomai ir gydymo galimybės.
Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat patiriame stresą ir įtampą, svarbu rasti veiksmingų būdų psichikai atpalaiduoti. Įvairūs psichikos sutrikimai turi stigmą. Vis didesnė visuomenės dalis drąsiau kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus, suvokdami, kad smegenys yra taip pat kūno dalis, vienodai reikalaujanti gydymo ir vienodai svarbi. HPPD yra būklė, pasireiškianti pasikartojančiais suvokimo sutrikimais, kurie anksčiau buvo patirti vartojant haliucinogeninius narkotikus. Skirtingai nei ūmios intoksikacijos metu, šie sutrikimai atsiranda asmeniui būnant blaiviam.
Etiologija ir Mechanizmai
Dažniausiai HPPD sukelia d-lizerginės rūgšties dietilamidas, geriau žinomas kaip LSD. Vis dėlto tikslus šio sutrikimo mechanizmas nėra aiškus ir yra paaiškinamas tik teorijomis. Smegenų serotoninerginė sistema yra pagrindinis elgesio moduliatorius. Sąmoningo turinio srautas turi savo funkcinį atitikmenį aukštesniųjų kortikalinių ir kortikalaminių tinklų veikloje, o afektinis sąmonės srautas kyla atskirų emocijų segreguotose gilesnėse smegenų struktūrose. Serotoninas yra vienas iš ilgiausiai žinomų neurotransmiterių smegenyse. Nors serotoniną gamina nedaug neuronų, atrodo, kad jis visur dalyvauja praktiškai visuose elgesio procesuose, kuriuos sugebame atlikti. Daugelis jo funkcijų yra gerai suprantamos. Serotoninas jau seniai žinomas kaip svarbus sąmonės moduliatorius. Serotonino mums reikia, kad galėtume išreikšti sąmoningas reakcijas. Serotonino aktyvumo sumažėjimas gali sukelti depresiją, o jo perteklius gali prisidėti prie suvokiamos laimės (arba gyvybei pavojingo serotonino sindromo).
Diagnostika ir Klasifikacija
HPPD diagnozuojamas remiantis diagnostikos kriterijais, pateiktais DSM-V klasifikacijoje. Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.
Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.
Taip pat skaitykite: Pagalbos būdai nuolat kalbant
Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
Patiens gali patirti bet kokį suvokimo sutrikimą, kurį jie patyrė anksčiau vartodami haliucinogenus. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Vizualinės haliucinacijos.
- Klaidingas judėjimo suvokimas periferiniame regėjimo lauke.
- Spalvų blyksniai.
- Intensyvesnės spalvos.
- Judančių objektų šleifai.
- Palinopsija (vaizdo išlikimas akyse).
- Depersonalizacija (atsiskyrimas nuo savęs).
- Derealizacija (pasaulio suvokimas kaip nerealaus).
- Sinestezija (jutimų susimaišymas).
Pagal būklės sunkumą ir paciento patiriamą distresą, HPPD skirstomas į du tipus:
- Lengvesnis tipas: Nesukelia reikšmingų funkcionavimo pokyčių ir dažniausiai nereikalauja gydymo.
- Sunkesnis tipas: Intensyvus ir lemia paciento bendros būklės pablogėjimą.
Gydymo Strategijos
Dėl neaiškaus mechanizmo, HPPD gydymo galimybės yra ribotos. Dažniausiai aprašomas klonidino vartojimas, kuris sėkmingai sumažina pasikartojančius suvokimo sutrikimus, regos sutrikimus ir nerimą. Pacientams, kenčiantiems nuo haliucinogenų sukelto nuolatinio suvokimo sutrikimo, taip pat gali padėti benzodiazepinai, ypač klonazepamas, antipsichotikai ir antiepilepsiniai vaistai.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nuolatinį nerimą širdyje?
Alternatyvus gydymasMedikui diagnozavus psichikos sutrikimą ar ligą dažniausiai yra skiriami cheminiai medikamentai. Lietuvos psichiatrija beveik visa dar paremta medikamentinio gydymo praktika. Pritariama, kad esant ūmiems ir sunkiems ligos epizodams medikamentai yra būtini. Gaila, kad lengvos ar net vidutinės depresijos atvejais medikai nesuteikia informacijos ir nerekomenduoja alternatyvaus gydymo. Alternatyvos yra daugelio rūšių psichoterapija, kuri veikia kaip palaikomoji, prevencinė priemonė prieš ligos atsinaujinimą ar paūmėjimą. Medikamentas greitai ir apčiuopiamai duoda akimi matomą rezultatą, psichoterapija švelniai ir neagresyviai keičia žmogaus gyvenimą ir jauseną. Gyvensenos greitėjimo metu mieliau renkamasi greitus ir efektyvius būdus. Dažnai girdimas šis šūkis. Tačiau, anot jos, nepasakoma dar viena šio šūkio sudedamoji dalis - greitas, efektyvus ir agresyvus rezultatas. Nėra medikamentų be šalutinio poveikio, yra tik medikamentai su švelniais pašaliniais poveikiais. Psichoterapija neturi nei kontraindikacijų, kada jos negalima naudoti, nei agresyvių pasekmių fizinei nei psichinei sveikatai. Kiek ir kokius medikamentus vartoti, rekomenduoja gydytojas. Patarimas: jei turite galimybę rinktis mediką, rinkitės su platesne kvalifikacija.
Ne visi psichoterapeutai ir psichologai turi pakankamai kompetencijų konsultuoti žmones, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų. Atsakingumas ir noras domėtis savo sutrikimu žmogų esą orientuoja ir tinkamai pasirinkti mediką, gydymo įstaigą, alternatyvų gydymą. Du žvilgsniai į jūsų ligą ir į jus yra daug geriau nei vienas. Vienas kare - ne karys, tad susirinkite savo asmeninę armiją. Lietuvoje ne tik psichikos ligos, tačiau ir visi žodžiai, kurie prasideda šaknimi „psich-“, turi stigmą. Vis didesnė visuomenės dalis drąsiau kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus, suvokdami, kad smegenys yra taip pat kūno dalis, vienodai reikalaujanti gydymo ir vienodai svarbi. Susiduriama su nuolatiniu psichiatro, psichologo ir psichoterapeuto, kaip specialistų, painiojimu. Žmonės dar nesupranta skirtumų, paskirties ir painiojasi, į kokį specialistą kada kreiptis. Dar vienas visuomenės mitas jau tapęs net posakiu: „Man depresija“. Depresija painiojama su liūdesiu, melancholija, nuovargiu, gedulu. Visi pažemintos nuotaikos ir nuovargio aspektai esą priskiriami depresijai. Atsiminkime, kad depresija yra liga, o liūdesys yra jausmas, kurį išgyvena visi sveiki žmonės. Kaip gamtoje nėra visų saulėtų dienų, taip ir žmogaus gyvenime nėra vien tik geros nuotaikos epizodai.
Psichodelinių medžiagų terapija
Šiame įraše rasite į lietuvių kalbą išverstą mokslinę publikaciją, kurioje pristatomas psichodelikų psichoterapinio naudojimo modelis, paremtas Kognityvine elgesio terapija. Jame teigiama, kad daug dvasinių sutrikimų atsiranda dėl pasąmonėje įsišaknijusių nemalonių išgyvenimų vengimo strategijų. Trumpuoju laikotarpiu jos sukelia palengvėjimą, tačiau ilguoju - psichologinį stresą ir dvasinius sutrikimus. Tinkamame kontekste psichodelikai sutrikdo įprastą sąmonės būseną ir išprovokuoja akistatą su įprastai vengiamomis emocijomis ar prisiminimais. Publikacijoje pateikiamas ne tik konceptualus psichodelinės terapijos modelis, aptariami jo panašumai su kognityvine elgesio terapija, tačiau paliesti ir praktiniai bei etiniai aspektai, tokie kaip pasiruošimas, tinkamas paciento informavimas ir integracija, taip pat tinkami tokiai terapijai diagnostiniai kriterijai.
Kognityvinės elgesio terapijos intervencijos, kurių tikslas - pakeisti neproduktyvų elgesį tokiu, kuris padėtų įveikti stresines situacijas, keičiant mąstyseną sumažinti psichologinį stresą. Kognityvinė elgesio terapija pagrįsta prielaida, kad emocijos ir elgesys didele dalimi yra dažnai klaidingų įsitikinimų rezultatas. Kiekvienas mūsų turime paruoštą minčių rinkinuką, kuris ir lemia konkrečią reakciją stresinės situacijos metu. Jeigu jame vyrauja negatyvios nuostatos, stresas gali sukelti psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, nerimą, depresiją. Negatyvių nuostatų susiformavimui turi įtakos prigimtinės savybės, auklėjimas, patirtis.
Dialektinė elgesio terapija yra kognityvinės elgesio terapijos forma, orientuota į dėmesingumo (atidos), susitaikymo, patvirtinimo ir pasitikėjimo kūrimą. Iš pradžių ji buvo skirta žmonėms, sergantiems ribiniu asmenybės sutrikimu, vėliau buvo pritaikyta ir kitoms dvasinės sveikatos problemoms gydyti.
Taip pat skaitykite: Streso valdymas ir prevencija
Ką daryti užklupus depresijai?
Diagnozavus depresiją ar kitą psichikos sutrikimą medikamentai yra vartojami tik tol, kol būsena yra bloga. Būsenai pagerėjus reiktų ieškoti alternatyvių pagalbos priemonių, kad liga neatsikartotų. Esminiai dalykai, pasak specialistės, yra požiūrio į savo ligą keitimas, gyvenimo būdo koregavimas, įsisąmoninimas, kad esate gyvas žmogus su visu spektru nuotaikų ir jausmų ir visa tai galite išgyventi. Psichoterapija yra veiksminga tiek profilaktinė, tiek ir prevencinė priemonė psichikos sveikatai puoselėti. Nuo mažens išmokstame plautis rankas, prižiūrėti dantis, tik retas, kuris išmoksta dėmesį skirti ir savo psichinei sveikatai. Psichoterapija yra vieta ir laikas jūsų smegenų psichohigienai. Bet kuri psichoterapija yra šimtą kartų geriau, nei jokios.
Savęs pažinimas, žvilgsnis į savo gyvenimą iš šalies, psichohigiena yra pagrindiniai terapijos komponentai, kurie leidžia žmogui gyventi brandžios asmenybės gyvenimą, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, lengviau orientuotis pasaulyje tarp kitų, būti jautriam ir pastabiam sau ir kitiems, tokiu būdu lengviau gyventi su kitais ir tarp kitų. Dėmesingumas šalia savęs gyvenantiems leidžia laiku pastebėti psichikos sveikatos sutrikimus. Dažnai pas medikus ar į terapiją atveda artimieji ir tai - geras postūmis rūpintis savo sveikata. Yra tik vienas „bet“. Arklį prie vandens galima atvesti, bet priversti jį gerti - niekaip. Taip ir su ta pagalba: dažnai tik pats žmogus suvokęs, kad jam pačiam to reikia, adekvačiai daro sprendimus. Populiarėjant psichoterapijai, įvairioms savipagalbos grupėms, saviugdos knygoms vis daugiau žmonių susivokia, kad žmogų, kaip gyvą būtybę, sudaro ne tik fizinis kūnas ir protas, bet ir psichinis kūnas, kuris taip pat reikalauja dėmesio ir priežiūros. Domimasi emociniu intelektu, vis dažniau sutinkamas ir psichohigienos terminas, reiškiantis psichikos švarinimo, atpalaidavimo technikas. Streso valdymas jogos praktikomis, mindfulneso technika, meditacijomis populiarėja kiekvieną dieną. Daugiau dėmesio skiriama sveikai gyvensenai. Nebebijoma pasakyti, kad sveika gyvensena apima ir sveiką emocijų raišką, kad nėra gerų ar blogų emocijų, yra tik netinkamas jų reiškimo būdas.
Depresija susirgusių žmonių artimiesiems specialistė linki žiūrėti tiesiai į savo mylimų žmonių akis ir sakyti „Aš su tavimi“. Be gėdos ar paniekos pripažinti, kad depresija yra tik diagnozė. O ligą, kad ir kokia ji būtų, reikia gydyti.
Vaistai ir psichotropiniai vaistai
Žmogus privalo plėsti žinias apie medikamentus ir ypač atsargiai sureaguoti, jei gydytojas paskyrė psichotropinių vaistų. Jei tikrai jiems yra poreikis - reikėtų juos pavartoti ne ilgiau kaip dvi savaites, o toliau vertėtų prisiminti, kad vaistų nuo gyvenimo nėra ir išgėrus piliulę niūrios mintys nuslinks į šalį tik trumpam - problemas reikia spręsti iš esmės ir kitais būdais. Pacientas turi būti didžiausias ekspertas savo sveikatos klausimais.
Geštalto terapeutė, psichikos sveikatos specialistė Daiva Žukauskienė sako, kad visus medikamentus - nesvarbu, ar jie receptiniai, ar ne, - turėtų skirti tik pacientą gydantis medikas. Tačiau, žinodamas Lietuvos medikų užimtumą ir mažą laiko su pacientu trukmę, žmogus privalo pats daugiau domėtis savo sveikata ir plėsti savo žinias apie medikamentus, kuriuos jam gali paskirti gydytojas. Savo ligos ar sveikatos didžiausias ekspertas turi būti pats žmogus.
Anot psichikos sveikatos specialistės, momentinis, trumpas mediko žvilgsnis į jus kartais medikams esą padiktuoja skirti daug stipresnius, o kartais ir nereikalingus medikamentus. Labai atsargiai, pasak jos, reikėtų reaguoti, jei paskiria psichotropinius ar raminamuosius. Rekomenduotina juos vartoti ne ilgiau kaip dvi savaites. Geriausia raminamuosius keisti žoliniais preparatais, kurie beveik nesukelia pripratimo. Visada verta prisiminti, kad gyvenimo krizės, sunkios situacijos ar nemalonūs jausmai nėra pagrindas gydymui. Vaistų nuo gyvenimo nėra. Reikia spręsti problemas - šalinti pasekmes, o ne slopinti simptomus. Juk piktžolė, nupjovus jos viršūnę, atauga iš šaknų, taip esą ir su gyvenimo negandomis. Specialistė ragina neatiduoti visos atsakomybės už savo sveikatą ar ligą medikui - pirmiausiai už tai atsakome patys. D. Žukauskienė pataria einant pas gydytoją pasidėlioti, ką jam pasakysite, kokia informacija yra svarbi, kad neklaidintumėte medikų.
Trankviliantų grupės medikamentai turėtų būti skiriami pacientui, kai jis yra ūmaus streso, gyvenimo krizės, afekto būsenoje. Tai - momentinė, greita pagalba išsklaidyti audros debesims, bet tai nėra gydymas, tai yra pagalba, leidžianti ramiau ir adekvačiau išbūti krizinėje situacijoje. Tokiam gyvenimo etapui pasibaigus šiuos medikamentus reikia dėti atgal į lentyną. Medikai dažnai juos paskiria, tikėdamiesi, kad žmogus adekvačiai sureaguos į savo situaciją. Šie medikamentai nuramins, sumažins nerimą, įtampą, dirglumą. Už tai, kada juos nustoti vartoti, tenka vėl prisiimti atsakomybę pačiam žmogui, medikas negyvena su mumis, šalia mūsų, jis nemato, kada jūs jau galite gyventi be vaistų.
Psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija
Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.
Demencija (F00-F03) - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
Alzheimerio (Alzheimer) liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai. Demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse. Šiuo atveju anamnezėje galima hipertenzija ir išeminės destrukcijos židiniai smegenų pusrutulių baltojoje medžiagoje.
Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo. Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius. Prasideda paprastai vidutiniame ar vyresniame amžiuje, bet gali bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje. Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. Hantingtono (Huntington) liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje. Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone. Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.
Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus (žr. Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas (žr. Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos (F00-F03) arba delyro (F05.-) diagnozėms nustatyti. Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10-F99. Šis sutrikimas gali atsirasti prieš, kartu arba po daugelio smegenų ir sisteminių infekcinių ar somatinių sutrikimų. Nebūtinai randamas pirminis neurologinis smegenų pakenkimas. Šis sutrikimas turi būti skiriamas nuo poencenfalitinio sindromo (F07.1) ir potrauminio sindromo (F07.2), atsižvelgiant į skirtingą etiologiją, švelnesnius ir ne tokius gausius simptomus bei trumpesnę eigą.
Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai. Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.
#
tags: #hallucinogen #nuolatinis #suvokimo #sutrikimas