Streso Poveikis Organizmui: Kaip Suvaldyti Įtampą Ir Išsaugoti Sveikatą

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur nuolat skubame ir siekiame tobulumo, stresas tapo neišvengiama kasdienybės dalimi. Kiekvienas žmogus, daugiau ar mažiau, patiria stresą, kuris gali turėti įtakos ne tik emocinei, bet ir fizinei sveikatai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra stresas, kaip jis veikia mūsų organizmą, kokie yra streso požymiai ir pasekmės, bei svarbiausia - kaip išmokti suvaldyti stresą ir išsaugoti gerą savijautą.

Kas Yra Stresas?

Apskritai kalbant, stresas reiškia spaudimą ar įtampą. Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į įvairius iššūkius, reikalavimus ar problemas. Tai vidinio spaudimo, įtampos būsena, pasireiškianti įvairiais emociniais, mąstymo (kognityviniais), fiziologiniais bei elgesio pokyčiais. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Stresas gali būti fizinis (pvz., sergant liga), emocinis (pvz., sielvarto jausmas) arba psichologinis (pvz., baimė).

Mokslininkai stresą skirsto į du tipus: teigiamą (eustresas) ir neigiamą (distresas). Teigiamas stresas asmens ar grupės narių gyvenimą veikia palankiai - skatina bei motyvuoja įveikti sunkumus, susidoroti su iššūkiais. Toks stresas patiriamas tuomet, kada iškilę sunkumai ar iššūkiai yra suvokiami, kaip optimalūs, o žmogus savo turimus resursus (fizines, emocines jėgas, talentą, gebėjimus ir t.t.) įvertina, kaip pakankamus tiems iššūkiams įveikti. Neigiamas stresas apibūdinamas, kaip trukdantis žmogaus kasdieniai veiklai, gerai savijautai, pasitenkinimui gyvenimu. Jis užklumpa tuomet, kada žmogus susiduria su sunkumais, kuriuos suvokia, kaip viršijančius jo turimus resursus.

Genai ir įvykiai, kurie nutinka ankstyvame amžiuje, net būnant gimdoje, gali turėti įtakos stresinių situacijų valdymui ateityje.

Atsakas į Stresą: Alostazė

Alostazė yra organizmo pastovumo išlaikymas patiriant pokyčius. Ši sąvoka yra vartojama siekiant apibūdinti organizmo reakcijos į stresą procesą, nesvarbu ar stresas yra ūmus (trumpalaikis) ar lėtinis (ilgalaikis).

Taip pat skaitykite: Kaip stresas veikia gyvūnus

Žinomiausias ūmaus streso atsakas yra „kovok arba bėk“ reakcija, kuri atsiranda jaučiant grėsmę. Šiuo atveju atsakas į stresą paskatina organizmą išskirti keletą streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas (taip pat žinomas kaip epinefrinas). Šie hormonai padidina koncentraciją, gebėjimą reaguoti ir jėgą. Taip pat padidėja pulsas ir kraujospūdis, paaštrėja atmintis, sustiprėja imuninė sistema. Trumpalaikiam stresui praėjus, organizmas grįžta į normalią būseną.

Tačiau ilgalaikis arba lėtinis stresas sukelia problemų. Jei dažnai susiduriama su sunkumais, organizmas nuolat gamina didesnį streso hormonų kiekį ir neturi laiko atsigauti. Šie hormonai ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Stresoriai: Kas Mus Veikia?

Stresoriai gali būti įvairūs:

• Vienkartiniai arba besitęsiantys trumpą laiką: Žmonėms su tokiu stresu susitvarkyti dažnai būna lengviau.
• Pakartotiniai ar besitęsiantys ilgą laiką: Tokiu atveju kyla daug didesnė grėsmė žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.
• Ūmus stresas: Tai yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus. Pavyzdžiui, galite jausti nerimą dėl artėjančio egzamino arba užduoties darbe. Egzamino ar užduoties metu jaučiate stresą, tačiau, jiems pasibaigus, pranyks ir streso jausmas. Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus ir skrandžio negalavimus bei nerimastingumą. Tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai.
• Lėtinis stresas: Tai yra itin žalingas streso tipas, kuris gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos darbe, rimtos trauminės patirties ir pan. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų. Kitaip nei ūmus stresas, kuris yra naujas ir dažnai turi greitą sprendimą, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, kad jaučia stresą.

Kaip Lėtinis Stresas Veikia Sveikatą?

Streso akimirkomis įvykę organizmo pokyčiai gali būti labai naudingi, kai jie vyksta trumpą laiką. Tačiau kai tai vyksta ilgą laiką, per didelė streso hormonų gamyba gali turėti įtakos sveikatai. Sveikatos problemos gali apimti:

• Virškinimo sistema: Skrandžio skausmai dėl lėtesnio skrandžio darbo po valgio; viduriavimas dėl didesnio žarnyno aktyvumo.
• Nutukimas: Padidėjęs apetitas ir su tuo susijęs persivalgymas gali paskatinti antsvorį ir nutukimą. Antsvoris ir nutukimas didina riziką susirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis.
• Imuninė sistema: Susilpnėjusi imuninė sistema gali lemti dažnesnį peršalimą ar kitas infekcijas.
• Nervų sistema: Nerimas, depresija, nemiga ir nesidomėjimas fizine veikla. Tai taip pat gali turėti įtakos atminčiai ir sprendimų priėmimui.
• Širdies ir kraujagyslių sistema: Padidėjęs kraujospūdis, pulsas ir riebalų (cholesterolio ir trigliceridų) kiekis kraujyje. Taip pat padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, ypač vakare, ir apetitas. Visa tai yra širdies ligų, aterosklerozės (arterijų sukietėjimo), insulto, nutukimo ir diabeto rizikos veiksniai.

Streso Poveikis Širdžiai

Stresas daro didžiulę įtaką širdžiai ir širdies sveikatai. Streso įtaka širdžiai gali būti skirtinga priklausomai nuo streso trukmės ir intensyvumo.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

• Hormoninis mechanizmas: Streso metu smegenys išskiria hormonus - adrenaliną ir kortizolį - kurie padidina širdies plakimą, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.
• Fiziologinis mechanizmas: Streso metu raumenys įsitempia ir sumažėja kraujotaka į organus.
• Elgesio mechanizmas: Streso metu žmonės dažniau linkę griebtis žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas arba nesveiko maisto valgymas.

Norint išvengti širdies ligų ir palaikyti sveiką širdies būklę, svarbus tinkamas streso valdymas ir prevencinės priemonės.

• Širdies permušimai: Kartais gali būti ir visai normalus reiškinys, ypač po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą, nerimą, ar išsigandus. Streso metu širdis ima plakti greičiau ir stipriau, o tai gali kelti nemalonų jausmą krūtinėje arba galvoje. Tačiau jei širdies permušimai yra dažni, stiprūs arba trunka ilgai, tai gali būti ženklas apie širdies ritmo sutrikimą arba kitą širdies problemą, kuris galėjo išsivystyti dėl pastovaus streso. Širdies permušimai dažnai yra lydimi dusulio, krūtinės skausmo, silpnumo arba pykinimo.
• Kraujo spaudimas: Matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Normalus kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg. Streso metu kraujospūdis pakyla, nes kraujagyslės susiaurėja ir širdis dirba sunkiau. Tai yra laikina reakcija, kuri paprastai grįžta į normalią būseną pasibaigus stresinei situacijai. Tačiau esant nuolat aukštam kraujo spaudimui, išsivysto hipertenzija. Hipertenzija yra pavojinga būklė, kuri didina širdies priepuolio, insulto arba inkstų ligų riziką. Hipertenzija gali atsirasti ir dėl genetinių priežasčių, netinkamos mitybos ar gyvenimo būdo.
• Mažakraujystė: Dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ar hemoglobino. Stresas gali sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Mažakraujystė gali sukelti nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą, blyškumą, širdies plakimo padidėjimą arba dusulį. Mažakraujystė taip pat gali išsivystyti dėl geležies, folio rūgšties arba vitamino B12 trūkumo.

Streso Poveikis Nėštumui

Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.

Kaip Žinoti Ar Patiriate Stresą?

Kai patiriate trumpalaikį stresą, galite jausti nerimą, nervingumą, išsiblaškymą ir spaudimą. Jei streso lygis padidėja ar trunka ilgiau, galite patirti kitų fizinių ar emocinių padarinių:

• Nuovargį, depresiją.
• Krūtinės skausmą ar spaudimą, greitą širdies plakimą.
• Galvos svaigimą, drebulį, pasunkėjusį kvėpavimą.
• Nereguliarias menstruacijas, erekcijos disfunkciją (impotenciją), lytinio potraukio sumažėjimą.

Šie simptomai taip pat gali sukelti apetito praradimą, persivalgymą ir prastą miegą, o visa tai gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Dažniausiai simptomai būna gana silpni ir gali būti dar palengvinti įvaldžius tokias technikas kaip atsipalaidavimas, atsiribojimas nuo stresą keliančių dalykų ir reguliari fizinė mankšta. Tačiau jei simptomai yra sunkūs, gali prireikti medicininės pagalbos siekiant išsiaiškinti streso šaltinį ir surasti geriausią būdą jį valdyti.

Kognityviniai pokyčiai, kurie atsiranda streso metu, tai išsiblaškymas, nusilpusi atmintis, sulėtėjusi galvosena, nesugebėjimas susikaupti, įkyrios/neigiamos mintys, nedėmesingumas, padidėjusi savikritika. Fiziologiniams poveikiams priskiriami miego sutrikimai, silpnumas, greitas nuovargis, padidėjęs prakaitavimas, galvos bei nugaros skausmai, mieguistumas, padidėjęs kraujospūdis, stiprūs širdies dūžiai, virškinimo sutrikimai, pykinimas. Streso poveikis taip pat pasireiškia emocinėmis reakcijomis - kyla depresiškos nuotaikos, nerimas, baimė, susierzinimas, susirūpinimas, pyktis, pasimetimas, nusivylimas ir kt. To pasakoje atsiranda ir elgesio reakcijų - polinkis į piktnaudžiavimą alkoholiu, rūkymą, polinkis į intensyvią gestikuliaciją arba sustingimą ir kt.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai

Trys Streso Fazės Pagal H. Seljė

Kanados mokslininkas H. Seljė, 40 metų tyrinėjęs skirtingų stresorių eigą ir jų poveikį gyvūnams, nustatė, kad tokios pat fiziologinės reakcijos būdingos tiek gyvūnui, tiek žmogui. Todėl H. Seljė organizmo reakciją į stresą pavadino bendruoju prisitaikymo (adaptaciniu) sindromu.

• I fazė - nerimo ar aliarmo stadija: Šioje šoko fazėje aktyvinama antinksčių veikla, išsiskiria dideli kortizolio, adrenalino, tirotropino, kortikoliberino kiekiai. Tuo metu jaučiamas jėgų antplūdis, judesiai tampa greitesni, žmogus jaučiasi energingesnis ir gali nuveikti daugiau nei įprastomis sąlygomis. Žarnyno veikla sutrinka, nes vyksta ne anaboliniai, o kataboliniai, arba oksidaciniai, procesai. Dėl to organizmas negamina aminorūgščių, t. y. nesintezuoja baltymų, taip pat kolageno.
• II fazė - pasipriešinimo, arba adaptacijos (rezistencijos,) stadija: Šioje fazėje organizmo kūno temperatūra ir kraujospūdis vis dar padidėję. Bet jei žmogus sukontroliavo ir įveikė stresą, ir tai sukelia malonių emocijų, organizmas pamažu sugrįžta į normalų režimą ir jame jau vyrauja anaboliniai, arba atkuriamieji, procesai. Anabolizmas būtinas mūsų organizmo atsinaujinimo procesams. Žarnynas vėl įsisavina maisto medžiagas, gaminami vitaminai ir aminorūgštys, sintezuojami baltymai, kurie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Visgi tais atvejais, kai organizmas neprisitaiko prie stresinių sąlygų, tęsiantis įtampai, didėjant kortikosteroidų poreikiams, mažėja antinksčių funkcinis pajėgumas.
• III fazė - išsekimo, arba deadaptacijos, fazė: Išsekimo fazės metu gali atsirasti negrįžtamų organizmo apsauginės reguliacijos pakitimų, gali visiškai išsiderinti energijos gamybos mechanizmai. Dėl metabolizmo sutrikimo organizme nesusidaro rūgštinių ir šarminių medžiagų (pH) pusiausvyra. Rūgštinės medžiagos nėra išplaunamos iš organizmo, jame kaupiasi, o tai skatina organizmo rūgštėjimą. Parasimpatinė ir simpatinė nervų sistema veikia destruktyviai.

Streso Sukeltos Ligos

• Virškinamojo trakto susirgimai: Streso metu nervų sistema slopina kraujo tekėjimą virškinimo sistemoje, sulėtėja virškinimas, dėl to parasimpatinė sistema išsijungia, o įsijungia simpatinė.
• Raumenų ir sąnarių ligos: Streso hormonas kortizolis pradeda „išimti“ iš organizmo baltymus, jis juos „suvalgo“, dėl to organizme trūksta jėgos, glemba raumenys, tampa sunku judėti, lipti laiptais. Kraujagyslės aplink sąnarį spazmuoja smulkias kraujagysles ir žmogus nuo streso gali net nepaeiti.
• Autoimuninės ligos: Streso metu išsiskyręs hormonas adrenalinas slopinamai veikia bakterijas. Tuo metu suaktyvėja limfmazgiai, padaugėja antikūnų, bet virškinimas dėl į organizmą patenkančių toksinų kiekio sutrinka.
• Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: Jei nuolat palaikomas didelis streso hormonų kiekis, sutrinka širdies ritmas, ilgam pagreitėja širdies pulsas. Per adrenalino sistemą riebių rūgščių sekrecija didėja, dėl to kyla kraujospūdis, vystosi hipertenzija.

Ką Galite Padaryti, Kad Sumažintumėte Stresą?

Siekdami sumažinti stresą galite imtis praktinių veiksmų.

• Reguliari, saikinga mankšta: Gerina mąstymo procesą ir nuotaiką. Reguliarus fizinis krūvis, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas maždaug 30-60 minučių kasdien ar didesnę dalį savaitės dienų, yra vienas geriausių būdų valdyti stresą, tuo pačiu - subalansuoti hormonus ir geriau miegoti. Sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Kai kurios sporto rūšys yra puikios stresui mažinti - plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
• Atsipalaidavimas: Meditacija, masažas, joga bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti. Kvėpavimo pratimai - itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Praktikuokite gilų ir lėtą kvėpavimą.
• Geras miegas: Pakankamas miegas padeda kontroliuoti kortizolio gamybą, tačiau esant dideliam kortizolio kiekiui gali būti sunku pailsėti.
• Emocinė parama: Iš šeimos ar draugų. Bendraukite su artimaisiais - kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
• Sveika mityba: Valgykite sveiką, neriebų maistą. Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
• Venkite alkoholio bei rūkymo: Ilgalaikio streso poveikį taip pat galima sumažinti vengiant alkoholio bei rūkymo.
• Nustatykite sau prioritetus: Sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
• Skirkite laiko sau: Išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
• Stenkitės atpažinti streso požymius: Žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui.
• Eteriniai aliejai: Patariama naudotis visa citrusinių aliejų grupe.

Jei simptomai tęsiasi arba blogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kaip Valdyti Stresą Darbe?

Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos. Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?

• Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
• Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
• Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
• Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).

Kaip Maistas Gali Padėti Sumažinti Stresą?

Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Pagrindinis produktas, kuris didina streso hormono išsiskyrimą, yra cukrus, todėl patariama jo kaip įmanoma labiau vengti. Taip pat reikėtų atsisakyti energinių gėrimų, dėl kurių gali išsivystyti nemiga, mažiau vartoti uždegimą sukeliančių, perdirbtų maisto produktų ir vietoje jų rinktis visagrūdžius. Sutrinto maisto nerekomenduojama valgyti dažnai, nes tai turi nepalankų poveikį virškinimo sistemai. Valgydami kietą maistą, pirmiausiai jį sukramtome, o kramtymo metu išsiskiria seilės. Po to maistas per stemplę nukeliauja į skrandį, kur prasideda virškinimo procesas. Sutrinto maisto kelias yra kur kas greitesnis. Net žaliuosiuose kokteiliuose gali būti per daug nepageidaujamų kalorijų, cukraus ir riebalų. Be to, imate dažnai užkandžiauti. Daugiau gerųjų riebalų. Vartokite riebią žuvį, geros kokybės mėsą, riešutus, sėklas, kokybišką aliejų, sviestą, avokadus. Riešutų reikia suvalgyti apie saują (30 gramų) kiekvieną dieną.

Vitaminai Ir Mineralai, Padedantys Kovoti Su Stresu

Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.

Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui.

• B grupės vitaminai: Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai. Jie gali padėti tinkamai reguliuoti jūsų nuotaiką ir reakciją į stresą.
• Vitaminas C: Užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys.
• Vitaminas D: Šio vitamino trūkumas siejamas su nuotaikos sutrikimais, tokiais kaip depresija ir nerimas.
• Magnis: Dalyvauja įvairiose biocheminėse organizmo reakcijose, įskaitant streso valdymą ir atsipalaidavimą.
• Omega-3 riebalų rūgštys: Ypač EPA (eikozapentaeno rūgštis) ir DHA (dokozaheksaeno rūgštis), turi priešuždegiminių savybių ir palaiko gerą smegenų veiklą.
• Cinkas: Stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.

Svarbu atminti, kad prieš pradedant vartoti vitaminus ar mineralus, patartina pasikonsultuoti su savo gydytoju bei atlikti reikalingus tyrimus.

Mintys Ir Sveikata

Japonai teigia, kad tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje. Tad akivaizdu, kad žmonės, skleidžiantys teigiamas emocijas, dažnai atsparesni ligoms, nei tie, kurie viską mato pro neigiamą prizmę. Net jei gyvenimo laikotarpis sudėtingas - teigiamos nuostatos ar pasikeitęs požiūris į stresinį įvykį daro gerą įtaką žmogaus sveikatai. Nervų ląstelėse teka silpna elektros srovė, perduodanti smegenų signalus. Kai galvoje vyrauja teigiamos mintys, kuriamos organizmui nežalingos medžiagos - laimės hormonas endorfinas, oksitocinas ir kt. Jei visgi vyrauja negatyvios mintys, gaminamos toksinės medžiagos - kortizolis, noradrenalinas, adrenalinas. Pasak mokslininkų, lėtinio pykčio metu organizme gaminasi nuodas - imperilas, kuris žaloja kepenis ir širdį.

Palankūs Sveikatai Hormonai

• Laimės hormonas endorfinas: Yra baltyminis produktas. Endorfinų gamybai labai svarbus baltyminis maistas. Tų, kurie daro gerus darbus, kraujyje daugiau beta endorfino. Dideli laimės hormono kiekiai išsiskiria tik darant gera! Net ir teigiamos mintys, žodžiai skatina išsiskirti beta endorfiną ir praskaidrina nuotaiką, o pyktis skatina beta endorfinų stygių. Todėl dažniau turi būti vartojamos frazės: „o, kokia laimė“, „aš taip džiaugiuosi“. Verta pastebėti, kad žmonių, kurie vartoja narkotikus, ląstelės pagamina mažiau endorfinų.
• Oksitocinas: Neuropeptido išsiskyrimas natūraliai blokuoja nervų receptorių, kuris atsakingas už baimę ir nerimą. Kai nebijome, lengviau pajuntame pasitikėjimą, lengviau atleidžiame.

Kiti Būdai Mažinti Stresą

• Nerimo reguliavimas: Nerimas ne tik griauna tarpusavio santykius, bet ir apsunkina smegenų darbą. Kai emocijos intensyvios, tuomet sudėtinga aiškiai ir racionaliai mąstyti bei priimti sprendimus.
• Dvasingumo praktikavimas: Dvasingumo praktikavimas ženkliai sumažina stresą. Tyrimų studijos patvirtina, kad 80 proc. uolių tikinčiųjų rečiau serga, o netgi susirgę pasveiksta greičiau nei netikintieji.
• Dėkingumo praktikavimas: Dėkingumas - tai pozityvus požiūris į gyvenimą, leidžiantis kiekviename gyvenimo žingsnyje atrasti, už ką galima padėkoti. Visgi dėkingumas glaudžiai susijęs su žmogaus sąmoningumu - privalu sąmoningai ir adekvačiai vertinti aplinką.
• Juoko praktika: Mūsų smegenys realiai nesupranta, ar mes juokiamės dirbtinai. Jei ilgai juokiamės, pradeda skaudėti pilvą, o tuomet suaktyvėja virškinimo sistemos darbas. Tad būtina kuo dažniau žiūrėti komedijas, būti aplinkoje, kurioje daug teigiamų emocijų.

tags: #streso #poveikis #organizmui