Vaikų miegas yra labai svarbus jų vystymuisi ir gerovei. Tačiau daugelis tėvų susiduria su problema, kai vaikai nemiega visą naktį. Šiame straipsnyje aptarsime galimas šios problemos priežastis ir pateiksime sprendimus, kaip padėti vaikams gerai išsimiegoti.
Netinkamas čiužinys ir miego aplinka
Viena iš priežasčių, kodėl vaikai nemiega visą naktį, gali būti netinkamas čiužinys. Miegodami galime ir nejausti, kad kažkas nepatogu, kad kūnui sunku, bet nekokybiškas ar konkrečiam žmogui netinkamas čiužinys lemia neteisingą padėtį miegant, kuomet kūnas įdumba ne tiek, kiek reikia, ir ne taip, kaip reikia. Dėl to gali ne tik sutrikti miegas, bet ir atsirasti nugaros ar sprando skausmai.
Jokių stuburo problemų neturintiems žmonėms paprastai geriausiai tinka vidutinio kietumo čiužiniai, o tiems, ką jau kamuoja nugaros skausmai, geriau rinktis kietesnius čiužinius. Jei norima optimalaus komforto nugarai, verta pagalvoti apie taip vadinamus anatominius čiužinius su skirtingo kietumo zonomis. Tos vietos, kur kūnas labiausiai spaudžiasi žemyn, paprastai yra minkštesnės, pavyzdžiui, pečių ar klubų vietoje, o nugaros dalyje - kietesnės. Tai leidžia kūnui gulint išlikti taisyklingoje padėtyje, nekelia įtampos stuburo srityje, nėra perteklinio raumenų įtempimo.
Čiužinį taip pat rekomenduojama rinktis pagal svorį. Kuo žmogaus svoris mažesnis, tuo labiau jam tinka minkšti ar vidutinio kietumo čiužiniai. Vyresnio amžiaus žmonėms, senjorams ir tiems, kam sunku judėti, geriau tinka kietesnis pagrindas, nes taip paprasčiau atsiremti verčiantis ant kito šono ar lipant iš lovos. Svarbi ir čiužinių sudėtis bei žaliavų savybės. Pavyzdžiui, naktimis nuolat šąlantiems geriausia rinktis viskoelastinius čiužinius, o gausiai prakaituojantiems - spyruoklinius.
Renkantis čiužinius, juos būtina išbandyti. Vieniems čiužinys tinka iškart, kitiems kūnas prie teisingo miego pagrindo pripranta per 2-3 savaites, tad nereikėtų po pirmos sąlyginai nepatogios nakties skubėti keisti čiužinio. Naujas čiužinys - kaip reabilitacija, reikia laiko, kad kūnas pajustų teigiamą pokytį.
Taip pat skaitykite: Tyrimų analizė apie mokymosi motyvaciją
Gera savijauta priklauso ne tik nuo tinkamai pasirinkto, bet ir teisingai prižiūrimo čiužinio. Jei nei iš šio, nei iš to ryte atsiranda kosulys ar čiaudulys, sloga, ašaroja akys - tai gali būti požymiai, kad reiškiasi alergija, sukelta seno arba nevalomo čiužinio. Alergines reakcijas gali sukelti ir dulkių erkutės, kurioms veistis nevalomi čiužiniai yra ideali terpė. Čiužinį reguliariai vėdinti - kadangi ant čiužinio praleidžiame bent 8 valandas kiekvieną naktį, to reikia, kad išdžiūtų mūsų kūno prakaitas. Priklausomai nuo čiužinio būklės ir miegotojų - suaugusių ar vaikų - lengvai nusegamą čiužinio užvalkalą galima skalbti namų sąlygomis. Jautresniems ir alergiškiems žmonėms rekomenduojama dažniau skalbti ir patalynės, ir čiužinio užvalkalus, o neturintiems alergijų kartais neprisireikia čiužinio užvalkalo skalbimo ir kelis metus.
Mitybos įtaka miegui
Neteisinga mityba yra viena iš pagrindinių įvairių susirgimų priežasčių, įskaitant ir miego sutrikimus. Todėl turime palengva didinti žalio, t.y., termiškai neapdoroto maisto kiekį savo mityboje. Žalio maisto pakanka ir žiemą: galima pasigaminti įvairių salotų iš daržovių, kurios puikiai išsilaiko per žiemą (morkų, kopūstų). Pagerėja žmogaus savijauta ir sveikata: jis rečiau serga, o jei suserga - liga praeina lengviau ir greičiau. Tuo pačiu stiprėja ir skonio jutimo receptoriai - žmogus jaučia, kas jam tinka, o kas - ne. Atsiranda objektyvus sotumo ir kartu - saiko jausmas. Išauga maisto įsisavinimo koeficientas - tai reiškia, kad žmogui reikia žymiai mažiau maisto, nes maitindamasis natūraliai, iš maisto jis gauna visas reikiamas organizmui medžiagas. Vienas didžiausių privalumų - laisvė nuo neurotinio apetito, “žvėriško“ alkio pojūčio ir liguistos priklausomybės nuo nesveiko maisto.
Viena opiausių problemų mūsų mityboje - persivalgymas. Todėl turime žinoti - kiek laiko įvairus maistas yra virškinamas. Ir dar - stenkimės nevalgyti 3-4 valandas prieš miegą. Ajurveda skirsto maistą į teikiantį energiją ir - atimantį energiją bei kenkiantį žmogui. Pirmiausiai - susijęs su prievarta ir žudymu: tai gyvūnų mėsa. Žuvis taip pat priklauso šiai kategorijai. Šviežios ir troškintos daržovės, vaisiai, uogos ir žolynai, užauginti be chemijos ir - geriau savo darže. Ajurveda pabrėžia, kad žmogaus mityba atspindi jo sąmoningumo lygmenį.
Ajurvedinis požiūris į ligas ir miego sutrikimus
Ajurveda teigia, kad liga - ne tik fizinis reiškinys. Visi faktoriai sąlygoja sveikatą arba ligas, visi jie dalyvauja sudarant sąlygas sveikatai arba ligai. Svarbiausia iš priežasčių - mąstymo klaidos. Ir pagrindinė klaida - tai, kad mes tapatinamės su primestais apribojimais, o ne su beribėmis galimybėmis. Klaidingas mąstymas įtakoja destruktyvų žmogaus elgesį, o toks elgesys neišvengiamai sutveria ir vidinę disharmoniją, kuri ir sudaro sąlygas įvairioms ligoms atsirasti. Medicinoje tai taip pat pripažįstama ir vadinama psichosomatika. Trečioji ligų priežastis, anot Ajurvedos - klimatinių pokyčių poveikis. Visi šie faktoriai išderina vidinę organizmo pusiausvyrą, suardo fiziologinių procesų harmoniją.
Fizinė ligos išraiška - jau pažeidimų pasekmė. Ajurvedoje pirmiausiai ieškoma ligos priežasčių, kurias pašalinus ir atstačius vidinę pusiausvyrą, galima išgydyti ligą. Ajurveda pataria miegoti ant šono. Miegas ant kairio šono gerina virškinimo sistemos darbą ir suteikia žmogui energijos, o miegas ant dešinio šono - galimybę gerai pailsėti. Tai susiję su kvėpavimu: kai miegame ant kairio šono - aktyvesnė dešinioji šnervė, kuri suteikia kūnui pozityvią energiją ir šilumą. Todėl jei kambaryje šalta - reikia gultis ant kairio šono, kad natūraliai sušiltume. Miegoti ant nugaros Ajurveda nepataria, nes tai blogai veikia smegenis.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie agresyvaus elgesio tendencijas
Nuolatinis miego trūkumas labai kenkia sveikatai: tai išsekina organizmą ir susilpnina virškinimo ugnį. Sveikiausia - anksti gultis (iki 22 v) ir anksti keltis. Dienos metu miegoti nesveika - tokiu metu gali miegoti tik vaikai, ligoniai ir labai pavargę ar išsekinti emociškai žmonės. Galima trumpai nusnūsti, jei yra poreikis, taip pat galima truputį pamiegoti karščiausiu paros metu žmonėms, kurie gyvena karšto klimato zonose. Kenčiantiems nuo nemigos naudinga prieš miegą išgerti šilto pieno su žiupsneliu muskato riešuto ir trupučiu šafrano. Naudinga prieš miegą masažuoti kūną su augaliniu aliejumi, išsimaudyti šiltoje vonioje, nuraminti emocijas. Būtinai gultis laiku.
Depresija ir miego sutrikimai
Depresijos priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Jos gali būti labai įvairios ir individualios: depresiją gali išprovokuoti kasdieninis stresas darbe, nuolatinė įtampa šeimyniniame gyvenime ar net permainos gamtoje. Depresijos ištiktą žmogų nuolat kankina liūdesys, neviltis ir tuštumos jausmas. Jautiesi bejėgis, išgyveni dėl ateities. Pradedi jaustis nesaugiai, imi galvoti, kas priešakyje jau nieko gero nebebus. Sunku susikaupti, sutelkti dėmesį. Atgrasi net ta veikla, kurią mėgai. Atsisakai hobių, nedžiugina susitikimai su draugais. Netraukia nei skaityti, nei megzti, nei lėkti į gamtą. Atrodo, nieko nedarei, tačiau esi išsekęs. Norisi atsiskirti nuo žmonių, tačiau ir vienas nerandi sau vietos. Imi kritiškai vertinti ne tik save, bet ir visą gyvenimą. Gali sutrikti miegas: arba vargina nemiga, sunkiai užmiegi, prabudinėji naktį, arba priešingai - nuolat nori miego. Ryte negali atsibusti, o vakare anksti krenti į lovą.
Depresija nesirenka nei amžiaus, nei lyties, nors manoma, kad moterys ja serga dažniau. Pastebėta, kad per pastaruosius 10-15 metų vaikų depresijos atvejų gerokai padaugėjo. Tik vaikams ji reiškiasi nebūtinai liūdesiu. Kur kas dažniau - per įvairius kūno negalavimus: galvos, pilvo skausmus, pykinimą. Daliai vaikų depresija atsiskleidžia per negerą, net agresyvų elgesį.
Psichiatrai sako, kad tikroji depresija savaime nepraeina. Depresija gali užklupti po kokio nors įvyko: netekties, skyrybų, nelaimės, darbo praradimo, didelių bėdų namie, sveikatos problemų. Kai ūpas dingsta dėl konkrečių trumpalaikių įvykių, problema gali būti išspręsta ir be vaistų - užtektų psichologo konsultacijos, psichoterapijos ar relaksacijos. Tačiau pacientui diagnozavus gilią depresiją, be vaistų dažniausiai neapsieinama.
Visuomenėje vis dar vyrauja nuostata, kad depresija - ne liga. Esą tai viso labo kaprizas. Depresija sirgti gėda. Vaistų vartoti negalima, nes priprasi ir tapsi toksimanu. Tokios nuostatos labai trukdo žmogui ryžtis kreiptis pagalbos. Jis jaučiasi nevykėlis, kad nesusitvarko pats. Depresija nelaikoma liga, labiau neįgalumu, suprask, susirgai - pats kaltas. Net jei depresija būtų išsigalvojimas, ji siūlo apsilankyti pas specialistą ir įsitikinti: „Tai bet kuriuo atveju išeis į naudą.
Taip pat skaitykite: Kaip bipolinis sutrikimas veikia finansus
Autizmas ir miego sutrikimai
Autizmas yra įvairiapusis raidos (vystymosi) sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai autizmas prasideda iki 3 metų amžiaus, t.y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi. Toks asmuo gali nesugebėti užmegzti pokalbio su kitais asmenimis ar visai nekalbėti, nesidomėti jais, bendraudamas vengia akių kontakto, galbūt prieš pradėdamas pokalbį jis būtinai turi atlikti kažkokį ritualą, pvz., susidėti pieštukus į vieną liniją, kad save nuramintų, jis gali daug kartų kartoti kokį nors nesusijusį sakinį ar kokį judesį. Galbūt norėdami parodyti, kad jaučiasi gerai, jie turi suploti rankomis ir „muša“ save, kai nori parodyti, kad jaučiasi blogai. Kai kurie autizmu sergantys asmenys niekada neišmoksta kalbėti. Sergančiųjų autizmu simptomai gali būti gana skirtingi, jų pasireiškimo laipsnis taip pat skirtingas (nuo lengvų iki sunkių simptomų).
Daug gana aiškių autizmo požymių pastebimi maždaug pusantrų metų vaiko amžiuje: akių kontakto vengimas, nereagavimas į savo vardą, dėmesio sukaupimo sunkumai, nepakankami įgūdžiai žaidžiant, imituojant, sunkumai nežodinio bendravimo srityse. Kai kurie tyrimai rodo, kad kai kuriuos požymius jau aiškiai galima įžvelgti maždaug 8 mėn. Šiuo metu priimta, kad autizmo diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Tyrimai rodo, kad kai kuriems vaikams, kuriems yra autizmo spektro sutrikimų, pasireiškia vystymosi regresija (grįžimas į ankstesnę būklę), t.y. vaikai nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti, nors visa tai jau buvo tarsi gerai išmokę. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus.
Deja, šiuo metu autizmas nėra išgydomas, tačiau kai kurių vaikų būklė augant labai pagerėja. Tyrimai rodo, kad ankstyvas sutrikimo diagnozavimas (ikimokykliniame amžiuje) ir ankstyvas įvairių gydymo bei pagalbos būdų naudojimas veikia labai teigiamai ir daug autizmo simptomų susilpnėja. Taip yra dėl to, kad vaiko smegenyse vis dar vyksta vystymosi procesai ir dar daug ką galima pagerinti. Taikoma kognityvinė elgesio terapija, elgesio analizė, su vaiku dirba specialistai: kalbos terapeutas, darbo terapeutas, kineziterapeutas ir kitų sričių specialistai, jei to reikia. Vaistų, galinčių išgydyti autizmą, nėra, tačiau kartais reikia skirti vaistų nuo vienų ar kitų autizmo simptomų (pvz., esant save žalojančiam elgesiui). Apie vaistų vartojimo būtinybę sprendžia ir juos parenka gydytojas. Tai gali būti: antidepresantai, vaistai nuo psichozės, simuliuojamieji, nerimą mažinantys vaistai.
Karščiavimas ir miego sutrikimai
Karščiavimas yra kūno sukeltas ir kontroliuojamas kūno temperatūros padidėjimas. Temperatūra pakyla, nes imuninė sistema reaguoja į organizme esančius ligas sukeliančius virusus ar bakterijas ir pradeda kovoti su sukėlėju. Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai. Tačiau reikia atminti, kad vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema.
Paprastai karščiavimas yra ligos požymis - vaikas gali būti užsikrėtęs bakterija arba virusu. Tačiau mažylis gali karščiuoti ir dėl kitų priežasčių. Vaikui gali pakilti temperatūra jeigu jis buvo per storai aprengtas, per ilgai buvo karštoje patalpoje arba kaitroje lauke. Karščiavimas taip pat gali būti reakcija į skiepus.
Jeigu vaikas karščiuoja, pirmieji požymiai yra matomi jį apžiūrėjus. Karščiuojančio vaiko odelė yra karšta ir gali parausti. Mažylis gali prasčiau miegoti, mažiau valgyti ir prarasti susidomėjimą žaidimu. Kūdikis taip pat gali jausti skausmą - jam skaudėti arba svaigti galva. Karščiuojantis vaikas taip pat atrodo pavargęs ir vangus, daugiau prakaituoja. Pakilus kūno temperatūrai vaiką pradeda krėsti šaltis, todėl vaiko pėdos ir rankos atvėsta, gali atsirasti šaltkrėtis.
Labai patogu vaiko temperatūrą pamatuoti bekontakčiu termometru. Infraraudonųjų spindulių termometras yra labai parankus, nes temperatūra pamatuojama greitai, tiksliai ir higieniškai. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti matavimo rezultatus. Bekontakčiu termometru nereikėtų matuoti temperatūros iš karto atėjus iš lauko, nes temperatūra gali būti arba aukštesnė ar žemesnė. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.
Jeigu vaikas elgiasi įprastai, jeigu vaikas nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis. Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai. Vaikas turėtų gerti daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos ir pan. Ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį. Verta išbandyti visus ankstesniame punkte rekomenduotus gydymo būdus, tačiau esant vidutinei temperatūrai, vaikui reikėtų duoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio. Paracetamolis turi būti dozuojamas taip, kaip yra nurodyta vaisto informacinį lapelyje; įprasta norma yra 10-15 mg vienam kūno svoriui. Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas, vaistą galima gerti 3-4 kartus per dieną.
Šiuo atveju vaikui būtinai reikia duoti karščiavimą mažinančių vaistų. Jeigu vaikas labai karščiuoja ir jį stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ir degtine, nes poveikis gali būti priešingas. Šiltai apklokite mažylį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, galūnes galima švelniai patrinti.
Sloga ir miego sutrikimai
Iki pirmos klasės sloga yra dažniausia vaikų liga. Sloga dažniausiai sergama šalto sezono metu, todėl ji dar vadinama peršalimo liga. Vaikams slogą paprastai sukelia virusai. Sloga lengvai susergama, jei vaikas iš šilto lauko ateina į aktyviai kondicionuojamas patalpas (todėl nemažai vaikų sloga serga ir vasarą). Slogą skatina skersvėjis. Virusai paruošia dirvą bakterijoms, ir atsiranda pūlinės slogos galimybė.
Jeigu vaiko nosis nuolatos varva, vadinasi, jo imunitetas silpnas, vaikas neužgrūdintas, tėvai kažko nepadarė (per šiltai rengė, nevedė į lauką, nedavė vitaminų). PSO „leidžia“ vaikui sirgti peršalimo ligomis net 11 kartų per metus ir sako, kad tai normalu. Otorinolaringologai sako, kad tai - per dažnai, nes kiekviena liga alina vaiką, trukdo jo raidai.
Ypač jeigu vaikas nemoka išsišnypšti. Tada apsiginkluokite dviem pagalbininkais - nosies plovikliu ir siurbtuku, ir padėkite vaikui kvėpuoti per nosį. Išmokykite vaiką (jeigu jo amžius leidžia) teisingai išsišnypšti nosį. Manoma, kad tik 4 metų vaikas jau gali pats išsišnypšti nosį, todėl jaunesniam, kuris nemoka, - padėkite. Jei sloga susirgo šeimos narys, jis turi nosį šnypšti į vienkartines popierines nosinaites. Medžiaginėje nosinėje bakterijos gali daugintis, o papuolusios į nosį gali sukelti visokių komplikacijų. Virusų siautėjimo metu išplaukite vaikui nosį jūros vandeniu. Tai ne tik pagalbinė priemonė jau sergantiems, bet ir gera profilaktika.
Svarbiausia ūmios katarinės slogos komplikacija - bakterijų invazija. Bakterijos paverčia slogą pūline. Iš nosies bakterijos gali patekti į prienosinius ančius (sinusus) ir sukelti pūlinį sinusitą. Prasidėjus pūlinei slogai snargliukai tampa tirštesni, pakinta jų spalva - jie jau gelsvai žalsvi. Be to, dažnai pakyla kūno temperatūra, vargina galvos skausmai, kartais skausmai akių srityje, pablogėja bendra savijauta. Snargliukų spalva, tirštis, jų vaizdas leidžia įtarti, kad prasidėjo ,,nekaltos” slogos komplikacija.
Prasidėjus slogai visuomet galvokite apie tai, kaip išvengti komplikacijų. Išmokykite vaiką (jeigu jo amžius leidžia) teisingai išsišnypšti nosį. Pūsti reikia atskirai kiekvieną nosies pusę. Nosį šnypškite į vienkartines popierines nosinaites. Gleivinę sutraukiančius vaistus vartokite atsargiai ir ne ilgiau, kaip savaitę.
Peršalimas ir miego sutrikimai
Peršalimo virusai vasarą, kaip ir šaltuoju metų laiku, lengvai plinta žmonių susibūrimo vietose - dažniausiai susergama ne dėl oro sąlygų, o dėl kontaktų su infekcijos nešiotojais. Virusai plinta ten, kur daug žmonių - oro uostuose, prekybos centruose, net dideliuose biuruose, ypač jei ventiliacija yra netinkama. Blogai vėdinamos patalpos tampa puikia terpe virusams plisti.
Dažnai ligą išprovokuoja ne tiek aplinkos sąlygos, kiek pačių žmonių fizinė ir emocinė būklė - vasarą žmonės neretai pervertina savo jėgas, pervargsta ir patiria stresą. Vasarą neretai susergame dėl pervargimo. Darbo krūvio padidėjimas, kai kolegos atostogauja, stresas, miego trūkumas - visa tai silpnina imuninę sistemą. Tokiais atvejais ypač svarbu subalansuoti poilsio ir darbo režimą, rinktis pasyvesnį poilsį, daugiau dėmesio skirti kokybiškam miegui ir maistui. Taip pat svarbu nepamiršti, kad rūkymas ir alkoholis dar labiau mažina organizmo atsparumą.
Dar viena dažna vasaros peršalimų priežastis - ryškūs temperatūros skirtumai tarp aplinkos ir organizmo. Jei sunku ryte išsirinkti aprangą visai dienai, rekomenduoju rinktis kelis sluoksnius drabužių - rytą gali būti vėsu, o dieną - karšta, taip bus lengviau prisitaikyti prie oro pokyčių. Patalpose ar automobilyje oro kondicionierius turėtų būti nustatytas ne daugiau kaip 6 laipsniais vėsesnis nei lauko temperatūra, bet ne žemesnis nei 20 laipsnių. Svarbu, kad oro srovė nebūtų nukreipta tiesiai į žmones.
Kai atsiranda pirmieji simptomai, svarbu ne tik pradėti gydymą, bet ir tinkamai įvertinti, ar tai tikrai peršalimas. Vasarą nemažai žmonių supainioja peršalimo požymius su alergine sloga. Gerklės skausmui tinka purškalai ar pastilės su priešvirusiniu poveikiu, nosį galima plauti jūros vandeniu. Esant temperatūrai virš 38,5 laipsnio - vartoti paracetamolį arba ibuprofeną. Taip pat tinka arbatos iš šviežių vaistažolių: liepžiedžių, aviečių lapų, čiobrelių, šalavijų ar raktažolių.
Jei simptomai kartojasi tuo pačiu metų laiku ir nepraeina ilgiau nei savaitę - tai gali būti ne virusas, o organizmo reakcija į žiedadulkes. Alergijai būdingas nosies ir akių niežėjimas, vandeningos išskyros, sezoniškumas, o temperatūros ar gerklės skausmo - nebūna. Alerginė sloga dažnai užtrunka ilgiau nei savaitę. Jei simptomai kartojasi kasmet tuo pačiu metu - gali būti alergija, ir tokiu atveju padės antihistamininiai vaistai.
Prevencija visada efektyvesnė nei gydymas. Vasara yra puikus metas stiprinti imunitetą natūraliais būdais - tinkama mityba, buvimu gryname ore, grūdinimusi. Reikėtų vartoti daugiau sezoninių uogų, daržovių, prieskoninių žolelių. Juose gausu ne tik vitaminų, bet ir vertingų junginių - karotenoidų, polifenolių, antocianinų, fitoncidų. Jie veikia kaip antioksidantai, turi priešuždegiminį, bakteriocidinį bei imunostimuliacinį poveikį. Ne mažiau svarbus - ir šviežias medus bei pakankamas vitamino D kiekis, kurį vasarą galime natūraliai kaupti, saikingai būdami saulėje.
Lauko darželiai
Visai neseniai Lietuvoje, Skandinavijos pavyzdžiu, pradėjo rastis pirmieji privatūs lauko darželiai, kur vaikai iš esmės visą dieną praleidžia gryname ore. Jei vaikas sveikas, visi medikai turėtų sutikti, kad jam būti lauke yra geriausia. Tad jei apranga tinkama būti lauke, nieko už tai geriau nėra. Toks darželis vaikui - didžiulė nauda. Tačiau jei vaikas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tėvai turėtų pasitarti su gydytoju. Jei alergenas yra žinomas ir alergiją galimą kontroliuoti medikamentais - kodėl gi ne?
Lauko darželį lankantys vaikai serga daug rečiau. Tuo tarpu buvimas uždarose patalpose, o ypač didelėse grupėse, yra puiki terpė plisti virusams ir bakterijoms. Taigi, manyčiau, kad vaikams būnant lauke tikimybė užsikrėsti vieniems nuo kitų yra gerokai mažesnė. Dažnai tėvai, pradėję leisti vaikus į paprastus darželius skundžiasi, kad vaikas pradėjo nuolat sirgti. Lauko darželius lankantys vaikai serga kur kas rečiau.