Įvadas
Humaniškas elgesys su gyvūnais yra visuotinai pripažįstama vertybė, o rūpestis gyvūnų gerove - ne naujas reiškinys. Dar antikos mąstytojai smerkė žiaurų elgesį su gyvūnais. Šiandien, didėjant visuomenės brandai, gyvūnų gerovė siejama su psichologiniais, aplinkos apsaugos, socialiniais ir fiziniais faktoriais. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, siekiama užtikrinti gyvūnų apsaugą nuo žiauraus elgesio, numatant atsakomybę už tokius veiksmus teisės aktuose.
Gyvūno samprata Lietuvos teisėje
Lietuvos teisės aktai, tokie kaip baudžiamasis kodeksas ar administracinių nusižengimų kodeksas, tiesiogiai nereglamentuoja, kas laikoma gyvūnu. Tačiau, atsakymą į šį klausimą galima rasti kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiama bendrinė gyvūno sąvoka ir atskirų gyvūnų kategorijų, tokių kaip bandomieji, ūkiniai gyvūnai, augintiniai, koviniai šunys, apibrėžimai. Dėl gyvūnų rūšių gausos įstatymuose negali būti išvardinamos visos gyvūnų rūšys, be to, gyvūnų rūšių sąrašas yra pastoviai kintantis dėl atrandamų naujų gyvūnų rūšių, tad gyvūno apibrėžimas turėtų būti suprantamas plačiąją prasme, t. y. į šią sąvoką įtraukiant ir tokius gyvūnus kaip paukščiai, žuvys, laukiniai žvėrys, gyvuliai, vabzdžiai ir pan.
Žiauraus elgesio su gyvūnais apibrėžimas
Nors Lietuvoje žiaurus elgesys su gyvūnais nėra naujai susiformavęs reiškinys, jokie teisės aktai tiesiogiai nenurodo žiauraus elgesio sąvokos apibrėžimo. Tačiau, įstatymai pateikia nebaigtinį sąrašą, kuriame detalizuojami veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Tai gali būti tokie veiksmai, kaip pavyzdžiui, veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų gąsdinimas; sužeidimas ar nužudymas; gyvūnų naudojimas taikiniams; zoofiliniai veiksmai su gyvūnais ir pan.
Taigi, žiaurų elgesį su gyvūnais galima suprasti kaip tyčinį skausmo, fizinės ir (ar) psichologinės kančios, pavojaus gyvūno sveikatai ar mirties gyvūnui sukėlimą arba nepriežiūros veiksmus, jei šie veiksmai padaryti nesant teisinio pagrindo. Be kita ko, įstatymai numato ir atskiruosius atvejus, kurie nelaikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais, pavyzdžiui, akvakultūros gyvūnų gaudymas, gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gyvūnų kastravimas ar kiti įvairaus pobūdžio veiksmai su gyvūnais, kuriuos leidžia įstatymai.
Atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais
Lietuvoje gyvūnų gerovė nuo žiauraus elgesio su jais yra ginama už šiuos neteisėtus veiksmus numatant baudžiamąją arba administracinę atsakomybę, taigi žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo pasekmes nustato tiek baudžiamasis tiek administracinių nusižengimų kodeksai. Siekiant patraukti asmenį atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, svarbu atriboti, kokios rūšies atsakomybė gali būti taikoma atitinkamu atveju. Asmeniui taikytinos teisinės atsakomybės rūšis tiesiogiai priklauso nuo padarinių, kilusių žiauriai elgiantis su gyvūnu. Tais atvejais, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu veiksmų nekyla žalingų padarinių grėsmė arba tik gresia tokių padarinių atsiradimas, asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
Administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais
2021 m. gegužės 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prie kurio dirbo GGI. Buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir svarbiausia, pagaliau gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai gyvūnui gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.). 2022 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas ketverius metus GGI siektas draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims.
Baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais
Baudžiamasis kodeksas numato griežtesnę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, kai dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas. Už tokius veiksmus gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas.
Bausmių taikymo praktika ir iššūkiai
Praktikoje, analizuojant paskirtas bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, 2014 m. kovo mėn. - 2024 m. kovo mėn. laikotarpiu dažniausiai buvo pritaikytos baudos ir viešųjų darbų bausmės. Taip pat buvo taikytas laisvės atėmimas, tačiau nei vienu iš šių atvejų nebuvo skiriama maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o per dešimties metų laikotarpį ši bausmė buvo pritaikyta vos 8 kartus.
Be kita ko, už žiaurų elgesį su gyvūnais pastarieji gali būti konfiskuojami, tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimas sukelia papildomų iššūkių, tokių kaip sąlygų laikyti konfiskuotus gyvūnus nebuvimas, apsunkinta paėmimo tvarka ar neretai pasitaikantis pareigūnų kvalifikacijos trūkumas. Be to, dėl gyvūnų prieglaudų ir kitų institucijų priimančių gyvūnus vietų trūkumo, apsunkinamas gyvūnų realizavimo procesas. Daugiausiai nepatogumų kelia procedūra dėl konfiskuotinų laukinių gyvūnų. Sprendimą kur laikyti šiuos gyvūnus, kokiomis sąlygomis ar iš viso sunaikinti sprendžia Aplinkos apsaugos ministerija. Pavyzdžiui, konfiskuotas gyvūnas gali būti perduodamas gyvūnų globėjams, turintiems tinkamas sąlygas tiems gyvūnams laikyti, arba kitiems gyvūnų laikytojams, galintiems užtikrinti tinkamas sąlygas ir sutinkantiems perimti tokius gyvūnus.
Prevencijos svarba ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Nors visuomenėje neretai kyla diskusijų apie bausmių griežtinimą, svarbu akcentuoti, kad norint kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais nebūtina galvoti vien tik apie laisvės atėmimo maksimalios ribos didinimą, o daugiau dėmesio skirti šio nusikaltimo prevencijai. Tokį tikslą padeda įgyvendinti įvairios Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos - „Tušti narvai“, „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir kt.
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
Pastaruoju metu tapo itin madinga teigti, kad gyvūnams padėti neišeina, nes įstatymai nėra pakankamai griežti, atsiranda įvairios iniciatyvos, siekiančios pokyčių, bausmių griežtinimo. Bet tas, kas turi realios praktikos su gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejais, pasakys: įstatymai nėra blogi, blogai yra tai, kad jie yra netaikomi. O netaiko jų atsakingos institucijos - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės, policija, kt.
Atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų (ne)turimas galias, GGI formuoti teigiamą gyvūnams teisinę praktiką sekasi neblogai. Norint pokyčių, būtina suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose. GGI šiuo metu siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintomis nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Taip pat, praktikoje būtinas griežtesnis ir nuoseklesnis baudų taikymas, efektyvi draudimo laikyti gyvūnus kontrolė ir centralizuotas pažeidėjų registras. Labai svarbi ir viešinimo dalis - tiek aiškus informavimas apie teisinius atvejus, tiek kampanijos, kurios parodytų, kokios pasekmės laukia už žiaurų elgesį su gyvūnais. Viešumas veikia kaip stipri prevencinė priemonė - kai žmonės supranta, kad už gyvūno skriaudimą gresia realios pasekmės, keičiasi ir požiūris, ir elgesys.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais
tags: #ziaurus #elgesys #su #gyvunais #baudziamasis #kodeksas