Šiame straipsnyje nagrinėjama lytiškumo ugdymo problematika, atsižvelgiant į psichologinius lyčių skirtumus. Straipsnio tikslas - ne pritarti vienai iš vyraujančių ideologinių pozicijų lytiškumo klausimu, bet panagrinėti šią temą iš esmės, atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir asmeninius aspektus. Straipsnyje siekiama atskleisti autentišką lytiškumo raišką, pabrėžiant pagarbos, bendradarbiavimo ir asmens unikalumo svarbą.
Lytis: Tarp Biologijos ir Socialinio Konstrukto
Formuluojant temą, svarbu pabrėžti, kad nebus apsiribojama vien biologine lyties samprata (dažnai tapatinama su terminu „sex“ arba „gimtis“) ar konstruktyvistine „gender“ samprata (socialine lytimi). Kyla klausimas, ar lytis gali egzistuoti be subjekto, asmens, kuris ją išreiškia. Lietuvių kalboje žodis „lytis“ reiškia daugiau nei tik biologinį ar socialinį konstruktą. Tarpukario Lietuvos filosofai S. Šalkauskis ir A. Maceina šį žodį vartojo platesne prasme - kaip tam tikro dalyko raiškos formą arba būdą. Taikant tai žmogaus egzistencijai, tai reiškia, kad asmenys yra lytiški - vyriški arba moteriški - ir taip išreiškia skirtingus būdus būti asmenimis.
Vadovaujantis žmogiškosios tikrovės praktiniu pažinimu, galima teigti, kad lytiškumas (vyriškumas ir moteriškumas) apima mus giliau ir plačiau. Kiekviename santykyje esame labiau vyriški arba moteriški, patirdami prigimtinius mąstymo, psichinių reakcijų ir kūniškos raiškos skirtumus. Taip pat patiriame skirtumus, kurie perimti iš visuomenės, jos istorinės ir kultūrinės patirties.
Fragmentuota Tikrovė ir Ideologijos
Gender ideologija, priešingai, yra fragmentuotos tikrovės išraiška, kuria galima manipuliuoti ir ją neapibrėžtai plėsti, nes individai suvokiami kaip sudaryti iš skirtingų, tarpusavyje nesusijusių charakteristikų. Paradoksalu, tačiau stiprėjant gender kaip socialinio konstrukto ar uni-sex ideologijos spaudimui, pasaulyje daugėja populiarios literatūros ir mokslinių studijų apie vyrų ir moterų skirtumus. Šie skirtumai, susiję su smegenų veikla, mąstymu, reakcijomis ir hormonine sistema, veikiant aplinkai gali būti sumažinami, paveikiami, tačiau išlieka.
Jei atpažįstame šiuos skirtumus, galime drauge aptarti ir ieškoti būdų, kaip įveikti dalykus, kurie mus redukuoja į istoriškai įsitvirtinusius arba naujai primetamus konstruktus. Stiprindami šį susivokimą, tampame atsparūs ideologizavimui ir atpažįstame autentiško lytiškumo dovaną bei paskirtį. Tai įmanoma tik atvirai bendraujant ir gerbiant vienas kitą.
Taip pat skaitykite: Vaikų lytiškumo ugdymo metodai
Integralus Lyčių Papildomumas
Ši lytiškumo dovana ir paskirtis yra integralus lyčių papildomumas, kuris reiškiasi lygiaverčiu vyro ir moters orumu, reikšmingais lytiškumo skirtumais, sinergetiniu jų santykiu ir vaisingumu, perduodant esminę žmogiškąją patirtį kitai kartai. Būtent integralus, o ne archainis „pusinis“ lytiškumas, kai vyras ir moterys matomi kaip dvi vieno objekto perskirtos puselės, yra siekiamybė.
Lytinius skirtumus, kurie mus džiugina, traukia ir kelia įtampą, galime atskleisti tik atvirame, abipusiame santykyje, o ne per iš anksto apibrėžiamus vaidmenis ar stereotipus. Vyrų ir moterų socialiniai vaidmenys istoriškai kito, tačiau lytiškumas, kaip vyriškumas ir moteriškumas, neturi būti apibrėžiamas mūsų žmogiškosios raiškos būdas. Jis autentiškai atsiskleidžia santykyje, kai priimame kito asmens kitoniškumą ir nelygstamą vertę.
Tai aiškiau galime pamatyti ir įgyvendinti meilėje, kuri skleidžiasi šeimos erdvėje. Viešame gyvenime dažnai susiduriame su funkciniu, belytišku santykiu. Esame skatinami elgtis ne kaip vyrai ir moterys, kurie priima konkrečius darbinius bendradarbiavimo ir subordinacijos vaidmenis, bet kaip belytės būtybės. Neatlaikę šio nuasmeninto spaudimo, neretai puola į kitą kraštutinumą - flirtą ir seksualinės galios žaidimus, kurie gali išvirsti į socialinę galią kaip naują pakaitalą anksčiau egzistavusiam patriarchališkumui ir vyro autoritariškumui. Priešnuodis tam yra pagarbaus ir atviro lyčių tarpusavio santykio kūrimas, priimant kito kitoniškumą kaip galimybę kiekvienam išreikšti savo žmogiškąjį kūrybiškumą savaip - pagal savo prigimtį ir charakterio dinamiką.
Lytiškumo Ugdymas Šeimoje ir Mokykloje
Lytiškų asmenų bendrystė ir bendradarbiavimas šeimoje, mokykloje ir visose viešose erdvėse yra būdas įveikti ideologinius konstruktus ir atverti asmens lytiškumo autentišką raišką. Tik tuomet neignoruosime mūsų prigimtinių skirtingų dovanų ir polinkių bei priimsime ir vyrui, ir moteriai savaip būdingą kūrybiškumą. Svarbu stiprinti tėvo ir motinos santykių darną šeimoje. Mokykloje reikia padėti bręstantiems berniukams ir mergaitėms mokytis pagarbos jų asmeniškam unikalumui ir nepaneigiamam kūniškumui. Reikia vengti tiek tradicinių vyriškumo ir moteriškumo stereotipų (kai berniukai buvo skatinami iniciatyvumui, aktyvumui, o mergaitės stropumui ar nuolaidumui), tiek dabar vykdomos beveik priverstinės niveliacijos kaip uni-sex ideologijos, t. y. vienalyčių arba belyčių asmenų politikos ir ankstyvo formavimo tokiai sampratai bei patirčiai.
Svarbu ugdyti autentišką lytiškumą, kuris reiškiasi ir prigimtiniais mąstymo, emocinės raiškos bei kūno dinamikos skirtumais. Tai įmanoma pirmiausia ugdant pagarbą asmens unikalumui, vyro ir moters lygiaverčiam skirtingumui, taip pat jų kūrybišką bendradarbiavimą, vengiant tendencijos primesti kitam savo požiūrį ir galią. Todėl vaikams ir paaugliams būtina tokia mokyklinio dalyko programa ir popamokinė veikla, kuri leistų jiems labiau pažinti vienam kitą, kaip unikalius ir lytiškus asmenis, gerbti kito kitoniškumą bei mokytis autentiškai bendrauti ir bendradarbiauti.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su autizmu
Skaistumo Ugdymas kaip Alternatyva Seksualizacijai
Čia labai svarbiu orientyru, įveikiančiu dabar stiprėjančią destruktyvią seksualizaciją, turėtų būti skaistumo ugdymas. Skaistumas nėra šventeiviškumas ar fizinė nekaltybė, bet pagarbus santykis su kitu asmeniu, kai jis pats yra priimamas kaip dovana, kai jo kūnas nėra laikomas juslinio pasitenkinimo ar manipuliavimo objektu. Kadangi žmonės yra kūniški, jie yra ir lytiški, o lytiškumas apima visą mūsų, kaip asmenų, raišką.
Skaistumo ugdymas yra priešingas lytiniam švietimui, kuris niveliuoja lytiškumo skirtumus ir orientuoja naudotis kito kūnu kaip daiktu, primesdamas išvaizdos ir elgsenos standartus. Šiandien tokiam „saugiam“ kito vartojimui pasitelkiamos įvairios priemonės išvengti ankstyvo nėštumo kaip to santykio nepageidaujamos pasekmės. Pasekmės? Savęs ir kito, kaip asmenų, savivertės naikinimas, kas ypač jaučiama Lietuvoje. Tai pirmiausia veikia mergaites, reiškiasi didėjančia paauglių depresija, nepasitenkinimu gyvenimu, smurtu ir suicidiniais polinkiais.
Vaikų Įžvalgos ir Funkcijų Realybė
Iš pokalbių su vaikais ir paaugliais galima paliudyti, kad jie yra įžvalgūs ir, adekvačiai juos kalbinant, atpažįsta juos traumuojančią funkcijų ir vartotojiškų santykių realybę, kuri nėra jiems pakankama ir juos džiuginanti tikrovė. Gyvūnų pasaulyje nėra nei vyrų, nei moterų, nei tėvų, nei motinų, bet yra tik patinai, patelės ir jaunikliai. Jie savo jauniklius instinktyviai globoja, kol šie išvystys prigimtinius instinktus ir išlikimo įgūdžius, bet po to jau nebeatpažįsta jų kaip savo jauniklių, nes šie nėra vaikai. O mes, žmonės, esame vaikai savo tėvams ir jau tapę suaugę bei turintys savo vaikus. Esame jiems brangūs, nes mums daug dovanota rūpesčio ir meilės. Todėl ir mes galime perimti jų meilę kaip patirtį dovanoti save vienas kitam ir vaikams.
Meilė nėra tapati propaguojamam seksui, kuris savo ruožtu dabar dar suprimityvintas, bet yra abipusis asmeniškas santykis, priimant kitą kaip kitokį ir save jam dovanojant. Šis pagarbus ir kitą branginantis santykis yra lytinio ugdymo, kuris visuomet ugdo save bei kitą gerbiančius asmenis, orientyras.
Asmens Prigimtis ir Santykiškumas
Jono Pauliaus II filosofinės įžvalgos apie žmogiškosios būtybės ir asmens skirtumus buvo pradžia jo teologiniam asmens prigimties svarstymui. Jis teigė, kad vyriško arba moteriško asmens prigimtis neapspręsta jų biologiniais skirtumais, bet kyla iš jų kaip asmenų autentiško santykiškumo (kito priėmimo ir savęs dovanojimo kitam abipusiame santykyje), papildant vienas kitą. Tačiau realūs biologiniai skirtumai tą jų kitoniškumą abipusiam santykiui kūniškai ir psichologiškai išreiškia. Savo ruožtu ir kultūriniai-socialiniai veiksniai ar ideologiniai konstruktai, išreiškiami socialinės lyties (gender) kategorija, tik sąlygoja, bet nelemia asmens lytiškumo.
Taip pat skaitykite: Ugdomosios strategijos vaikams
Liberalus Lytiškumo Ugdymas: Būtinos Žinios ir Pagarba
Viena iš būtinų auklėjimo dalių yra lytiškumo ugdymas (lytinis švietimas). Yra 2 pagrindinės jo kryptys: liberalus ir konservatyvus. Liberalusis lytiškumo ugdymas turėtų būti vykdomas mokyklose ir šeimoje. Jau 3 metų vaikui atsiranda pirmieji klausimai apie lytiškumą. Šio amžiaus vaikas aiškiai suvokia savo lytį, domisi priešingos lyties vaikų kūno sandara. Šio amžiaus vaikų tėvų užduotis yra greitai ir atvirai atsakyti į vaiko paklausimus. Taip įmanoma išvengti perdėto susidomėjimo seksualiniais gyvenimo aspektais.
Pradinių klasių moksleiviai jau turėtų gauti atitinkančią jų supratimo lygį informaciją apie lytinius organus. Reiktų daug dėmesio skirti meilės jausmo kūrimui tarp šeimos narių. Tai lengva, jei patys tėvai myli vienas kitą. Vaikai neturi matyti tėvų lytinio akto, bet kasdienio švelnumo nuo jų nereikia slėpti. 5-7 klasių moksleiviai turėtų gauti iš tėvų išsamią informaciją apie lyčių anatomiją ir fiziologiją. Svarbu papasakoti apie kontracepcijos priemones, ypač akcentuojant patikimas priemones. 16-18 metų amžiaus paaugliui reikalinga tiksli informacija apie seksualumo realizavimą. Šiame amžiuje nemaža dalis paauglių jau būna pradėję lytinį gyvenimą. Jiems būtų naudinga sužinoti, kaip tinkamai elgtis akto metu, kaip pasirūpinti partnerio pasitenkinimu, kaip susieti meilės jausmą su fiziniu artumu, išvengti seksualinių sutrikimų.
Paauglių Seksualumas: Tarp Baimių ir Realijų
Galiausiai sutariame, kad lytiškumo ugdymo reikia, tačiau daugeliui išmuša saugiklius pagalvojus, kad mokiniai, nesulaukę pilnametystės, gali būti seksualūs, lytiški. Kai jauni žmonės patiria brendimą, dažnai prieš savo valią ištisai mąsto apie lytinį potraukį, jaudinasi dėl suplūdusių jausmų, nebesusigaudo, kas vyksta su jais ar su jų netikėtai pasikeitusiais draugais. O suaugusieji palaiko kultūrą, kurioje jauni žmonės neturi teisės į savo seksualumą ir kur jauno žmogaus seksualumui suteikiama tik negatyvi potekstė. Jauni žmonės savo seksualumą išgyvena labai įvairiai ir suaugusiųjų baimės, nerimas ar draudimas to sustabdyti negali. Nes seksualumas yra įprasta asmens raidos dalis.
Kalbintos vyresnių klasių moksleivės labai aiškiai įvardijo, kad metas apie lytiškumą pradėti kalbėtis neatskiriant vaikinų nuo merginų. Tam kad ir vieni, ir kiti būtų išprusę ir kur kas geriau vieni kitus pažintų ir taip sklandžiau kurtų santykius, bendrautų kolektyve, būtų draugais. Jauni žmonės nebegalvoja, kad vaikinams netinka sužinoti apie menstruacijas, o merginoms apie šlapius sapnus.
Pornografija ir Realių Pokalbių Poreikis
Moksleivės taip pat kalbėjo, jog mokykloje su lytiškumu pateikiamos žinios yra primityvios: „Pasakojo tokius labai paprastus dalykus, kuriuos ir taip tėvai daugumai pasakoja. Tokios pokalbių temos yra bazinės žinios, kurios šių dienų pasaulyje vis dar yra reikalingos, tačiau pokalbiuose apie lytiškumą jauni žmonės turi kur kas platesnių lūkesčių. Būtina turėti galvoje ir tai, jog jauni asmenys vidutiniškai 11-os metų pirmą kartą susiduria su pornografija. Galime tik liūdnai vyptelti supratę, kokias naivias tiesas moksleiviams mokykloje kartais bandome atskleisti.
Moksleiviai anonimiškai klausia: „Ar merginoms patinka grubus seksas?“, „Kaip gražiai išsiskirti?“, „Kaip nustoti nekęsti savo kūno?“, „Ar gali stovėti nuo streso“, „Jei esi 100 proc. įsitikinęs, kad esi biseksualus, kada tinkamas metas pasakyti tėvams ir ką daryti jei reakcija bus neigiama?“, „Papasakokite apie orgazmą. Kadangi mes - suaugę - retai turime pavyzdžių iš jaunystės, kaip kalbėtis apie lytiškumą, sunkiai randame tam žodžių. Norime padėti jauniems asmenims kritiškai vertinti pornografiją, susigaudyti seksualumo įvairovės, lytinių santykių saugumo, gebėjimo nubrėžti ir atpažinti ribas temose, tačiau kaip?
Santykio Su Savimi ir Kitais Ugdymas
Visuose mokymuose yra kalbama apie santykį su savimi ir su kitais, apie savo kūno ir jausmų priėmimą ir aptariant šias temas - „kiekviena mokinių grupė, išsakydama savo mintis dalį diskusijos pakreipia sau aktualia linkme“. Taip nutinka, jog kiekvienas lytiškumo ugdymo užsiėmimas tampa pritaikytais konkrečiai grupei. Vienos grupės akivaizdžiai daugiau nori diskutuoti apie stereotipų reikšmę asmeniui ir santykiams, kitos daugiau domisi saugiais fiziškai ir emociškai santykiais su mylimuoju.
Dažnai mokiniai nesupranta, kai pradeda diskutuoti apie stereotipus ir sako „čia kažkokia nesąmonė, kad vyrai neverkia, kaip vyrai gali neverkti?“ Paskui ima suprasti, kad čia buvo pokalbis apie stereotipus, o ne apie elementarias nuomones. Mokiniai dažnai vadovaujasi ir tiki lyčių vaidmenimis. Akivaizdu, kad perima tai, ką mato aplink, nekvestionuoja. Tačiau pakvietus juos į diskusiją, matydami įvairias savo nuomones ir patirtis, ima permąstyti temas, kurioms anksčiau neskirdavo jokio dėmesio.
Ne visi atvirai priima pašnekesius apie įvairovę, nes išankstinių nuostatų mokiniai turi daugybę. Kalbant apie saugios erdvės kūrimą, kikenimas ir replikavimas yra neišvengiami: „Mokiniai savo seksualinį smalsumą išreiškia per juokelius, tačiau ir tie juokeliai, ir kūno kalba išduoda, jog jiems aktualu ir tuomet pabaigoje sulauki anoniminio klausimo „kaip tėvams prisipažinti, kad turi vaikiną ar merginą.“ Kikenimas ir replikavimas neišvengiami, nes mokiniai visai nepratę kalbėtis lytiškumo temomis ir tą išduoda netgi įgūdžių diskutuoti trūkumas.
Mokinių Žodynas ir Abėjotina Mokymų Kokybė
Mokinių pasirenkamos formuluotės ir žodynas yra nejaukūs: girdime ne erekciją, o stajaką, ne krūtinę, o papus, ne spermą, o džemaloidą! Taip pat pasidalintos žinios, kur vaikinams buvo nurodytas konkretus maksimalus lytinių santykių skaičius gyvenime arba pasakota, jog masturbuojantis galima netekti vitaminų, kelia abejonių dėl kitų mokiniams organizuojamų mokymų kokybės. Kita mergina atkartojo vienuose mokymuose girdėtą teoriją, kad jos kūnas yra tarsi viešbutis, kuris kas mėnesį laukia kūdikio arba vyro spermos. Akivaizdu, jog kalbant apie lytiškumą metaforos kaip „viešbutis“ gali sukelti dar didesnę sumaištį.
Jeigu ketvirtokas klausia apie pornografiją arba lytinius santykius, akivaizdu, kad klausia, nes kažkur susidūręs. Dėl to privalo gauti saugų atsakymą, nes jei negaus čia, ieškos kitur. Ypač nesmagu būna, kai mokiniai klausia: „Ką daryti patyrus netinkamą prisilietimą“, „Ką daryti, kai pliaukši per užpakalį, tačiau negirdi mano „ne“. Tokie klausimai grąžina į realybę.
Bendravimo Įgūdžių Trūkumas ir Atvirumas Diskusijai
Vedant mokymus, į akis krinta, kad mokiniams trūksta elementaraus gebėjimo komunikuoti apie savo jausmus, nes kyla klausimai: „Kaip gražiai išsiskirti?“, „Kaip pasisakyti apie savo jausmus?“ Mokiniams neaišku, kaip kalbėtis su žmonėmis, kuriems jauti simpatiją. Akivaizdu, kad mokiniai atviri diskusijai, tad lieka tik vienas nežinomasis - ar atviri suaugusieji?
Lytinis Švietimas ir Reprodukcinė Sveikata
Lytinis švietimas - tai amžių atitinkantis mokymas apie lytiškumą ir santykius, suteikiantis mokslu grįstos ir objektyvios informacijos bei įgūdžių, padedančių suvokti savo lytiškumą, juo džiaugtis, kurti saugius ir pilnaverčius santykius, prisiimti atsakomybę už savo bei kitų reprodukcinę sveikatą ir gerovę. Vaikui augant formuojasi jo įgūdžiai, vertybės ir nuostatos apie žmogaus kūną, santykius ir lytiškumą, todėl svarbu, kad vaikai ir paaugliai gautų teisingą, mokslu grįstą informaciją apie lytiškumą.