Gyventojų nuomonė apie psichikos sveikatą nuolat keičiasi, o kreiptis profesionalios pagalbos į specialistus tampa vis labiau priimtinu pasirinkimu. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, psichologo paslaugos pagal populiarumą užima antrą vietą po šeimos gydytojo. Vis dar dažnai manoma, kad pas psichikos sveikatos specialistą kreipiasi tik tie, kurie turi rimtų psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, priklausomybes ar haliucinacijas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad psichologo ar psichiatro pagalbos galima kreiptis įvairiais atvejais, pavyzdžiui, patiriant stresą, išgyvenant krizę, skyrybas ar netektį, susiduriant su santykių sunkumais ar savivertės problemomis. Kai kurie žmonės tiesiog nori geriau pažinti ir priimti save.
Emocinis intelektas - kas tai?
Emocinis intelektas (EI) yra santykinai nauja tendencija kultūros ir psichologijos srityse. Emocinis intelektas - gebėjimas spręsti emocinius uždavinius ir valdyti savo emocijas tam, kad galėtume pasiekti užsibrėžtų tikslų ir išspręsti gyvenimo užduotis. „Psichologija šiandien“ (angl. Psychology today) apibrėžia emocinį intelektą kaip įgūdį, kai tiek savos, tiek kitų žmonių emocijos yra identifikuojamos ir valdomos. Įrodyta, kad aukštesnis emocinis intelektas tiesiogiai susijęs su gyvenimo sėkmės indeksu visose srityse. Emociškai protingi žmonės turi mažiau psichikos sveikatos problemų, įskaitant depresiją ir nerimą.
Emocinis intelektas dažnai painiojamas su empatija. Tačiau empatija tėra viena iš emocinio intelekto kompetencijų. Be empatijos kalbant apie emocinį intelektą reikia nepamiršti ir kitų dedamųjų: emocinio raštingumo, įgytų elgesio modelių ir mąstymo šablonų, vidinės motyvacijos, emocijų išgyvenimo, nuoseklaus mąstymo, optimizmo ir nesavanaudiškų tikslų.
Emocinio intelekto svarba psichikos sveikatai
Emocinis intelektas yra glaudžiai susijęs su psichikos sveikata. Gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas yra esminis geros psichikos sveikatos pagrindas. Emocinis raštingumas yra gebėjimas atpažinti, suprasti ir tinkamai reikšti savo emocijas - tai nėra įgimta, tačiau išmokstama.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Aurelija Šiautkulienė teigia: „Gebėjimas atpažinti savo ir kitų emocijas bei tinkamai jas išreikšti yra geros psichikos sveikatos pagrindas. Dar ir šiandien vyraujančios nuostatos apie teigiamų ir neigiamų emocijų raišką klaidina visuomenę. Kiekviena emocija yra tinkama ir ją svarbu įvardyti. Laimė, pyktis ar liūdesys - visa tai mes patiriame kasdien, todėl mokymasis reaguoti skirtingai jaučiantis yra nuolat vykstantis procesas.“
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Psichikos sveikatos sunkumai vienodai paliečia tiek vaikus, tiek ir suaugusius, tiek gyvenančiuosius didmiesčiuose, tiek atokiose vietovėse. Vilniaus universiteto sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros doc. dr. Marija Jakubauskienė pabrėžia, jog su emociniais sunkumais, kaip ir psichikos sveikatos sutrikimais, gali susidurti visi žmonės, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, pajamų ar socialinės padėties.
Emocinio intelekto lavinimas - žingsnis geresnės psichikos link
Emocinį intelektą galima lavinti. Tai padeda pažinti save, suprasti savo norus ir, valdant emocijas, sėkmingai jų siekti. Emocijos kyla, pajutus kažkokį poreikį, norą pasiekti tam tikrą tikslą. Tuomet žmogus pradeda vertinti savo galimybes, reikiamų tikslui pasiekti žinių ir įgūdžių kiekį. Supratę turintys nepakankamai žinių ar įgūdžių, jaučiame neigiamas emocijas. Nuvertiname save, manydami, kad mums nepavyks pasiekti užsibrėžto tikslo, bijodami, nerimaudami. Atvirkščiai, jeigu, norėdami pasiekti tikslą, įvertinę savo galimybes, jaučiame galintys jį pasiekti, išgyvename teigiamas emocijas. Taigi, mes nuolat save vertiname. Galima sakyti, tai - nenutraukiamai pasąmonėje vykstantis procesas.
Emocinis intelektas - tam tikros žmogaus savybės. Tai - galimybė suprasti savo emocijas ir jų poveikį gyvenimui, motyvacijai, išgyvenamų emocijų priežastis, kitų žmonių emocijas ir jų atsiradimo priežastis. Emocijos kasdieniame gyvenime dažnai slopinamos ir kiekvienoje situacijoje stengiamasi vadovautis logika. Toks požiūris pradedamas ugdyti dar vaikystėje. Kai vaikai išgyvena emocijas, ir ypač, jeigu labai atvirai jas reiškia, suaugusieji kartais bando juos įstatyti į tam tikrus rėmus, reguliuoti jų reakcijas ir elgesį. Jie sako: ,,Nesvarbu, ko tu nori, turi daryti tai, ką reikia.“ Vaikams reikia eiti į mokyklą, po pamokų jie negali žaisti su draugais kieme, nes jiems reikia ruošti namų darbus… Nuolat girdėdami kalbas apie tai, kaip reikia elgtis, ir ignoruodami savo poreikius vaikai ilgainiui uždaro, tarsi užblokuoja, savo emocinę sritį, jie pradeda slopinti natūralius emocinius impulsus. Tai vyksta tada, kai elgiamasi prieš savo valią.
Lavinant emocinį intelektą, visų pirma, reikėtų atsigręžti į save, į savo vidų. Pirmas žingsnis - sąmoningumas ir to, kas vyksta viduje, supratimas. Verta įsisąmoninti, kad mūsų galvoje yra mintys, tačiau šios mintys nesame mes, jos yra mūsų, išgyvename emocijas, bet mes nesame emocijos, šios emocijos - mūsų, turime kūną, kūno pojūčius, tačiau nesame kūnas, nors šie pojūčiai - mūsų. Turėtume pradėti sąmoningai žvelgti į savo subjektyvų pasaulį. Galime prisiminti savo norus, svajones, kurias dažnai dėl tėvų ir socialinio pasaulio reikalavimų pamirštame, taip nekreipdami į save dėmesio. Prisiminę, apie ką svajojome, galime giliau susimąstyti apie šias svajones, pagalvoti apie tai, kaip jas realizuoti, kaip prie jų priartėti. Taip budiname savo emocinę sritį, iš vidaus kylančius norus.
Trys svarbiausi žingsniai ugdant emocinį raštingumą
Siekiant gerinti esamą psichikos sveikatos situaciją, prioritetu specialistai išskiria emocinio raštingumo didinimą. Jis reikalingas tam, kad suprastume save ir kitus, nes kitus pažįstame tik tiek, kiek esame susipažinę su savimi. Dr. M.Jakubauskienė teigia, jog emocinį raštingumą galima ir būtina ugdyti skirtingais būdais. Tačiau ji išskiria tris pagrindinius žingsnius:
Taip pat skaitykite: Priežastys ir Pasekmės: Emocinis Suvokimas
- Pripažinti emocinio raštingumo svarbą ir pradėti nuo susipažinimo su savimi.
- Mokytis atpažinti savo ir kitų emocijas.
- Gebėti jas reikšti socialiai priimtinais būdais.
Emocinio raštingumo ugdymas remiasi dėmesingumo sau ir kitiems bei sąmoningo gyvenimo įgūdžių ugdymu. Todėl, pavyzdžiui, išgyvenant stiprias emocijas, svarbu jas pastebėti, sąmoningai įvertinti (sąmoningai suprasti, kodėl dabar taip jaučiamės) ir išreikšti konstruktyviu būdu. Visi esame girdėję taisyklę, jog supykus pravartu suskaičiuoti iki 10 ir tik tuomet garsiai išreikšti savo jausmus. Naudodamiesi tokiu metodu, mes ugdome savo emocinį intelektą.
Taip pat pastebima, jog aukštas emocinis intelektas ne tik padeda geriau suprasti save ar kitą, bet ir gerina komunikacinius, organizacinius ir lyderystės įgūdžius, kurie svarbūs kasdienybėje ir profesinėje veikloje.
Diferencijuotų funkcinių būsenų (DFB) metodika
Emocinio intelekto lavinimo instruktorius Marius GAUDI (37) praktikuoja ir moko diferencijuotų funkcinių būsenų (DFB) metodiką. Pavyzdžiui - sąmoningumas, kurio stabilumo stengiamasi pasiekti atliekant specialų pratimą, vadinamą „Kinas“. Juo siekiama kiekvieną akimirką gebėti pastebėti save tarsi iš šono, stebėti savo emocinę būseną ir pamatyti, kaip tam tikros situacijos ir žmonės mus veikia. Dažnai, išgyvenę kon iktinę situaciją, vėliau galvojame kaip būtume galėję pasielgti, jeigu tomis akimirkomis išliktume sąmoningi, tad verta gebėti išlaikyti sąmoningumą netgi tada, kai tai nėra lengva. „Kinas“ atliekamas vakare, mintyse atsukant dienos įvykius atgal. Tokiu būdu žmogus tampa stebėtoju ir regi save bei dienos įvykius iš šalies.
Atlikdami dar vieną pratimą, vadinamą „Kontempliacija“, ugdome nevertinimą. Užuot vertinę save, kitus ir situacijas, stengiamės tiesiog blaiviai ir aiškiai mąstyti apie tai, ką turime padaryti siekdami įgyvendinti išsikeltus uždavinius. Pratimą atliekame atsisėdę, pasidėję prieš save kokį nors daiktą. Tuomet nukreipiame savo dėmesį į kūno pojūčius, formuodami viduje baltą, tuščią, švytinčią erdvę. Stebime prieš mus esantį objektą ir niekaip jo nevertiname, nevadiname, neapžiūrinėjame. Šio pratimo metu formuojame įgūdžius, kuriuos vėliau naudojame kasdienybėje. Ilgainiui gebame stebėti netgi sudėtingas, nemalonias situacijas, išlaikydami blaivų protą ir sąmoningumą. Kartodami šį pratimą, išmokstame emocionaliai nevertinti, atsisakome išankstinių nuostatų ir vilčių.
DFB metodikos pratimu „Baltas paukštis“ lavinama, kontroliuojama vaizduotė. Tai - labai svarbi savybė, valdant savo emocijas ir nusiteikimą. Kiekvienas išgyvenimas susiejamas su tam tikru vaizdiniu, emocija ir netgi kūno pojūčiu. Tai reikalinga siekiant, kad mūsų mąstymas taptų gyvas, įvairus. Jeigu mąstome formaliai, sausai, netgi, pavyzdžiui, planuodami atostogas, tolimą kelionę, nejaučiame džiaugsmo. Taip pat ir, pavyzdžiui, mąstant apie kokį nors projektą, jeigu idėja apie jį žmogaus mintyse ar kūne nesukelia jokios energijos, jausmų, tikėtina, kad jis neįgyvendins šio projekto. Kontroliuojamos vaizduotės lavinimo metu aktyvinamos visos trys žmogaus suvokimo sritys: kūno pojūčiai, sąmonė ir emocinė sritis.
Taip pat skaitykite: Emocinio išsekimo simptomai
Kitas pratimas vadinamas „Nulinė koncentracija“. Jis vienu metu lavina emocinį jautrumą ir emocinį stabilumą. Emocinis jautrumas mums reikalingas tam, kad jaustume save ir aplinkinius žmones. Tai ugdo komunikacijos įgūdžius, kurie ypač svarbūs, kadangi mūsų gyvenimas susideda iš bendravimo su žmonėmis. Gebėjimas jausti kitų emocijas padeda prisiderinti prie jų būsenos ir veikti dėl bendro tikslo ir idėjos. Tam, kad bendra veikla būtų sėkminga, ją kuriančius žmones turi vienyti bendri jausmai, emocijos ar vizijos - emocinis atvirumas, padedantis jausti vieno su kitu ryšį. Emocinis stabilumas taip pat labai svarbus, kadangi sutinkame įvairias būsenas išgyvenančius žmones. Kartais aplinkiniai gali būti labai blogos nuotaikos, išsekę, galbūt netgi agresyvūs ir visa tai, esant šalia jų, aiškiai juntama. Kiekvienas prisimename susitikimą su žmogumi, su kuriuo pabendravę jautėmės įkvėpti, tarsi užkrėsti jo pozityvia energija. O, pabendravę su kitais žmonėmis, jautėmės išsekę, praradę jėgas ir motyvaciją. Emocinis stabilumas leidžia pajausti negatyvias ar pozityvias emocijas ir netapatinti savęs su jomis, jų atžvilgiu likti neutraliais. Dažnai jautrūs, empatiški, žmonės pabendravę su vienu žmogumi pajunta įkvėpimą užsiimti viena veikla, pabendravę su kitu nusprendžia imtis kitos veiklos. Tokie svyravimai išbalansuoja. „Nulinė koncentracija“ atliekama sutelkiant dėmesį į tam tikrus pojūčius. Mintimis žmogaus kūne formuojamas ugninis stiebas ir visas dėmesys nukreipiamas į jį.
Šios metodikos autorius - Igoris Kalinauskas. Jis prieš keturiasdešimt keturis metus, būdamas režisierius, DFB metodiką sukūrė ir tobulino dirbdamas su aktoriais. Aktoriaus profesiją pasirinkęs žmogus, vaidindamas įvairias situacijas, turi gebėti valdyti savo emocijas. Juk geru aktoriu vadinamas tas, kas scenoje perteikiamą emociją geba iš tiesų išgyventi ir tokiu būdu realistiškai ją perteikti žiūrovams. DFB metodikos pagalba žmogus išmoksta valdyti savo emocines būsenas ir sąmoningai, naudodamasis kūno pojūčiais, sąmone ir emocine sritimi, jas išgyventi. Diferencijuotų funkcinių būsenų šioje metodikoje iš viso yra šešiolika. Galima spręsti iš pavadinimo, kad tai yra skirtingos būsenos, skirtos skirtingai veiklai.
Kada kreiptis pagalbos?
Jeigu kokioje nors gyvenimiškoje situacijoje kilo mintis ar pojūtis, kad jums sunku, patys su tuo nesusitvarkysite ir praverstų pagalba - tai jau ženklas, kad pagalbos ieškoti tikrai verta. Deja, dažnai turint psichologinių problemų ar ištikus emocinei krizei, dėmesys nukreipiamas nuo savęs, energija skiriama neišsprendžiamoms situacijoms spręsti, neracionaliai eikvojami brangūs asmeniniai sveikatos resursai. Pokalbis su draugu, psichologu ar psichoterapeutu, skambutis telefonine emocinės paramos linija ar su panašiomis patirtimis susidūrusių asmenų savitarpio pagalbos grupė gali padėti objektyviau pažvelgti į dalykus ir priimti tinkamus sprendimus. Esant psichikos sveikatos sutrikimui, pagalbos reikėtų kreiptis nedelsiant, tačiau dažnai asmuo pats nesupranta savo būsenos sunkumo arba neturi tam motyvacijos. Tokiu atveju, itin svarbus yra artimųjų, draugų paskatinimas, ieškoti pagalbos gali ir patys artimieji.
tags: #emocinis #intelektas #psichikos #pacientams