Įvadas
Vitaminas D, dažnai vadinamas "saulės vitaminu", vaidina svarbų vaidmenį palaikant kaulų sveikatą ir imuninę sistemą. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama jo įtakai psichinei sveikatai ir elgesiui. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip vitamino D trūkumas gali paveikti elgesį, ypač vaikams, ir kokios priemonės gali padėti užtikrinti pakankamą jo kiekį organizme.
Kaulų Būklė ir Jos Priklausomybė nuo Vitamino D
Kaulų būklė tiesiogiai susijusi su vitamino D kiekiu organizme. Žmogui senstant, kaulų masė natūraliai mažėja, procesas vadinamas kaulų retėjimu arba kaulų masės praradimu. Ilgųjų kaulų išorinis, kietasis sluoksnis plonėja, o kaulas tampa vis labiau korėtas. Šis procesas veda prie to, kad kaulai tampa trapesni ir labiau pažeidžiami lūžių.
Daugybė veiksnių gali turėti įtakos kaulų būklei ir osteoporozės rizikai, įskaitant:
- Amžius: Stipriausi kaulai būna apie dvidešimties, o kaulų masė pradeda mažėti jau nuo trisdešimties. Nuo 50 metų kaulų lūžių rizika dėl osteoporozės stabiliai auga.
- Lytis: Osteoporozė gali išsivystyti tiek vyrams, tiek moterims, tačiau ši liga labiau paplitusi tarp moterų dėl menopauzės ir estrogeno lygio sumažėjimo.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda išsaugoti kaulų tvirtumą. Kuo anksčiau pradėsite sportuoti, tuo stipresnius ir tankesnius kaulus turėsite.
- Mityba: Subalansuota mityba, ypač pakankamas baltymų, kalcio ir vitamino D kiekis, yra svarbus veiksnys, turintis teigiamą poveikį kaulų sveikatai.
- Paveldimumas: Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos kaulų būklei.
- Svoris: Mažesnio svorio žmonėms kaulų lūžių tikimybė yra didesnė nei tiems, kurių svoris yra didesnis.
- Rūkymas ir alkoholis: Saikingas alkoholio vartojimas nėra kenksmingas kaulų būklei, tačiau didelis alkoholio vartojimas ir rūkymas neigiamai veikia kaulų tankį.
- Ligos ir vaistai: Kai kurios ligos, tokios kaip diabetas ir uždegiminės reumatinės ligos, bei tam tikri vaistai, pavyzdžiui, steroidiniai vaistai, gali būti susiję su kaulų tankio mažėjimu.
Vitamino D Trūkumo Poveikis Elgesiui
Vitamino D trūkumas gali turėti įtakos ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas gali būti susijęs su įvairiais elgesio sutrikimais, ypač vaikams.
Depresija
Vitamino D trūkumas gali būti susijęs su didesne depresijos rizika. Yra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių ryšį tarp geros nuotaikos ir pakankamo vitamino D kiekio. Ir priešingai, jo trūkstant - padidėja depresijos rizika. Depresija gali būti laikina arba ilgalaikė. Jums gali padėti įvairios terapijos, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija. Svarbu kreiptis profesionalios pagalbos, jei jaučiate didelę depresiją.
Taip pat skaitykite: Kaip mažas atlyginimas veikia darbuotoją
Sezoninis Afektinis Sutrikimas (SAS)
Jei esate susipažinę su sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAS), nenustebsite išgirdę, kad vitamino D trūkumas gali būti susijęs su didesne depresijos rizika. Rudenį daugelį pradeda kamuoti bloga nuotaika, niūrios mintys, o tamsūs vakarai verčia vis dažniau likti namuose. Nors daugelis linkę visus šiuos simptomus skirti rudeninei depresijai, tačiau juos gali lemti ir vitamino D trūkumas.
Nuovargis ir Sloga Nuotaika
Vitamino D veikia nervinę sistemą, tad energijos trūkumas, pasyvumas, noras dažnai ilsėtis ar miegoti gali išduoti, jog vitamino D koncentracija kraujyje yra per maža. Jo trūkumas taip pat pasireiškia ir raumenų bei sąnarių skausmais ar silpnumu, apetito stoka, galvos ir nugaros skausmais, užmaršumu.
Šizofrenija
Šizofrenija yra sunkus smegenų sutrikimas, kuris paveikia nuo 0,25 iki 0,64 proc. Šizofrenijos simptomai, dažniausiai pasireiškia 16 iki 30 m.
Demencija ir Alzheimerio Liga
Vidutinis ir didelis vitamino D trūkumas vyresnio amžiaus žmonėms buvo susijęs su padvigubėjusia kai kurių demencijos formų, įskaitant Alzheimerio ligą, rizika.
Kaip Rūpintis Savo Kaulais ir Užtikrinti Pakankamą Vitamino D Kiekį
Norėdami pagerinti kaulų būklę ir sumažinti osteoporozės riziką, turite imtis tam tikrų pokyčių.
Taip pat skaitykite: Asmenybės bruožų analizė
Pilnavertė Mityba
Rinkitės subalansuotą mitybą. Ypatingai svarbu su maistu gauti pakankamai kalcio ir vitamino D. Pagal Didžiosios Britanijos sveikatos institucijų rekomendacijas, dauguma suaugusių žmonių turėtų gauti po 700 mg kalcio per dieną. Jei nevartojate pieno produktų, pasistenkite, kad jūsų racione netrūktų kitų daug kalcio turinčių produktų. Taip pat galite rinktis maisto produktus su pridėtiniu kalciu, pvz. įvairias augalinio pieno rūšis ir apelsinų sultis.
Kalcis. Pagal Didžiosios Britanijos sveikatos institucijų rekomendacijas, dauguma suaugusių žmonių turėtų gauti po 700 mg kalcio per dieną. Džiovintus vaisius, pvz. Jei nevartojate pieno produktų, pasistenkite, kad jūsų racione netrūktų kitų daug kalcio turinčių produktų. Taip pat galite rinktis maisto produktus su pridėtiniu kalciu, pvz. įvairias augalinio pieno rūšis ir apelsinų sultis. Kalcio balansą organizme gali sutrikdyti kai kurie maisto produktai ir gėrimai. Gazuotų gėrimų, turinčių fosfatų, pvz.
Vitamino D Šaltiniai
Pagrindinis natūralus vitamino D šaltinis yra saulė. Buvimas lauke nuo 11 val. iki 15 val. gegužės - rugsėjo mėn. padeda organizmui kaupti vitaminą D. Rekomenduojama, kad suaugę žmonės kartą ar du per dieną po 10 minučių (priklausomai nuo jų odos tipo) pabūtų saulėje atidengta oda. Pasistenkite nenudegti odos, ypač tuo metu, kai saulė būna kaitriausia. Su maistu mes gauname tik labai nedidelį vitamino D kiekį. Sunku gauti pakankamai šio vitamino vien tik iš maisto žiemos metu, kai trūksta saulės. Todėl rekomenduojama šaltuoju laikotarpiu papildomai suvartoti po 10 mcg vitamino D. Vitamino D atsargas galime papildyti į savo mitybos racioną įtraukę daugiau riebios žuvies, pavyzdžiui, silkės, skumbrės, lašišos, menkių kepenėlių, taip pat kiaušinių trynių, sūrio ir avokadų. Tiesa, taip galime gauti tik 10-15 proc. reikalingos vitamino D paros normos. Likusią dalį padės gauti šiuo vitaminu papildyti maisto papildai ir preparatai, tačiau prieš juos vartojant būtina atlikti kraujo tyrimą.
Fizinis Aktyvumas
Būkite fiziškai aktyvus. Daugumai mūsų reikėtų mažiau sėdėti ir pradėti gerokai daugiau judėti. Fizinis aktyvumas ir jėgos treniruotės sustiprina kaulus, gerina jūsų koordinaciją ir pusiausvyrą bei apsaugo nuo kritimų. Kritimai yra pagrindinė lūžių priežastis, ypač vyresniame amžiuje. Jei anksčiau nesportavote, pradėkite pamažu. Prieš pradėdami sportuoti, pasitarkite su savo gydytoju. Tai ypač svarbu tiems, kas serga osteoporoze arba yra didelė rizika susirgti šia liga.
Tyrimai ir Gydymas
Jei manote, kad suprastėjo jūsų kaulų būklė, pasikonsultuokite su savo gydytoju. Didžiosios Britanijos gydytojai naudojasi ,, FRAX“ ir ,,QFracture“ internetiniais įrankiais, kad galėtų nustatyti kaulų lūžių riziką. Tyrimo metu nustatoma galima lūžio rizika. Kaulų mineralinio tankio tyrimas atliekamas kaulų densitometru. DXA tyrimą Jums gali paskirti jūsų šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas, jis geriausiai įvertins jūsų indikacijas tyrimui ir jeigu tyrimas reikalingas - jums jį paskirs.
Taip pat skaitykite: Miego sutrikimai ir melatoninas
Kiti Svarbūs Aspektai
Elektrolitų Pusiausvyra
Pirmas svarbus dalykas, kurį pataria specialistai daug sportuojantiems, gausiai prakaituojantiems, sergantiems širdies ligomis, taip pat dažnai viduriuojantiems žmonėms, yra pasirūpinti savo organizmo elektrolitų pusiausvyra. Elektrolitai būtini mūsų ląstelių ir organų funkcionavimui. Šie mineralai gali būti rūgštinio, bazinio pobūdžio, taip pat druskos. Elektrolitai atlieka daug ir gana svarbių funkcijų. Pirma, reguliuoja vandens kiekį, apykaitą organizme. Reguliuoja ir kraujo pH, nervines bei raumenų funkcijas, kraujo spaudimą, atkuria pažeistus audinius.
Maisto Papildai
Vis dažniau maisto papildai tampa svarbus būtinųjų mineralų bei mikroelementų šaltinis, padedantis papildyti mūsų dienos maisto racioną. Prieš įsigyjant papildus būtina atkreipti dėmesį į papildo etiketę ir jo sudėtį. Mūsų organizmas geriausiai absorbuoja skystą papildų formą bei mineralais praturtintus vitaminų kompleksus. Mineralai yra labai svarbūs kitų maistinių medžiagų įsisavinimui, nes esant jų deficitui, sutrinka normali ląstelių funkcija.
Neuropatija
Neuropatija, dar vadinama periferinės nervų sistemos liga, yra sutrikimas, pažeidžiantis už galvos ir nugaros smegenų ribų esančius nervus. Neuropatijos simptomai gali apimti skausmą, dilgčiojimą, deginimo pojūtį, jautrumą, raumenų silpnumą, koordinacijos stoką, autonominės funkcijos sutrikimus (pvz., širdies ritmo pokyčius, virškinimo problemas, šlapimo pūslės disfunkciją) ir kt.