Ateina laikas, kai pasaulis tampa nesuprantamas, nepriimtinas tampa naujas gyvenimo stilius, atsiranda pojūtis, kad mes pasauliui svetimi. Senėjimo požymis - praeities „balanso“ suvedimas. Žmogus tarsi atsisako gyvenimo, žiūri į save tarsi į numirusį, mąsto apie tai, kas liks po jo. Bet anaiptol, tai nereiškia, kad bet kokia kaina stengiantis išlaikyti jaunatvę, galima palengvinti savo dalią ir netapai juokingu. Žmogus ima jaustis nereikalingas sumažėjus fizinėms ir psichinėms galimybėms, net ir nedidelio dėmesio ir atminties susilpnėjimas dažnai išgyvenamas kaip pavojus. Mūsų visuomenės vertybių hierarhijoje didelę reikšmę turi darbas. Pirmiausia turime susivogti savivoką. Kas aš?
Asmenybės psichologija - tai psichologijos mokslo šaka, kuri tiria asmenybę ir jos asmeninius skirtumus. Visų pirma, asmenybė reiškia atskirumą, individualumą, unikalumą. Tai žmogus, pasiekęs pakankamai aukštą fizinio, psichinio ir socialinio išsivystymo lygį, kuris leidžia jam elgtis neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais. Asmenybė vienija visus žmogaus psichinius procesus, būsenas ir savybes. Asmenybės samprata pateikiama remiantis asmenybės teorijomis, kurios teikia sisteminių asmenybės studijų žinių.
Kognityvinės teorijos esmė
Kognityvinė asmenybės teorija remiasi prielaida, kad asmenybės bruožai yra pastovūs, pasireiškia beveik visose situacijose ir daro įtaką žmogaus elgesiui. Bruožai yra išreiškiami skirtingai ir tai paaiškina, kodėl kiekvienas žmogus yra unikalus.
Šiai krypčiai atstovaujantys autoriai teigia, kad asmenybės jausmus, mąstymą ir veiklą sąlygoja vidiniai veiksniai, vidinių jėgų sąveika , t.y. sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai.
Pagrindiniai principai
Žmogaus sąveikavimas su aplinka grindžiamas abipusio determinizmo principu: asmenybė, aplinkos veiksniai ir elgesys veikia kaip sujungti vienas kito lemiami veiksniai.
Taip pat skaitykite: Kognityviniai nusikaltimų paaiškinimai
Anot Rotter, žmogaus elgesį motyvuoja noras maksimalizuoti pasitenkinimą ir minimalizuoti, išvengti bausmės. Žmogus siekia patenkinti pagrindinius poreikius iš kurių galima prognozuoti elgesį.
Situacija, sąveikaudama su kognityviniais procesais ir asmenybės bruožais, paskatina tam tikrą elgesį.
Žmogus yra lankstus ir geba išmokti įvairaus elgesio, įgūdžių, požiūrio. Didžioji dalis tokio išmokimo yra netiesioginis - įgytas stebint kitų žmonių elgesį (asmeninio paskatinimo gavimas nebūtinas).
Kogntyvinė socialinio išmokimo teorija teigia, kad žmogaus elgesį lemia ne tam tikri pastiprinimai, bet kognityviniai procesai (požiūris, vertybės, vidiniai standartai ir pan.), o ypač lūkesčiai/ įsitikinimai ateities atžvilgiu.
Žmogus reguliuoja savo elgesį paskatinimais arba bausmėmis. Žmonės yra linkę save smerkti jei pažeidžia vidines elgesio normas. Per didelis savęs baudimas, dėl per aukštų savivertės norų, gali sukelti lėtinę depresiją, apatiją, gyvenimo tikslų praradimą, paskatinti vartoti alkoholį.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie KET kompetencijas
Kognityviniai - afektiniai asmenybės vienetai
Anot kognityvinės - afektinės (W. Mischel) teorijos elgesį lemia ne asmenybės bruožai, o tai, kaip žmogus save suvokia konkrečioje situacijoje (pvz., drovus, uždaras žmogus gali kai kuriuose situacijose elgtis ekravertiškai). Elgesio numatyme svarbūs tikslai.
Mokymosi stebint sąlygos
Mokymosi stebint sąlygos:
- dėmesys: reikia atkreipti dėmesį ir pastebėti elgesį;
- sugebėjimas atsiminti (išlaikyti atmintyje visą veiksmų seką ir ją pakartoti, kai prireiks);
- fizinės galimybės atlikti elgesį;
- motyvacija stebėti, mėgdžioti ir pademonstruoti išmoktą elgesį atitinkamose situacijose.
Modeliavime svarbu ne tik elgesio pakartojimas ar imitavimas, bet ir kognityviniai procesai (susieti vieną veiksmą su kitu, suvokti informaciją simboliais, išsaugoti atgaminimui ateityje ir pan.)
Pagrindiniai kognityvinės teorijos atstovai
Tarp žymiausių kognityvinės krypties atstovų, reikšmingai prisidėjusių prie asmenybės teorijos plėtojimo, yra Albertas Bandura, Julianas B. Rotteris ir Walteris Mischelis.
Alberto Banduros socialinio išmokimo teorija
Socialinio išmokimo teorija pabrėžia tą faktą, kad pagrindinių elgesio tipų galima išmokti socialinėse situacijose, ir šie tipai yra susiję su poreikiais, tenkinamais kitų žmonių.
Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė Lietuvoje
Bandura išskyrė savęs efektyvumo stiprinimo būdus ir asmenybės ir aplinkos sąveikos būdus.
Savęs efektyvumo stiprinimas
Savęs efektyvumas stiprinamas:
- pergalės patirtimi (jei žmogui pavyksta atlikti užduotį, jis labiau tiki savo jėgomis);
- vikariniu patyrimu arba modeliavimu (stebint, kaip kiti sėkmingai atlieka užduotis);
- verbaliniu įtikinėjimu (kai kiti įtikina žmogų, kad jis gali atlikti užduotį);
- emociniu sužadinimu (kai žmogus jaučiasi energingas ir entuziastingas).
Asmenybės ir aplinkos sąveikos būdai
Bandura teigė, kad asmenybė ir aplinka veikia viena kitą trimis būdais:
- Žmonės skirtingai interpretuoja tą pačią situaciją.
- Asmenybė kuria situacijas.
- Asmenybė renkasi situacijas.
Juliano B. Rotterio socialinio išmokimo teorija
Rotterio teorijoje svarbūs konstruktai yra elgesio potencialas, lūkesčiai ir paskatinimo vertė.
Elgesio potencialas
Elgesio potencialas (EP) - tai tikimybė, kad tam tikras elgesys įvyks tam tikroje situacijoje.
Lūkesčiai
Lūkestis (L) - tai subjektyvus įsitikinimas, kad tam tikras elgesys lems tam tikrą rezultatą.
Paskatinimo vertė
Paskatinimo vertė (PV) - tai, kiek žmogui svarbus tam tikras rezultatas.
Rotteris teigė, kad elgesio potencialas yra lygus lūkesčio ir paskatinimo vertės sandaugai: EP = L + PV.
Kontrolės lokusas
Kontrolės lokusas - asmenybės polinkis atsakomybę už savo veiksmus ir veiklos rezultatus priskirti savo paties gebėjimams bei pastangoms arba išoriniams veiksniams (gali būti vidinis (sėkmė priklauso nuo paties žmogaus sugebėjimo, veiksmų) ir išorinis (mano, kad sėkmes ir nesėkmes reguliuoja išoriniai veiksniai (likimas, atsitiktinumas))).
Walterio Mischelio kognityvinė-afektinė teorija
Mischelio teorija teigia, kad elgesį lemia ne asmenybės bruožai, o tai, kaip žmogus save suvokia konkrečioje situacijoje.
Kognityviniai-afektiniai vienetai
Mischelis išskyrė penkis kognityvinius-afektinius vienetus:
- Kompetencijos - tai žmogaus įgūdžiai ir žinios.
- Kodavimas - tai, kaip žmogus interpretuoja situaciją.
- Lūkesčiai - tai, ką žmogus tikisi, kad įvyks.
- Vertės - tai, kas žmogui svarbu.
- Savireguliacijos planai - tai, kaip žmogus planuoja pasiekti savo tikslus.
Ryšys su senėjimu
Hans Thome ištyrė senstančių asmenybės kognityvinį aspektą. Jo teorijoje dėmesys sutelkiamas į suvokimo procesą ir pabrėžiama, jog suvokimas senatvėje labai pakinta dėl vis blogiau funkcionuojančių jutimų sistemą. Jis tampa perdėm subjektyviu, kartais atsiranda įvairių haliucinacijų. Susiduriama su neegzistuojančiais jutimų reiškiniais: užuodžiami nesami kvapai, valgant pakinta skonio pojūčiais ir pan. Todėl priimami sprendimai tampa neadekvatūs situacijai.
Kadangi senstančio žmogaus kognityvinė raida keičiasi reikia panagrinėti kas gi pasidaro su senstančio žmogaus mąstymu, suvokimu ir jutimų sistema. nuo smegenų žievės aktyvumo. Taigi į ilgalaikę atmintį informacija pereina pasikartojimų, per kuriuos trumpalaikėje atmintyje esanti medžiaga įtraukiama į asiciasinių ryšių sistemą, dėka. Be atminties neįmanoma orientuotis aplinkoje, operuoti sąvokomis, nelieka ir pačios asmenybės, nes psichikos individualumas pasiekiamas patyrimo dėka.
Manoma, kad sąvoka procesų sunkumų atsiranda dėl dėmesio skirstymo siaurėjimo (seniems žmonėms sunku vienu ir tuo pačiu metu kalbėti su keliais asmenimis) blogėja dėmesio selektyvumas, todėl sunku atsirinkti svarbią informaciją. Senstantys mokosi, tačiau labai lėtai. Lėtėjant reakcijos laikui, užduotims atlikti prireikia daugiau laiko negu jaunystėje. Vadinasi, būtinos tokios mokymosi sąlygos, kuriomis galima rinktis mokymosi tempą pačiam. Be to ,į nesėkmes seni žmonės reaguoja stipriau, todėl jiems būtinas ppalaikymas, o mokomoji medžiaga turi būti jiems svarbi.
tags: #kognityvines #teorijos #bruozai