Motyvacijos skatinimo metodai tyrimuose

Įvadas

Motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis mokymosi sėkmę ir norą tobulėti. Tyrimai rodo, kad motyvacijos stoka gali būti pagrindinė priežastis, kodėl mokiniai palieka mokyklą ar nenori mokytis. Suaugusiųjų mokymosi motyvacija taip pat priklauso nuo asmeninio nusiteikimo ir išorinių skatinimo priemonių. Todėl svarbu išnagrinėti, kokie metodai ir priemonės gali padėti skatinti motyvaciją įvairiose mokymosi aplinkose.

Motyvacijos svarba mokymosi procese

Nuo motyvacijos priklauso, kodėl besimokantysis, esant skirtingoms sąlygoms, nevienodai atlieka tą pačią užduotį ir kodėl to paties išsimokslinimo ir gabumų besimokantieji skirtingai atlieka tą pačią užduotį. Tyrimų rezultatai rodo, kad dažniausiai mokiniai nubyra iš mokyklos, nenori jos lankyti ir mokytis dėl motyvacijos silpnėjimo.

Veiksniai, skatinantys mokinių motyvaciją

Tyrimo apklausoje išaiškėjo, jog mokiniui didelį poveikį turi mokytojo autoritetas. Tačiau mokinį motyvuoti gali tik mokytojas, mylintis savo darbą ir telkiantis visas pastangas, kad mokiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų ir asmeniškai tobulėtų. Mokytojas, kuris džiaugiasi mokinių pasiekimais, net ir nedideliais.

Pagal tyrimo apklausos duomenis didžiausią poveikį mokinių motyvacijai turi socialiniai veiksniai: šeimos palaikymas, pozityvi atmosfera klasėje, bendradarbiavimas su klasės draugais, geri vertinimai, pagyrimai bei pasiekti aukšti rezultatai. Atsižvelkime į mokinių reikmes bei tikslus. Skatinkime mokinių smalsumą, nes tai galinga jėga.

Suaugusiųjų mokymosi motyvacija

Suvokiant, jog suaugusiųjų mokymosi motyvacija didele dalimi priklauso nuo jų asmeninio nusiteikimo bei apsisprendimo mokytis, taip pat nuo motyvavimo mokytis, kaip išorinio besimokančiojo mokymosi veiklos skatinimo, sėkmė priklauso ir nuo andragogo profesionalumo. Kadangi suaugusiųjų mokymosi motyvacija yra sudėtingas reiškinys, kuris mokymosi procese gali kisti, į sėkmę orientuotas suaugusiųjų mokymasis bei ilgalaikės mokymosi motyvacijos išlaikymas andragogui tampa tikru iššūkiu.

Taip pat skaitykite: Socialinė psichologija: metodai ir etika

Todėl straipsnyje analizuojama, kokie veiksniai motyvuoja suaugusiuosius mokytis ir kokias efektyvias priemones andragogas turi taikyti, siekdamas motyvuoti besimokančiuosius pozityviosios tėvystės mokymų grupėse mokytis ir taip palaikyti jų teigiamą mokymosi motyvaciją viso mokymosi proceso metu. Kadangi tyrimų apie suaugusiųjų mokymosi motyvaciją skatinančius veiksnius ir priemones, kurie padėtų pozityviosios tėvystės mokymus vedantiems specialistams (andragogams) efektyviai stiprinti tėvų mokymosi motyvaciją, itin pasigendama. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti, kaip užtikrinti sklandų suaugusiųjų mokymosi procesą bei tinkamai juos motyvuoti, išlaikant mokymosi motyvaciją bei užtikrinant teigiamą jos kaitą. Todėl tyrimo objektu pasirinkti tėvų mokymosi motyvaciją skatinantys veiksniai ir priemonės.

Tyrimo metodologija ir rezultatai

Atlikto kokybinio tyrimo aktualumą atskleidžia autorių siekis parodyti, kad suaugusiųjų mokymosi motyvaciją lemiančių veiksnių ir priemonių išmanymas gali būti praktiškai naudingas andragogui motyvuojant mokytis tėvus pozityviosios tėvystės mokymų grupėse. Praktiniu požiūriu gauti tyrimo duomenys bei siūlymai gali būti reikšmingi siekiant efektyviai motyvuoti tėvus, išlaikant ir stiprinant jų mokymosi motyvaciją viso mokymosi proceso metu.

Tyrimo rezultatais nustatyta, jog suaugusiųjų mokymosi motyvacija turi būti grindžiama jos palaikymu ir stiprinimu visų pozityviosios tėvystės mokymų metu, o jos teigiama kaita priklauso nuo andragogo taikomų motyvavimo mokytis priemonių efektyvumo bei suaugusiujų mokymosi motyvacijos veiksnių išmanymo.

Rekomendacijos andragogams

Tyrimas nustatė, kad daugelio tėvų motyvacija mokytis yra grindžiama jos palaikymu ir stiprinimu visų pozityviosios tėvystės mokymų metu, reaguojant į jų esminius poreikius spręsti problemas, susijusias su tėvyste, keistis ir įgyti naujų elgesio ir bendravimo įgūdžių, stiprinti pasitikėjimą savimi ir pasitikėjimą savimi tėvystėje. Tuo tarpu mokymų metu didelę reikšmę turi mokymus vedantis asmuo ir paties mokymų dalyvio požiūris tėvų mokymosi motyvacijos kaitai.

Nustatyta, kad pozityviosios tėvystės mokymus vedantis specialistas, norėdamas pasiekti teigiamą tėvų mokymosi motyvacijos pokytį, turi gebėti sukurti palankią mokymosi aplinką, skatinančią dalyvių tarpusavio sąveiką, taip pat pasirinkti tinkamus mokymo metodus ir priemones.

Taip pat skaitykite: Natūralus šeimos planavimas

Remiantis tyrimo rezultatų analize ir išvadomis, specialistui, vedančiam pozityviosios tėvystės mokymus, pateikiami šie pasiūlymai:

  • Pirmųjų (1-2) užsiėmimų metu išsiaiškinti veiksnius, motyvuojančius dalyvius mokytis.
  • Įvertinus galimas kliūtis tėvų motyvacijai mokytis: laiko ir pasitikėjimo savimi trūkumą, sukurti sąlygas, kurios motyvuotų tėvus mokytis, t. y. kad jie būtų pasitikintys savimi ir savarankiški, jaustų mokymų naudą, todėl stengtųsi rasti būdų suderinti mokymus ir pareigas (darbą, šeimos interesus) ir pan.
  • Sukurti instrumentą (anketą) ir ištirti tėvų mokymosi motyvacijos kaitą mokymosi proceso metu (mokymų pradžioje ir pusėje). Įvertinti priemonių, skirtų tėvų motyvacijai mokytis, veiksmingumą mokymų metu.
  • Taikyti motyvacines mokymosi priemones, atsižvelgiant į dalyvių ypatumus ir jų mokymosi motyvacijos lygį.
  • Gilinti žinias apie motyvuojančių mokymosi metodų įvairovę.
  • Grįsti veiklą transformacinės lyderystės principais, skatinti dalyvių sąveiką, vengti iškelti savo asmeninius tikslus aukščiau besimokančiųjų interesų, išankstinio nusistatymo ir neigiamų emocijų.
  • Įgyti andragoginį išsilavinimą ir tobulinti andragogines kompetencijas.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs būdai atstatyti kognityvines funkcijas

tags: #metodai #skatinantys #motyvacija