Skausmas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurio suvokimas ir įveikimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Šiame straipsnyje aptarsime skausmo psichologiją remiantis Rūtos Sargautytės, Vilniaus universiteto docentės, Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros, įžvalgomis ir moksliniais darbais. R. Sargautytė yra socialinių mokslų daktarė, daugelio mokslinių straipsnių ir metodinių priemonių autorė, turinti ilgametę patirtį dirbant su skausmą patiriančiais asmenimis.
Skausmo suvokimo sudėtingumas
Skausmas - tai ne tik fiziologinis pojūtis, bet ir subjektyvi patirtis, kurią veikia emocinė būklė, mąstymas, atmintis ir kitos kognityvinės funkcijos. Lietuvos skausmo draugijos prezidentas, gydytojas neurologas Arūnas Ščiupokas teigia, kad baimingi, depresiški ir nerimastingi žmonės skausmą patiria kur kas stipriau. Tai rodo, kad skausmo signalo suvokimas yra glaudžiai susijęs su žmogaus emocine būsena.
Smegenyse nėra vieno centro, kuris reguliuotų skausmą, todėl mokslininkai tyrinėja įvairias smegenų sritis, atsakingas už emocijas, mąstymą ir atmintį. Nustatyta, kad lėtinis nugaros skausmas gali sukelti pilkosios smegenų medžiagos sumažėjimą, o tai neigiamai veikia kognityvines funkcijas. Kuo ilgiau trunka skausmas, tuo labiau mažėja pilkosios masės kiekis smegenyse.
Skausmo intensyvumas priklauso nuo individualios žmogaus patirties, amžiaus, požiūrio į skausmo priežastį ir kitų veiksnių. Apibūdindami skausmą, žmonės dažnai naudoja metaforas ir palyginimus, kurie yra subjektyvūs ir netikslūs.
Lėtinis skausmas kaip liga
Lėtinis skausmas dabar vertinamas kaip liga, kuri gali paveikti bet kurį žmogų. Moterys dažniau kenčia nuo lėtinio skausmo nei vyrai, o tai gali būti susiję su hormonų įtaka. Lėtinis skausmas gali atsirasti po chirurginės operacijos, traumos ar be jokios aiškios priežasties.
Taip pat skaitykite: Skausmas vaikams: suvokimo ypatumai
Svarbu suprasti, kad lėtinis skausmas nėra tik simptomas, bet ir liga, kurią reikia gydyti. Skausmo mechanizmai yra labai įvairūs, todėl vaistai ir gydymo metodai turi būti parinkti individualiai.
Skausmo įveikos strategijos
Yra įvairių skausmo įveikos strategijų, kurios gali padėti sumažinti skausmo intensyvumą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Psichoterapija
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra veiksmingas būdas valdyti emocijas ir pakeisti neigiamas nuostatas pozityvesnėmis. KET padeda išmokti atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir įtampą, kurie gali sustiprinti skausmą. Studijos rodo, kad KET gali sumažinti ir sustabdyti chronišką skausmą.
Nemedikamentiniai metodai
Joga, meditacija, akupunktūra, masažas ir fiziniai pratimai gali padėti sumažinti skausmą. Dėmesingumo („mindfulness“) meditacija padeda susitelkti į dabarties akimirką ir atsiriboti nuo skausmo. Tačiau svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus yra individualus, todėl nemedikamentiniai metodai gali veikti skirtingai.
Vaizduotės pratimai
Seminaro metu, skirtame skausmo įveikimui, buvo mokoma pasitelkti vaizduotę. Žmonės, praktikuojantys „Simoron“ metodą, ramiai reaguoja į kritines aplinkybes ir moka išlaisvinti sąmonę nuo įkyrių minčių. Jei žmogui skauda dantį, jis gali pasitelkti vaizduotę ir susigalvoti kokį nors magišką ritualą, kuris padėtų sumažinti skausmą.
Taip pat skaitykite: Skausmo patirtis: psichologinis požiūris
Reakcija į ligą ir emocinė pusiausvyra
Sergant reumatoidiniu artritu (RA), svarbu priimti diagnozę ir prisitaikyti prie pokyčių. Liga gali paveikti asmeninį tapatumą ir sukelti nerimą dėl ateities. RA sergantys žmonės dažnai jaučia skausmą, nuovargį ir nuolatinį netikrumą.
Sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad RA liga tampa nuolatiniu streso šaltiniu. Artrito pasekmėmis įvardijama depresija, nerimas, prislėgta nuotaika ir menka savigarba. Svarbu atkurti ir išsaugoti emocinę pusiausvyrą, o tai gali padėti psichologinė terapija.
Psichologinė parama sergantiems RA yra labai svarbi, tačiau ji mažai kur prieinama. Gydymas dažniausiai telkiamas į fizinius simptomus, o psichologiniai klausimai paliekami nuošaly. Sergantiems RA reikia palaikymo iš daugiadisciplinės komandos, kuri kartu su įprastiniu gydymu taikytų psichologinį distresą mažinančią terapiją.
Bendravimo su pacientais principai
Svarbu vengti išankstinių pastangų psichologizuoti paciento problemą. Gydytojo pastebėjimas, kad problema yra paciento „galvoje“ arba „nervuose“, gali būti priimtas kaip jo kančių nuvertinimas. Net jei atrodo, kad žmogaus nusiskundimai atsiradę iš niekur, dažniausiai už jų glūdi realios santykių problemos.
Mediko uždavinys, kalbant su tokiu pacientu, yra jam atskleisti užslėptas emocijas: „Kas vyksta jūsų gyvenime, kas jame pasikeitė, kas yra kitaip negu anksčiau?“. Paciento švietimas ir mokymas suprasti kūno ir psichikos ryšį gali padėti tapti atidesniais savo vidinės būsenos stebėtojais ir jaustis atsakingesniais už savo sveikatą.
Taip pat skaitykite: Pasąmonės analizė
Pacientų savitarpio pagalba ir edukacija
Pacientų judėjimas gali kompensuoti psichologinės pagalbos stoką. Galima prisidėti prie esamų arba kurti naują artrito savitarpio pagalbos grupę, klubą ar organizaciją. Bendraujant su panašių rūpesčių turinčiais žmonėmis, galima gauti emocinę paramą, informaciją apie ligą ir pagalbos galimybes bei atstovavimą interesams.
Skausmo atmintis
Skausmo atmintis yra nervų sistemos savybė, kad joje lieka skausmo pėdsakai. Tam tikra skausmo lokalizacija yra centrinėje nervų sistemoje, bet ji gana išplitusi, apima ir emocinę sferą, ir suvokimo. Mes esame atsakingi už tai, kaip gyventi su tuo skausmu, nes ne visuomet įvyksta stebuklas ir pavyksta pagyti.
Rūtos Sargautytės moksliniai darbai
Rūta Sargautytė yra daugelio mokslinių straipsnių bendraautorė, kuriuose nagrinėjami įvairūs psichologiniai aspektai, susiję su sveikata ir gerove. Toliau pateikiami kai kurie iš jos darbų:
- Happiness maximization is a WEIRD way of living (2025) - straipsnis apie laimės siekimo kultūrinius ypatumus.
- Study and personal resources of university students’ academic resilience and the relationship with positive psychological outcomes (2025) - straipsnis apie studentų atsparumą ir jo ryšį su teigiamais psichologiniais rezultatais.
- A cross-cultural study on the association between societal conditions and the idealization of happiness (2025) - straipsnis apie visuomenės sąlygų ir laimės idealizavimo ryšį įvairiose kultūrose.
- What do people think and how do they feel about climate change? Some evidence from five countries: Belarus, Lithuania, Poland, the United Arab Emirates, and Uzbekistan (2025) - straipsnis apie žmonių nuomonę ir jausmus apie klimato kaitą.
- Cross-cultural data on romantic love and mate preferences from 117,293 participants across 175 countries (2025) - straipsnis apie romantinę meilę ir partnerio pasirinkimo preferencijas įvairiose kultūrose.
- Does successful aging moderate the link between chronic pain and depressive symptoms? (2025) - straipsnis apie sėkmingo senėjimo įtaką ryšiui tarp lėtinio skausmo ir depresijos simptomų.
- Who is most responsible for the mitigation of climate change? An intercultural study in Central Europe, Central Asia, and the Middle East (2025) - straipsnis apie atsakomybę už klimato kaitos mažinimą įvairiose kultūrose.
- Cultural values and ecocentric vs anthropocentric worldviews as predictors of perception and concern for climate change in three cultural zones (Central Europe, Central Asia, and the Middle East) (2025) - straipsnis apie kultūrinių vertybių ir pasaulėžiūros įtaką klimato kaitos suvokimui.
- COVID-19 and social distancing: a cross-cultural study of interpersonal distance preferences and touch behaviors before and during the pandemic (2024) - straipsnis apie socialinio atstumo ir prisilietimų elgesio pokyčius pandemijos metu įvairiose kultūrose.
- The relationship between academic resilience and students’ employment (2024) - straipsnis apie akademinio atsparumo ir studentų įsidarbinimo ryšį.
- The role of cultural heterogeneity in strengthening the link between family relationships and life satisfaction in 50 societies (2024) - straipsnis apie kultūrinio įvairumo įtaką ryšiui tarp šeimos santykių ir pasitenkinimo gyvenimu.
- Universiteto studentų ketinimo nutraukti studijas studijų aplinkos ir psichologiniai veiksniai (2024) - straipsnis apie studijų aplinkos ir psichologinių veiksnių įtaką studentų ketinimui nutraukti studijas.
tags: #skausmo #psichologija #ruta #sargautyte