Asmenybės Kryptingumas: Apibrėžimas, Struktūra ir Formavimosi Aspektai

Žmogus - sudėtinga ir nuolat besikeičianti būtybė, kurios pažinimas yra nuolatinis procesas. Šiame straipsnyje nagrinėsime asmenybės sąvoką, jos struktūrą, kryptingumą ir formavimosi aspektus.

Žmogus: Individas, Asmuo, Asmenybė

Žmogus, arba homo sapiens, yra labiausiai išsivysčiusi protingos prigimties biologinė būtybė. Žmogumi domisi įvairūs mokslai, tokie kaip biologija, medicina, filosofija, psichologija ir socialiniai mokslai.

Žmones, kaip protingas būtybes, apibūdiname individo, asmens ir asmenybės sąvokomis:

• Individas - atskira būtybė, atskirta nuo kitų tos rūšies, klasės ar giminės objektų laiko ir erdvės atžvilgiu, išsiskirianti kokybinėmis struktūros ir elgesio ypatybėmis. Tai savitas įgimtų ir įgytų ypatybių derinys.
• Asmuo - tai protingos prigimties individuali būtybė. Jis junta, galvoja, išgyvena, turi kūną, protą, valią, jausmus. Savitas asmens požymis yra jo tapatybė. Viskas aplink mus keičiasi, bet mes liekame tie patys. Asmuo ir vaikystėje, ir senatvėje lieka tas pats.
• Asmenybė - yra dinaminė organizacija psichofizinių žmogaus organizmo sistemų, kurios lemia mintis, jausmus, savitą elgesį ir rodo žmogaus santykį su tikrove. Tai žmogus, pasiekęs pakankamai aukštą fizinio, psichinio ir socialinio išsivystymo lygį, kuris leidžia elgtis neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais. Asmenybės sąvoka tarsi pažymi žmogaus kokybę.

Žmogaus tapimą asmenybe nusako šie kriterijai:

1. Savimonės atsiradimas - apie 2 m. vaikas suvokia save.
2. Savarankiškumas - asmuo priima sprendimus.
3. Motyvų hierarchija - atsiranda vyraujantys motyvai, vertybinės orientacijos.
4. Atsakomybė už savo poelgius, pvz., mokymąsi.

Kuo anksčiau ir stipriau pasireiškia šie žmogaus požymiai, tuo teisingiau jį galime vadinti asmenybe. Išskirtinei žmogaus vietai tarp kitų pažymėti vartojama ir individualybės sąvoka. Tai individo psichikos savitumas, kuris reiškiasi individo temperamentu, charakterio bruožais, interesų, poreikių ir sugebėjimų, pažinimo procesų ir intelekto savybių savitumu. Taip įvardijami labai stiprios dvasios žmonės.

Taip pat skaitykite: Gebėjimai ir savybės

Asmenybės Struktūra

Asmenybės struktūrą sudaro:

• Kryptingumas
• Troškimai
• Norai
• Ketinimai
• Poreikiai
• Interesai
• Polinkiai
• Motyvai
• Tikslai
• Vertybinės nuostatos
• Pasaulėžiūra
• Įsitikinimai
• Temperamentas
• Charakteris
• Sugebėjimai
• Jausmai
• Valia

Asmenybės teorija pagal L. Jovaišą išskiria 3 pagrindines sudėtines dalis:

1. Ko asmenybė siekia (kryptingumas).
2. Ką ji sugeba (sugebėjimai).
3. Kas ji yra (temperamentas ir charakteris).

Aktyvumas ir Motyvacija

Aktyvumas yra žmogaus egzistencijos pagrindas, jis formuoja asmenybę. Jis yra įgimtas, tačiau kryptingą aktyvumą, sąlygojantį tam tikrą veiklą, sukelia procesai, kurie kyla organizmui praradus pusiausvyrą su aplinka. Deficito pertekliaus pojūtis, nepatogumo, nepasitenkinimo emocijos skatina organizmą veikti. Fiksuotos emocijos tampa poreikiais. Poreikiai įvertina, ko reikia, kad pusiausvyra būtų atstatyta. Aktyvumą gali sužadinti ir ko nors žinojimas ar nežinojimas. Aktyvumo šaltiniu gali būti ir valia. Ji padeda įgyvendinti tikslus, siekius. Šie veiksniai ir tampa veiklos ir elgesio motyvais. Motyvas - veiksmo ir jo krypties priežastis. Temperamentas reiškia veiklos kiekybinį būdą, o gabumas - kokybinę. Sąveikoje su aplinka temperamentas virsta charakteriu.

Asmenybės Teorijos

Mokslinis asmenybės tyrinėjimas yra siekis suprasti ir paaiškinti žmogaus minčių, jausmų ir elgesio suderinamumą, pasikartojimą. Asmenybės psichologija, tyrinėdama individus, nori išsiaiškinti, kas jie yra, kaip jie tokiais tapo, kodėl jie taip elgiasi būtent taip, o ne kitaip, kodėl jie apskritai yra aktyvūs. Kas yra asmenybės varomoji jėga? Ar žmogaus elgesys yra nuoseklus? Kokia reikšmę reiktų skirti Aš koncepcijai?

Psichoanalitinė Teorija

Asmenybės raidą ir elgesį lemia dviejų priešiškų jėgų susidūrimas - tai instinktai ir socialinė aplinka. Instinktai siekia patenkinimo, o visuomenė - laikytis bendrų santykių taisyklių. Jis išskyrė 2 instinktų grupes:

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

• Gyvenimo, gyvybės (Eros), kuris apima libido.
• Mirties (Thanatos), apima agresiją.

Asmenybės raidai svarbiausi pirmieji gyvenimo metai. Freud sukūrė psichoseksualinę asmenybės raidos teoriją, kuri remiasi žmogaus lytinio potraukio kitimu, brendimu ir jo poveikiu asmenybės raidai. Jis išskyrė šias stadijas pagal tai, kokio pobūdžio erotinė veikla vyrauja:

1. Oralinė (nuo gimimo iki 1 m.). Malonumų zona - burna. Čiulpimas ir kandžiojimas.
2. Analinė (1-3 m.). Malonumų zona - išeinamoji anga. Tai šlapinimasis ir tuštinimasis.
3. Falinė (3-5 m.). Malonumų zona - genitalijos.
4. Latentinė (5-12 m.). Vyksta kokybiniai pokyčiai libido energijoje. Vystosi intelektas, vaiko energija nukreipiama naujų sugebėjimų vystymui.
5. Genitalinė (paauglystė). Malonumų zona - lyties organai. Intymių santykių nusistovėjimas.

Asmenybės struktūrą dalijama į tris sistemas: Id, Ego ir Superego.

• Id - tai biologiniai poreikiai (seksualiniai, agresijos). Nuo pat gimimo žmogus turi id - primityviąją, biologinę asmenybės pusę. Joje yra gyvybės ir mirties instinktai ir kitos biologinės paskatos (valgymas, gėrimas ir kt.). Id suteikia energiją (libido) visiems žmogaus veiksmams. Ši asmenybės dalis yra nemorali, neatsižvelgianti į aplinkinių interesus ir aklai siekianti sumažinti įtampą, kylančią iš nepatenkintų biologinių poreikių. Id veikia pagal malonumo principą - nedelsiant gauti malonumą ir vengti nemalonumo/skausmo. Dėl išorinių aplinkybių ignoravimo id yra nustumiama į pasąmonę.
• Ego - poreikių dažniausiai negalima patenkinti nedelsiant - reikia sulaukti tinkamos situacijos arba ją sukurti. Dėl tokių patirčių pradeda formuotis kita struktūrinė asmenybės dalis - ego. Id veikia pagal malonumo principą, o ego - pagal realybės principą - poreikių tenkinimas turi būti atidėtas, kol išorinė situacija leis patenkinti poreikius. Ego yra tarsi asmenybės valdytojas, kuris stengiasi suderinti vidinius id reikalavimus su išorės sąlygomis. Didžioji dalis yra sąmonėje. Ego - sąmoninga proto dalis, su tam tikrais superego, t. y. su moralinėmis taisyklėmis, vertybėmis.
• Superego - kad visuomenė galėtų susikurti ir išlikti, ji turi kontroliuoti savo narių savanaudiškus biologinius impulsus - id. Nuo mažų dienų žmogus yra kontroliuojamas per bausmes ir paskatinimus. Tokiu būdu žmoguje formuojamos normos, sampratos, kas yra „gerai“ ir „blogai“. Toks vidinių normų rinkinys sudaro trečiąją asmenybės dalį - superego. Superego - moralioji dalis. Tai sąžinė, idealusis ego. Už blogus /amoralius veiksmus superego baudžia (sąžinės graužimas), už gerus/moralius veiksmus - paskatina (pasididžiavimas). Didžioji superego dalis yra ir pasąmonėje, ir sąmonėje.

Froidas teigia, kad tarp dviejų iracionalių asmenybės dalių (id ir ego) vyksta pastovus, nors ir didžia dalimi pasąmoningas konfliktas. Kai ego pradeda nesisekti derinti šių jėgų reikalavimus, žmogus patiria nerimą. Froidas tai vadino neurotiniu nerimu. Siekiant susitvarkyti su neurotiniu ir moraliniu nerimu, ego naudoja gynybos mechanizmus. Gynybos mechanizmas turi dvi svarbias savybes: 1) veikia pasąmoningai, 2) vienu ar kitu būdu transformuoja/iškrepia realybę, kad ji keltų mažiau nerimo.

Kai kurie gynybos mechanizmai:

• Išstūmimas - nepriimtinos mintys nustumiamos į pasąmonę.
• Racionalizacija - nepriimtinam elgesiui sukuriamas tikėtinas pateisinimas.
• Sublimacija - nepriimtinų impulsų nukreipimas socialiai priimtina kryptimi.
• Perkėlimas - negalint išreikšti emocijų jas sukėlusiam objektui, jos perkeliamos kitiems objektams.
• Projekcija - nepriimtinų savo minčių ar jausmų priskyrimas kitam žmogui.
• Neigimas - neigiama nerimą kelianti informacija.

Analitinė Psichologija

C. Jungas - žymus šveicarų psichiatras, kultūrologas, S. Freud mokinys. Jis, kaip ir Froidas, akcentavo pasąmonės reikšmę žmogaus elgesiui, tačiau nesutiko su seksualistinio instinkto, kaip visą elgesį persmelkiančios jėgos, traktavimu. Šalia asmeninės pasąmonės termino jis įvedė kolektyvinės pasąmonės terminą, apibūdinantį tam tikrus iš protėvių paveldėtus psichinius darinius. Jis teigė, jog žmogaus elgesį lemia ne tik individuali bei rasinė istorija, bet ir to žmogaus tikslai, t. y. elgesiui reikšminga tiek praeitis, tiek ir ateitis.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

Asmenybės struktūra sudaryta iš kelių diferencijuotų, bet tarpusavyje susijusių sistemų: sąmonė, individuali pasąmonė ir kolektyvinė pasąmonė.

• Sąmonė - tai psichikos dalis, kuri yra žinoma individui. Tai mintys, jausmai, dabartyje esantys prisiminimai. Jį domino, kaip veikia sąmonė, ir kadangi ji skirtingų žmonių veikia skirtingai, jis sukūrė psichologinių tipų teoriją. Pagal šią teoriją sąmonės turinys priklauso nuo:
  • Asmenybės funkcijų, kurias galima suskirstyti į racionalias (mąstymas, jausmai) ir iracionalias (pojūtis, intuicija).
  • Asmenybės orientacijos krypties - ekstraversijos ir intraversijos.
• Asmeninė pasąmonė - tai lyg talpykla, kuri kaupia psichinį turinį, kuris dėl įvairių priežasčių buvo nuslopintas. Joje slypi kompleksai. Kompleksas yra emocinį krūvį turinti minčių, jausmų ir prisiminimų sankaupa. Jie iš dalies yra savarankiški psichiniai dariniai. Jie gali daryti didelį įtaką žmogaus elgesiui ir kartais užvaldyti jo sąmonę. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir jo asmeninė pasąmonė yra užpildyta jam būdingais kompleksais, nuo kurių priklauso to žmogaus suvokimas. Asmeninės pasąmonės turinį įmanoma įsisąmoninti.
• Kolektyvinė pasąmonė - nepriklauso nuo asmeninio patyrimo. Ji sudaryta iš pirmapradžių vaizdinių - archetipų. Žmogus gimsta ne tuščias, bet su tam tikra parengtimi kažkaip elgtis, jausti, suvokti, galvoti. Jis yra paveldėjęs iš savo protėvių tam tikrus psichinius darinius, kurie formavosi evoliucijoje, kartojantis tipiškomis situacijomis. Kolektyvinė pasąmonė talpina visą dvasinę žmonijos patirtį ir išmintį, atgimusią kiekvieno žmogaus smegenų struktūroje. Iš jos išauga ego ir asmeninė pasąmonė. Kolektyvinės pasąmonės turinys yra visiškai neprieinamas tiesioginiam pažinimui.

Archetipas yra universali minties idėja, turinti emocinę galią. Tai tarsi pirminės, įgimtos, pačios bendriausios suvokimo ir elgesio schemos, lemiančios individo sąmonės turinį ir elgesį, tačiau tiesiogiai sąmonėje ar elgesyje nepasireiškiančios. Jis sieja jį su pasakomis, mitais. Pvz., vaiko (simbolizuoja kažką naujo, kas reikalauja globos mumyse), motinos (kaip viską gimdanti ir viską paimanti į save).

Jungas ypatingą dėmesį skyrė personos, anima/animus, šešėlio ir savasties archetipams.

• Šešėlis - tai tamsioji mūsų asmenybės pusė, kurią patys ne visai suvokiame arba mielai slepiame nuo savęs ir kitų. Šešėlis turi bruožus, kuriuos neigiamai vertina ir pats žmogus, ir visa visuomenė. Jis apima ne tik ydas, bet ir moralės atmetamus bruožus.
• Persona (kaukė) - Jungas teigia, kad persona egzistuoja dėl prisitaikymo, adaptacijos. Tai socialinis drabužis. Tarp privačios asmenybės ir viešos asmenybės (kaukės) turi būti išlaikytas deramas santykis. Pernelyg naudojantis kauke, žmogus praranda savo individualybės pojūtį.
• Anima ir animus - Anima - tai moteriški bruožai vyro asmenybėje, animus - vyriški bruožai moteryje. Šie du archetipai išsirutuliojo iš vyrų ir moterų bendruomeninio gyvenimo patirties; jų dėka geriau vyrai ir moterys vieni kitus supranta. Anima suteikia vyrams švelnumo, moteriai - animus suteikia jėgų, drąsos, intelektą.
• Savastis - Visos psichikos centras. Apima ir sąmonę, ir pasąmonę. Žmogus turi paisyti, ko reikalauja savastis. Negerbti savasties reikalavimų - tai gyventi neprasmingą gyvenimą.

Asmenybės Tipologija

Jai svarbūs du kriterijai: asmenybės orientacija ir psichinės funkcijos.

• Asmenybės orientacijos kryptis:
  • Ekstraversija - psichinė energija, nukreipta į išorę, į objektyvų pasaulį.
  • Introversija - psichinė energija, nukreipta į vidų, į subjektyvų pasaulį.
• Psichinės funkcijos:
  • Pojūčiai - fiksuojami įspūdžiai apie realybę.
  • Mąstymas - sugebėjimas analizuoti įvykius, lyginti ir kurti apibendrinančias koncepcijas.
  • Jausmai - realybė vertinama pagal tai, kokius ji jausmus sukelia.
  • Intuicija - nuojauta, kažko žinojimas, bet negalėjimas paaiškinti, iš kur tai atsirado.

Kombinuojant orientacijos kryptį su dominuojančia funkcija, galimi 8 deriniai. Pvz., ekstraversija su dominuojančia mąstymo funkcija.

Asmenybės Vystymasis

Jungo nuomone, žmogaus tobulėjimas vyksta visą gyvenimą. Yra įgimtas psichologinio augimo instinktas. Galutinis tobulėjimo tikslas yra savęs realizacija - visų asmenybės aspektų diferenciacija ir harmoningas derinys. Asmenybės raidos procesui nusakyti jis vartoja individuacijos terminą - tai lyg vis labiau tapimas savimi, tuo, kuo lemta tapti.

Asmenybės Bruožų Teorija (G. Allport, R. Cattell, H. Eysenk)

Norėdami apibūdinti žmogaus asmenybę, bandome išskirti charakteringiausius jo bruožus. Bruožas suprantamas kaip stabili elgesio, jausmų ir mąstymo tendencija. Bruožai apibūdinami dviem priešingais būdvardžiais (draugiška-nedraugiška, darbšti-tingi ir pan.). Suprasti reikia taip: kiek žmogus turi to bruožo.

Bruožų savybės:

• Savybės yra realios.
• Bruožas yra labiau apibendrinta savybė nei įprotis.
• Bruožas yra varomasis elgesio elementas.
• Bruožų buvimą galima patvirtinti empiriškai.
• Nėra aiškios ribos, skiriančios vieną bruožą nuo kito.
• Asmenybės bruožas - tai asmenybės savybė, o ne socialinis įvertinimas.
• Bruožą galima tyrinėti asmenybės ar visuomenės kontekste.
• Jei įpročiai prieštarauja asmenybės bruožui, tai dar neįrodo, kad tokio bruožo toje asmenybėje nėra.

Allport atrado 18 tūkst. sąvokų, apibūdinančių asmenybę. Atrinko 4-5 tūkst. ir sumažino dviem būdais:

1. Atrasti bendrus bruožus, kurie lemia prisitaikymą prie aplinkos (konformizmas, temperamentas).
2. Individualūs bruožai, t. y. unikalios asmenybės savybės, paremtos individualiu patyrimu. Jos negali būti išmatuotos testais, o reikalingas rūpestingo ir detalaus individo tyrimo.

Individualius bruožus jis pavadino individualiomis dispozicijomis:

1. Kardinalios dispozicijos. Tiek paplitusios, kad beveik visas individo elgesys yra nulemtas šių bruožų. Ji yra užvaldžiusi beveik visą žmogaus elgesį, galima paaiškinti jos įtaka. Pvz., Don Žuanas, Don Kichotas ir t. t.
2. Centrinės dispozicijos. Tai tokios žmogaus elgesio tendencijos, kurias lengvai pastebi aplinkiniai. Jų gali būti 5-10.
3. Antrinės dispozicijos. Mažiau ryškūs ir mažiau įtakojantys asmenybę, lemiantys skonį, politinius įsitikinimus, reakciją į tam tikras situacijas.

Dispozicijos asmenybėje yra susijusios ir sudaro visumą, suteikiančią asmenybei unikalumą. Nuostatos, motyvai, polinkiai yra organizuojami į visumą pagal tam tikrą principą. Allporto nuomone, visas asmenybės dalis į visumą organizuojanti jėga yra propriumas. Propriumas - tai pozityvi, kūrybinga ir besivystanti žmogaus prigimties savybė. Tai asmenybės charakteristikos ir elgesio savybės, kurios suvokiamos kaip pačios reikšmingiausios ir centrinės. Tai yra savastis. Jis skyrė septynis jos aspektus: savo kūno suvokimas, asmeninis identitetas, savigarba, savasties plėtra, savęs vaizdas, racionalus savės valdymas, veržimasis į savastį.

Allport asmenybės teorija remiasi prielaida, kad egzistuoja dvi motyvacinės sistemos. Žmonių elgesį motyvuoja tiek poreikis…

Kryptingumas: Asmenybės Varomoji Jėga

Kryptingumas yra viena iš pagrindinių asmenybės sudedamųjų dalių, apibrėžianti asmens siekius, tikslus ir vertybes. Tai asmenybės varomoji jėga, nulemianti jo elgesį ir veiksmus.

Kryptingumo Elementai

Kryptingumą sudaro įvairūs elementai:

• Poreikiai: Būtinybės, kurių patenkinimas yra būtinas asmens išlikimui ir gerovei.
• Interesai: Sritys, kurios asmeniui yra patrauklios ir įdomios.
• Polinkiai: Įgimti ar įgyti potraukiai tam tikrai veiklai.
• Motyvai: Priežastys, skatinančios asmenį veikti.
• Tikslai: Norimi pasiekti rezultatai.
• Vertybinės nuostatos: Įsitikinimai apie tai, kas yra svarbu ir vertinga.
• Pasaulėžiūra: Asmens suvokimas apie pasaulį ir savo vietą jame.
• Įsitikinimai: Tvirti asmens įsitikinimai apie tam tikrus dalykus.

Kryptingumo Formavimasis

Asmenybės kryptingumas formuojasi visą gyvenimą, patiriant įvairias patirtis, įtakojant aplinkai ir socialinei sąveikai. Svarbų vaidmenį kryptingumo formavimuisi turi:

• Šeima: Vertybės ir įsitikinimai, perduodami šeimoje.
• Socialinė aplinka: Kultūra, tradicijos ir socialinės normos.
• Asmeninė patirtis: Sėkmės ir nesėkmės, patirtos gyvenime.
• Švietimas: Žinios ir įgūdžiai, įgyti mokykloje ir kitose švietimo įstaigose.

Kryptingumo Reikšmė

Kryptingumas yra svarbus asmenybės bruožas, turintis įtakos įvairiems gyvenimo aspektams:

• Motyvacija: Kryptingumas skatina asmenį siekti savo tikslų.
• Elgesys: Kryptingumas nulemia asmens elgesį ir sprendimus.
• Santykiai: Kryptingumas įtakoja asmens santykius su kitais žmonėmis.
• Pasitenkinimas gyvenimu: Kryptingumas padeda asmeniui jaustis prasmingai ir pasitenkinti gyvenimu.

Temperamentas ir Charakteris: Asmenybės Pagrindai

Temperamentas ir charakteris yra svarbūs asmenybės komponentai, turintys įtakos asmens elgesiui, reakcijoms ir santykiams su aplinka.

Temperamentas

Temperamentas - tai įgimtos asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Temperamentas savotiškai nuspalvina asmenybės charakterį, valios ir sugebėjimų pasireiškimus, bendravimo manieras, keičia veiklą.

Išskiriami keturi pagrindiniai temperamento tipai:

1. Cholerikas: Smarkus, karštas, energingas, lengvai ir greitai susierzinantis žmogus.
2. Sangvinikas: Energingas, darbingas, audringai pergyvenantis įspūdžius, bet greitai juos pamirštantis žmogus.
3. Melancholikas: Jautrus, pažeidžiamas, linkęs į liūdesį ir vienatvę žmogus.
4. Flegmatikas: Ramus, lėtas, santūrus žmogus.

Charakteris

Charakteris - tai įgytų asmenybės savybių visuma, atspindinti asmens nuostatas, vertybes ir santykius su aplinka. Charakteris formuojasi visą gyvenimą, patiriant įvairias patirtis ir įtakojant socialinei aplinkai.

Charakterio bruožais gali tapti nuostatos kitiems žmonėms (humaniškumo, draugiškumo, niekinimo ir smerkimo). Nuostatos savo asmenybei gali pasireikšti kuklumo ir išpuikimo, savigarbos, mažavertiškumo bei egocentriškumo bruožais. Sudėtingi charakterio bruožai formuojasi dėl nuostatų spręsti pasaulio bei žmogaus problemas, dėl nuostatų religijai, mokslui ir kitoms asmenybės vertybėms.

Temperamento ir Charakterio Sąveika

Temperamentas ir charakteris yra glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Temperamentas daro įtaką charakterio formavimuisi, o charakteris gali modifikuoti temperamento pasireiškimą.

Intelektas ir Sugebėjimai: Pažinimo Galia

Intelektas ir sugebėjimai yra svarbūs asmenybės komponentai, lemiantys asmens pažinimo galimybes, mokymosi efektyvumą ir kūrybinį potencialą.

Intelektas

Intelektas - tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties.

Sugebėjimai

Sugebėjimai - tai individualios psichofiziologinės ir psichologinės ypatybės, kaip mokymosi, lavinimosi ir darbo pasekmė. Elementariausias sugebėjimų rodiklis - nesunkiai ir greitai įveikiama užduotis, įtampos, nuovargio nebuvimas, malonumo jausmas atliekant tos srities užduotis. Sugebėjimų požymis yra originali bei individuali produktyvi veikla.

Intelekto ir Sugebėjimų Sąveika

Intelektas ir sugebėjimai yra glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Intelektas sudaro pagrindą sugebėjimų vystymuisi, o sugebėjimai leidžia efektyviau panaudoti intelektą.

Asmenybės Sutrikimai: Nukrypimai Nuo Normos

Asmenybės sutrikimai - tai ilgalaikiai, neadaptyvūs elgesio modeliai, kurie sukelia diskomfortą pačiam asmeniui arba kitiems žmonėms.

Dažniausiai pasitaikantys asmenybės sutrikimai:

• Narcisistinis asmenybės sutrikimas: Žmogus narcizas skiria daug dėmesio svarstydamas, kiek gerai jam sekasi ir kiek stipriai juos vertina kiti. Tai dažnai pasireiškia stipriu poreikiu gauti dėmesio ir kad jais būtų žavimasi. Žmogus narcizas dažnai turi savivertę, kuri būna paremta ir pririšta prie išorinių atributų, įvaizdžio, pasiekimų. Jis noriai demonstruoja ir siekia, kad būtų atkreiptas dėmesys į jo pasiekimus, materialines galimybes, fizines savybes ir socialinę įtaką. Siekiant parodyti savo pranašumą, kitų žavėjimosi būdingas parodomasis vartojimas, nes tai yra kažkas, ką žmonės gali pastebėti, ir tai suteikia materialinį atlygį. Už grandiozinio fasado, įvaizdžio slypi labai pažeista savivertė, gilūs gėdos, nepakankamumo, defektyvumo, nemylimumo jausmai ir įsitikinimai. Jų įvaizdis tarnauja tarsi skydas, saugantis nuo menkavertiškumo ar gėdos patyrimo, NAS turintis asmuo labai kruopščiai puoselėja ir saugo…

tags: #asmenybes #pozymiai #kryptingumas