Mokinių motyvacijos stoka yra iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis mokytojų ir tėvų. Straipsnyje nagrinėjami įvairūs būdai, kaip sudominti mokinius, skatinti jų smalsumą ir padėti jiems atrasti mokymosi džiaugsmą.
Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje gausu informacijos ir pramogų, mokinių motyvacijos išlaikymas tampa vis sudėtingesnis. Tradiciniai mokymo metodai dažnai nebeatitinka mokinių poreikių, todėl būtina ieškoti naujų, įtraukiančių ir motyvuojančių būdų.
Mokymosi Erdvių Pakeitimas: Išėjimas Už Klasės Ribų
Vienas iš efektyviausių būdų motyvuoti mokinius - pakeisti mokymosi aplinką. Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ praktikai įsitikinę, kad mokymasis gatvėje, muziejuje, viešajame transporte ar kitose vietose už klasės ribų leidžia vaikams būti laisvesniems, smalsesniems ir atsiskleisti tikrajam vidiniam „aš“.
Pamokos Miesto Erdvėse: Judėjimas ir Bendravimas
Pamokos muziejuose ir gatvėse leidžia vaikams judėti visu kūnu, laisviau reikštis ir bendrauti. Klasėje yra nustatytos tam tikros mokymosi normos, kurias galima pakeisti, pavyzdžiui, vaikščiojant gatvėmis ar keliaujant į muziejų. Dizainerė Rūta Danytė, dirbanti su Vilniaus „Senvagės“ gimnazijos penktokų klase, teigia, kad būtent mieste, kur mažiau apribojimų, skleidžiasi natūralus smalsumas mokytis.
Projektas „Žemės Gelbėtojai: Iš Praeities Į Ateitį“: Bendradarbiavimas ir Nuomonės Formavimas
Siekdami ugdyti bendradarbiavimo ir savo nuomonės formavimo įgūdžius, mokiniai, padedant kūrėjams bei mokytojams, įgyvendina projektą „Žemės gelbėtojai: iš praeities į ateitį“. Jie aiškinosi, kodėl planeta šiukšlinama ir kaip galima jai padėti. Viena iš naujų mokymosi erdvių tapo Lietuvos nacionalinis muziejus, kur mokiniai tyrinėjo, ką prieš kelis tūkstančius metų gyvenę žmonės paliko kaip šiukšles. Čia vyko praktinis patyrimas su archeologų įrankiais, o kartu vyko ir lietuvių bei istorijos integruotos pamokos (istorijos tekstų ir daiktų rekonstrukcija - mokiniai patys atkūrė iš šukių senuosius molinius indus, per mikroskopus tyrinėjo suanglėjusius grūdus, restauravo ir skaitė Lietuvos valdovų laiškus).
Taip pat skaitykite: Pažink save su testais
Energetikos ir Technikos Muziejus: Interaktyvios Pramogos ir Išradimų Pažinimas
Penktokai taip pat lankėsi Energetikos ir technikos muziejuje, kur ne tik susipažino su muziejaus eksponatais, išbandė interaktyvias pramogas, aiškinosi, kaip veikia vienas ar kitas technikos išradimas. Su jais programėlėje sukūrėme klasės profilį, kad vaikai pasijustų kaip bendruomenė. Jie dalijosi vaizdo įrašais, ką pastebėjo kelionės į muziejų metu, pačiame muziejuje. R. Danytė pasakoja, kad buvo paprašyta vaikų, kol keliaujate į muziejų, kur jūsų akys užkliūna, pastebite įdomybių apie save ar miestą, tą ir fiksuokite. Per vieną išvyką buvo keliami vaizdo įrašai, per kitą - nuotraukų koliažai.
Mokymosi Erdvės Pakeitimo Rezultatai: Atvirumas ir Smalsumas
Projektas tapo savotišku mokinių virsmu, parodant vaikams, kad jie gali būti tyrinėtojai ir patys surasti motyvaciją, kodėl įdomu mokytis. Įžanginėse sesijose su vaikais pastebėta, kad jie nėra susidomėję mokslu, trūksta motyvacijos mokytis. Mokymosi erdvės pakeitimas parodė, kad vaikai tapo atviresni, jie buvo kupini įspūdžių. Refleksijų metu vaikai pripažino, kad buvo žaisminga, įdomu. Iki tol jų požiūris į mokslą buvo visai kitoks. Įvairios mokymosi patirtys stimuliuoja mąstymą ir po to lengviau išsakyti nuomonę, pamatyti naujų mokymosi kampų. Išvykos į muziejus, keliavimas mieste sužadino vaikų smalsumą mokslui.
Naujos Patirtys ir Atradimai: Motyvacija Mokytis
Naujos patirtys ir atradimai mokiniams yra kaip motyvacija mokytis. Saulė Norkutė, įvietinto teatro kūrėja, kurianti praktikė, teigia, kad nauja erdvė - miesto gatvė, troleibusas, paroda, bendruomenės namai - tai dar netyrinėta teritorija, kupina neapibrėžtumo būsenos ir galimybių save perkurti. Mokiniai ten jaučiasi laisviau, jie „užsiveda“ nuo išėjimo už klasės ribų, pasimato jiems aktualios temos, kurios neranda erdvės klasės ar mokyklos teritorijoje.
Projektas „Interaktyvi Neinteraktyvi Paroda“: Kritinis Mąstymas ir Skirtingos Perspektyvos
Siekdami ugdyti kritinį mąstymą, atvirumą skirtingoms perspektyvoms, penktokai iš S. Stanevičiaus progimnazijos įgyvendina projektą kodiniu pavadinimu „Interaktyvi neinteraktyvi paroda“. Klasė mokosi labai gerai, jie motyvuoti, tačiau kartais sunku priimti kitokią nuomonę, išklausyti, pamatyti šalia esančius. Parodos sumanymas buvo penktoko gyvenimas pro rakto skylutę, bet šiuo metu dar ieškoma turinio integracijos galimybių. Vaikai galėjo patys pasirinkti, kokią parodą aplankyti ir pasižiūrėti, kokie eksponatai ir kaip pristatomi. Apsilankyta parodų erdvėje „Istorijų namuose“. Mokiniams itin patiko Egipto paroda su mumijomis. Be to, su mokiniais susitiko parodų architektė Sandra Šlepikaitė, kuri yra prisidėjusi ne prie vienos parodos architektūros. Parodos organizavimas kaip mokymosi būdas leidžia pažvelgti į kitą iš įvairių perspektyvų. Pavyzdžiui, kaip ją pritaikyti neįgaliesiems, kaip sudominti užsukusius.
Dokumentinis Filmas: Bendradarbiavimo Įgūdžiai ir Informacijos Gavimas
Kartu su „Žaros“ gimnazijos septintokų klase ir mokytojais kūrybos praktikė kuria dokumentinį filmą ir kartu stiprina bendradarbiavimo įgūdį. Kol kas pamokos dažniausiai vyksta mokykloje, o mokiniai didžiausią dėmesį skiria imdami interviu, klausinėdami kitus žmonės ir taip mokydamiesi gauti informaciją, išgirsti kitą asmenį. Pavyzdžiui, biologijos pamokos tema buvo apie grybus, o lietuvių - apie komiksus, tad jungiant abi pamokas buvo sumanyta pakalbinti „Kūrybinių jungčių“ praktikus: grybų tyrinėtoją Aureliją Plūkę, kuri net veda ekskursijas apie juos, bei dizainerę, komiksų kūrėją Birutę Bikelytę. Integruotose pamokose pagal gautą iš kūrėjų informaciją mokiniai bandė kurti komiksus apie grybus. Suaugusiųjų suvokimas yra stengtis vaikams nurodyti, ko klausti ir kaip daryti. Pasitarę su mokytoja, nuspręsta vaikams palikti laisvę klausti tokių klausimų, kokių jie nori tą akimirką. Pradžioje jiems padėti, o vėliau visą klausinėjimo atsakomybę palikti jų rankose. Vaikai patys ruošėsi klausimus iš anksto, jiems ypač svarbus buvo mokymasis bendrauti su kitu žmogumi, gauti informaciją. Kitose sesijose septintokai planuoja keliauti į Dūmų fabriką, vietinę biblioteką ir Naujosios Vilnios kultūros centrą. Ten planuojama pakviesti ir vyresnius mokinius - vienuoliktokus ar jau baigusius mokyklą ir juos paklausinėti kitokioje aplinkoje bei taip toliau rinkti medžiagą dokumentiniam filmui.
Taip pat skaitykite: Jaunosios kartos apsauga
Savęs ir Miesto Identiteto Paieškos: Šiaulių Pavyzdys
Šiauliuose savo asmeninį ir miesto identitetą tyrinėja Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos aštuntokai. Kartu su režisieriumi, renginių vedėju ir kuriančiu praktiku Tomu Jašinsku mokiniai ieško atsakymų, koks jų santykis su Šiauliais, ką jie gali duoti miestui, o miestas - jiems, ką reikėtų padaryti, kad miestas taptų artimas. Projektas „Aš, mes šiame mieste“ nagrinėja identiteto klausimą ir skatina kritinį mąstymą, argumentavimą. Iš pradžių pasiūlyta mokiniams fiksuoti miestą, t. y. kameromis, garso įrašymo technika kurti įvairiausius miesto etiudus, pavyzdžiui, Šiaulių keistuolis, miesto apleista ar, atvirkščiai, lankoma vieta. Turėta vizija kine pristatyti mokumentikos filmą, tačiau vėliau šios idėjos atsisakyta ir nuspręsta Šiaulių dailės galerijoje parengti tarpdisciplininę parodą, kur bus ir performanso, ir dailės, ir videomeno, ir muzikos elementų, netgi tylos opera. Viena iš mokinių inspiracijų tapo Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje demonstruojama Michaelio Brennerio paroda „Laisvasis kritimas. Šiauliai-Niujorkas-Paryžius-Šiauliai“. Aštuntokai mokosi kinetinės energijos, tad ją susieta su parodoje eksponuojamomis skulptūromis. Integruotoje pamokoje mokiniai interpretavo matytas skulptūras kinetiškai ir planuoja gyvą performanso pasirodymą Šiaulių dailės galerijoje. Artimiausiu metu planuojamas susitikimas su kino lektoriumi ir edukatoriumi Viktoru Gundajevu iš Šiaulių kino muziejaus, kur laukia pasakojimai apie Šiaulius kine, o dar bus mokomasi ir stopanimacijos principų, kuriuos žadama panaudoti baigiamojoje projekto parodoje.
Mokinių Motyvacijos Didinimo Strategijos: Mokytojų Įžvalgos
Istorijos mokytojas Haroldas Maselis teigia, kad yra kelios svarbios priežastys, kodėl mokiniui kartais pritrūksta motyvacijos. Viena iš jų - istorijos susiejimas su vaikui patinkančia sritimi. Kuomet moksleivis nemoka mokytis, jis susiduria su iššūkiais ir dažniausiai lieka demotyvuotas. Tada stengiamasi vaikui paaiškinti, kaip tyrinėjama istorija ar kaip nagrinėjami šaltiniai. Kai mokinys ima suprasti, kaip geriau mokytis, o dar ir pamato pirmuosius rezultatus, jis pajaučia motyvaciją tęsti toliau. Kita svarbi mokytojo įvardinama priežastis gali būti nepasitikėjimas savimi, kai mokinys galvoja, jog negali išmokti ir jam nepavyks. Tuomet vaikui trūksta drausmingumo, pamokų metu jis blaškosi, užsiima kitomis veiklomis. Galimas tokios situacijos sprendimas - artimesnio ryšio su mokiniu užmezgimas, atvirai paaiškinant jam savo savijautą, kuri kyla dėl mokinio nedrausmingumo ar nesėkmės.
Lanksti ir Kūrybiška Motyvacinė Sistema
Pradinių klasių mokytojas R. Bučelis teigia, kad motyvacija mokytis ankstyvame amžiuje yra kiek kitokia nei vyresniame, tačiau pastangos suprasti vaiką ir drauge rasti kelią į žinias lieka tos pačios. Tokiais atvejais pirmiausia reikėtų vaiką pažinti kaip asmenybę ir ieškoti būdų, kaip su juo kalbėtis. Anot R. Bučelio, svarbu sukurti lanksčią, kūrybišką motyvacinę sistemą bei įrodyti, jog tai, kas daroma klasėje, yra įdomu, naudinga ir reikalinga. Ar vaikas stokojantis gebėjimų, ar itin gabus - visiems reikia parodyti, kad mokyklos veiklos yra didžiulės vertės. Jam pritaria ir istorijos mokytojas H. Maselis: „Mokiniams, ypač jau vyresniems, turiu labai konkretų patarimą. Prašau jų atsakyti į klausimą, ko nori ateityje, ir išsikelti aiškų tikslą, kodėl eina į mokyklą, ko siekia joje."
Mokslo Susiejimas su Kasdieniniu Gyvenimu ir Technologijomis
Chemijos mokytojas Rokas Pčalinas savo sritį laiko dėkingu mokslu, nes mokinius jam sudominti gana lengva, atliekant įvairius eksperimentus. Sudominti mokinį bandoma siedamas mokslą su kasdieniniu gyvenimu, aktualiomis mokslinėmis naujienomis, dalykais, kuriuos galima pritaikyti čia ir dabar. Pavyzdžiui, šiuo metu dažnai kalbama apie klimato atšilimą bei apie klimato kaitos aktyvistę Gretą Thunberg. Jo patarimas - atrasti priežastį, kodėl bet kuri iš mokslo šakų yra aktuali. Gimnazijos mokytojai pritaria, jog šiuolaikiniai mokiniai jaučia silpnybę technologijoms: nuo planšečių ir kompiuterių iki išmaniųjų lentų ir 3D akinių. Visa tai žadina smalsumą, yra interaktyvu bei leidžia prisiliesti prie pažangių sprendimų. Kaip sako pradinių klasių mokytojas R. Bučelis, nors mokiniams vis dar labai patinka tradiciniai dalykai kaip žaidimai, bendravimas, knygos, reikia mokėti viską sujungti su šiuolaikinėmis technologijomis ir panaudoti klasėje.
Fizinis Aktyvumas ir Geros Emocijos
Kūno kultūros mokytojas R. Dikinis teigia: „Mano pamokų pagrindinis tikslas, be fizinio aktyvumo ir socialinių įgūdžių formavimo, yra sukelti mokiniui gerų emocijų ir minčių, suteikti progą pailsėti nuo protinio darbo. Manau, kad jų metu vaikams netrūksta motyvacijos, nes jie supranta, kad fizinis aktyvumas ir sportas yra ne tik viena iš poilsio ar laisvalaikio praleidimo formų, bet ir padeda jaustis laimingam bei sveikam."
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie psichologinius žaidimus mokiniams
Motyvacijos Teorijos: Pagrindiniai Aspektai
Mokytojo profesija yra viena iš seniausių. XIX a. daugelyje šalių švietimui skiriamas didelis dėmesys. Pasaulyje šiandien švietimo klestėjimo ir plėtros laikas. Pasaulinio garso vadybos autoritetas P.Druckeris dabartį apibūdina kaip žinių, informacinės ir organizacinės visuomenės epochą. Švietimo sistema nėra galima be mokytojų, tai patys svarbiausi ugdymo proceso organizatoriai mokykloje. Nei vienas darbuotojas, neišimtis ir mokytojas, neatliks savo pareigų, jei nebus motyvuotas. Anot A.Furnhamo, kad mokytojas būtų motyvuotas, veikla turi būti reikšminga. Šiandien švietimas ir visuomenės raida kelia mokytojui didelius reikalavimus. Tam, kad mokytojas įgyvendintų šiuos jo profesijai keliamus uždavinius, turi būti motyvuotas, turi būti tenkinami jo poreikiai. Mokytojas privalo užtikrinti mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą, ugdyti tvirtas mokinių dorovines, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, suteikti pagalbą mokiniams, nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus. Visos organizacijos tikslas ir uždavinys - kuo efektyvesnis darbuotojų sugebėjimų panaudojimas visuomenės ir organizacijos tikslų įgyvendinimui. Kiekvienas įstaigos vadovas turi sukurti savitą motyvacinės vadybos koncepciją, pagrįstą žmogaus veiklos ir elgesio motyvais bei organizacijos tikslų realizavimo ypatumais. Įgyvendinant įstaigos tikslus svarbus ir kolektyvo darnumas, vieningumas, kuris didžiausia dalimi priklauso nuo vadovo, kolegų nuostatų, t.y. Įgyvendinant švietimo įsakymus, pagrindinis vaidmuo tenka mokytojams. Šis tarpininko vaidmuo dar niekada nebuvo toks akivaizdus kaip šiandien. Dvideaštuntajame amžiuje, esant dideliam tėvų užimtumui ir tėvų dėmesio stokai vaikams, jo reikšmingumas įgyja dar didesnę vertę. Tačiau šiandien tiksliai nežinoma, kas mokytojams, atliekant savo pareigas yra svarbiausia. To nesužinojus, negalima greitai pasiekti mokytojų kokybiško darbo rezultatų. Šiose organizacijose. Mokytojo motyvaciją, remiantis J.Laužiko požiūriu, įtakoja mokytojo įgimtas pašaukimas suaugusiojo žinias perduoti jaunajai kartai. Šiam savo darbui, remiantis motyvacijos teorijomis, reikalingas paskatinimas. Tad ir mokytojas yra ne išimtis. Norint pagerinti ugdymo kokybę, reikėtų didesnį dėmesį skirti mokytojų motyvacijai, nuo kurios priklauso mokinių motyvacija.
Motyvai ir Poreikiai
Motyvai - vidiniai veiksniai, skatinantys kokį nors individo elgesį. Šioje situacijoje žmonės elgiasi skirtingai. Poreikis - trūkumas, kurį individas stengiasi pašalinti. Poreikiai yra skirstomi į pirminius ir antrinius. V.Bujanauskienė, remdamasi G.Schiffmann, teigia, kad motyvacija - tai varomoji jėga, skatinanti individą veikti. Ši jėga sukeliama įtampos, kuri atsiranda dėl nerealizuoto poreikio. Motyvacijai giminingos sąvokos yra pažiūra ir nusistatymas, kurios taip pat aktyvina individo veiklą. Tačiau motyvacija susijusi su atitinkama situacija, o pažiūra yra pastovesnė, daro ilgalaikę įtaką. Motyvas - veiklos priežastis, susijusi su objektyvų poreikių patenkinimu, t.y. Dar gilioje senovėje gerai buvo žinoma, kaip sąmoningai paveikti individą, kad jis įvykdytų atitinkamas užduotis. Vienas iš pirmųjų žmogaus veiklos skatinimo, aktyvinimo metodų buvo „botago ir meduolio" metodas. Pirmieji darbuotojų elgsenos tyrimai buvo pateikti Hotorne (JAV). Šios elgsena - yra labai reikšmingi individualiam darbo našumui. Nuo XIX a. XIX a. pabaigoje industrializacija sąlygojo darbo kultūrą, kurioje visi žmonės (ir visos organizacijos) buvo panašūs. Darbuotojai - tai tarsi mechanizmas, kuris, siekiant numatytų tikslų, turi būti preciziškai organizuotas, dalelės. Vadinasi, jei žmonės panašūs, tai panašūs turi būti ir sprendimai. Šioje darbo vietoje. Taigi geriausias darbuotojas tas, kuris tokioje aplinkoje apsiriboja tiksliu vykdymu. Žmogaus interesai paprasti: jis nori turėti darbą, kuris garantuotų jam ir jo šeimai gyvenimą. XX a. Šio ir griežtos kontrolės bei nuobaudų sistemos. Žmogaus socialiniai, priklausymo grupei, pagarbos, pripažinimo poreikiai, kurie turi būti patenkinami, naudojant tinkamą valdymo stilių, skiriant darbuotojams sudėtingesnes užduotis, suteikiant didesnę atsakomybę, mažinant kontrolę, išskiriant kiekvieno indėlį į kolektyvinį rezultatą ir kitos motyvavimo priemonės 1930 - 1960 m. Apie 1950 m. susiformavusi šio mokslo kryptis - biheiviorizmas. Šios psichologijos krypties objektas yra žmogaus elgsena darbo vietoje. Vienoks ar kitoks elgesys, biheivioristų nuomone, priklauso nuo aplinkos sąlygų. Dėl pramoninės psichologijos ir biheiviorizmo apie 1990 m. Šiuose šaltiniuose. Įmonėse, neatsižvelgiant į Lietuvos darbuotojų esminius kultūrinius ir ekonominius skirtumus buvo siekiama mechaniškai perkelti vakarietiškus motyvavimo ir elgsenos modelius elementus (JAV, Japonijos ir kt.).
Motyvavimo Priemonės Poreikiams Tenkinti
Saugumo, materialiniai M. H. H. priklausymo K. F. D. A. C. E. Dėmesys darbuotojui. Saviraiškos, pagarbos E. E. V. S. Darbo rezultatų tinkamas ir teisingas vertinimas. Potencialų savo galimybių realizavimas V. R. T. Įsipareigojimų ir atsakomybės delegavimas. Taigi darbo motyvacijos koncepcija visada susijusi su tam tikro laikotarpio kultūra arba vertybėmis, kurios pripažįstamos darbe. Todėl būtina ne vien taikyti motyvavimo techniką, o valdyti sudėtingą darbuotojo asmeninį, profesinės aplinkos ir organizacijos apskritai vertybių sistemą. Analizuojant šiandienines ES šalis įstaigų patirtį, galima teigti, kad darbuotojų motyvavimas tampa bendrosios startegijos dalimi. Šis supratimas apie motyvaciją ir suteikia papildomas galimybes praktiniam darbuotojų motyvavimui. Šis, mobilizuoti vidinius rezervus, keisti tradicinius darbo ir valdymo metodus naujais, pažangesniais. Motyvacijos teorijos siekia paaiškinti, kokius tikslus nori pasiekti individai, kokie jų poreikiai, kokios elgesio alternatyvos. Šis. Nagrinėjant motyvacijos problemą psichologiniu požiūriu, E. Šis teorija ir tikslų nustatymo teorija. Šia fiziologinė arba psichologinė ko nors trūkumas. Motyvacijos teorijos bandė suklasifikuoti šiuos poreikius pagal tam tikrus kriterijus. Pirminiai poreikiai yra fiziologinės kilmės, paprastai įgimti. Tai maisto, vandens, oro, miego ir kt. Antriniai poreikiai yra psichologinės kilmės, pvz. pasisekimo, pagarbos, prisirišimo, valdžios, priklausomumo poreikiai. Šie poreikiai suvokiami drauge su patirtimi. Žmonės turi skirtingą patirtį, todėl ir antriniai poreikiai gali skirtis. Poreikis skatina žmogų imtis kokis nors veiksmas, kad patenkintų jį. Darbuotojai aktyviai sieks organizacijos tikslų, jei tik bus tikri, kad tai padės jiems įgyvendinti jų poreikius. Šis poreikis prigimtimi ir struktūra - motyvai ir motyvacijos turiniu. Jos aprašo, kas duoda žmogui impulsą elgtis tam tikru būdu. Iš turinio teorijos galėtume išskirti A. Maslow poreikių hierarchiją, D. C. McClelland poreikių rėkašis bei F. A. A.
A. Maslow Poreikių Hierarchija
A. Maslow sukūrė poreikių hierarchiją, kurioje poreikiai yra išdėstyti pagal svarbą. Žemiausiame lygyje yra fiziologiniai poreikiai (maistas, vanduo, miegas), aukštesniame - saugumo poreikiai (saugumas, stabilumas), dar aukštesniame - socialiniai poreikiai (meilė, priklausymas), tada - pagarbos poreikiai (savigarba, pripažinimas) ir galiausiai - saviraiškos poreikiai (potencialo realizavimas, kūrybiškumas). Jei žmogus jaučiasi saugus ir užtikrintas dėl savęs ir savo šeimos, iškyla nauji poreikiai, poreikis būti kompanijos ar kolektyvo nariu). Aukštesnio lygmens (augimo) poreikiai. Žemesnio lygmens (deficitiniai) poreikiai. Motyvacija žmogui nurodo platų jo poreikių spektrą. Norėdami motyvuoti žmogų, vadovas privalo suteikti asmeniui galimybę patenkinti jo pagrindinį poreikį tokiu būdu, kuris padeda pasiekti visos organizacijos tikslus. Vadovui reikia atidžiai stebėti savo pavaldinius, kad jis galėtų spręsti, kokie aktyvūs poreikiai valdo jo pavaldinius. Remiantis šia teorija žmogus motyvuotas tada, kol gyvenime dar nepasiekė tam tikro pasitenkinimo lygio. Patenkintas poreikis nebemotyvuoja. Šio, kuris leistų prasimaitinti. Jam būtina tinkama darbo aplinka ir normalios gyvenimo sąlygos. Šis poreikis patenkinimas yra egzistavimo sąlyga, todėl natūralu, kad kurio nors iš jų nerealizavus, kito lygio poreikiai vargu ar bus svarbūs. A. Maslow atkreipė dėmesį į poreikių ypatybę, kad poreikiai nėra niekada visiškai patenkinami.
D.C.McClelland Poreikių Teorija
D.C.McClelland (1970) sukūrė motyvacijos modelį, akcentuojantį aukštesnio lygio poreikius. Jis teigė, kad dabartinėje visuomenėje pirminiai žmonių poreikiai yra patenkinti. Todėl visą dėmesį sutelkė į aukštesnio lygio poreikių tyrimą. Teorijos autorius D. C. Valdžios poreikis pasireiškia kaip siekimas turėti įtakos kitiems žmonėms. Turintys šį poreikį žmonės yra energingi ir aktyvūs, nebijantys konfrontacijos ir besistengiantys neužleisti pirminės pozicijos. Artimo bendrumo poreikis. Laimėjimo poreikis. D. McClelland tyrimai atskleidė, kad stiprus poreikis laimėti - troškimas nenusileisti ir pranokti - yra susijęs su darbuotojų motyvacija atlikti darbines užduotis. Tai viena iš galimybių tapti vadovais, nes jiems būdingas vidinis aktyvumas stengtis aplenkti konkurentus, prisiimti didelę atsakomybę ir nebijoti rizikos.
F. Herzberg Dviejų Veiksnių Teorija
Šias nuostatas patvirtino D. F. Herzberg (1959) dviejų veiksnių teorija. Ji pagrįsta prielaida apie pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu. Veiksnius, kurie gali pašalinti nepasitenkinimą darbu, F. Šiuos įtakos pasitenkinimui, - motyvacijos veiksniais. Darbo aplinkos veiksniai - tai organizacijos politika, darbo ir socialinis saugumas, statusas, gamybiniai santykiai, darbo užmokestis, darbo sąlygos, kontrolė, administracijos elgesys su darbuotojais; motyvacijos veiksniai: saviraiška, pažanga, atsakomybė, pripažinimas, sėkmė. Šia visiško komforto. Šie veiksniai nemotyvuos darbuotojo, jie tik neleis kilti nepasitenkinimo darbu jausmui. Higieniniai ir motyvacijos veiksniai gali tapti motyvacijos šaltiniu ir priklausyti nuo atskirų poreikių. Kadangi žmonių poreikiai yra įvairūs, tai jie ir motyvuos įvairius žmonių veiksmus.
Proceso Motyvacijos Teorijos
Kita motyvavimo teorijų grupė - proceso motyvacijos teorijos - stengiasi paaiškinti motyvavimo proceso esmę, veikimo principus, dinamiką, specifinio elgesio pasireiškimo modelius. Šioje poreikis egzistencijos, bet teigia, jog individualias individo ypatybes lemia ne vien jie. Šis teorija. Šios teorijos ištakomis laikomi V.Vroom (1964) darbai apie darbo motyvaciją. Šis, kad tam tikrą veiklą seks tam tikras rezultatas, stiprumo ir to rezultato patrauklumo individui. Tai teorija teigianti, kad individai, priimdami sprendimą, kokių iš elgesio alternatyvų pasirinkti, renkasi tą, kuri jų manymu padės pasiekti pageidaujamą rezultatą. Asmuo yra sprendimo priėmėjas, kuris deda pastangas į veiklą. Šiai. Šie veiksniai priklauso nuo darbo proceso ir darbo rezultato. Valentingumas - tai suvokta rezultato vertė. Tai laukiamas pasitenkinimo arba nepasitenkinimo lygis, gaunamas iš su darbu susijusiais rezultatais. Instrumentalumas - tai santykio tarp darbo proceso ir rezultato suvokimas. Darbo procesas dar vadinamas pirmo lygio rezultatu, kuris veda prie antro lygio rezultatų, t.y. atlygio. Darbuotojas turi tikėti, kad yra ryšys tarp pirmo ir antro lygio rezultatų, kad pirmo lygio rezultatai yra instrumentalkūs antro lygio rezultatų įgijimui arba išvengimui. Instrumentalumas interpretuojamas ne tik kaip ryšys tarp dviejų rezultatų, bet ir kaip galimybė išgauti rezultatą. Šiai - tai suvokta tikimybė, kad pastangos ves prie efektyvaus darbo proceso. Kai kuriuose darbuose gali nebūti jokio ryšio tarp to, kaip labai žmogus stengiasi ir to, kaip gerai atlieka darbą. Kituose - priešingai, gali būti labai aiškus ryšys: kuo labiau stengiesi, tuo efektyvesnis darbo procesas. Šis teoriją, pirmasis motyvacinis komponentas yra norimas rezultatas, jo valentingumas, jei asmuo yra abejingas rezultatui, tai nėra priežasties sunkiai dirbti, kad būtų pasiektas rezultatas. Antra, asmuo privalo tikėti, kad yra ryšys tarp darbo atlikimo ir rezultato pasiekimo (instrumentalumas). Šis supratimas.
#
tags: #mokiniams #kuriems #truksta #motyvacijos