Įvadas
Priklausomybės - tai opi problema, paliečianti ne tik suaugusiuosius, bet ir jaunąją kartą. Šiandien vaikai ir paaugliai apie rūkymą ir kitas psichoaktyvias medžiagas kartais žino ne mažiau nei suaugę. Radikaliai pasikeitus narkoscenai per pastaruosius 20 metų, būtina atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis su moksleiviais, mokytojais ir tėvais apie priklausomybių riziką ir pasekmes. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybių problemą tarp mokinių ir paauglių, jos priežastis, pasekmes bei prevencijos būdus, remdamiesi ekspertų įžvalgomis ir sėkminga patirtimi.
Priklausomybių Problema Mokyklose: Realijos ir Iššūkiai
Mokinių atsakymai į klausimus neformalių prevencinių pokalbių metu atskleidžia, kad moksleiviams nebaisu sakyti, ką iš tiesų galvoja ir kokia yra jų vartojimo patirtis. Tai rodo, kad vaikai žino, jog dažnai vartoja neaišku ką, tačiau jiems nėra skirtumo, kas nutiks. Jie baiminasi pasekmių, bet noras pavartoti, matyt, didesnis. Kita vertus, negalima apibendrinti, nes mokiniai labai skirtingi - vieni šlykštisi rūkymu ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimu, kiti nemato nieko blogo.
Šiandien baigėsi laikas, kai narkotinių medžiagų gamintojai žinojo, ką parduoda, platintojai - ką platina, pareigūnai - ką gaudo, pirkėjai - ką perka. Dėl to itin svarbu, kad vaikai suprastų, jog ne pirmas, tai antras, trečias ar kelintas pabandymas gali baigtis blogai, todėl geriau net nebandyti.
Kalbėtis Ne Tik „Apie“, Bet ir „Su“: Veiksminga Strategija
Nemenčinės Gedimino gimnazijos socialinio pedagogo Viliaus Ščerbicko teigimu, kalbėtis verta ne vien tik „apie“ psichotropines medžiagas vartojančius ar jomis besidominčius mokinius, bet kartu „su“ jais pačiais, o taip pat - mokytojais ir tėvais. Tokią psichotropinių medžiagų vartojimo rizikos mažinimo strategiją pasirinkę Aistė ir Vilius antrus metus tęsia konsultacijas 7-10 klasių gimnazijos mokiniams, pedagogams ir tėvams. Pokalbių ir konsultacijų metu moksleiviai turi galimybę panagrinėti ir geriau suprasti vartojimo priežastis, priklausomybės eigą bei pasvarstyti apie galimas alternatyvas.
Prieinamumo Mažinimas - Tik Viena Pusė
Prieinamumo ribojimas, kontrolės stiprinimas yra teisingi žingsniai, tačiau svarbi ir kita dalis - psichologinė vaikų būklė, ryšiai su tėvais šeimoje, santykiai su draugais ir bendradarbiavimas, o ne gynybinė reakcija. Todėl svarbu, kad pagalba būtų kompleksinė ir bendradarbiautų tiek mokykla, tiek tėvai ar globėjai. Gaila, tačiau taip būna ne visada. Jo nuomone, bent jau su klasės auklėtoju tikrai reikėtų pakalbėti pastebėjus, kad vaikas rūko ar iškyla kitų bėdų.
Taip pat skaitykite: Pažink save su testais
Tikri Draugai Taip Nesielgia: Socialinė Įtaka ir Savisauga
Vienas pagrindinių projekto „Psichoaktyvios medžiagos: nuo pabandymo iki priklausomybės“ tikslų - kurti pasitikėjimo atmosferą ir mokinių įgūdžius kalbėtis, reflektuoti, geriau suprasti save ir savo pasirinkimų motyvus, pagaliau - mokytis savisaugos.
Sunku perteikti panašias situacijas, tačiau jos, manau, yra ištikusios visus mus.
„Tik Pabandysiu“ ir Kas Už To Slypi?
Tipinė istorija, kaip prasideda priklausomybė: pabandžiau ir nieko blogo neatsitiko; patiko; vėl pavartojau be pasekmių; vartojau, nes žinojau koks bus poveikis. Jeigu tai tęsiasi, po kurio laiko imu pastebėti, kad dažniau apie tai galvoju, jau laukiu savaitgalio ar progos pavartoti, jau blogiau jaučiuosi nepavartojus. „Be to“ darosi ne taip gera, kaip „su tuo“. Taigi, antra priklausomybių konsultantės A. Kudzytės žinutė - o kas jeigu per daug patiks? Norėsis dar, dar, dar ir „tai“ gali užimti vis didesnę vietą gyvenime.
Prevencija: Sąmoningumas ir Kritinis Mąstymas
A. Kudzytė nenuvertina ir paklausos: „Kopūstų prie mokyklos tvoros niekas „nestumdo“, nes niekas neperka, kaip, beje, vis mažiau kas pardavinėja narkotines medžiagas iš po skverno - jų pilna internete. Visi puikiai suprantame, kad gyvename sukurtų poreikių pasaulyje“. Tačiau, kaip sako Aistė, dėl to tik svarbesnis tampa sąmoningumas: kaip man stebėti save, atrasti kalbantis su kitais, pamatyti analizuojant.
Psichoaktyvios Medžiagos: Nuo Pabandomo Iki Priklausomybės
Psichoaktyvios medžiagos, apie kurias kalbama - tai nelegalūs narkotikai, alkoholis, psichoaktyvūs medikamentai. Į šią kategoriją patenka ir vis labiau plintančios naujosios psichoaktyvios cheminės medžiagos, ypač populiarios tarp jaunimo ir paauglių. Aktualėjanti problema - ne tik elektroninių cigarečių populiarumas, prieinamumas bei auganti įvairovė, bet ir tai, kad dažnai nežinoma, kokia tiksliai medžiaga vartojama. Dėl to daugėja apsinuodijimų, intoksikacijų, įvairių nelaimingų ir net tragiškų atsitikimų.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie psichologinius žaidimus mokiniams
Svarbu Kalbėtis Visoms Pusėms
Psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir priklausomybių problema yra kompleksinė, tad ir ją spręsti reikia kompleksiškai. Visų pirma - kur kas daugiau kalbantis tarpusavyje: šeimose, mokyklose, klasėse, su specialistais. Aiškinantis vartojimo priežastis ir jas sprendžiant. Jei nepavyksta savomis jėgomis - kreipiantis į specialistus.
Seimo Priklausomybių Prevencijos Komisija: Siekis Užtikrinti Kokybišką Pagalbą
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. Dr. Saulius Čaplinskas pabrėžia, kad mokslu grįsta, kokybiška pagalba priklausomybės ligų gydyme turi būti prieinama visur ir visiems. Vaikų ir paauglių psichiatrų poreikis turi būti atliepiamas ruošiant šiuos specialistus mūsų šalies universitetuose. Taip pat labai svarbu peržiūrėti ilgalaikius priklausomybės ligų gydymo tikslus, stiprinti asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims tęstinumą ir kokybę.
Priklausomybė Susargdina Visą Šeimą: Vaikų Patirtys
Priklausomybė vienareikšmiškai susargdina visą šeimą, serga ir tėvai, ir vaikai. Kalbėdama apie vaikų patiriamas emocijas ji akcentuoja, kad tokiose šeimose vaikai patiria gėdos ir kaltės jausmus. Tikrai neretai vartojantys tėvai kaltina vaikus, kad dėl jų pradėjo vartoti alkoholį, narkotikus ar kitas medžiagas. Jeigu ne tiesiai kaltina vaikus, tai šie girdi, kaip vienas iš tėvų kaltina kitą, taip netiesiogiai įtraukdamas ir vaiką, o jam gali kilti stiprus pyktis ant vieno iš tėvų ir klausimas: „O gal iš tikrųjų mano tėtis / mama pradėjo vartoti dėl tėčio / mamos kaltės?“
Ilgalaikės Pasekmės: Kognityvinė ir Emocinė Raida
Augant priklausomybių turinčioje šeimoje gali pasireikšti ir ilgalaikės pasekmės. Kognityvinėje raidoje dažnai stebima, kad sutrinka atminties ir dėmesio funkcijos, sunkiau prisiminti informaciją, gebėti planuoti ateitį, sunkiau susikaupti ir apdoroti informaciją, todėl galimi jau minėti mokymosi sunkumai. Gali būti silpnesni gebėjimai planuoti, organizuoti veiklas, priimti sprendimus ir kontroliuoti impulsus.
Jos teigimu, gali sutrikti kritinis mąstymas - gali būti sunkiau analizuoti situacijas, atskirti tiesą nuo manipuliacijų, priimti logiškus sprendimus. Psichologė įžvelgia pasekmių ir emocinėje raidoje: gali kilti emocijų reguliavimo sunkumų, gali būti sunku suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus. Dėl nuolatinės įtampos gali atsirasti nerimo ar depresijos sutrikimų, beje, jie dažniau atsiranda priklausomų tėvų vaikams. Taip pat S. Cimbalistaitė akcentuoja priklausomybės riziką - yra tikimybė, kad vaikai patys rinksis vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.
Taip pat skaitykite: Kaip motyvuoti demotyvuotus mokinius
Kaip Padėti Vaikui, Augančiam Priklausomoje Šeimoje?
Jei priklausomybę turi tik vienas iš tėvų, kitam tenka didelė atsakomybė pasirūpinti vaiku, jam padėti. Pasak psichologės, pirmiausia reikia užtikrinti, kad vaikas laikytųsi kasdienės rutinos (valgymo, higienos, mokyklos lankymo), tai suteikia stabilumo jausmą. Kalbėtis su vaiku reikia atvirai, paaiškinti, kad priklausomybė yra liga ir tai nėra vaiko kaltė. Privalu skatinti vaiką reikšti emocijas, atsakyti į jam kylančius klausimus nieko neslepiant, atsižvelgiant į jo amžių bei galimybę suprasti informaciją. Būtina rodyti vaikui meilę, palaikyti fizinį kontaktą, leisti laiką kartu, geriausia kitoje aplinkoje, kurioje nekyla suvaržymo jausmas.
Psichologinės Pagalbos Metodai Vaikams
Specialistė aptaria ir keletą psichologinės pagalbos metodų, skirtų padėti vaikams, susiduriantiems su tėvų priklausomybėmis. Ji mini kognityvinę elgesio terapiją, kuri padeda atpažinti neigiamas mintis, keisti destruktyvius elgesio modelius. Psichologė siūlo jautrinimo malšinimo akių judesiais ir perdirbimo terapiją (EMDR): Tai terapija, kuri gali padėti palengvinti emocinius išgyvenimus. Ji gali padėti susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui.
Prevenciniai Projektai: „Su Manimi Tai (NE)GALI Atsitikti“
„Su manimi tai (NE)GALI atsitikti“. Taip vadinasi Aistės ir Viliaus organizuojamas ir Vilniaus rajono savivaldybės finansuojamas projektas Nemenčinės ir Maišiagalos gimnazijų bendruomenėms. Kaip pastebi V. Ščerbickas po susitikimų su vaikais, vyresnių klasių moksleiviai jau beveik visi atsako, kad įmanoma tapti priklausomu: Jie jau kitaip suvokia situaciją, matydami, kaip kiti savo neviltį skandina vartodami priklausomybes sukeliančias medžiagas. Jų visiškai kitoks mąstymas, nei 5-9 klasių vaikų. Būtent šios amžiaus grupės yra didžiausios rizikos, nes smalsumas - beribis, o kritiškai vertinti situacijų bei savo galimybes vaikams dar sunku.
Realybės Pripažinimas ir Mokymasis Spręsti Problemas
Vaikai išties dažnai žino daug daugiau, nei kai kuriais atvejais tėvai. Nedažnas prisideda prie vaikų informavimo, kaip atpažinti priklausomybes sukeliančias medžiagas. Tačiau realybės pripažinimas, mokymasis spręsti, o ne ignoruoti problemas - irgi yra priklausomybių prevencija. Jeigu mokinys patiria stresines situacijas, su kuriomis pats negali susidoroti ar neturi kam pasipasakoti, jis turi sulaukti pagalbos.
Bendraukime Vaikų Labui: Tėvų ir Mokyklos Bendradarbiavimas
Gavus pirminį signalą iš mokyklos, kad mergaitė ar berniukas pastebėtas su įtartina grupele, nereikia iš karto sodintis vaiko ir tardyti. Gal iš pradžių pastebėti, ar nėra elgesio pokyčių, dirglumo, apatiškumo. Tačiau gana tipiška tėvų reakcija į tokį signalą: „Ar matėte, kad vaikas vartoja draudžiamas medžiagas?“. Ir jeigu ne: „Tai kai pamatysit, tada ir kalbėsim“. Tačiau laiku užkirsti kelią problemai - lengviau, nei dorotis su pasekmėmis.
Sukeltų Lūkesčių Kaina: Per Dideli Reikalavimai Vaikams
Bandydami juos atitikti, stropieji persitempia, pradeda nemiegoti, nerimauti, ima vartoti raminančius vaistus ar kitas priklausomybę sukeliančias medžiagas. Todėl geriausia būtų ieškoti aukso vidurio - nenusišalinti nuo auklėjimo, bet ir duoti vaikui šiek tiek pasirinkimo laisvės, neperspausti su reikalavimais ir kontrole.
Psichotropiniai Vaistai: Atsargumas ir Atsakingumas
Kita Lietuvos problema - neįtikėtini psichotropinių vaistų vartojimo mastai. Tebėra gaji nuostata, kad vaistai - neva nieko tokio, nes gydo. Tačiau man tenka matyti pasekmes, ką per 30 metų Lietuvoje užgyvenome, pirmenybę teikdami medikamentiniam emocinės sveikatos problemų sprendimui.
Psichiatrė: Tarp Vaisto ir Nuodo - Plonytė Riba
Duodamas psichotropinių vaistų vaikui negali numatyti, kaip jie paveiks organizmą, todėl gydytoja kategoriškai prieš tėvų dalijimąsi raminamaisiais su paaugliais: Vaikams apskritai nerekomenduojami šios grupės vaistai, nebent išskirtiniais atvejais, su nuolatine psichiatro priežiūra, gydytojui matant konkretų vaiką, įvertinant jo svorį, sveikatos būklę, ligas, jautrumą kitiems vaistams. Tačiau ir tokiu atveju gydymas benzodiazepinais skiriamas tik trumpą laiką. Net ir suaugusiems raminamųjų negalima vartoti ilgiau, nei 4 savaites. Kadangi vaikai - jautresnė grupė, jiems priklausomybė gali išsivystyti greičiau. O nuo priklausomybės vaistams sunkiau išsivaduoti, nei nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotikams.
Kaip Išbūti Su Vaiku, Kuris Blogai Jaučiasi?
Kaip išbūti savo paties bejėgystėje, kai vaikui blogai, o tu niekuo negali jam padėti? Ką daryti, kad vaikas pasijustų geriau? Pasak psichiatrės, kartais tiesiog nieko nereikia daryti, tik išklausyti, išbūti šalia, „surinkti“ ir palaikyti vaiką. Tai tikrai nelengva, ypač, kai yra labai aštrios emocijos, didelis nerimas, pyktis, kurį lydi pasikeitęs elgesys. Tačiau būti su savo vaiku, kai jis blogai jaučiasi - labai svarbu.
Tėvų Priklausomybės: Sistemine Problema
Tėvų priklausomybes E. Karoblienė įvardija sistemine problema, nes viskas prasideda nuo šeimos, nuo tarpusavio santykių. Vaikai mato, kaip jų tėvai sprendžia arba nustumia į šoną savo bėdas. Bando ieškoti savų būdų būti, bet dažnai kartoja šeimos patirtį. Todėl mums, kaip tėvams, svarbu galvoti, koks pavyzdys savo vaikams esame. Ir kokią žinutę jiems siunčiame. Jeigu patys nesprendžiame psichologinių problemų, o geriame vaistus, „nusiskausminame“ vartodami alkoholį, kitas priklausomybę sukeliančias medžiagas, tikėtis, kad kitaip elgsis mūsų vaikai būtų naivu.
Duoti Vaikui Raminančiųjų - Tas Pats Kaip Narkotikų
Pasiūlyti migdomųjų tabletę vaikui ar paaugliui tik atrodo civilizuočiau. Vaikų psichiatrė E. Karoblienė nemato skirtumo duoti vaikui narkotikų ar raminamųjų vaistų, sako, kad tai - lygiai tas pats.