Tinkamas pasiruošimas varžyboms yra esminis veiksnys, užtikrinantis gerus rezultatus. Kaip į varžybas nevažiuojama be treniruočių, taip ir kiti pasiruošimo aspektai, tokie kaip įranga, logistika ir psichologinis nusiteikimas, turėtų būti kruopščiai suplanuoti. Psichologinis pasirengimas yra neatsiejama sportininko sėkmės dalis, todėl svarbu skirti jam deramą dėmesį.
Fizinis Pasiruošimas: Apšilimas ir Įrangos Patikra
Prieš varžybas svarbu tinkamai apšilti, imituojant varžybų sąlygas. Atlikite lengvą prasivažiavimą dieną prieš varžybas, bet ne vėliau kaip 12 valandų iki starto. Įtraukite kelis intensyvumo momentus, atitinkančius lenktynių tempą, kad "pažadintumėte" kūną ir paruoštumėte protą tam, kas laukia rytoj. Idealu, jei apšilimą atliksite pirmuose lenktynių trasos kilometruose. Susipažinkite su trasa, įsiminkite kliūtis ir reljefą. Atminkite, kad papildomas mynimas dieną prieš varžybas rezultatų nebepagerins. Kaip sakoma, ko neprivalgėte, neprilaižysite.
Visus reikalus susitvarkykite vėliausiai iš vakaro prieš varžybas. Tai apima įrangą, techninę dviračio apžiūrą, varžybų registracijos dalykus, maisto pasiruošimą varžyboms, pripildytas gertuves vandeniu (gėrimą į jas pilkite tik varžybų dieną) ir kt. Tikslas - viską susidėlioti iš anksto, kad galėtumėte atsipalaiduoti ir psichologiškai pasiruošti lenktynėms. Stenkitės vengti skuboto pasiruošimo paskutinę naktį, nes tai sukelia sumaištį ir didina riziką ką nors pamiršti. Iš vakaro viską tvarkingai susidėjus, žinosite, kad tikriausiai nieko nepamiršote.
Mityba ir Hidratacija: Svarbūs Aspektai Prieš Varžybas
Prieš lenktynes venkite mitybos naujovių. Dažnai kyla pagunda "prikrauti" kūną angliavandeniais, tačiau svarbiausia - neeksperimentuoti. Valgykite tai, ką įprastai valgote, ką jau esate išbandę ir kas pasiteisino. Organizmas gali sukaupti tik ribotą kiekį glikogeno, tad perteklinis angliavandenių vartojimas neduos jokios papildomos naudos. Geriau pasirūpinkite subalansuotu maistu: riebalais, baltymais ir angliavandeniais. Pasitikėkite savo pasiruošimu - šis etapas neturėtų būti streso šaltinis.
Hidratacija yra svarbi pasiruošimo dalis. Pradėkite hidratuotis jau dieną prieš varžybas ir gerkite pagal troškulį. Jei lenktynių dieną prognozuojamas karštas oras, į vandenį įpilkite elektrolitų - magnio, kalio, natrio ir kalcio - kad paruoštumėte organizmą. Lenktynių rytą išgerkite apie 500-600 ml skysčių kartu su pusryčiais. Nereikia versti savęs gerti daugiau nei reikia. Geriausia, ką galite padaryti - atvykti į lenktynes tinkamai hidratavus, todėl pradėkite rūpintis skysčiais iš anksto. Negerkite tiek daug, kad naktį nereikėtų dažnai eiti į tualetą. Nepadauginkite kavos prieš startą, nes jaudulio ir taip gali būti nemažai, ypač jeigu tai pirmosios Jūsų varžybos.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Psichologinis Pasiruošimas: Vizualizacija ir Emocijų Valdymas
Fizinis pasiruošimas jau atliktas, todėl dabar skirkite šiek tiek laiko psichologiniam ir emociniam pasiruošimui. Skirkite laiko įsivaizduoti lenktynių dieną: kaip ji vyks, kaip jausitės ir ko galite tikėtis. Šis procesas padeda iš anksto nustatyti, kaip reaguosite į iššūkius ir sunkumus. Vizualizacija yra viena iš mentalinių technikų, kuri tinkamai naudojama yra labai efektyvi. Tai nėra įsivaizdavimas, kaip kad žmonės įsivaizduoja, kad įsigijo jachtą. Mentalinė technika yra susijusi su konkrečiais veiksmais.
Naudojami tie patys tarpneuroniniai takai, kurie susidaro, kai ko nors išmokstame. Galima kažko išmokti klaidingai, galima išmokti taip, kaip norime, kartojimų skaičius didina impulsų pratekėjimo greitį ir priėmiklių skaičių. Pradžioje impulsų priėmiklių yra 4-5, o kai tai kartoju, atsiranda daugiau, impulsas teka žymiai greičiau. Kai reikia įveikti sunkumą ir noriu tai atidirbti teisingai, veikimas realybėje kainuoja daugiau, nei kai turiu laisvą minutę tą dalyką galvoje „prasukti“. O efektą gauname tokį patį.
Tai jau ne mentalinė treniruotė, o tikslo vizualizacija. Ji irgi gali būti naudinga norint pakeisti emociją ar peržiūrint pasiekimus. Yra daugybė technikų, kuriose naudojame nusikėlimą į ateitį. Tas būdas vadinasi „Laiko mašina“. Jei išgyvenu save, kad man pavyko taip, kaip norėjau, vizualizuoju save ant pakylos, galime atsukti laiką atgal ir galvoti, ką padariau, kad man pavyko. Laiko mašina mums leidžia pažiūrėti, kaip stovėjome starte, kad to pasiekėme. Yra daug būdų, kur naudojame vizualizaciją, ir ką galime su tuo pasiekti.
Taip pat yra ir technika, leidžianti pakeisti emocijas - „3x10“. Kaip tai atrodys po 10 min., ar aš dar, pavyzdžiui, pyksiu? O kaip atrodys po 10 dienų ir po 10 mėnesių? Pradedantiesiems sportininkams dažniausiai jie neturi tinkamos mentalinės chronometrijos. Tai yra gebėjimas įsivaizduoti lygiai tokiu pačiu laiku, per kokį realybėje atliekamas judesys. Jeigu įsivaizduoju žymiai greičiau ir mano įsivaizduojamas laikas nesutampa su laiku, kuris yra mano realus, vizualizacija yra nulinė.
Jei mentalinė chronometrija tvarkoje, pasideriname ir su treneriu, ar iš tiesų įsivaizduojame tokią techniką, nes yra buvę, kad sportininkas ne taip norėtų daryti, kaip reikalauja treneris.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Psichologinio Rengimo Sistemos Svarba
Psichologinio rengimo sistemoje labai svarbią vietą užima sportininko emocinė ir kitokia būsena, diagnostika ir valdymas. Priešvaržybinės emocijos gali įtakoti sportininko teigiamą ar neigiamą požiūrį į savo veiklą ir savo galimybes joje, gerinti ar bloginti komandos psichologinį klimatą. Priešvaržybines būsenas patiria kiekvienas sportininkas, ir jos turi įtakos būsimam dalyvavimui varžybose. Kiekvienas žaidėjas į varžybas ateina nusiteikęs savaip.
Svarbu suprasti priežastis, sukeliančias stresą sporte. Varžybinė situacija, nepriklausomai nuo atliekamo fizinio krūvio, yra pakankamai stiprus stresorius. Sportinėje veikloje stresą sukelia ir fiziologiniai, ir psichologiniai stresoriai. Daugelis tyrinėtojų streso priežastimi sporte laiko fiziologinį krūvį. Tačiau iš tikrųjų stipresni stresoriai sporte - psichiniai ir psichologiniai. Sporte situacija stresine laikoma tada, kai varžybose iškeltos sportininkui užduotys neatitinka jo galimybių. Sportinę veiklą lydi reguliari ir aukšta psichinė įtampa, kuri tampa psichologine. Audringas sportinių rezultatų augimas, reikšmingos varžybos metu verdanti inirtinga lygiareikšmių varžovų kova - visa tai ir varžybiniai krūviai.
Jei stresas yra būsena, kylanti sudėtingoje situacijoje, vadinasi, reikia kalbėti apie įvairius sunkumus ir kliūtis: išorinius (sunkumai, sprendžiant uždavinį, trikdžiai, dirgikliai, blaškantys dėmesį ir kt.) ir vidinius (neigiami motyvai). Šis veikimas reikalauja aktyvios subjekto motyvacijos. Nei absoliutus streso lygis, nei jo išaugimas varžybų metu tiesiogiai nepriklauso nuo nervų sistemos stiprumo. Optimalus streso lygis įvairiems bandomiesiems susijęs su skirtingu motyvacijos lygiu, t. y. esant žemai motyvacijai visiems sportininkams, nepriklausomai nuo temperamento, stresas stipriai nepasireiškia.
Esant vienodam stresoriui, streso dinamika ir jo įtaka atskirų individų veiklos efektyvumui veikia skirtingai ir priklauso nuo nervų sistemos ir temperamento savybių. Vadinasi, tarp psichinio streso, sportininko nervų sistemos stiprumo ir temperamento yra tiesioginis - linijinis ryšys. Silpnos nervų sistemos sportininkai treniruotėse pasižymi didesniu kinestetiniu jautrumu ir jaudrumu nei stiprios nervų sistemos sportininkai. Jautrių, emociškai nestabilių, impulsyvių sportininkų valinis aktyvumas, dėmesio koncentracija pablogėja ir tai sukelia varžybinių rezultatų blogėjimą. Geras valinių savybių, susijusių su pasirinktos sporto šakos ypatybėmis, išsivystymas yra svarbus etapas siekiant sportinio meistriškumo aukštumų. Valinės savybės didžia dalimi nulemia specialųjį sportininko rengimą. Vyraujant vidutiniam ir žemam stresui sportininkai pasiekia pakankamai aukštus rezultatus, o didelio streso metu jie gali būti mažesni nei iš vakarų. Kiekvienam sportininkui yra būdingas stresinis slenkstis.
Priešvaržybinės Rutinos: Nuo Ankstyvo Ryto Iki Starto
Varžybų dieną svarbiausias veiksnys yra tai, kaip sportininkas praleidžia savo laiką iki pačių varžybų. Tai, ką jis galvoja, jaučia ir daro, dažnai apsprendžia varžybų eigą. Prieš varžydamiesi sportininkai, pasak Taylor ir Wilson, turėtų padaryti tris dalykus: 1) įsitikinti, kad jų inventorius yra idealiai paruoštas; 2) įsitikinti, kad gerai apšilo ir kad jaudulys - tinkamo intensyvumo; 3) psichologiškai gerai nusiteikti, - kad pasitikėjimas savimi ir koncentracija būtų optimalūs.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Sportininkai, kurie labai reaguoja į išorinius dirgiklius, geriau pasiruoš, jei susiras ramią vietą, kurioje nėra veiksmo. Tokia aplinka apsaugos nuo išsiblaškymo ir nepakankamo pasiruošimo dėl varžovų, kitų trenerių, teisėjų ar žiniasklaidos atstovų. Sportininkai, kurie linkę gilintis į savo išgyvenimus (kitaip sakant, yra lengvai išblaškomi savo paties minčių, išgyvenimų), geriau pasiruoš būdami toje varžybų aplinkoje, kur daug veiksmo. Tokiu būdu jų dėmesys bus nuolat atitraukiamas nuo vidinių išgyvenimų ir minčių į aplinką.
Visas pasiruošimas varžyboms turėtų apimti dėmesio lauko siaurėjimą, jaudulio valdymą ir pastangų nukreipimą į varžybas. Sportininkams neretai būdingi įvairūs prietarai, - nuolatinis pasikartojantis elgesys, kuriam jie suteikia ypatingą reikšmę, siedami su pasirodymo varžybose sėkme, tačiau iš tikro neduodantis jokios naudos. Kartais sportininkai sukuria žingsnių seką, kuri primena priešvaržybines rutinas, tačiau iš tikro yra prietaringi ritualai. Rutinos tikslas yra visiškai paruošti sportininką varžyboms. Todėl kiekvienas rutinos elementas, kiekvienas pasiruošimo žingsnelis artina prie pasiruošimo varžyboms. Be to, rutinos būna lanksčios ir lengvai pritaikomos prie skirtingų varžybinių situacijų.
Kiekvieno sportininko priešvaržybinė rutina turėtų apimti visus veiksnius, kurie turi įtakos jo pasirodymui varžybose: 1) maistą; 2) apšilimą; 3) inventorių; 4) psichologinį pasiruošimą. Sudarant rutinas galima pirmiausia apgalvoti ir aptarti tai, kaip sportininkai ruošiasi varžyboms. Pasiruošimas varžyboms prasideda kai tik sportininkas pabunda. Rytinis pasiruošimas suteikia toną visai dienai ir užtikrina, kad sportininkas būtų fiziškai ir psichologiškai pasirengęs vėlesniam pasiruošimui. Prieš išlipdami iš lovos, sportininkai turėtų pasinaudoti vaizduote ir apgalvoti (mintyse „parepetuoti”) savo pasirodymą varžybose. Be to, jau tuo metu sportininkai gali pasinaudoti kai kuriomis iš jaudulio valdymo technikų, aprašytų viršuje, kad pradėtų artėti prie optimalios priešvaržybinės būsenos.
Fizinis pasiruošimas - energinga mankšta prieš pusryčius - svarbus sportininkams, kurie dalyvauja varžybose ryte. Žmogaus vidinė temperatūra ryte gali būti 3-5 laipsniais žemesnė nei įprastai ir kartais prireikia iki 5 valandų, kad ji taptų įprastinė. Jei sportininkas atsikelia 7 valandą, o varžybos prasideda 10, jo kūnas gali būti nepasiruošęs veikti ir varžybinio režimo.
Kaip Įveikti Jaudulį Prieš Varžybas
Jausti jaudulį prieš varžybas yra natūralu. Svarbiausia - ne slopinti jį, o paversti naudingu. Praktikuokite kvėpavimo pratimus, mantras, vizualizacijas. Prieš varžybas taip pat labai gelbsti užimti mintis kuo nors įtraukiančiu, pavyzdžiui, įdomia knyga ar filmu. Tokie dalykai padeda atitrūkti nuo nerimo, išvalyti mintis ir leisti protui pailsėti.
Kadangi per didelį jaudulį dažniausiai sukuria neigiami, netikslūs ir kraštutiniai situacijos įvertinimai, pirmoji poveikio priemonė, siekiant suvaldyti jaudulį, yra savęs vertinimo pakeitimas. Viskas prasideda nuo to, kad sportininkas nepakankamai vertina savo galimybes susitvarkyti su situacija. Taip vertinant savo galimybes, jam trūksta tikėjimo savo sugebėjimais. Treneriai gali padėti sportininkui racionaliai įvertinti laukiančias varžybas, aptardami 5 anksčiau minėtas įvertinimo sritis (situacijos reikalavimus, savus resursus, pasekmes, pasekmėms priskiriamą reikšmę ir kūno pojūčius).
Tokios mintys, abejonės, būgštavimai, kaip „aš taip bijau“, „žinau, kad man nepasiseks“, „man sulaužys visus kaulus“ ir panašiai, atspindi tikrųjų pesimistų kognityvines orientacijas. Taigi čia gali padėti kognityvinio restruktūravimo technikos, t. y. neigiamų minčių stabdymas ir keitimas teigiamomis. Pavyzdžiui, kai tik sportininkas pastebi savo neigiamas mintis, sako sau „Teigiamai“, o tuomet pakeičia buvusias mintis teigiamomis, pavyzdžiui, „aš pasistengsiu sužaisti taip, kaip moku geriausiai“. Galima sukurti sau keleto teigiamų minčių „litaniją“ (Taylor ir Wilson pateikia tokį pavyzdį: „Man patinka varžytis. Aš geras sportininkas. Aš visada galvoju ir kalbu teigiamai“), padėsiančių palaikyti pozityvesnę minčių eigą.
Ką Daryti, Jei Jaučiamas Per Didelis Jaudulys
Per didelis jaudulys gali būti sukeltas įvairių veiksnių: nepažįstamos aplinkos, netikėtų įvykių ar nekontroliuojamų situacijų. Geriausias būdas išvengti šios problemos - leisti sportininkui susipažinti su aplinka, kurioje vyks varžybos (idealiu atveju leisti jam pasitreniruoti ar sudalyvauti neįskaitinėse varžybose, o jei tai neįmanoma, bent jau leisti pasivaikščioti po sportinį kompleksą). Turėdamas bent kažkokį įsivaizdavimą apie varžybinę aplinką, sportininkas gali pasitelkti vaizdinių kūrimo įgūdžius, kad įsivaizduotų save dalyvaujantį varžybose dar prieš realų startą.
Geriausias būdas išvengti netikėtų įvykių - pasirūpinti, kad jų visai nebūtų arba kad jų būtų kuo mažiau. Tačiau ne visko galima išvengti, todėl reiktų turėti bent jau planą, kaip elgtis netikėtose situacijose. Čia galima veikti dviem žingsniais. Pirmiausia sportininkai turėtų išvardinti, kas varžybose galėtų vykti „ne taip“ (pvz., pamiršo persistyguoti raketę, netinkama koto apveja, nutrūko bato raištelis ir t. t.). Tuomet jie turėtų pasiūlyti galimus veiksmus, sprendimus tokiose situacijose. Tuomet, nors sunkumai vis tiek kils, sportininkai nepanikuos ir jų nerimas nepakils iki tokio lygio, kad trukdytų varžytis, jie turės planą, kaip su ta situacija susitvarkyti.
Treneriai arba sportininkas pagavęs save galvojantį apie kažkokius dalykus, turėtų savęs paklausti - ar tai nuo manęs priklauso? Jei taip, ką būtent aš galiu padaryti, kad išspręsčiau problemą? Galima sudaryti konkretų veiksmų planą.
Kaip Pasiekti Optimalų Jaudulio Lygį
Nors per mažos įtampos (jaudulio) būsena daug retesnė sportininkų tarpe, ji taip pat gali labai neigiamai paveikti pasirodymą varžybose. Tokia būsena reiškia, kad ir fiziologiniai procesai yra mažesnio intensyvumo ir dėl to pasirodymo kokybė nukenčia.
Kvėpavimas yra paprasčiausia ir veiksmingiausia technika, padedanti sumažinti jaudulio lygį. Dažnai prieš pat varžybas sportininkų kvėpavimas tampa greitas ir paviršutiniškas (t. y. negilus). Tai rodo jaudulį, dėl kurio kvėpavimo sistema ima veikti nepilnai ir organizmas aprūpinamas nepakankamu kiekiu deguonies. Giliai ir lėtai įkvėpdamas bei iškvėpdamas, sportininkas sumažina kai kuriuos iš šių simptomų, o kartu padidina pasitikėjimą savimi ir pagerina savo nusiteikimą.
Vienas iš nemaloniausių per didelio jaudulio pasireiškimų yra raumenų įtampa. Prieš varžybas sportininkai gali jaustis arba atrodyti kaip mediniai. Įsitempę raumenys toliau trikdo koordinaciją, pasirodymo kokybę ir didina traumos riziką. Viena tokių technikų yra pasyvi relaksacija. Ji tinka visiems sportininkams, išskyrus tuos, kurie yra ypatingai stipriai įsitempę. Tokius simptomus įveikti padeda progresyvi relaksacija.
Šypsena yra naudinga keliais požiūriais. Pirmiausia, mes esame išmokę šypseną sieti su laime ir gera savijauta. Be to, šypsena pakeičia kraujo tėkmę smegenyse, kas sukelia cheminių medžiagų, atsakingų už nusiraminimą, išsiskyrimą.
Fizinis aktyvumas padidina priešvaržybinės arba varžybinės būsenos intensyvumą. Ši veikla labai priklausys nuo konkretaus sporto, kuriuo užsiima sportininkas, bet dažniausiai tinka bėgimas, šokinėjimas ar bet kokie aktyvūs veiksmai.
Priešvaržybinis Periodas: Krūvio Mažinimas ir Psichologinis Nusiteikimas
Priešvaržybinis periodas - tai paskutinės kelios savaitės iki varžybų dienos. Per šias savaites sąmoningai mažinamas susikaupęs lėtinis nuovargis, atsistato sunkaus darbo metu išeikvotas glikogenas, fermentai, antioksidantai, hormonai, taip pat sugyja raumenų skaidulų pažeidimai. Treniruočių intensyvumas mažinamas taip, kad mažėtų nuovargis, tačiau būtų išlaikoma gera fizinė forma. Vienas populiariausių atsigavimo prieš varžybas periodų - 3 savaitės. Per šias savaites palaipsniui yra mažinamas krūvis (savaitinis kilometrų skaičius), o intervalinių, tempinio bėgimo treniruočių intensyvumas išlieka toks pats kaip ir viso specifinio periodo metu.
Kūginio krūvio mažinimo metu reikėtų susiplanuoti dvi paskutines dienas, jas skirti geram poilsiui. Pavyzdžiui, jei varžybos yra organizuojamos sekmadienį, tuomet dažniausiai penktadienį daroma lengva treniruotė, šeštadienis paliekamas poilsiui. Galimas ir atvirkštinis variantas, kuomet penktadienį praleidžiate be sporto, o šeštadienį atliekate lengvą treniruotę, tačiau tokią rutinos seką renkasi sportininkai, kurie įpratę prie didelių fizinių krūvių. Treneris siūlo priešvaržybinę treniruotę atlikti lengvai: „siūlyčiau 6-10 km lėto bėgimo, tuomet - tempimo pratimai, lengvi pagreitėjimai. Visa kita - geras poilsis, miegas ir maistingas maistas“.
Artėjantis startas jaudina. Tai yra natūrali būsena. Svarbiausia suvokti, kad kamuojančios abejonės, mintys, jog esate nepasiruošę varžyboms, kartais net jaučiami skausmai, yra šio periodo dalis. Po sunkių treniruočių esame pavargę, mūsų nervų sistema yra įsitempusi, daugelis jaudinasi dėl artėjančio starto, jaučia atsakomybę. Tad ir kūnas patiria stresą, dažnai nesupranta, kodėl yra mažinamas krūvis. Todėl svarbu šį procesą išgyventi kaip įmanoma ramiau.
Varžybų Diena: Jokių Eksperimentų ir Pozityvus Nusiteikimas
Į varžybas eikite nusiteikę šventiškai. Tokios jos ir yra. Jei tinkamai ruošėtės, esate aukščiausios fizinės formos ir mažiausio nuovargio. Lieka tik ateiti, įveikti pasirinktą distanciją protingai ir džiaugtis savo pasiekimais. Prieš varžybas nekeiskite nieko savo gyvenime. Jei mėgstate ryte gerti kavą, ją ir gerkite, miegokite tiek, kiek ir paprastai. Jūs esate pripratę prie rėžimo, tad jo išlaikymas mažina stresą kūnui. Nesivadovaukite tuo, ką daro ir kaip elgiasi kiti.
Neverta eksperimentuoti ir su nauja avalyne, rūbais - bėgimo bateliai turėtų būti išbandyti bent 2-3 ilgų bėgimų metu, kaip ir apranga.
Sporto Psichologo Pagalba: Kada Kreiptis ir Ko Tikėtis
Sporto psichologas arba konsultantas gali padėti sportininkui, sportininkų grupei, treneriui arba sportininkų tėveliams. Bene dažniausiai sporto psichologai dirba su pavieniais sportininkais (individualiai). Besikreipiančių sportininkų meistriškumas būna labai įvairus - nuo pradedančiųjų iki labai aukšto meistriškumo sportininkų. Juos vienija tai, kad jie nori pagerinti savo sportinį pasirodymą, jaustis labiau psichologiškai pasirengę svarbioms varžyboms, o kartais išspręsti sunkumus, susijusius su sportine veikla.
Psichologas gali dirbti ir su grupe sportininkų, toks darbas ypač svarbus, kai dirbama su komandomis - tuomet orientuojamasi į komandos mikroklimatą, sutelktumą bei tikslus. Svarbus vaidmuo sporte tenka trenerio bendradarbiavimui su psichologu. Jų bendradarbiavimas gali būti labai įvairus. Pavyzdžiui, treneris gali norėti sužinoti apie naujai atėjusį auklėtinį - psichologas atlieka psichologinį įvertinimą ir pateikia treneriui to sportininko profilį (kokios yra stipriosios ir silpnosios savybės). Arba psichologas gali bendradarbiauti su treneriu sudarinėdamas treniruočių planus, kuriuose integruojami fiziniai, techniniai, taktiniai ir psichologiniai treniravimosi aspektai. Retais atvejais treneriai kreipiasi į sporto psichologus norėdami pagerinti savo pačių įgūdžius susitvarkyti su įtemptomis situacijomis, kylančiomis treniruotėse ar varžybinėse situacijose.
Kartais psichologui tenka bendradarbiauti su sportininkų tėvais. Paprastai šie sportininkai būna vaikai arba paaugliai iki 16 metų. Tėveliams būna įdomu, su kokiais sunkumais susiduria jų vaikai, kaip jie, tėvai, galėtų padėti.
Sporto psichologai pirmiausia dirba su sveikais, t. y. psichinių sutrikimų neturinčiais, sportininkais. Jie ne gydo, o padeda ieškoti būdų, kaip įgyvendinti savo sportinį potencialą. Todėl ši parama skirta visiems sportininkams ir treneriams.
Kaip Vyksta Darbas Su Sporto Psichologu
Dažnai sportininkai net nenutuokia, kaip atrodo psichologo konsultacijos ir dėl to vengia į jį kreiptis. Iš tikrųjų psichologo darbo metodai labai priklauso nuo paties psichologo. Tačiau bet kuriuo atveju pirmiausia reikia susitarti dėl susitikimo. Pirmasis bei vėlesni susitikimai paprastai vyksta psichologo kabinete arba kur nors sporto bazėje, kurioje treniruojasi sportininkas ar dirba treneris. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, nemaža dalis darbo persikėlė į nuotolines erdves, kurios ir iki šiol buvo plačiai naudojamos sporto psichologų. Susitikimų trukmė gali būti labai įvairi, dažniausiai jie trunka 45min. - 1 val. Taigi gan įprasta, kad sporto psichologai dalyvauja treniruotėse bei varžybose - stebi savo klientą-sportininką ir pateikia jam atgalinį ryšį, įvertina sąlygas, kuriose tenka varžytis ir pagal tai keičia savo intervencijas (pvz., siūlo pratimus, kurie lavina labiausiai reikalingus įgūdžius).
Pirmojo susitikimo metu aptariami darbo tikslai. Klientas išsako, kodėl kreipiasi į psichologą, su kokiais sunkumais susiduria, kokie psichologinio rengimo aspektai jį domina. Kiekvienu atveju konsultavimo tikslas formuluojamas atsižvelgiant į kliento pageidavimus.
Kai numatomas darbo tikslas (kas turėtų keistis?), toliau pereinama prie konkrečių darbo metodų, padedančių siekti užsibrėžtų tikslų:
- Psichologinis įvertinimas. Tai įvairių psichologinių testų atlikimas, klausimynų pildymas, stebėjimas bei interviu. Paprastai psichologams tenka įvertinti sportininkus - aprašyti jų asmenybę, nurodyti stipriąsias ir silpnąsias puses (toks aprašymas dar vadinamas profiliu).
- Psichologinių įgūdžių mokymas. Psichologiniai įgūdžiai tai - relaksacija ir autogeninė treniruotė, vaizdinių kūrimas, tikslų užsibrėžimas, dėmesio koncentracija, psichinės energijos valdymas, teigiamas mąstymas ir vidinė kalba, varžybiniai ritualai. Jų lavinimas padeda sportininkams siekti aukštesnio meistriškumo, gerina jų pasirodymą didelės įtampos situacijose.
- Į problemą orientuotas darbas. Sportininkas nurodo, kas jo sportinėje veikloje jam nepatinka, su kokiais sunkumais susiduria, kokio elgesio jis „nebenorėtų“ (pvz., "labai jaudinuosi prieš kiekvieną startą, labai greitai įsiplieskiu"…) ir kokio elgesio ar įgūdžių norėtų (pvz., "po kelių nesėkmingų metimų serijos norėčiau išlikti susitelkęs į besitęsiantį žaidimą").
- Konsultavimas. Psichologo konsultaciją galima suprasti kaip sportininko pokalbį akis į akį su psichologu. Tačiau tai nėra toks pokalbis, kai psichologas dalina patarimus. Tai pokalbis, kai sportininkas pats ieško atsakymų į savo klausimus, tik ne vienas, o padedamas psichologo.
Sportininkai susiduria su tomis pačiomis gyvenimiškomis problemomis, kaip ir nesportuojantys žmonės, tačiau šalia to jiems tenka susidoroti ir su tam tikrais specifiniais sunkumais, pavyzdžiui, perėjimu iš vienos amžiaus grupės į kitą, atsiskyrimu nuo šeimos, išvykstant į kitą miestą, sportinės karjeros užbaigimu, santykių su treneriais, komandos draugais, tėvais nesklandumais, nesėkmės baime, pasitikėjimo savimi stoka, psichologinėmis fizinių traumų pasekmėmis (pvz., pasibaigus medicininei reabilitacijai). Visa tai gali sukelti nemažą psichologinę įtampą, trukdančia normaliai treniruotis ar tiesiog gyventi visavertį gyvenimą.
tags: #psichologine #buse #pries #varzybas