Įvadas
Vilniaus Levo Karsavino gimnazija - švietimo įstaiga, turinti ilgą istoriją ir puoselėjanti aukštus ugdymo standartus. Šiame straipsnyje aptarsime mokinių elgesio taisykles, kurios yra esminė gimnazijos bendruomenės dalis, taip pat apžvelgsime gimnazijos istoriją, pasiekimus ir dalyvavimą įvairiuose projektuose, siekiant gerinti ugdymo kokybę.
Gimnazijos istorija ir dabartis
Vilniaus 32-oji vidurinė mokykla įkurta 1966 m. 1993 m. buvo įkurtos pirmos gimnazijos klasės, o 1997 m. mokykla tapo gimnazija. Gimnazijoje mokosi motyvuoti mokiniai, dirba kvalifikuotas ir perspektyvus pedagogų kolektyvas. Gimnazijoje sudarytos puikios galimybės rinktis tolesnį mokymosi kelią. Į aukštąsias mokyklas įstoja 95-98 proc. Gimnazija yra asocijuota The Shakespeare Birthplace Trust draugijos Stretforde narė. Mokinių skaičius gimnazijoje 2024-2025 m. m., lyginant su 2023-2024 m. m., padidėjo 10 proc. Šiais mokslo metais Gimnazijoje iš viso mokosi 433 mokinai. Gimnazija savo veiklą vykdo savo pastate Telšių g. 2. Taip pat dalis ugdymo proceso vyksta Vilniaus Levo Karsavino mokyklos pastate, adresu Justiniškių g.
Mokinių elgesio taisyklių svarba
Mokinių elgesio taisyklės yra būtinos siekiant sukurti saugią, pagarbią ir produktyvią aplinką, kurioje kiekvienas mokinys galėtų sėkmingai mokytis ir tobulėti. Šios taisyklės padeda užtikrinti drausmę, skatina pagarbą vienas kitam ir mokytojams, bei ugdo atsakingą elgesį. Gimnazijos bendruomenė, laikydamasi nustatytų taisyklių, gali efektyviau siekti savo tikslų ir užtikrinti aukštą ugdymo kokybę.
Elgesio taisyklių pagrindiniai principai
Elgesio taisyklės Vilniaus Levo Karsavino gimnazijoje remiasi keliais pagrindiniais principais:
- Pagarba: Kiekvienas gimnazijos bendruomenės narys turi gerbti kitų nuomonę, jausmus ir asmenybę. Tai apima tiek mokinių, tiek mokytojų ir kitų darbuotojų tarpusavio santykius.
- Atsakomybė: Mokiniai turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir elgesį. Tai reiškia, kad jie turi laikytis taisyklių, vykdyti užduotis ir gerbti gimnazijos turtą.
- Sąžiningumas: Sąžiningumas yra esminė vertybė, kuri skatina mokinius būti atviriems, teisingiems ir vengti apgaulės.
- Drausmė: Drausmė padeda užtikrinti tvarką ir organizuotumą gimnazijoje. Tai apima punktualumą, tinkamą elgesį pamokų metu ir pagarbą nustatytoms procedūroms.
- Bendradarbiavimas: Bendradarbiavimas skatina mokinius dirbti kartu, dalintis žiniomis ir patirtimi, bei padėti vienas kitam.
Konkrečios elgesio taisyklės
Gimnazijoje galioja įvairios konkrečios elgesio taisyklės, kurios apima:
Taip pat skaitykite: Mokinių socializacijos svarba
- Pamokų lankymas: Mokiniai privalo lankyti visas pamokas ir nevėluoti. Jei mokinys negali dalyvauti pamokoje dėl svarbios priežasties, jis turi pateikti pateisinamą dokumentą.
- Elgesys pamokų metu: Pamokų metu mokiniai turi būti dėmesingi, netrukdyti mokytojui ir kitiems mokiniams, bei aktyviai dalyvauti veikloje.
- Apranga: Mokiniai turi dėvėti tvarkingą ir tinkamą aprangą, atitinkančią gimnazijos nustatytus reikalavimus.
- Elektroninių prietaisų naudojimas: Elektroninių prietaisų naudojimas pamokų metu yra ribojamas ir leidžiamas tik su mokytojo leidimu.
- Pagarba turtui: Mokiniai turi gerbti gimnazijos turtą ir saugoti jį nuo sugadinimo.
- Konfliktų sprendimas: Konfliktai turi būti sprendžiami taikiai, vengiant agresijos ir smurto.
Sankcijos už taisyklių pažeidimus
Už elgesio taisyklių pažeidimus gali būti taikomos įvairios sankcijos, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo:
- Įspėjimas: Už smulkius pažeidimus mokiniui gali būti duotas įspėjimas.
- Pastaba: Už rimtesnius pažeidimus mokiniui gali būti įrašyta pastaba į dienyną.
- Pokalbis su tėvais: Esant rimtiems pažeidimams, gali būti organizuojamas pokalbis su mokinio tėvais ar globėjais.
- Laikinas pašalinimas iš pamokų: Už labai rimtus pažeidimus mokinys gali būti laikinai pašalintas iš pamokų.
- Pašalinimas iš gimnazijos: Kraštutiniu atveju, už labai rimtus ir nuolatinius pažeidimus, mokinys gali būti pašalintas iš gimnazijos.
Projektas „Kokybės krepšelis“
Gimnazija aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, siekiant gerinti ugdymo kokybę. Vienas iš tokių projektų yra „Kokybės krepšelis“, kurio tikslas - 5-8 klasių mokinių ugdymo kokybės gerinimas. Valčiūnų gimnazija vykdė ir tęsia Kokybės krepšelio projektą, kurio tikslas - 5-8 kl. mokinių ugdymo kokybės gerinimas. Buvo išsikelti du pagrindiniai uždaviniai ir numatytos veiklos:
- Gerinti pamokos organizavimą diferencijuojant ir individualizuojant ugdymo procesą (mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, mokytojų praktinių gebėjimų ir įgūdžių stiprinimas, ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas gamtos ir socialinių mokslų pamokose).
- Gerinti mokinių lietuvių kalbos ir gimtosios (rusų) skaitymo ir rašymo įgūdžius (sudaryti sąlygas mokinių skaitymo bei komunikacinių kompetencijų ugdymui, gerinti mokinių lietuvių kalbos kalbinius gebėjimus, skatinti mokinius tyrinėti Lietuvą, domėtis Lietuvos istorija ir paveldu bei vartoti lietuvių kalbą).
Dalyvavimas projekte gimnazijos bendruomenei leido giliau paanalizuoti gimnazijos veiklą, pasidžiaugti sėkmėmis, pasiektais rezultatais, paanalizuoti, kas nesisekė ir kodėl: mokėmės išsaugoti ir vertinti tai, ką turime geriausia, mokėmės pripažinti savo trūkumus ir ieškoti tinkamiausių būdų juos pašalinti arba pagerinti esamą situaciją. Suvokėme, jog, tobulindami bet kokią savo veiklos sritį, tobuliname visą savo gimnazijos veiklą. Pirmieji veiklos tobulinimo metai buvo gana sėkmingi, nes daugumą numatytų veiklų atlikome. Išklausėme 5 dienų seminarą „Šiuolaikinės pamokos aspektai remiantis geros mokyklos koncepcija“, kuriame visi gimnazijos mokytojai gilino pamokos vadybos bei profesinio tobulėjimo žinias - mokėsi kelti pamokos uždavinius ir juos siekti, diferencijuoti ir individualizuoti užduotis, taikyti savo pamokose mokinių mokymosi paradigmą. Gimnazijoje buvo sukurtas Kolegialaus grįžtamojo ryšio aprašas (KGR), sudaryta reflektorių grupė, kuri stebėjo kolegų pamokas, teikė jiems grįžtamąjį ryšį.
Sėkmės istorija: užduočių bankas
Kaip Kokybės krepšelio projekto sėkmės istoriją galima būtų įvardinti visų dalykų diferencijuotų ir individualizuotų užduočių banko sukūrimą. Projekto pradžioje didesnis dėmesys buvo skirtas ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui gamtos ir socialinių mokslų pamokose. Buvo numatyta, kad banke bus sukaupta ne mažiau kaip 50 užduočių. Bet vėliau buvo nuspręsta, kad mūsų sukurtame banke gali būti kaupiamos ir kitų dalykų individualizuotos ir diferencijuotos užduotys. Tam turėjo įtakos net keletas tarpusavy glaudžiai susijusių dalykų:
- Klausėmės seminaro „Šiuolaikinės pamokos aspektai remiantis geros mokyklos koncepcija“, kur mokėmės ir tobulinome turimas žinias, kėlėme kvalifikaciją, mokėmės diferencijuoti ir individualizuoti tiek klasėje atliekamas užduotis, tiek namų darbams skiriamas užduotis.
- Sukūrę KGR, stebėjome kolegų pamokos, teikėme grįžtamąjį ryšį, mokėmės įgytas teorines žinias panaudoti praktiškai, tobulėjome, vyko gerosios patirties sklaida. Visų dalykų mokytojai po truputį ėmė kaupti individualizuotas ir diferencijuotas savo dalyko užduotis, dalintis patirtimi. KGR padėjo pamatus tarpusavio pasitikėjimui, glaudesniam mokytojų bendradarbiavimui, darniam darbui, sukurta vidinė grįžtamojo ryšio kultūra.
- Jau seniau esame pastebėję, kad ne visada galime pasinaudoti EMA ar EDUKA parengtomis užduotimis, nes ne viskas tinka, daug ką reikia keisti, pritaikyti savo mokiniams, todėl vis tiek tenka ruošti savas užduotis.
- Patys kurdami užduotis ir kaupdami jas banke galėjome gerinti mokinių dvikalbystės įgūdžius, skatinti tradicinį bei inovatyvų skaitymą, stebėti, kokie mūsų mokinių mokymosi stiliai, prisitaikyti prie jų, būti lankstesni.
Individualizuotų ir diferencijuotų užduočių kaupimas, tų užduočių panaudojimas pamokose, mokinių mokymasis, pamokų kokybės gerėjimas turėjo įtakos mokinių pasiekimams, jų asmeninei pažangai, mokymosi motyvacijai. Tai rodo stebėtų pamokų aptarimas ir protokolai. Neretai mokiniai patys renkasi užduotis pagal galimybes ar mokymosi stilių, arba mokytojai parenka užduotis pagal savo mokinių žinias ir gebėjimus, turimas kompetencijas.
Taip pat skaitykite: Kaip motyvuoti mokinius?
Sėkmės pristatymas
Kovo 14 d. Valčiūnų gimnazijos projekto „Kokybės krepšelio“ komanda dalyvavo renginyje, kuriame 5 mokyklos dalinosi gerąja patirtimi ir pristatė savo sėkmės istorijas. Renginyje dalyvavo Vilniaus Levo Karsavino mokykla, Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo gimnazija, Klaipėdos „Verdenės“ progimnazija, Panevėžio r. Velžio gimnazija ir mes -Vilniaus r. Valčiūnų gimnazija. Turėjome galimybę išklausyti ir daugiau sužinoti: kaip teikiama pagalba mokiniui mokantis po pamokų, apie pagalbos specialistų komandinį darbą naudojant inovatyvias ugdymo(si) priemones kiekvieno mokinio sėkmei, kaip antras mokytojas teikia pagalbą matematikos pamokoje. Renginio metu buvo pristatyta ir Valčiūnų gimnazijos sėkmės istorija. “Kokybės krepšelio” komandos sukurtas filmukas.
Tiriamoji-edukacinė išvyka į Klaipėdos kraštą
Birželio 13-14 dienomis Valčiūnų gimnazijos mokiniai vyko į Klaipėdos kraštą (ši išvyka buvo organizuota iš projekto „Kokybės krepšelis“ lėšų). Išvykos tikslas - skatinti mokinius tyrinėti Lietuvą, domėtis Lietuvos istorija ir paveldu bei vartoti lietuvių kalbą. Į išvyką vyko daugiausiai skaitantys gimnazijos mokiniai.
Pirmą dieną nuvykta į Vinetu kaimą, kuriame mokiniai susipažino su Šiaurės Amerikos indėnų gyvenimo būdu, kultūra, istorija bei vertybėmis. Vinetu kaimas - tai vieta, kurioje galima atitolti nuo civilizacijos komforto ir atverti duris naujiems potyriams. Mokiniai mielai išbandė smagias ir aktyvias indėnų veiklas. Iššūkis lankų mūšyje, kai kovojama vienas prieš kitą su specialiai tam pritaikytomis saugiomis strėlėmis, apsaugant galvą su šalmu, suteikė mokiniams neišdildomų emocijų. Indėnišką dvasią gimnazistai patyrė ir nakvodami tradicinėje indėnų palapinėje tipyje, kuri, kaip pasakojo indėnų vadas Vinetu, yra tarsi sielos namai, šventovė. O kur dar vakarojimas prie laužo…
Antrą dieną buvo nuvykta į Dreverną, į J. Gižo etnografinę sodybą, kurioje mokiniai ir mokytojai sudalyvavo edukacinėje programoje „Žuvies kelias“. Programos dalyvius pasitiko šauniai nusiteikusios, tautiniais drabužiais pasipuošusios Mažosios Lietuvos regiono muzikinio folkloro moterys. Jos papasakojo legendą apie Drevernos milžiną, supažindino su laivadirbio amatu, taip pat stebino mokinius jiems negirdėta lietuvininkų šišioniškių tarme. O folklorinės grupės „Žvejytės“ moterėlės išties buvo smagios! Jos mokė mokinius įvairiausių dainų, šokių ir žaidimų. Vėliau mokiniai apsilankė ir muziejuje, kur susipažino su istorine ekspozicija apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, J. Gižo asmenybe. Po šokių ir skanių pietų buvo nukeliauta į Drevernos mažųjų laivų uostą, iš kur patogiu laivu „Gilija“ buvo išplaukta pasiplaukioti po Kuršių marias. Plaukiojant grožėtasi nuostabiais vaizdais, įkvėpta gaivaus jūros vėjo… O dar laukė pasivaikščiojimas po nuostabią Juodkrantę.
Išvyka išties buvo ir smagi, ir naudinga. Jos metu mokiniai ne tik linksmai leido laiką, bet ir papildė savo žinių bagažą, išmoko daug naujų lietuviškų žodžių, stengėsi kalbėti tik lietuviškai, kas ir buvo Kokybės krepšelio uždavinys - gerinti mokinių lietuvių kalbos skaitymo ir rašymo įgūdžius, susipažino su Pamario kraštu. Vasara, saulė, jūra, vėjas, draugai, daugybė įspūdžių ir žinių - smagu!
Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija: mokinių agresija
Kolegialus grįžtamasis ryšys (KGR)
Gimnazijoje sukurtas Kolegialaus grįžtamojo ryšio aprašas (KGR), sudaryta reflektorių grupė, kuri stebėjo kolegų pamokas, teikė jiems grįžtamąjį ryšį. KGR padėjo pamatus tarpusavio pasitikėjimui, glaudesniam mokytojų bendradarbiavimui, darniam darbui, sukurta vidinė grįžtamojo ryšio kultūra.