Įvadas
Mokinių savivalda yra svarbi ugdymo proceso dalis, skatinanti mokinių aktyvumą, savarankiškumą ir atsakomybę. Šiame straipsnyje nagrinėjamas mokinių savivaldos vaidmuo motyvacijos skatinimui, remiantis Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros įgyvendinamo 4K modelio taikymo patirtimi.
4K Modelis: esminės sąvokos ir principai
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, plėtodama ir įgyvendindama neformaliojo vaikų švietimo paslaugas Lietuvos savivaldybėse, 2022-2023 mokslo metais skatino mokyklas aktyviai dalyvauti išbandant pilotinį 4K modelį. Tai viena agentūros ES lėšomis vykdomo projekto „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ veiklų, kurios pagrindinis tikslas - ugdyti mokinių įgūdžius savarankiškai kelti tikslus, reflektuoti apie asmeninę mokymosi prasmę ir pažangą.
4K modelis yra ugdymo proceso dalis, simbolizuojanti skirtingas veiklos sritis, kuriose mokinys gali išreikšti save. 4K modelio ciklą sudaro idėjos, planavimo, įgyvendinimo ir refleksijos etapai. Jų metu mokinys pagal savo išsikeltus asmeninius tikslus renkasi ir vykdo 4K modelio veiklas, reguliariai apmąsto ir kaupia savo veiklos įrodymus, žymi savo patirtį kompetencijų aplanke. Visos 4K kelionės metu mokiniui talkina 4K koordinatorius, atsakingas už mokinių, dalyvaujančių 4K modelio veiklose, konsultavimą ir pasirinktų veiklų organizavimą taip, kad kiekviena 4K modelio sritis būtų išbandyta. Pradinio ugdymo programoje per vienus mokslo metus 4K modelio veikloms įgyvendinti skiriama ne mažiau kaip 20 val. (kiekvienai modelio sričiai - ne mažiau kaip 5 val.), pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje - ne mažiau kaip 60 val.
Bandomasis 4K modelio įgyvendinimas
Bandomuoju laikotarpiu 4K modelį išbandė 5 konkurso būdu atrinktos vidutinio dydžio savivaldybės, kurios pasiūlė po tris skirtingas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas įgyvendinančias mokyklas. Atrenkant savivaldybes 4K modelio įgyvendinimui buvo vertinama švietimo paslaugų įvairovė ir stiprinimas, socialinė partnerystė, savanoriškos veiklos galimybės. Taip pat mokinių įsitraukimas į savivaldą ir bendruomenės stiprinimą, savivaldybių, mokyklų darbuotojų motyvacija plėtoti neformaliojo švietimo veiklas.
Iš viso pilotiniame projekte dalyvavo 2946 mokiniai, iš jų 1036 - 1-4 kl., 1793 - 5-10 kl., ir 117 - 11-12 kl. mokiniai. Jiems padėjo 30 su pagrindiniais 4K modelio organizavimo ugdymo įstaigoje principais supažindintų mokytojų, kurie ir tapo 4K koordinatoriais. Grįžtamajam ryšiui gauti koordinatoriams ir mokiniams projekto pabaigoje buvo išsiųstos anketos su atviro ir uždaro tipo klausimais. 4K koordinatoriai viso projekto metu kiekvieną mėnesį taip pat pildė ataskaitas už praėjusį mėnesį.
Taip pat skaitykite: Mokinių socializacijos svarba
Mokinių veiklos ir tikslai įgyvendinant 4K modelį
Rinkdamiesi popamokines veiklas, mokiniai kėlėsi trumpalaikius ir ilgalaikius 4K tikslus (pradinukai - dažniausiai komandinius), kurių siekė veiklas vykdydami mokykloje arba už jos ribų. Didžioji mokinių dalis dalyvavo sporto ir sveikatos stiprinimo (48,2 proc.) ir meninės-kultūrinės krypties užsiėmimuose. Ketvirtadalis į anketos klausimus atsakiusių mokinių rinkosi savanorystę arba visuomeninę veiklą (26,6 proc.) ir asmeninius savišvietos projektus (24 proc.).
Sportas ir sveikatos stiprinimas
Sportuojantys mokiniai aktyviai dalyvavo įvairiose jiems svarbiose varžybose, siekė tapti jų prizininkais, išmokti naujų veiksmų, pagerinti savo asmeninį rezultatą. Pavyzdžiui, išmokti valdyti ledo ritulio lazdą ne tik dešine, bet ir kaire ranka, žongliruoti futbolo kamuoliu, pagerinti gynybą, atlikti kuo daugiau triukų su paspirtukais, riedlentėmis, riedučiais, gauti atitinkamos spalvos dziudo arba karatė diržą, dviračiu numinti arba pėstute nueiti kuo daugiau kilometrų. Retesni, tačiau išsiskiriantys tikslai - su žirgu peršokti atitinkamo aukščio kartelę, mokykloje suorganizuoti sunkumų kilnojimo varžybas, mokytis šokių ant stulpo (anglų k. pole dance) judesių, išmokti važiuoti dviračiu ant vieno rato, tobulinti šuolį į vandenį nuo tramplyno.
Meninė-kultūrinė veikla
Meninė-kūrybinė mokinių veikla dažniausiai buvo susijusi su meninės krypties būreliais arba įvairiais renginiais (pvz., mokyklos gimtadienio, šimtadienio) ir šventėmis (pvz., Helovyno, Kalėdų, Velykų, Kaziuko mugės, Vasario 16-osios arba Kovo 11-osios), jų inicijavimu ir organizavimu. Šie vaikai pasižymėjo kūrybiškumu ir ypač originaliais sprendimais. Dailininkai turėjo tikslų išmokti piešti kokį nors objektą (pvz., animacinius personažus, žmogaus veidą, gyvūnus, perspektyvą), kūrybai pasitelkė netradicines priemones (pvz., kavos tirščius), išbandė neįprastus paviršius (pvz., piešė ant senų pastatų sienų, kompaktinių plokštelių, drobinių maišelių, drabužių). Šokėjai, muzikantai ir dainininkai aktyviai koncertavo rajoniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, mokėsi groti įvairiais muzikos instrumentais (pvz., gitara, akordeonu, saksofonu, pianinu, kanklėmis) ir netgi diriguoti orkestrui. Fotografai dažniausiai rinkosi įamžinti mokyklinius renginius, šventes ir gamtos grožį. Šioje mokinių grupėje taip pat buvo rašiusių apsakymus, užsiėmusių įvairiais rankdarbiais, organizavusių madų šou ir garsinius knygų skaitymus mokyklos bendruomenei.
Savanorystė ir visuomeninė veikla
Paminėtinas vienos Panevėžio r. sav. 4K projekto dalyviai aktyviai savanoriavo įvairiose įstaigose: slaugos ligoninėse, vaikų darželiuose, vaikų dienos ir daugiafunkciuose centruose, gyvūnų prieglaudose, aklųjų ir silpnaregių draugijose. Tarp mokinių taip pat populiari buvo Maltos ordino pagalbos tarnybos, Lietuvos šaulių sąjungos, Jaunųjų konservatorių lygos, Lietuvos moksleivių sąjungos, nacionalinės savanoriškos gelbėjimo tarnybos „Voliuntarius LT“, Jaunųjų policijos rėmėjų, „Maisto banko“, akcijos „Darom“ veikla. Buvo vaikų, kurie susidomėjo pasauline saviugdos programa „DofE“, savo tikslų siekė dalyvaudami skautų, šaulių, ateitininkų būrelio popamokiniuose užsiėmimuose, skaitė skaitinius šv. mišių metu arba tiesiog skubėjo į pagalbą vyresniems kaimynams. Tobulinant lyderystės gebėjimus, organizuojant veiklas mažesniems mokiniams, globojant renginius, keliose gimnazijose į 4K veiklas įsitraukė mokinių parlamentas. Nuošalyje neliko ir karas Ukrainoje.
Savišvieta ir asmeniniai projektai
Daug įdomių idėjų įgyvendinta inicijavus ketvirtoje vietoje pagal populiarumą tarp mokinių atsidūrusius įvairius savišvietos ir asmeninius projektus. Į šią kategoriją pateko viršelių perskaitytoms knygoms kūryba, mokyklos puslapio socialiniuose tinkluose administravimas, stalo žaidimų pertraukos, išleistuvių suknelės siuvimas, įvairių patiekalų namuose gamyba. 4K projektas paskatino mokinius mokytis įvairių užsienio kalbų (pvz., anglų, prancūzų, ispanų, rusų, lenkų, kinų, korėjiečių), skaityti knygas, dalyvauti mokyklos laikraščio veikloje. Tarp STEAM krypties popamokinių užsiėmimų pateko mokinių lankomi gamtos mokslų, inžinerijos, IT, technologijų, robotikos būreliai. Vieną gražiausių projekto tikslų išsikėlė vienos Pasvalio r. sav. mokyklos trečiokai - iš gilių išauginti ąžuoliukus, rūpestingai juos prižiūrėti, o galiausiai kaip pradinės mokyklos baigimo simbolį pasodinti lauke. Labai panaši veikla - vaistažolių pakeltose lysvėse auginimas, o vėliau jų džiovinimas, sudomino ir dar keletą mokyklų, turėjusių galimybių šios veiklos realizavimui. Taip pat buvo mokinių, kurie ėmėsi palangės daržininkystės. Jie visus mokslo metus augino įvairius valgomus augalus (pvz. svogūnų laiškus, paprikas), savo užaugintus daigelius dovanojo draugams ir šeimos nariams, su savo puoselėjamais sodinukais dalyvavo jaunųjų ūkininkų suvažiavimuose. Tarp prisiekusių gamtininkų buvo ir besirūpinančių žiemojančiais paukščiais, stebinčių ir analizuojančių gamtos reiškinius, kuriančių atsinaujinančios energijos šaltinius ateities gyvensenos modeliams.
Taip pat skaitykite: Kaip motyvuoti mokinius?
4K modelio įtaka mokinių motyvacijai ir savivaldai
Koordinatoriai pastebi, kad mokiniams dažnai tik atrodo, kad jie nieko neveikia ir niekuo nesidomi. Projektas suteikė galimybę geriau pažinti vaikus, sužinoti jų pomėgius. Individualūs pokalbiai atskleidė, kad vaikai kartais užsiima neįtikėtinais dalykais: kuria scenarijus šeimos šventėms, savo kambarį paverčia asmeninės kūrybos darbų paroda arba 12 m. atranda knygas apie investavimą. Projektas padėjo atsiskleisti iš pirmo žvilgsnio tylesniems, ramesniems mokiniams, neformaliomis veiklomis sudominti mažiau motyvuotus arba vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Viso projekto metu koordinatoriai jiems stengėsi rasti vietą komandoje, kurios veikla būtų pati artimiausia, arba skirti daugiau individualaus dėmesio. Mokinių apklausa atskleidė, kad beveik pusė (43,6 proc.) mokinių projekto pradžioje nežinojo, ką nori veikti, tačiau net 38,7 proc. Buvo atvejų, kuomet koordinatoriams tekdavo mokinius įtikinėti, kad jų išsikeltas tikslas - per didelis ir jo nepavyks įgyvendinti. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį vienas mokinys užsispyrė, kad per mokslo metus perskaitys net 30 knygų, ir tik po grįžtamojo ryšio užsiėmimo tas skaičius buvo pakeistas į gerokai mažesnį - 12. Buvo vaikų, kurie labai noriai pasakodavo apie tai, ką veikia laisvalaikiu, koordinatorius kvietė dalyvauti visuose savo koncertuose, varžybose ir netgi atakuodavo koordinatorius mesendžeryje, kad tik šie gyvai pamatytų jų veiklų įrodymus.
Dalyvavimas projekte mokiniams buvo visapusiškai naudingas. Koordinatoriai pastebi, kad ženkliai padaugėjo vaikų, lankančių popamokinės veiklos būrelius. Tą patvirtina ir pačių mokinių apklausa: 35,4 proc. mokinių per mokslo metus išbandė bent vieną naują popamokinę veiklą, 45,8 proc. - dvi ir daugiau. Be to, mokinių veikla tapo įvairesnė: jie ne tik sportavo, šoko arba dainavo, bet save atrado ir kitose srityse, turėjo galimybių labiau pažinti save. Taip pat daugiau mokinių nei įprastai dalyvavo įvairiuose konkursuose, olimpiadose, savo darbus demonstravo parodose ir tai juos motyvavo dar labiau stengtis. Viso projekto metu vaikai mokėsi įvairesnėse, netradicinėse aplinkose (pvz., knygynuose, bibliotekose, muziejuose, robotikos centruose), mezgė pažintis su kitų mokyklų mokiniais. Kartu jie tapo atsakingesni, pasikeitė jų požiūris į atliekamas veiklas. Štai vienoje Kaišiadorių r. mokykloje visą gruodžio mėn. koordinatorė organizavo bendrą veiklą pradinukams - kurti ir kasdien pildyti Advento kalendorių. Eigoje koordinatorė susirgo, tačiau jos mokiniai į šią užduotį žiūrėjo labai atsakingai - net ir sergant jų mokytojai, stengėsi, kad kalendorius kasdien būtų pildomas.
Atsakomybės už mokymąsi ugdymas
Diskusijos apie tai, kas turėtų prisiimti didžiausią atsakomybę už vaiko mokymąsi, dažnai atskleidžia skirtingus lūkesčius. Mokykla tikisi aktyvesnio tėvų įsitraukimo, tėvai - aiškesnio mokyklos vaidmens, o pats vaikas neretai lieka tarp šių skirtingų pozicijų, nors jo pačio atsakomybė ir vidinė motyvacija yra ne mažiau svarbios. Kada vaikas tampa pakankamai savarankiškas, kad prisiimtų didesnę atsakomybę už savo mokymąsi - pirmoje klasėje, ketvirtoje, o gal tik paauglystėje? „Į mokyklą vaikai ateina turėdami labai skirtingą patirtį, savarankiškumo lygį ir šeimos modelius, todėl atsakomybės perdavimas negali būti siejamas su konkrečiu amžiumi ar klase“, - atkreipia dėmesį pedagogė A. Budginienė. A. Budginienė pabrėžia, kad esminis tikslas - padėti vaikui palaipsniui ugdyti gebėjimą priimti sprendimus ir atsakyti už savo mokymosi procesą. Tai nėra vieno žmogaus ar institucijos pareiga. Tai - bendras vaikų, tėvų ir mokytojų darbas, kurio sėkmė priklauso nuo tarpusavio bendradarbiavimo.
Atsakomybė turi augti kartu su vaiku. Jei ji per ilgai lieka suaugusiųjų rankose, vaikui pritrūksta erdvės praktikuoti savarankiškumą, tačiau per anksti perleista gali lemti nesėkmes ir nusivylimą. Tėvų įsitraukimas į vaiko mokymąsi yra svarbus, tačiau jis neturėtų virsti nuolatine kontrole ar atsakomybės perėmimu. Savarankiškumo pagrindai formuojasi dar gerokai prieš mokyklą - per kasdienius įpročius, gebėjimą pasirūpinti savimi, laikytis susitarimų ir spręsti paprastas situacijas savarankiškai. Net tokios smulkmenos, kaip pasirinkimas, kuriuos batus apsiauti, signalizuoja vaikui, kad jis turi įtakos savo veiksmams. Tiek tėvų, tiek mokyklos pozicija turėtų būti grindžiama bendru supratimu, jog mokiniai mokosi ne dėl pažymių, o dėl savęs. Vis dėlto didžiausi iššūkiai kyla tada, kai tikimasi, kad viena pusė perims visą atsakomybę - arba kai tėvai bando apsaugoti vaiką nuo kiekvienos galimos klaidos. „Svarbu nedaryti regreso - neatimti iš vaiko to, ką jis jau moka ir gali“, - pabrėžia Demokratinės mokyklos pradinių klasių mokytoja.
Vieno iš mokyklos mokinių mama Reda Mikolaitienė atkreipia dėmesį, jog vaiko atsakomybė už savo mokymąsi neatsiejama nuo vidinės motyvacijos. „Kitas būdas ugdyti pačio vaiko atsakomybę yra atsisakyti perdėtos arba pernelyg tiesmukos kontrolės“, - teigia mokinio mama R. Mikolaitienė. Per didelė kontrolė, net jei kyla iš gero noro, dažnai trukdo vaikui augti. Perfekcionizmas ir aukšti lūkesčiai taip pat gali slopinti savarankiškumą - atsakomybė neauga ten, kur tikimasi idealaus rezultato be bandymų ir klydimų. Todėl, anot pedagogės A. Budginienės, svarbiausia - palaikymas, ribų laikymasis ir pagarba vaiko tempui.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija: mokinių agresija
Pastaraisiais metais šeimos vis dažniau renkasi mokyklas, kuriose vaikas jaustųsi saugiai ir motyvuotai. Tačiau kartu su šiuo lūkesčiu gali atsirasti ir klaidinga prielaida, kad mokykla - ypač privati - perims didesnę atsakomybės dalį. Pasak mokytojos A. Budginienės, mokymosi sėkmė nepriklauso nuo institucijos tipo - tėvų įsitraukimas svarbus ir privačiose, ir valstybinėse mokyklose. Pastarosiose kartais matomi ir priešingi kraštutinumai - nuo itin griežtos kontrolės iki visiško įsitraukimo trūkumo. A. Budginienė pasakoja, kad Demokratinėje mokykloje atsakomybės ugdymas remiasi savideterminacijos teorija, kuri pabrėžia, kad vaikų motyvacija ir savivalda stiprėja tada, kai patenkinami trys pagrindiniai poreikiai - ryšys, autonomija ir kompetencija. „Ryšys reiškia saugų, palaikantį santykį su suaugusiaisiais ir bendraamžiais. Autonomija - supratimą, kad sprendimai yra ir vaiko rankose, o būtent čia atsiranda pirmosios atsakomybės užuomazgos. Šiais principais vadovaujamasi visose veiklose - nuo pamokų iki projektų, planavimo ir kasdienių situacijų. Kitas svarbus ugdymo įrankis - situacinės lyderystės modelis, padedantis įvertinti, ar vaikas konkrečioje situacijoje gali ir nori prisiimti atsakomybę. Jei vaikas gali ir nori - atsakomybė perduodama jam. Jei gali, bet nenori - dirbama su motyvacija. Jei nori, bet dar negali - stiprinami gebėjimai. Jei nei gali, nei nori - pradedama nuo motyvacijos kūrimo.
Kiti projektai, skirti mokinių motyvacijai skatinti
Projektai, skirti mokinių motyvacijai skatinti, vykdomi ir kitose mokyklose. Pavyzdžiui, vienos gimnazijos projektas, vykdomas nuo 2022 m. rugsėjo mėn., skirtas tobulinti mokytojų socialines ir emocines kompetencijas mokyklos ugdymo srityje taikant novatoriškus mokymo metodus. Atlikti tyrimai gimnazijoje atskleidė, kad prasidėjus karantinui didžiajai daliai mokinių ir mokytojų ženkliai pablogėjo emocinė sveikata, o grįžus į mokyklą tapo sudėtinga sėkmingai adaptuotis prie įprasto arba mišraus mokymosi būdo, rasti būdų tarpusavio ryšiams stiprinti, emocinei savijautai gerinti. Mokytojams, siekiantiems padėti savo mokiniams, turimų žinių ne visada pakanka, jie savarankiškai intuityviai ieško naujų būdų susidoroti su kylančiais iššūkiais. 5 gimnazijos mokytojai dalyvaus tarptautiniuose mokymuose „Socialinių ir emocinių įgūdžių mokymosi mokykloje tobulinimas“ (Italija). Projekte dalyvausiantys mokytojai įgis naujų žinių, įgūdžių ir metodų, kaip stiprinti mokinių emocines bei socialines kompetencijas, o jų ir praktinio taikymo rezultatų pagrindu sukurs praktinį vadovą.
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. vienoje progimnazijoje klasių vadovės, matematikos mokytojos bei mokyklos administracija ruoštis projektui pradėjo dar 2018 m. pavasarį. Klasių vadovės ir matematikos mokytojos dalyvavo mokymuose „Ugdantysis vadovavimas (individualus koučingas)”, “Ryšio su mokiniais kūrimas ir klasės kaip komandos formavimas”, “Individualių sisteminių tėvų konsultacijų vedimas. “. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. progimnazijoje pradėtos naujos veiklos: individualios matematikos mokytojų ir klasių vadovų konsultacijos su 5-7 klasių mokiniais ir jų tėvais; rengiami aktyviai į mokinio ugdymo procesą įtraukiantys matematikos projektai tėvams, organizuojami bendri mokinių, mokytojų ir tėvų susirinkimai, siekiant tėvus įtraukti klasės ir visos mokyklos gyvenimą ir bendrai spręsti visiems aktualius klausimus. Buvo organizuota bendra mokinių, mokytojų ir tėvų sesija 2018 m. ir bendras progimnazijos tarybos, seniūnu tarybos, mokyklos administracijos ir matematikos mokytojų renginys 2019 m. kovo 14 d. - Kryžiažodis. Taip pat vyko bendros klasių mokinių, mokytojų ir tėvų sesijos (2018 m. ir 2019 m.).
tags: #mokiniu #savivalda #motyvacija