Dilgėlinė, dar žinoma kaip urtikarija, yra viena dažniausių odos ligų, kuri vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia apie 20% žmonių. Ši liga gali pasireikšti dėl įvairių veiksnių, todėl svarbu ją atpažinti, suprasti simptomus ir žinoti, kaip ją gydyti.
Kas yra Dilgėlinė?
Dilgėlinė (lot. urticaria) - tai odos liga, kurios metu vystosi įvairaus dydžio bei formos niežtintis bėrimas pūslėmis ir/arba angioedema. Niežulys gali būti ir lengvas, ir itin skausmingas. Bėrimai dažnu atveju būna trumpalaikiai ir išnyksta per 1-24 val. Pūslės gali būti ir kelių mm, ir delno dydžio, pavienės ar daugybinės, susiliejančios. Dilgėlinė gali būti ūmi, kai simptomai išnyksta per kelias minutes ar valandas bei lėtinė, kai simptomai išlieka kelias savaites, mėnesius ar net metus.
Angioedema - tai staigus gilesnių odos sluoksnių, poodžio, gleivinių paburkimas, dažnai skausmingas, praeinantis per 72 val. Įvairių atliktų tyrimų duomenimis, nuo 40 iki 85 % pacientų dilgėlinę alergiją lydi angioedemos.
Dilgėlinės Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Dilgėlinė gali pasireikšti labai ūmiai ir netikėtai net ir visiškai sveikam žmogui, todėl iš anksto nuspėti, kas gali sukelti ligą, galimybės nėra. Dilgėlinės alergijos priežastys gali būti pačios įvairiausios, nes dilgėlinė gali pasireikšti dėl:
- Kai kurių maisto produktų (padidintos rizikos produktai - žemės riešutai, braškės, kiaušiniai, jūrų gėrybės ir pan.);
- Kai kurių vaistų (antibiotikai, ypač penicilino grupės, aspirinas, ibuprofenas);
- Vabzdžių įgėlimų;
- Fizikinių veiksnių (šalčio, karščio, saulės poveikio);
- Latekso gaminių;
- Kraujo perpylimo procedūros;
- Bakterinių infekcijų, tarp jų - šlapimo takų, gerklės;
- Virusinių infekcijų, tarp jų - įprastas peršalimas, hepatitas;
- Kontakto su naminiais gyvūnais;
- Įkvėpus žiedadulkių;
- Kontakto su kai kuriais augalais;
- Organizme vykstančių hormoninių pokyčių.
Mokslininkams pavyko nustatyti daugelį (tačiau ne visus) veiksnių, kurie gali sukelti dilgėlinę. Be to, dilgėlinę gali sukelti ir kitos ligos.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Dilgėlinės Simptomai
Dilgėlinės simptomai gali trukti nuo kelių minučių, mėnesių ar net metų. Nors jos simptomai panašūs į kai kurių vabzdžių įkandimus, dilgėlinę galima atskirti keliais būdais. Dažniausiai pasitaikantys dilgėlinės požymiai yra šie:
- Dilgėlinės paburkimai gali atsirasti bet kurioje kūno srityje; gali keisti formą, judėti, išnyksta ir vėl per trumpą laiką pasirodyti.
- Pagal iškilimus: dilgėlinė paprastai pasireiškia raudonos arba odos spalvos paburkimais su aiškiais kraštais, kurie paprastai staiga atsiranda ir lygiai taip pat greitai praeina.
Dilgėlinė gali būti dviejų tipų - trumpalaikė (ūmi) ir ilgalaikė (lėtinė). Nei viena jų paprastai nėra pavojinga gyvybei, tačiau atsiradus paburkimams gerklėje ar bet kokiems kitiems simptomams, ribojantiems kvėpavimą, reikalinga skubi medicininė pagalba. Lėtinė dilgėlinė atsiranda kone kasdien, išlieka daugiau nei šešias savaites ir paprastai pasižymi niežuliu. Kiekvienas dilgėlinės paburkimas atskirai trunka mažiau nei 24 valandas. Jei dilgėlinė trunka daugiau nei mėnesį, arba jei ji laikui bėgant kartojasi, reikia apsilankyti pas gydytoją alergologą, kuris įvertintų ligos istoriją bei fiziškai apžiūrėtų dilgėlinės paburkimus.
Angioneurozinė edema - tai paodiniai patinimai, kurie gali būti klaidingai diagnozuojami, maišomi su dilgėline. Simptomai, susiję su angioneurozinė edema:
- Akių srities ar burnos patinimai.
- Rankų, kojų ar gerklės patinimai.
Kaip Diagnozuojama Dilgėlinė?
Kai kuriais atvejais dilgėlinės sukėlėjai būna gana akivaizdūs - simptomai pasireiškia iškart arba labai greitai suvalgius žemės riešutų ar krevečių. Kiti atvejai reikalauja glaudesnio paciento ir specialisto bendradarbiavimo bandant surasti priežastį, kurių gali būti daug ir įvairių. Tačiau tam tikrais atvejais dilgėlinės priežastys lieka neaiškios.
Jei dilgėlinė pasireiškia epizodiškai, bet įtariate alergiją maistui, rekomenduojama atlikti molekulinius alergijos tyrimus bei stebėti, ką valgote. Tai padės išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp to, ką valgote, ir pasireiškiančių dilgėlinės simptomų.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Tuo tarpu lėtinė dilgėlinė, pasireiškianti ilgiau nei 6 savaites, turi būti įvertinta gydytojo alergologo. Gydytojas kartu su jumis aptars šeimos ligos istoriją, galimas medžiagas, su kuriomis susiduriate namuose ar darbe, sąlytį su naminiais ar kitais gyvūnais, bei tai, kokius vaistus nesenai pradėjote vartoti. Jeigu netyčia vedate mitybos dienoraštį, būtinai parodykite jį savo alergologui.
Siekiant nustatyti odos paburkimų priežastis, konsultacijų metu gydytojas alergologas gali paskirti odos, kraujo ar net šlapimo tyrimus. Jei kyla įtarimas, jog simptomus sukelia alergija konkrečiam maistui, o jūs alergijos tyrimų dar nebūsite daręsi, specialistas gali paprašyti pasidaryti odos dūrio mėginį ar kraujo tyrimą, siekiant patvirtinti diagnozę. Jei įtarimai pasitvirtina, gydytojas patars vengti to maisto ar produktų, į kurių sudėtį jis įeina. Retais atvejais įtardamas, jog simptomus sukelia alergija maistui, gydytojas alergologas gali rekomenduoti pasidaryti provokacinį maisto testą, kurio metu duodamas tam tikras kiekis įtariamo maisto bei stebima reakcija jo suvalgius.
Gydymas: Kaip Valdyti Dilgėlinę?
Tuomet, kai įtariama dilgėlinė, kaip ją gydyti - vienas pagrindinių klausimų, tačiau visų pirma reikia nustatyti, kodėl atsiranda dilgėlinė alergija.
Dilgėlinei malšinti dažnai rekomenduojami antihistamininiai vaistai, kurių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje be recepto. Šie vaistai blokuoja histamino išsiskyrimą odoje, kuris sukelia alergines reakcijas. Dilgėlinės simptomams palengvinti gydytojas alergologas gali rekomenduoti ir dviejų ar trijų antihistamininių vaistų derinį kartu su šaltais kompresais arba balzamais, kurie slopina niežulį, tačiau sunkią epizodinę dilgėlinę gali tekti malšinti ir prednizonu, kortikosteroidiniais vaistais ar imuniniu moduliatoriumi.
Jei tarp įprastų dilgėlinės simptomų pasitaiko lūpų, liežuvio patinimų ar pasunkėjusio kvėpavimo simptomų, tai gali įspėti apie galimą anafilaksijos šoką, sunkią alerginę reakciją, kuri gali baigtis mirtimi. Tokiu atveju gydytojas paskiria epinefrino (adrenalino) autoinjektorių, kurį privalu nešiotis su savimi. Tai vienintelis būdas išvengti rimtų pasekmių.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Jei dilgėlinės priežastis nustatoma, geriausias gydymas yra priežasties išvengimas arba pašalinimas. Tad jeigu alergenų tyrimai leido nustatyti tikslius šios ligos sukėlėjus, patys galėsite imtis tam tikrų prevencinių veiksmų. Taigi, galimi ir tokie būdai, kaip gydyti dilgėlinę:
- Maisto produktai: nevalgykite maisto produktų, kurie sukelia simptomus.
- Venkite kasymosi, odos dirginimo: nenaudokite intensyvaus muilo ar prausiklio, dažniau maudykitės, nes dažnas maudymasis gali sumažinti niežulį ir kasymąsi (pastarasis pablogina dilgėlinę).
- Venkite prigludusių drabužių: itin prigludę drabužiai trinasi į odą, ją dirgindami, todėl gali skatinti dilgėlinės simptomų sustiprėjimą.
- Tinkama temperatūra: jeigu dilgėlinę sukelia temperatūrų pokyčiai, pavyzdžiui, šaltis, venkite maudymosi šaltame vandenyje ir visada nešiokitės epinefrino autoinjektorių. Venkite kontakto su šaltu oru, o esant šaltajam periodui būdami lauke nosį ir burną pridenkite skarele ar šaliku, renkitės šiltais drabužiais.
- Saulė: dėvėkite apsauginius drabužius, nepraleidžiančius saulės spindulių.
- Vaistai: nedelsdami informuokite gydytoją ar vaistininką, jei įtariate, jog paskirtas vaistas sukelia dilgėlinės simptomus.
Dilgėlinės forma, trunkanti ilgiau nei šešias savaites ir galinti tęstis mėnesius ar metus, vadinama lėtine dilgėline. Jei dilgėlinės priežastys nenustatomos net ir po išsamios diagnostikos, tokia būklė vadinama lėtine idiopatine dilgėline („idiopatinė“ reiškia „nežinomas“). Apie puse šių atvejų yra susiję su kai kuriais imuniniais mechanizmais.
Dažni fizinės dilgėlinės sukėlėjai:
- Trynimas ar kasimasis: simptomai atsiranda per keletą minučių toje vietoje, kuri buvo trinama ar kasoma, ir paprastai trunka mažiau nei valandą.
- Slėgis ar spaudimas. Lėtinė slėgio dilgėlinė gali atsirasti praėjus 6-8 valandoms nuo įvykio (diržų ar drabužių nuospaudos) ir pasireikšti raudonu patinimu. Tie patys simptomai gali pasireikšti ir laikytis tose kūno dalyse, kuriose jaučiamas pastovus spaudimas, pavyzdžiui, kojų paduose.
- Kintanti temperatūra. Paprastai šalčio dilgėlinė pasireiškia aukštai temperatūrai pasikeitus į žemą. Jeigu visa kūno temperatūra staiga atvėsta, ši dilgėlinės forma gali būti pavojinga gyvybei, pavyzdžiui, kai paneriama į baseiną.
- Aukšta kūno temperatūra. Cholinerginė (arba šilumos) dilgėlinė pasireiškia kūno temperatūrai staiga pakilus: dėl prakaitavimo, mankštinimosi, karšto dušo ir / ar nerimo padidėjimo.
- Saulės spinduliai.
Kraujagyslių uždegimai (arba vaskulitas), taip pat gali sukelti dilgėlinę. Esant šiai dilgėlinei labiau skauda nei niežti, ant odos gali likti net mėlynės.
Stresiniai bėrimai ir dilgėlinė yra odos problemos, kurios gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant emocinį stresą. Stresiniai bėrimai yra odos išsiveržimai, kurie dažniausiai atsiranda dėl emocinio streso arba nerimo. Jie gali būti įvairių formų ir dydžių, įskaitant mažus bėrimus ar paraudimus ant odos paviršiaus. Šie bėrimai dažniausiai pasireiškia kaklo, krūtinės, veido ar rankų srityse. Jie gali būti niežtintys ar skausmingi. Dilgėlinė yra odos išsiveržimas, kuris pasižymi bėrimais, kurie gali būti iškilę, niežtintys ir balti su paraudimu. Dilgėlinė dažniausiai yra alerginės reakcijos rezultatas į tam tikrus alergenus, tokius kaip maistas, vaistai, gyvūnų plaukai arba kiti dirgikliai. Tačiau dilgėlinė taip pat gali atsirasti dėl kitų priežasčių, įskaitant stresą ar emocinį susijaudinimą.
Svarbu pažymėti, kad tiek stresiniai bėrimai, tiek dilgėlinė gali turėti įvairias priežastis, ir jų atsiradimą gali komplikuoti kitos sveikatos būklės. Jei pastebite bėrimą ant savo odos, kurį laikote susijusiu su stresu arba kitais veiksniais, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Stresiniai bėrimai ir dilgėlinė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant emocinį stresą, fizinį stresą ir alergijas.
- Emocinis stresas: Emocinis stresas gali turėti įtakos imuninei sistemai ir hormonams, kas gali lemti odos bėrimų atsiradimą. Kai organizmas reaguoja į stresą, gali padidėti tam tikrų medžiagų, pvz., histamino, kiekis kraujyje, kuris gali prisidėti prie bėrimų atsiradimo.
- Fizinis stresas: Fizinis stresas, toks kaip intensyvus treniruotės arba sunkus fizinis darbas, taip pat gali sukelti bėrimų atsiradimą. Tai dažnai vadinama „šaltinio šiltiniais” (angl. exercise-induced urticaria).
- Alergijos: Dilgėlinė dažnai būna alerginės reakcijos pasireiškimas. Ji gali atsirasti dėl kontaktų su tam tikrais alergenais, tokiu kaip maistas, vaistai, augalų žiedadulkės, gyvūnų plaukai arba cheminės medžiagos.
Svarbu pažymėti, kad stresiniai bėrimai ir dilgėlinė gali būti labai skirtingi, ir gydymas gali skirtis priklausomai nuo jų priežasties. Jei pastebėjote odos bėrimą ir įtariate, kad jis gali būti susijęs su stresu, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali atlikti tinkamą diagnozę ir nustatyti, ar reikalingas gydymas, įskaitant vaistus arba streso valdymo strategijas.
Stresinis bėrimas ir dilgėlinė gali pasireikšti skirtingais simptomais, nors abiejų bėrimai dažnai būna niežtintys ir su niežuliu.
- Niežulys: Tai gali būti vienas iš pirmųjų ir labiausiai pastebimų simptomų.
- Maži iškilimai: Stresiniai bėrimai gali būti maži raudoni iškilimai, kurie gali būti skirtingo dydžio ir formos.
- Raudoni iškilimai: Tipiškas dilgėlinės simptomas yra balti arba raudoni iškilimai ant odos paviršiaus.
Svarbu pažymėti, kad tiek stresiniai bėrimai, tiek dilgėlinė gali pasireikšti įvairiomis formomis ir intensyvumu, priklausomai nuo individualių organizmo ypatybių ir sąlygų. Jei turite pastebimų odos pokyčių ir abejojate jų priežastimi, svarbu kreiptis į gydytoją.
- Fizinis tyrimas: Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, per kurį jis apžiūrės odą ir bėrimo pobūdį.
- Paciento anamnezė: Gydytojas klausinės apie paciento simptomus, gyvenimo būdą, galimus išprovokuojančius veiksnius ir aplinkybes, kuriose atsirado bėrimas.
Stresinio bėrimo gydymas dažnai apima streso valdymo strategijų įgyvendinimą. Dilgėlinės gydymas dažnai apima antihistamininių vaistų, kurie padeda sumažinti niežėjimą ir bėrimą, vartojimą. Papildomi gydymo metodai: Papildomai gali būti naudojamos vietinės kremos ar tepalai, kad sumažintų odos paraudimą ir dirginimą.
Svarbu prisiminti, kad gydymas priklauso nuo bėrimo priežasties. Dėl stresinių bėrimų svarbu streso valdymas, o dilgėlinės atveju gali prireikti vaistų.
Dilgėlinės Poveikis Kasdieniam Gyvenimui
Dilgėlinė, ypač lėtinė, gali turėti didelį poveikį fizinei ir emocinei savijautai. Nuolatinis niežėjimas ir matomos dėmės dažnai sukelia gėdos jausmą, nerimą ar depresiją, ribodami socialinę veiklą ar pasitikėjimą savimi. Angioedema gali sukelti skausmą ar diskomfortą, trukdydama miegui ar kasdienėms užduotims. Norint prisitaikyti prie šios būklės, svarbu bendradarbiauti su gydytoju, sudarant individualų gydymo planą. Psichologinė pagalba, paramos grupės ar artimųjų palaikymas padeda įveikti emocinius iššūkius.
Išvados
Dilgėlinė yra dažna, tačiau varginanti odos būklė, kuri gali būti tiek ūmi, tiek lėtinė, priklausomai nuo priežasties. Alerginės reakcijos, fiziniai dirgikliai, infekcijos ar stresas yra pagrindiniai trigeriai, o simptomai, tokie kaip niežtinčios dėmės ar angioedema, gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Ankstyvas trigerių nustatymas, tinkamas gydymas antihistamininiais vaistais, kortikosteroidais ar biologiniais preparatais ir gyvenimo būdo korekcijos padeda efektyviai valdyti būklę. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, ypač jei jie tampa sunkūs ar lydimi kvėpavimo sunkumų, ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.