Įvadas
Nėštumas ir gimdymas yra unikalūs procesai, turintys gilią ir išskirtinę reikšmę kiekvienai moteriai. Vis dėlto, dėl įvairių veiksnių, apimančių asmenines, vidines ir išorines aplinkybes, kai kurios moterys gali susidurti su baime gimdyti. Ši baimė gali sukelti ne tik fiziologinius ar psichologinius sunkumus, bet ir paskatinti kai kurias moteris visiškai atsisakyti motinystės. Atsižvelgiant į tai, kad neurotiškumas gali būti vienas pagrindinių asmeninių rizikos veiksnių, prisidedančių prie šios baimės išsivystymo, svarbu suprasti, kaip jis veikia. Tuo tarpu streso įveikos strategijos dažnai laikomos apsauginiais veiksniais, todėl svarbu išanalizuoti, ar jos gali susilpninti ar sustiprinti ryšį tarp neurotiškumo ir baimės gimdyti ateityje. Šiame straipsnyje apžvelgiami moksliniai tyrimai, nagrinėjantys neurotiškumo ir streso įveikos strategijų sąsajas su baime gimdyti, pateikiant įžvalgas apie galimus intervencijos būdus, siekiant sumažinti šią baimę.
Neurotiškumas ir baimė gimdyti
Tyrimai rodo, kad didesnis neurotiškumo bruožo išreikštumas yra susijęs su didesne baime gimdyti ateityje. Neurotiškumas, kaip asmenybės bruožas, apibūdinamas kaip polinkis patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, liūdesys, baimė ir nusivylimas. Didesniu neurotiškumu pasižymintys asmenys yra linkę stipriau išgyventi neigiamas emocijas, sunkiau išlieka stabilūs stresą keliančiose situacijose. Todėl nenuostabu, kad neurotiškumas gali sustiprinti baimę gimdyti, nes nėštumas ir gimdymas yra susiję su dideliais fiziniais ir emociniais pokyčiais, kurie gali sukelti stresą ir nerimą.
Vienas iš tyrimų, kuriame dalyvavo 265 moterys, parodė, kad aukštesni neurotiškumo balai buvo reikšmingai susiję su didesne baime gimdyti ateityje. Šis tyrimas patvirtina, kad moterims, kurios jaučia didesnį nerimą ir yra labiau linkusios į neigiamas emocijas, gali būti sunkiau susidoroti su nėštumo ir gimdymo iššūkiais, todėl jos jaučia didesnę baimę.
Streso įveikos strategijos ir baimė gimdyti
Streso įveikos strategijos yra būdai, kuriais žmonės bando sumažinti streso poveikį. Tyrimai rodo, kad skirtingos streso įveikos strategijos gali skirtingai veikti baimę gimdyti. Į problemos sprendimą orientuota streso įveikos strategija yra susijusi su mažesne baime gimdyti ateityje, tuo tarpu į emocijas ir į vengimą orientuotos streso įveikos strategijos - su didesne moterų baime gimdyti ateityje.
Į problemos sprendimą orientuotos strategijos apima aktyvius veiksmus, skirtus sumažinti streso šaltinį arba pakeisti savo požiūrį į jį. Tai gali būti informacijos apie gimdymą paieška, dalyvavimas gimdymo kursuose arba pokalbiai su sveikatos priežiūros specialistais. Šios strategijos padeda moterims jaustis labiau kontroliuojamoms ir geriau pasirengusioms gimdymui, todėl sumažėja baimė.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso valdymas studentams
Į emocijas orientuotos strategijos apima bandymus sumažinti neigiamas emocijas, susijusias su stresu, pavyzdžiui, atsipalaidavimą, meditaciją ar socialinę paramą. Nors šios strategijos gali būti naudingos trumpuoju laikotarpiu, jos nesprendžia pagrindinės problemos ir gali būti ne tokios veiksmingos mažinant ilgalaikę baimę.
Į vengimą orientuotos strategijos apima bandymus išvengti streso šaltinio arba neigti jo egzistavimą. Tai gali būti gimdymo temos vengimas, atsisakymas galvoti apie tai arba užsiėmimas kita veikla, kad nukreipti dėmesį. Šios strategijos gali būti žalingos, nes neleidžia moterims tinkamai pasiruošti gimdymui ir gali sustiprinti baimę.
Sąmokslo teorijos ir psichologiniai veiksniai
Pastaruoju metu mokslininkų dėmesį patraukė sąmokslo teorijos ir žmonių polinkis jomis tikėti, nes tikėjimas sąmokslu yra gana plačiai paplitęs, gali daryti įtaką žmonių elgesiui ir kelti pavojų visuomenės saugumui. Siekiant suprasti, kas paskatina žmones patikėti sąmokslu, svarbu atsižvelgti tiek į vidinius asmenybės veiksnius, tiek į išorinius, išmoktus veiksnius, kurie susiję su asmenį supančia aplinka.
Tyrimai rodo, kad polinkį patikėti sąmokslo teorijomis tiesiogiai prognozuoja socialinė gerovė ir religijos bei vengimo įveikos strategijos, taikomos stresui mažinti. Polinkį tikėti sąmokslu netiesiogiai prognozuoja ir ekstraversijos bei neurotiškumo asmenybės bruožai, veikdami per socialinę gerovę ir vengimo įveiką; šios analizės metu taip pat atsiskleidė tiesioginės polinkio tikėti sąmokslu ir ekstraversijos sąsajos. Skepticizmą (vieną iš polinkio tikėti sąmokslu subskalių) tiesiogiai prognozuoja vengimo įveikos strategija.
Kognityviniai procesai ir emocijos
Neigiamos emocijos, o ypač baimė ir neapibrėžtumas dėl ateities, socialinės atskirties jausmas gali skatinti žmones patikėti sąmokslo teorijomis. Suprantama, kad sunkūs laikai didina neapibrėžtumą, sukelia baimę, tačiau kartu kyla noras procesus suvokti, išsiaiškinti ir susigrąžinti kontrolę. Vis dėlto tinkamai nesuvaldytas stresas ir neigiamos emocijos gali sutrikdyti kai kuriuos įprastus ir prisitaikymui naudingus informacijos apdorojimo procesus, todėl priimant sprendimus gali atsirasti daugiau šališkumo.
Taip pat skaitykite: Šizofrenijos gydymas ir priežastys
Mokslininkai pastebėjo, kad įsivaizduojamų sąsajų suvokimas, t. y. tendencija įžvelgti sąsajas ten, kur jų nėra, pernelyg jautrus ketinimo aptikimas, t. y. tendencija suvokti kitų asmenų tyčią ar ketinimą net jei kiti jų iš tikrųjų neturi, bei proporcingumo šališkumas, t. y. tikėjimas, kad dideli, reikšmingi, svarbūs dalykai būtinai turi reikšmingas priežastis ir pasekmes, yra tie kognityviniai procesai, kurie sutrinka ar yra perdėtai aktyvuojami esant baimės bei neužtikrintumo būsenai ir siejasi su polinkiu tikėti sąmokslo teorijomis.
Asmenybės bruožai ir socialiniai veiksniai
Tyrimai rodo, kad didesniu neurotiškumu pasižymintys asmenys yra linkę stipriau išgyventi neigiamas emocijas, sunkiau išlieka stabilūs stresą keliančiose situacijose, o labiau išreikšta ekstraversija - priešingai - siejasi su teigiamu emocingumu. Tad galima kelti prielaidą, kad asmenybės bruožai daro tam tikrą įtaką tam, kaip žmonės patiria sunkias emocijas neapibrėžtose ir stresą keliančiose situacijose, o tai, savo ruožtu, gali paveikti tai, kaip jie apdoroja informaciją ir paskatinti juos patikėti sąmokslo teorijomis. Be to, tam, kad kilusios emocijos kuo mažiau sutrikdytų kognityvinius procesus, būtina jas ir tinkamai reguliuoti, tad čia iškyla ir streso įveikos strategijų svarba.
Prie polinkio tikėti sąmokslo teorijomis gali prisidėti ir tam tikri socialiniai veiksniai, pavyzdžiui, pamatinis žmonių poreikis priklausyti socialinėms grupėms, t. y. socialinis kategorizavimas. Erdvė kilti sąmokslo teorijoms atsiranda tada, kai, susidarius krizei, žmonės bando suprasti, paaiškinti įvykius (bet kaip aptarta anksčiau, šis procesas gali tapti apsunkintas, o suvokiama informacija - iškraipyta) ir kaip tik tuo metu kokia nors išorinė grupė yra labai ryški. Svarbiausia, kad žmonės suvokia įtariamus sąmokslininkus kaip išorinę grupę, kuria negalima pasitikėti ir kuri skiriasi nuo „mūsų“ (pvz., eilinių piliečių). Tada suvokiamos socialinės grėsmės grupei, kuriai žmogus save priskiria, lygis skatina žmones patikėti sąmokslo teorijomis.
Psichologinė gerovė ir streso įveikos strategijos
Be asmenybės bruožų ir streso įveikos strategijų, polinkio tikėti sąmokslu kontekste gali būti itin svarbi psichologinė gerovė. Psichologinė gerovė atspindi ir asmens suvokiamą integraciją visuomenėje, buvimą jos nariu, o sąmokslo teorijos neretai sklinda būtent uždaresnėse, nuo bendros visuomenės labiau atsiribojusiose (dažniausiai - socialinių tinklų) grupėse. Tikėtina, kad tokių „socialinių burbulų“ nariai anksčiau minėtą socialinį kategorizavimą, kuris skatina patikėti sąmokslo teorijomis, gali išgyventi dar stipriau.
Žvelgiant į polinkio tikėti sąmokslo teorijomis ir streso įveikos strategijų sąsajas, tyrimų šia tema nėra daug. Kai kurie mokslininkai teigia, kad pats patikėjimas sąmokslo teorijomis gali būti streso įveikos strategija, nes sąmokslo teorijos būtent ir pasiūlo nesudėtingus ir lengvai suprantamus įvykių paaiškinimus, kurie sumažina neapibrėžtumą ir nežinomybę, o kartu yra žmonių lengviau priimami ir apdorojami, pasireiškus anksčiau minėtiems informacijos apdorojimo sunkumams. Tačiau kalbant apie konkrečių įveikos strategijų sąsajas su polinkiu patikėti sąmokslo teorijomis - buvo nustatyta, kad žmonės, dažniau taikantys vengimo (o ne į problemą orientuotas) įveikos strategijas, turėtų būti labiau linkę ir tikėti sąmokslo teorijomis. Pasak Carver ir Connor-Smith (2010), šis būdas dorotis su stresu nėra adaptyvus ir nepadeda jo sumažinti. Tokie rezultatai leidžia manyti, kad jei taikomos neefektyvios streso įveikos strategijos, jos nepadeda tinkamai sumažinti įtampos, o tai, savo ruožtu, didina polinkį patikėti sąmokslo teorijomis.
Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į lyčių psichologiją
Tyrimo metodologija ir rezultatai
Viename tyrime, kuriame dalyvavo 173 asmenys, buvo naudojama internetinė anketa, sukurta „Google forms“ apklausų platformoje. Tyrimo metu buvo naudojama Polinkio tikėti sąmokslu skalė (angl. Conspiracy Mentality Scale; Stojanov & Halberstadt, 2019). Skalę sudaro dvi subskalės: polinkio tikėti sąmokslu ir skepticizmo. Polinkio tikėti sąmokslu subskalė sudaryta iš 7 teiginių, atspindinčių įsitikinimus, kad už reikšmingų socialinių ar politinių įvykių slypi galinga esybė ir kad oficiali tiesa nėra „tikroji“ tiesa. Skepticizmo subskalė, sudaryta iš 4 teiginių, atspindi bendresnį ir, galimas variantas, racionalesnį įtarumą, susijusį su labiau tikėtinomis, lokaliomis sąmokslo teorijomis, tokiomis kaip papirkinėjimas ar korupcija (Stojanov & Halberstadt, 2019). Didesnis įvertis reiškia didesnį polinkį tikėti sąmokslu.
Tyrimo rezultatai rodo, kad polinkį patikėti sąmokslo teorijomis tiesiogiai prognozuoja socialinė gerovė ir religijos bei vengimo įveikos strategijos, taikytos stresui mažinti. Polinkį tikėti sąmokslu netiesiogiai prognozuoja ir ekstraversijos bei neurotiškumo asmenybės bruožai, veikdami per socialinę gerovę ir vengimo įveiką; šios analizės metu taip pat atsiskleidė tiesioginės polinkio tikėti sąmokslu ir ekstraversijos sąsajos. Skepticizmą (vieną iš polinkio tikėti sąmokslu subskalių) tiesiogiai prognozuoja vengimo įveikos strategija.
Praktinės implikacijos
Šie tyrimai turi svarbių praktinių implikacijų moterims, kurios jaučia baimę gimdyti. Svarbu nustatyti moteris, kurios yra labiau linkusios į neurotiškumą ir vengimo įveikos strategijas, ir suteikti joms tinkamą paramą ir intervencijas. Tai gali apimti psichologinį konsultavimą, gimdymo kursus, informacijos apie gimdymą teikimą ir į problemos sprendimą orientuotų įveikos strategijų mokymą.
Sveikatos priežiūros specialistai taip pat turėtų būti apmokyti atpažinti ir spręsti baimės gimdyti problemas. Jie gali padėti moterims įveikti savo baimes, suteikti joms pasitikėjimo savimi ir padėti joms pasiruošti teigiamai gimdymo patirčiai.
tags: #moksliniai #tyrimai #neurotiskumas #ir #streso #iveika