Šizofrenija yra sudėtingas ir lėtinis psichikos sutrikimas, paveikiantis maždaug 1% pasaulio populiacijos. Liga pasireiškia jausmų, mąstymo, suvokimo, valios ir emocijų sutrikimais. Šizofrenija trukdo aiškiai mąstyti, suvokti realybę, bendrauti, priimti sprendimus ir valdyti emocijas. Nepaisant ilgų metų tyrimų, šizofrenijos priežastys vis dar nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai sutinka, kad tai yra daugiafaktorinė liga, susijusi su genetika, biocheminiais pokyčiais smegenyse ir aplinkos veiksniais.
Šizofrenijos paplitimas ir ypatumai
Šizofrenija diagnozuojama maždaug 1% žmonių visame pasaulyje. Dažniausiai liga prasideda paauglystėje arba jaunystėje (15-25 metų), o vyrų ir moterų sergamumas yra maždaug vienodas. Šizofrenija gali pasireikšti tiek ūmine (trunka kelias dienas ar savaites), tiek lėtine (trunka keletą mėnesių, metų ar visą gyvenimą) forma.
Šizofrenijos priežastys: genetika, biochemija ir aplinka
Nors tikslios šizofrenijos priežastys nežinomos, mokslininkai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, galinčius prisidėti prie ligos išsivystymo:
- Genetika: Polinkis sirgti šizofrenija yra paveldimas. Jei šeimoje yra sergančių šia liga, tikimybė susirgti didėja. Neseniai atlikti genetiniai tyrimai parodė, kad individualūs genai riziką susirgti šizofrenija padidina mažiausiai du kartus, palyginti su bendra populiacija.
- Biocheminiai pokyčiai: Sergant šizofrenija, sutrinka nervinius impulsus perduodančių medžiagų (neuromediatorių - dopamino, serotonino, noradrenalino) pusiausvyra smegenyse. Taip pat stebimas neįprastas smegenų aktyvumas ir kraujotakos pokyčiai.
- Aplinkos veiksniai: Komplikacijos vaisiaus vystymosi metu ar ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo, tokios kaip infekcijos ar hipoksija (deguonies trūkumas), taip pat gali padidinti riziką susirgti šizofrenija. Mokslininkai teigia, kad jei vienas iš vaiko tėvų serga šizofrenija, rizika susirgti ja padidėja 2,6 karto. Vien motinos depresija šizofrenijos rizikos vaikui nedidina. Tačiau vieno iš tėvų šizofrenijos derinys su motinos depresija nėštumo metu šizofrenijos riziką padidina daugiau nei 9 kartus.
Šizofrenijos simptomai ir formos
Šizofrenijos simptomai yra labai įvairūs ir gali skirtis kiekvienam pacientui. Dažniausi simptomai apima:
- Teigiami simptomai: Kliedesiai (klaidingi įsitikinimai), haliucinacijos (klaidingi jutimai, dažniausiai klausos), mąstymo sutrikimai (nelogiškas, nerišlus mąstymas), keistas elgesys.
- Neigiami simptomai: Emocijų stoka (apatija), motyvacijos stoka (anhedonija), socialinis atsiribojimas, kalbos skurdumas.
- Kognityviniai simptomai: Atminties sutrikimai, dėmesio sutrikimai, vykdomosios funkcijos sutrikimai (planavimas, problemų sprendimas).
Skiriamos keturios klasikinės šizofrenijos formos:
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso valdymas studentams
- Paranoidinė šizofrenija: Būdingi kliedesiai (dažniausiai persekiojimo) su klausos haliucinacijomis ir suvokimo sutrikimais.
- Hebefreninė šizofrenija: Būdingi afektiniai (jausmų) sutrikimai, o kliedesiai ir haliucinacijos - trumpalaikiai. Mąstymas nenuoseklus, kalba padrika, būna polinkis į vienatvę, neprognozuojamas elgesys ir manieringumas.
- Katatoninė šizofrenija: Būdingi psichomotorinio aktyvumo sutrikimai, tokie kaip sustingimas (stuporas), nenatūralios ilgalaikės pozos, vaškinis lankstumas.
- Paprastoji šizofrenija: Progresuoja elgesio sutrikimai, mažėja darbingumas, pasineriama į save. Sutrikimai atsiranda nepastebimai.
Šizofrenijos diagnostika
Šizofrenijos diagnozė paprastai remiasi teigiamų ir neigiamų simptomų įvertinimu. Gydytojas psichiatras atlieka psichikos būklės įvertinimą, renka anamnezę (informaciją apie ligos istoriją), gali skirti papildomus tyrimus (pvz., smegenų vaizdavimo tyrimus) kitoms ligoms atmesti.
Šizofrenijos gydymas
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis ir apima:
- Farmakoterapiją: Antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai) yra pagrindinis šizofrenijos gydymo būdas. Jie padeda sumažinti teigiamus simptomus, tokius kaip kliedesiai ir haliucinacijos. Gydytojas gali skirti ir kitų vaistų, tokių kaip antidepresantai ar nerimą mažinantys vaistai.
- Psichoterapiją: Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti pacientams susidoroti su ligos simptomais, pagerinti socialinius įgūdžius ir prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo.
- Psichosocialinę reabilitaciją: Psichosocialinė reabilitacija padeda pacientams atgauti prarastus įgūdžius, susirasti darbą, mokytis ir integruotis į visuomenę.
- Elektroimpulsinę terapiją (EIT): EIT gali būti naudojama sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs.
Šizofrenija ir savižudybės rizika
Šizofrenija sergantys asmenys turi 20-50 kartų didesnę tikimybę įvykdyti savižudybę, lyginant su bendra populiacija. Apie 25-50% šizofrenija sergančių pacientų bent kartą mėgino žudytis. Svarbu atskirti psichozės sukeltą pavojingą elgesį sveikatai, kuriam pacientas yra neadekvatus, nuo gresiančios savižudybės.
Šizofrenija ir diskriminacija
Sergančiųjų šizofrenija diskriminacija pasaulyje dar labai paplitusi. Lietuvoje sergantieji šizofrenija pasižymėjo mažiausiai iš visų apklaustųjų laukią iš visuomenės narių diskriminacijos. Tačiau jie dažnai patirdavo neigiamą diskriminaciją ir pasikeitusį aplinkinių elgesį po to, kai šie sužinodavo esą pacientams nustatyta šizofrenija.
Šizofrenija: mitai ir tikrovė
Vis dar egzistuoja daug mitų apie šizofreniją, kurie skatina stigmą ir atskirtį. Svarbu žinoti, kad:
Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į lyčių psichologiją
- Šizofrenija nėra asmenybės susidvejinimas.
- Šizofrenija sergantys žmonės nėra pavojingi. Dauguma nusikaltimų įvykdomi žmonių, kurie neserga šizofrenija.
- Šizofrenija nėra išgydoma, bet ją galima veiksmingai gydyti.
- Šizofrenija nesukelia blogas auklėjimas ar traumos vaikystėje.
Šizofrenija: svarbūs aspektai
- Ankstyva diagnostika ir gydymas: Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti sumažinti ligos simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
- Šeimos parama: Šeimos parama yra labai svarbi šizofrenija sergantiems pacientams. Šeimos nariai gali padėti pacientui laikytis gydymo plano, susidoroti su ligos simptomais ir integruotis į visuomenę.
- Visuomenės švietimas: Visuomenės švietimas apie šizofreniją gali padėti sumažinti stigmą ir atskirtį, skatinti supratimą ir paramą šia liga sergantiems žmonėms.
Taip pat skaitykite: Neurotiškumo įtaka streso valdymui
tags: #moksliniai #saltiniai #sizofrenija