Intelektas, asmenybės tapatybė ir lytiškumas - tai kompleksiški konstruktai, kuriuos nuolat tyrinėja mokslininkai, siekdami suprasti žmogaus elgesį ir socialinius santykius. Šiame straipsnyje apžvelgiami lyčių psichologijos moksliniai tyrimai, nagrinėjami lyčių skirtumai, stereotipai ir visuomenės požiūris į lytiškumą. Straipsnyje remiamasi įvairių mokslininkų ir gydytojų praktikų įžvalgomis, siekiant užpildyti Lietuvos lytinio švietimo literatūros spragas.
Intelekto samprata ir tipai
Intelektas - tai sąvoka, kuri dažnai vartojama tiek psichologijoje, tiek kasdieniame gyvenime, tačiau jos reikšmė yra prieštaringa. Tradiciškai intelektas buvo siejamas su protingumu ir proto sąvokomis, tačiau XX amžiuje jis pradėtas sieti su intelekto testais. Howardas Gardneris teigia, kad intelektas nėra vienas bendras gebėjimas, bet apima aštuonias specifines sritis, kuriose žmonėms būdingi gabumai. Šios sritys vadinamos intelekto tipais, tarp kurių dažniausiai vertinami verbalinis ir loginis intelektas. Taip pat svarbūs yra emocinis intelektas (EQ) ir dvasinis intelektas (SQ).
Lyčių skirtumai intelekto srityje
Moksliniai tyrimai rodo, kad motinos genetika nustato, kiek protingas bus vaikas, o tėvas tam neturi įtakos. Moterys labiau tikėtina perduos intelekto genus savo vaikams, nes šie yra X chromosomoje - moterys jų turi dvi, o vyrai tik po vieną. Vis dėlto, naujas tyrimas atskleidė, kad stereotipas apie blondinių kvailumą yra netiesa. Ištyrus 10 878 amerikietes paaiškėjo, kad baltaodės moterys, kurių natūrali plaukų spalva yra šviesi, turi maždaug 3 taškais aukštesnį intelekto koeficientą nei brunetės, raudonplaukės ar šatenės.
Psichologijos mokslo raida ir lyčių vaidmuo
Psichologija kaip atskiras mokslas yra jaunas, jo pradžia datuojama 1879 m., kai Wilhelmas Wundtas Leipcige įsteigia pirmąją psichologijos laboratoriją. 1894 m. daktaro laipsnį gauna pirmoji moteris - Margaret Floy Washburn. 1905 m. Amerikos psichologijos asociacijos prezidente išrenkama Mary Whiton Culcins. Taigi, moterys aktyviai dalyvavo psichologijos mokslo raidoje.
Zigmundas Froidas ir moterų psichologija
Zigmundas Froidas buvo vienas pirmųjų, atkreipusių dėmesį į moterų vidinių poreikių svarbą, bandė suprasti, iš kur kyla jų sunkumai ir kaip galima būtų padėti humaniškais būdais, t.y. pokalbiu. Froidas buvo vienas pirmųjų, kuris pokalbių būdu prisikasdavo prie moterų trauminių patyrimų, kurie dažnai būdavo susiję su seksualinėmis traumomis ir matė tų traumų padarinius ir juos aprašė. Kai kurios jo idėjos, pvz., penio pavydo idėja žvelgiant iš nūdienos perspektyvos atrodo neįtikėtina, bet čia svarbu tai, jog Froidas nekėlė šios idėjos lyg iš niekur nieko, ši idėja kilo iš realių pacienčių patirčių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos partinė priklausomybė pagal lytį
Carlas Jungas ir archetipai
Carlas Jungas toliau plėtojo savo psichoterapijos kryptį, kurią vadino analitine terapija. Jo aprašyti archetipai anima ir animus atspindi tai, kad mūsų psichika yra labai įvairi. Anima yra moteriškoji dalis vyro psichikoj, o animus - vyriškoji dali moters psichikoje. Tai pripažinimas, kad mes visi turime abiems lytims būdingų savybių. Galima ginčytis, kad toks skirstymas į skirtingų lyčių psichologines savybes yra seksistinis, egzistuojantys tam tikri psichologiniai skirtumai tarp lyčių yra, tačiau jie nereiškia, kad kažkuri lytis pranašesnė už kitą, ji tik reiškia, kad jos nėra tapačios.
Lyčių stereotipai ir jų įtaka
Lyčių stereotipai gali tiek trukdyti, tiek palengvinti gyvenimą. Supaprastintos taisyklės labai varžo sudėtingus žmones. Pavyzdžiui, požiūris, jog vyrai turi neverkti ir nesiskųsti, vainikuojamas tūkstančiais savižudybių - 80 proc. nusižudžiusiųjų Lietuvoje yra vyresni, tradicinių stereotipų veikiami vyrai. Kita vertus, rolės lengvina ir gyvenimą šeimoj - mažiau ginčijamasi, kas už ką atsako.
Lyčių vienodėjimas: bėda ar progresas?
Kyla klausimas, ar lyčių vienodėjimas yra bėda, nes prarandama šimtmečius galiojusi prigimtimi ir dvasiniais mokymais pagrįsta tvarka, ar progresas, kai nei savęs, nei kitų nebegrūdame į klišes? Moksliniai tyrimai randa bazinius skirtumus tarp lyčių, tačiau daugelis lyčių skirtumų neįgimti, o išmokti. Pavyzdžiui, dažnai mergaitės sau tiesiog leidžia nesigilinti į matematiką ir jos nesuprasti. Anot amerikiečių tyrimų, statistinė moteris ir vyras psichologiškai skiriasi mažiau nei du vyrai.
Vyrų ir moterų seksualumo ir reprodukcijos psichologija
Vyrų ir moterų seksualumo ir reprodukcijos psichologiją lemia ne vien auklėjimas, o ir skirtingi kūnai ir hormonai. Jauni vyrai labiau trokšta sekso, greičiau susijaudina, merginoms reikia daugiau įžangos. Orgazmas pasiekiamas irgi skirtingai. Nėščiai ar maitinančiai moteriai reikia daug paramos. Gal nieko keisto, kad vyriškesniais moterys laiko tuos vyrus, kurie gali paremti, o vyrus labiau traukia draugiškos ir rūpestingos moterys?
Lyčių vaidmenų suvienodėjimas ir santykiai
Kaip vienas kitą trauks ir bendraus vyrai ir moterys, kai lyčių vaidmenys suvienodės? Anot porų mokytojo Marko Gungoro, moterys skundžiasi, kad vyrai nejautrūs ir jų nesupranta, tarsi šalia savęs norėtų matyti ne vyrą, o kitą moterį. Bet moteriškas vyras moterims nepatrauklu, o kitoks, netgi „blogiukas“, jas traukia.
Taip pat skaitykite: Autentiškumo Paieškos
Individuacija ir lyčių santykiai
Kai moteris ar vyras būna savimi, jie būna vyriški ir moteriški unikaliu ir nuoširdžiu savo būdu. Anot senelio Jungo ir „animus ir anima“ idėjos, kai moteris įsisavina joje glūdintį vyriškumą, o vyras - jame glūdintį moteriškumą, įvyksta individuacija - žmogus pasiekia pilnatvę. Vyras ir moteris jau susitinka ne tam, kad papildytų tai, ko kitas neturi, o didesniam tikslui - kad taptų iš tikro artimi.
Lyčių skirtumai psichologijoje: praeitis ir dabartis
Šimtmečio pradžioje tyrimai rodydavo, kad vyrų ir moterų psichika ir psichologija skiriasi: vyrai pranašesni srityse kurios reikalauja abstraktaus mąstymo, jie yra drąsesni ir ištvermingesni, o moterys yra švelnesnės, konkretesnio mąstymo, na, ir šiaip lyg paprastesnės, “naminės” būtybės. Šiuolaikiniai psichologijos tyrimai tų skirtumų neberanda. Dabar, keičiantis ideologijai, populiarėja teiginys, kad vyrai ir moterys yra skirtingi, bet vienodai vertingi.
Vyrų ir moterų jausmai
Vyro ir moters jausmai nėra labai skirtingi. Skiriasi sugebėjimas suprasti, kas žmoguje vyksta. Moterys daug geriau supranta, kokie jausmai jas valdo, jos sugeba subtiliau suvokti jausmų skirtumus ir juos įvardyti. Šiuo požiūriu labai įdomūs anatominiai tyrimai, kurie rodo, kad moterų smegenyse daugiau jungčių tarp pusrutulių, todėl jos lengviau suvokia savo jausmus.
Lyčių vaidmenys šeimoje ir visuomenėje
Šiuolaikinėje visuomenėje požiūris, kad moteris turėtų būti šeimos židiniu ar ta žvakele, aplink kurią viskas sukasi, kaklu, kuris galvą sukioja, yra naivus. Tačiau sunku nesutikti su nuomone, kad moteris sugeba greičiau pastebėti ir lengviau spręsti santykių bei emocines problemas.
Evoliucinė lyčių skirtumų prasmė
Jeigu persikeltume į tolimą praeitį ir pažiūrėtume, kokia evoliucinė skirtumų prasmė, tai pamatytume, kad moteris turėjo gerai sugyventi su kitomis moterimis, sugebėti kartu auginti vaikus, palaikyti gerus santykius ir su vaiko tėvu, ir su kitais vyriškos lyties atstovais. Vyras ilgus tūkstantmečius buvo laisvas medžiotojas, kurio praktinis intelektas ir agresyvumas, ko gero, turėjo daug didesnę reikšmę, negu kiti dalykai.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai lyčių skirtumai
Vyriška ir moteriška
Jau ankstyvoje vaikystėje berniukai ir mergaitės pradedami auklėti diegiant jiems “tai tik mergaitėm” arba “tai tinka tik berniukams”. Tačiau čia slypi pavojus neleisti atsiskleisti unikaliems augančio žmogaus sugebėjimams. Tvirtos nuostatos, kas vyriška, o kas moteriška, daro žmones infantiliai priklausomus vieną no kito.
Laisvalaikis
Vyrų ir moterų laisvalaikio pasirinkimą nulemia psichologiniai ypatumai ir tradicijos. Tradiciniam moterų laisvalaikiui galima skirti mezgimą, siuvimą, o vyrų - medžioklę, žvejybą. Tačiau vyrų ir moterų laisvalaikio skirtumai nėra labai ryškūs.
Erotinė stimuliacija
Tyrimai rodo, kad moterys erotinių fantazijų turi ne mažiau negu vyrai. Tačiau šiokį tokį skirtumą tarp vyro ir moters lytinio potraukio nulėmė tolima praeitis. Vyrui genetiškai prasminga, grubiai kalbant, apvaisinti kiek galima daugiau moterų, nes jo genai tada pasiskleidžia plačiau ir įgivendina savo evoliucinę funkciją. Moterims yra kitaip, joms svarbu pasirinkti tokį partnerį, kuris turėtų ne tik gerą genetinį fondą, gražiai atrodytų, būtų stiprus, bet ir padėtų užauginti palikuonį.
Vaikų auklėjimas
Pasąmonėje esančios nuostatos, net mums patiems nepastebint verčia mus elgtis stereotipiškai, nors ir galvojame, kad esame jas jau įveikę: “Reikia sutaisyti mašinėlės sulūžusį ratą? Tėvas tau padės”, “Tau liūdna? Batelių negali užsirišti? Eik pas mamytę”.
Moterų teisės ir psichologijos istorija
Moterų teisės - tai moterų ir mergaičių laisvės ir teisės, kurios visai neseniai buvo neinstucionalizuotos, ignoruojamos, net atimamos įstatymais, papročiais ar visuomenės elgsena. Moksle, kaip ir kitose su žmogaus morale susijusiose srityse, buvo padaryta daug žalos judėjimui link lyčių lygybės. Moters vaidmenį psichologijos istorijoje galima suprasti trijose dimensijose: 1) kompensacijos; 2) prisidėjimo ir 3) subjektyvaus patyrimo tam tikram kontekste.
tags: #lyciu #psichologijos #moksliniai #straipsniai