Nuo seniausių laikų baimė padėjo žmogui išgyventi nesaugioje aplinkoje, leidžiant pasprukti nuo plėšrūnų. Tačiau kartais baimė tampa nepagrįsta ir trukdo mėgautis pilnaverčiu gyvenimu. Tai yra fobijos. „Mokslo sriuba“ nagrinėja, kokios fobijos dažniausiai kamuoja žmones ir kaip su jomis kovoti.
Kas yra fobija?
Fobiška baimė peržengia sveiko proto ribas ir kamuoja žmogų net tada, kai tikro pavojaus nėra. Ji kelia daug streso, trukdo žmogui užsiimti įvairiomis veiklomis ir bendrauti su aplinkiniais. Fobijos gali pasireikšti įvairiais būdais ir intensyvumu, tačiau visada sukelia didelį diskomfortą ir nerimą.
Egzistuoja net keli šimtai skirtingų fobijų rūšių. Kai kurios iš jų išties labai neįprastos: baimė fotografuotis, taip pat sėkmės, meilės, burbulų, skylių baimės. O štai uždarų patalpų baimė, dar vadinama klaustrofobija, kamuoja net 5-7 procentus pasaulio gyventojų. Yra žmonių, kurie paniškai bijo bakterijų, vorų, šunų, aukščio, kalbėjimo prieš auditoriją, bendravimo su nepažįstamais žmonėmis ir t. t.
Sociofobija: baimė būti stebimam
Sprendžiant iš aprašymų, vienas iš dažniausiai pasitaikančių fobijų tipų yra sociofobija. Žmonės, turintys sociofobiją, bijo būti neigiamai įvertinti, jaučia stiprų nerimą bendraudami su kitais. Juos lydi jausmas, kad jie tarsi po padidinamuoju stiklu.
Tripofobija: baimė skylėms
Pasak „Psychological Science“ žurnale paskelbto straipsnio, ši keista baimė nėra oficialiai pripažįstama, tačiau teigiama, kad net iki 16 proc. žmonių kenčia nuo jos. Lotoso sėklos yra klasikinis pavyzdys, gąsdinantis tripofobus. Taip pat muilo burbulai, skylutės kempinėje ar medaus koris - visa tai sukelia nemalonius pojūčius asmenims, turintiems šią fobiją.
Taip pat skaitykite: Elgesio analizė psichologijoje
„Stimuliatoriai dažniausiai yra bet kokio tipo skylių sankaupos, kurios nėra pavojingos, bet sukelia nemalonią vidinę reakciją“, - teigė tyrimo autoriai.
„Aš net negaliu žiūrėti į mažas, nevienodas ir asimetriškai išsidėsčiusias skylutes, jos mane pykina, norisi verkti, o visą kūną purto šiurpas“, - dalijosi patirtimi vienas tyrimo dalyvis.
Tyrime nustatyta, kad ši baimė gali būti ne žmogaus keistenybė, bet evoliucinė adaptacija. Vienas iš mokslininkų susidūrė su tripofobiją turinčiu asmeniu, kuris teigė, jog negali pažvelgti į mėlynžiedį aštuonkojį - vieną iš nuodingiausių pasaulio gyvūnų. Manoma, kad baimė tokiems dariniams ir vaizdams išsivystė evoliuciškai, mat gamtoje jie dažniausiai kelia pavojų.
Kaip rašoma naujienų portale „The Atlantic“, tyrėjai išanalizavo nuotraukas iš internetinio puslapio trypophobia.com, kuriose matyti skylutės ir nuodingi gyvūnai. Jie pastebėjo, kad nuotraukos pasižymi dideliu kontrastu tarp stambių dalių ir mažai kontrastingomis, smulkiomis detalėmis. Todėl tam tikrais atvejais į jas paprastai būna nemalonu žiūrėti. Kai kurie žmonės nenutuokia, kodėl jaučiasi taip nejaukiai, kai pamato tokias nuotraukas.
Nomofobija: XXI amžiaus baimė
Italų mokslininkai iš Genujos universiteto teigia, kad išėjimas iš namų ir sugrįžimas, nes pamiršote mobilųjį telefoną, yra psichinio sutrikimo požymis. Šią XXI a. Baimė pamesti ar pamiršti mobilųjį telefoną, nervinimasis dėl to, kad jis išsikrovė ar pradingo signalas, - visa tai nomofobijos požymiai. Šiam sutrikimui būdingi aiškiai išreikšti medicininiai simptomai: panika, pykinimas, prakaitavimas. Remiantis mokslinių tyrimų, kurie atliekami nuo 2008 m., rezultatais, 53 proc. europiečių niekada neišjungia mobiliojo telefono. Kas dešimtas žmogus ima smarkiai nervintis, kai lieka be ryšio.
Taip pat skaitykite: Mokslo bazė
Fobijų priežastys
Kai kurias fobijas nulemia genetika, tačiau pėdsaką mumyse gali palikti ir vaikystėje patirtos traumuojančios patirtys. Kartais šokiruojančio įvykio net nebūtina išgyventi patiems. Pavyzdžiui, skrydžių fobija gali atsirasti lėktuvo katastrofą pamačius per televizorių. Fobijoms peno suteikia ir laki vaizduotė bei polinkis tikėtis blogiausio.
Mokslininkai iš Europos molekulinės biologijos laboratorijos pateikia netikėtą atsakymą į šį klausimą. Pasirodo, fobijos, tarp jų ir nomofobija, - ne tiek psichologinės, kiek medicininės problemos. Už kiekvieną fobiją „atsakinga“ kokia nors atskira smegenų zona. Tai patvirtina eksperimentai, kuriuos mokslininkai atliko su pelėmis. Žmogaus smegenų sandara panaši į pelių. Išmokę blokuoti vieną ar kitą smegenų zoną, mokslininkai sugebės išvaduoti mus nuo fobijų. Tai - ateities uždavinys. Amerikiečių mokslininkų iš Brighamo Youngo universiteto tvirtinimu, kiekviena fobija sukelia sutrikimų ląstelių lygmeniu. Tai ypač pavojinga moterims. Fobijų sukelti ląstelių pokyčiai pagreitina moters organizmo senėjimo procesą.
Kaip įveikti fobiją?
Tokiu atveju reikia baimę pripažinti, kreiptis į specialistus ir su jų pagalba mėginti šį nemalonų pojūtį įveikti, po truputį pažvelgiant jam į akis. Pravartu išsiaiškinti ir baimės priežastis.
Jei jaučiate, kad jus kamuoja fobija, svarbu žengti pirmuosius žingsnius. Pripažinimas, kad turite problemą, yra svarbiausias žingsnis. Taip pat svarbu suprasti, kad nesate vienas. Internetinėse platformose, pavyzdžiui, www.depresijosklubas.lt, renkasi žmonės, išgyvenantys depresiją, fobijas. Kovoti lengviau, kai žinai, kad esi ne viena, kai žinai, kad yra tokių, kurie tave supranta, nes patiria labai panašius išgyvenimus.
Specialistų pagalba
Kreipimasis į specialistus yra būtinas žingsnis siekiant įveikti fobiją.
Taip pat skaitykite: Simbolių interpretacijos psichologijoje