Širdies permušimai - tai neritmiškas širdies plakimas, kuris gali atsirasti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Normaliai širdis plaka tolygiai, tačiau kai širdies raumens susitraukimas įvyksta anksčiau laiko, tada jaučiamas permušimas. Kai kurie žmonės širdies permušimus apibūdina kaip laikiną diskomfortą kairėje krūtinės ląstos pusėje, kiti jaučia tarsi širdis „vartosi“, „sustoja“ ar „šokinėja“. Šiame straipsnyje aptarsime širdies permušimų priežastis, ryšį su nerimu ir būdus, kaip suvaldyti šį nemalonų pojūtį.
Kas yra Širdies Permušimai?
Širdies permušimai - tai pojūtis, kai atrodo, jog širdis plaka nereguliariai, „sustoja“, „smūgiuoja“ ar plaka per greitai. Šis reiškinys gali būti laikinas ir nepavojingas, tačiau kai kuriems žmonėms jis sukelia diskomfortą, nerimą ar net panikos priepuolius. Nors kartais permušimai susiję su širdies ligomis, dažniausiai jų priežastys yra funkcinės - stresas, kofeinas, miego trūkumas ar hormoniniai svyravimai.
Širdis plaka dėl elektrinių impulsų, koordinuojančių jos ritmą. Kai šie impulsai sutrinka, atsiranda permušimai - papildomi ar netaisyklingi susitraukimai. Tai gali lemti tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai.
Retai pasitaikantys, trumpalaikiai širdies permušimai sveikatai nepavojingi, juos jaučia didelė dalis sveikų žmonių. Vyresniame amžiuje, ypatingai jau sergantiems širdies ligomis, atsiradę permušimai gali būti širdies nepakankamumo progresavimo požymis. Tačiau dažniausiai permušimų priežastys yra visiškai nesusijusios su širdies ligomis. Jeigu permušimai vargina dažnai, ilgai nepraeina, trukdo kasdieniai veiklai, būtina surasti juos sukėlusią priežastį ir ją pašalinti.
Dažniausios Širdies Permušimų Priežastys
Širdies permušimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Širdies plakimas ir streso valdymas
- Elektrolitų disbalansas: Kalio ir magnio disbalansas organizme gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.
- Mažakraujystė: Sumažėjus eritrocitų ir hemoglobino kiekiui kraujyje, širdis turi plakti greičiau, kad kompensuotų deguonies trūkumą, dėl ko gali atsirasti permušimai.
- Skydliaukės ligos: Net ir nedideli skydliaukės hormonų (T4, T3) pokyčiai gali turėti įtakos širdies raumens darbui.
- Psichologinės priežastys: Nerimas, stresas, nemiga ir panikos atakos suaktyvina periferinę nervų sistemą, kuri tiesiogiai veikia širdies raumenį, padažnina širdies plakimą ir sukelia permušimus.
- Kiti veiksniai: Dažnas tonizuojančių medžiagų, kofeino, alkoholio naudojimas, rūkymas, per didelis fizinis krūvis, pervargimas ir kai kurie vaistai taip pat gali prisidėti prie širdies permušimų.
Stresas, Nerimas ir Depresija
Širdis yra itin jautrus raumuo ir į stresą reaguoja pirmiausiai. Daug ir ilgalaikį stresą patiriantiems žmonėms ilgainiui gali išsivystyti širdies „nuovargis“ - raumuo jau nebesugeba atlaikyti nervinės įtampos krūvio ir pavargsta, todėl vis atsiranda permušimų. Itin jautrūs žmonės gali jausti širdies permušimus ir „apsivertimus“ net ir tada, kai elektrokardiograma to neparodo. Tokiu atveju širdies permušimai yra tarsi išsekusios nervinės sistemos ženklas. Jei nebus šalinama pagrindinė priežastis, t.y. stresą sukeliančios aplinkybės, tuomet permušimai gali tęstis toliau ir ilgainiui sukelti organinių širdies problemų.
Mažakraujystė arba Anemija
Jei organizme sumažėjusios hemoglobino, geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties atsargos, tuomet širdžiai tenka daug sunkiau dirbti, kad visos organizmo ląstelės gautų pakankamą kiekį deguonies. Mažakraujystės simptomai yra bendras nuovargis ir negalavimas, greitas širdies plakimas ir permušimai, dusulys (ypač fizinio krūvio metu), odos blyškumas, silpnumas, galvos sukimasis ir kt. Gali kamuoti plaukų ir nagų lūžinėjimas, o kai kuriems anemija net padidina riziką susirgti depresija. Anemiją būtina gydyti, nes lėtinė mažakraujystė gali sukelti negrįžtamų širdies raumens pakitimų. Be to, tai stipriai gyvenimo kokybę menkinanti liga.
Kalio ir Magnio Trūkumas Organizme
Kalio ir magnio organizmui gali pritrūkti įvairiais gyvenimo etapais - greitai augant, laukiantis, daug sportuojant ir prakaituojant, nepilnavertiškai ir nereguliariai maitinantis. Staigus mineralinių medžiagų trūkumas gali atsirasti susirgus kai kuriomis infekcinėmis ligomis, dėl kurių labai stipriai karščiuojama, vemiama ir viduriuojama, todėl netenkama labai daug skysčių kartu su elektrolitais. Šių mineralų gali pritrūkti ir dėl kai kurių lėtinių ligų, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumo.
Propaguojamas Gyvenimo Būdas
Širdies permušimų gali atsirasti dėl žalingų įpročių, tam tikrų vartojamų vaistinių preparatų, išsekimo, per didelio fizinio krūvio. Pavyzdžiui, vienas iš perdegimo simptomų yra būtent širdies permušimai. Širdies permušimus gali sukelti net persivalgymas. Reikėtų atsitraukti nuo darbų, šiek tiek pailsėti ir viskas turėtų išsispręsti.
Skydliaukės Ligos
Jei pacientas skundžiasi širdies permušimais, o jokių organinių patologijų nėra, tuomet beveik visada rekomenduojama atlikti skydliaukės tyrimus. Pasirodo, kad normaliam širdies darbui daug įtakos turi net ir nedideli skydliaukės hormonų svyravimai.
Taip pat skaitykite: Širdies plakimas ir psichinė sveikata
Kaip Nustatomi Širdies Permušimai?
Permušimai nustatomi, kada gydytojas klauso paciento širdies ritmą ir yra užrašoma elektrokardiograma (EKG parodo tik tyrimo metu vykstančius ritmo pakitimus). Jeigu permušimai vargina daugiau naktį arba fizinio krūvio metu, tada atliekamas 24 val. Holterio monitoravimas - širdies EKG registruojama visos paros metu.
Kadangi permušimų priežastys dažniausiai būna ne dėl širdies ligų, kraujo tyrimai gali padėti nustatyti pirminį sutrikimą. Jaučiantiems širdies permušimus svarbu atlikti bendrą kraujo tyrimą (BKT), nustatyti elektrolitų kiekį kraujyje (kalio tyrimas, magnio tyrimas), ištirti skydliaukės funkciją (TTH, T4, T3 hormonai).
Nerimas ir Panikos Atakos: Ryšys su Širdies Permušimais
Nerimas ir panikos atakos gali būti glaudžiai susiję su širdies permušimais. Psichologinės priežastys, tokios kaip nerimas, stresas, nemiga, panikos atakos, suaktyvina periferinę nervų sistemą, kuri tiesiogiai veikia širdies raumenį, padažnina širdies plakimą ir sukelia permušimus. Jautrūs žmonės net ir nedidelius širdies ritmo pasikeitimus jaučia labiau ir stipriau.
Nerimo paroksizmų (panikos) diagnozė jau nedrąsiai nustatoma kai kuriose gydymo įstaigose. Su nerimo paroksizmais susiduria vienas iš 75 žmonių, dažnas jų palydovas yra baimė arba agorafobija. O agorafobija kaip savarankiška liga pasitaiko vienam iš 160 žmonių.
Nerimo Paroksizmų Simptomai
Ligai būdinga baimės ar diskomforto, blogumo būsenos, krizės, priepuoliai, paprastai trunkantys apie 10 minučių ar kiek ilgiau. Simptomai gali būti įvairūs:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nuolatinį nerimą širdyje?
- Dusulys.
- Svaigsta galva, netvirtumo ar alpimo jausmas.
- Širdies permušimais ar pagreitėjęs plakimas, jaučiamas širdies ritmas.
- Drebulys ar purtymas.
- Prakaitavimas naktį.
- Springimas.
- Pykinimas pavalgius ar abdominalinis diskomfortas (“apsinuodijimas”, dažnas šlapinimasis, tuštinimasis).
- Depersonalizacija (kūno jutimų pasikeitimas, atitolimas nuo jo) ar derealizacija (aplinkos pasikeitimo pojūtis).
- Tirpimai (veidas, tirpsta rankos, visas kūnas, kojų tirpimas) ar dilgčiojimas.
- Karščio ir šalčio jausmas.
- Krūtinės skausmai ar diskomfortas, (krūtinkaulio skausmas).
- Mirties baimė (nuo širdies infarkto, insulto ir pan.).
- Išprotėjimo baimė ar nesusivaldymo baimė (nukrisiu, kiti pamatys ir pan.).
Diagnozei nustatyti pakanka bent keturių simptomų, kurie būna paroksizmo metu. Paroksizmai gali būti dieną ir naktį, miego metu. Per mėnesį tokie paroksizmai turi pasikartoti keturis kartus.
Nerimo Paroksizmų Eiga ir Gydymas
Dėl nerimo paroksizmų maždaug trečdalis pacientų ima sirgti agorafobija, kiti suserga depresija, hipochondrija, nepagrįstai lankosi poliklinikose, prašo, kad juos tirtų įvairiausi specialistai, konsultuojasi su “žymiais” liaudies medicinos ar paramedicinos specialistais.
Šiuolaikinis gydymas apima kognityvinę-biheivjorinę psichoterapiją, farmakologinį gydymą ir šių variantų kombinaciją. Gydymas laikomas efektyviu, jei nerimo paroksizmai nesikartoja 6 mėnesius, nėra baimės jausmo, depresijos, grįžta darbingumas.
Kaip Sumažinti Širdies Permušimus Natūraliais Būdais
Širdies ritmo normalizavimas be vaistų dažniausiai prasideda nuo kasdienės rutinos ir gyvensenos pokyčių.
- Kvėpavimo pratimai: Sąmoningas, lėtas kvėpavimas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri sulėtina širdies plakimą ir mažina įtampą. Pabandykite metodą „4-7-8“: įkvėpkite per 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes ir iškvėpkite per 8 sekundes.
- Streso valdymas: Reguliarus poilsis, meditacija, joga, pasivaikščiojimai gamtoje ar klausymasis ramios muzikos gali padėti stabilizuoti širdies ritmą.
- Subalansuota mityba: Įtraukite į mitybą daugiau kalio ir magnio turinčių produktų.
- Pakankamas skysčių vartojimas: Dehidratacija gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą ir išprovokuoti permušimus. Kasdien rekomenduojama išgerti apie 1,5-2 litrus vandens, priklausomai nuo fizinio aktyvumo ir oro temperatūros.
- Reguliari fizinė veikla: Reguliari, vidutinio intensyvumo fizinė veikla gerina kraujotaką ir mažina streso hormonus.
- Kokybiškas miegas: Miego trūkumas tiesiogiai veikia širdies veiklą. Žmonės, kurie miega mažiau nei 6 valandas per parą, dažniau patiria ritmo sutrikimus.
- Žalingų įpročių vengimas: Rūkymas, alkoholis ir energiniai gėrimai stipriai veikia širdies elektrinę veiklą.
Magnio Svarba
Magnis veikia daugiau nei 300 fermentinių reakcijų, atsakingų už kraujospūdžio reguliavimą, glikemijos kontrolę ir lipidų peroksidaciją. Rekomenduojamas magnio suvartojimas su maistu būtų nuo apie 300 mg per dieną moterims ir apie 420 mg vyrams. Magnio papildų svarba siekiant išvengti aritmijų pacientams, sergantiems staziniu širdies nepakankamumu, jau seniai nustatyta. Magnio trūkumas, dar žinomas kaip hipomagnezemija, yra dažnai nepastebima sveikatos problema.
Kalio Svarba
Kalis atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant sveikus širdies raumens susitraukimus. Taip yra todėl, kad kalio srautas į širdies ląsteles ir iš jų padeda reguliuoti jūsų širdies plakimą. Mažas kalio kiekis kraujyje gali pakeisti šį srautą ir sukelti nenormalų širdies ritmą, vadinamą širdies aritmija. Žmogaus kūnas natūraliai negamina kalio. Taigi, svarbu pakankamai vartoti kalio turinčių maisto produktų.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Nacionalinės sveikatos tarnybos teigimu, nereikia medicininės pagalbos, jei širdies permušimai greitai praeina arba pasireiškia tik retkarčiais. Tačiau nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pajutote širdies permušimus ir jau yra diagnozuota širdies liga. Net jei neturite diagnozuotos širdies problemos, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei širdies permušimai atsiranda kartu su kitais simptomais, tokiais kaip:
- Galvos svaigimas
- Silpnumas
- Apsvaigimas
- Alpimas
- Sąmonės netekimas
- Sumišimas
- Sunku kvėpuoti
- Per didelis prakaitavimas
- Skausmas, spaudimas ar veržimas krūtinėje
- Skausmas rankose, kakle, krūtinėje, žandikaulyje ar viršutinėje nugaros dalyje
- Pulso dažnis ramybės būsenoje didesnis nei 100 dūžių per minutę
- Dusulys
Nerviniai Širdies Permušimai
Stresas, įtampa ir nerimas gali paveikti ne tik emocinę būseną, bet ir širdies darbą. Nerviniai širdies permušimai - tai laikinas širdies ritmo sutrikimas, atsirandantis dėl emocinės ar fizinės įtampos. Jie dažnai pasireiškia kaip „plazdėjimas“, „stipresnis dūžis“ ar trumpas „sustojimo“ jausmas krūtinėje. Nors šie pojūčiai gali išgąsdinti, dažniausiai jie nėra pavojingi, o tik parodo, kad nervų sistema per daug aktyvi. Ilgalaikis stresas gali sutrikdyti širdies elektrinius impulsus, tačiau tinkamai suvaldžius emocinę įtampą, permušimai praeina be gydymo.
Kaip Atskirti Nervinius Permušimus Nuo Kitų Sutrikimų
Nerviniai širdies permušimai dažniausiai pasireiškia kartu su emocine įtampa - streso, nerimo ar baimės akimirkomis. Žmogus pajunta stipresnį širdies dūžį, „praleistą“ ritmą ar trumpą virpėjimą, tačiau po kelių minučių, kai nusiramina, pojūtis išnyksta.
Tuo tarpu fizinės kilmės permušimai dažniausiai neturi tiesioginio ryšio su emocijomis. Jie gali atsirasti po fizinio krūvio, dėl elektrolitų trūkumo, skydliaukės sutrikimų ar širdies laidumo problemų. Tokiu atveju permušimai išlieka ilgiau ir kartais lydi dusulys, svaigulys ar skausmas krūtinėje.
Svarbiausias skirtumas - nerviniai permušimai praeina nurimus, o tikrieji ritmo sutrikimai dažniausiai ne.
Kaip Suvaldyti ir Sumažinti Nervinius Širdies Permušimus
Nerviniai širdies permušimai dažniausiai suvaldomi be vaistų, keičiant gyvenimo būdą ir mokantis nuraminti nervų sistemą. Pirmas žingsnis - pašalinti stresą keliančias situacijas arba bent jau išmokti į jas reaguoti ramiau.
Padeda kvėpavimo pratimai, trumpi pasivaikščiojimai, joga ar meditacija - visa, kas mažina įtampą ir padeda organizmui pereiti iš „įtampos“ į „poilsio“ režimą. Taip pat svarbu užtikrinti kokybišką miegą ir riboti kofeiną, alkoholį bei nikotiną, kurie stimuliuoja nervų sistemą.
Mityboje reikėtų daugiau dėmesio skirti magnio ir B grupės vitaminų šaltiniams - jie ramina nervų sistemą ir palaiko tolygų širdies ritmą.
tags: #sirdies #permusimai #nerimas