Įvadas
Šiuolaikinėje švietimo sistemoje nuolat ieškoma būdų, kaip ugdyti savarankiškas, kūrybingas asmenybes, kurios būtų motyvuotos mokytis visą gyvenimą. Mokymosi motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis moksleivių sėkmę. Vis dėlto, daugelis mokinių patiria motyvacijos sumažėjimą dėl įvairių socialinių ir psichologinių priežasčių, todėl svarbu suprasti, kaip ją stiprinti. Šiame straipsnyje nagrinėjama mokymosi motyvacija, remiantis A. Maslow poreikių teorija, ir pateikiami būdai, kaip šią teoriją galima pritaikyti praktikoje.
Mokymosi motyvacijos samprata
Mokymosi motyvacija yra sudėtingas reiškinys, apimantis tiek vidinius, tiek išorinius veiksnius, kurie skatina mokinį siekti žinių ir tobulėti. Motyvai yra veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu. Jie skatina individo aktyvumą ir lemia jo veiklos kryptį. Motyvacija, kita vertus, yra veiksnių visuma, kuri žadina ir skatina veiksmus bei elgesį, perkeldama žmogų iš nuobodulio į susidomėjimą ir suteikdama energijos.
Mokymosi motyvacija priklauso nuo mokinio požiūrio į mokymąsi. L. Rupšienė išskiria neigiamą, abejingą ar neutralų požiūrį, taip pat tris teigiamo požiūrio lygmenis. Motyvai keičiasi priklausomai nuo amžiaus: pradinėse klasėse dominuoja socialiniai motyvai, o vyresnių klasių mokinius labiausiai veikia praktiniai gyvenimo tikslai ir profesijos pasirinkimas.
A. Maslow poreikių hierarchijos teorija
A. Maslow sukūrė poreikių hierarchijos koncepciją, pagal kurią žmogaus poreikiai yra suskirstyti į penkias kategorijas, išdėstytas piramidės forma. Ši teorija nagrinėja asmenybės ir visuomenės poreikius, elgseną ir veiklos motyvaciją. Pagrindinė idėja yra ta, kad žmogus negali realizuoti aukštesniųjų poreikių, kol nėra patenkinti žemesnieji.
Poreikių lygmenys
- Fiziologiniai poreikiai: Tai pagrindiniai poreikiai, būtini išgyvenimui, tokie kaip alkis, troškulys, miegas ir kt. Nepatenkinus šių poreikių, kyla pavojus žmogaus sveikatai, augimui, raidai ir gyvybei.
- Saugumo poreikis: Tai stabilumo, pasitikėjimo, apsaugos poreikis. Žmogui svarbu jaustis saugiam, apsaugotam nuo skausmo, baimės, skurdo ir ateities neužtikrintumo.
- Tarpusavio ryšio ir meilės poreikis: Patenkinus fiziologinius ir saugumo poreikius, žmogui ima trūkti draugų, partnerių, vaikų. Šis poreikis apima bendravimą, draugystę ir meilę.
- Pagarbos poreikis: Tai noras būti gerbiamam už savo poelgius, turėti valdžią, laisvę ir nepriklausomybę. Žmogui svarbu jaustis vertinamam ir pripažintam.
- Savirealizacijos poreikis: Tai noras kurti, pažinti, vystyti savo sugebėjimus ir realizuoti savo potencialą. Žmogus siekia asmeninio tobulėjimo, kūrybos ir gyvenimo prasmės.
Penki poreikių lygmenys formuoja sistemą, kurioje jie reiškiasi tam tikra seka - piramide. Bent iš dalies patenkinus visus žemesnius poreikius, galima siekti aukštesnės pakopos poreikių tenkinimo.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso mažinimas
Maslow teorijos taikymas mokymosi motyvacijai
Maslow teorija gali būti pritaikyta mokymosi motyvacijai skatinti, atsižvelgiant į tai, kad mokiniai turi jaustis saugūs, mylimi ir vertinami mokykloje. Tik tuomet jie gali išreikšti save kaip visavertės asmenybės mokymosi veikloje.
Ankstyvosios motyvavimo teorijos
Ankstyvosios motyvavimo teorijos, pradėtos kurti XX a. pradžioje, rėmėsi racionaliu darbo organizavimu ir universaliu požiūriu į visus darbuotojus, neatsižvelgiant į jų individualumą. Klasikinė vadybos teorija teigė, kad darbuotojus motyvuoja dirbti tik ekonominės paskatos. Vėliau pastebėta, kad materialinis skatinimas veikia tik iki tam tikros ribos, paskui svarbesnės tampa psichologinės paskatos. Eltono Mayo žmogiškųjų santykių teorijoje akcentuojami darbuotojų socialiniai poreikiai, interesų bendrumas, neformaliųjų grupių vaidmuo organizacijos kolektyve.
Šiuolaikinės motyvavimo teorijos
Šiuolaikinės motyvavimo teorijos skirstomos į turinio (arba poreikių) ir proceso teorijas. Turinio teorijos remiasi vidiniais žmonių poreikiais, kurie lemia jų elgseną ir kuriuos turi tenkinti organizacija, norėdama paskatinti žmones dirbti. Žinomiausios turinio teorijos yra A. H. Maslow poreikių hierarchijos teorija, Claytono Paulio Alderferio modifikuota poreikių hierarchijos teorija (ERG teorija), Davido McClellando trijų rūšių poreikių teorija ir Fredericko Irvingo Herzbergo dviejų veiksnių teorija.
Proceso teorijos nagrinėja motyvavimo procesą vadyboje ir jo poveikį žmonių elgsenai. Svarbiausios proceso teorijos yra Victoro Vroomo lūkesčių teorija, Johno Stacey Adamso teisingumo teorija, Edwardo E. Lawlerio ir Lymano Williamo Porterio modelis bei B. F. Skinnerio pastiprinimo teorija.
Kitų teorijų apžvalga
- Claytono Paulio Alderferio ERG teorija: Išskiriami 3 poreikių lygiai: egzistencijos (materialiniai), santykių (bendravimo su žmonėmis) ir augimo (asmenybės ugdymo). Žmogų vienu metu dažniausiai veikia keli motyvai.
- Davido McClellando trijų rūšių poreikių teorija: Akcentuoja aukštesnio lygio motyvų - rezultatų (asmeninių laimėjimų), valdžios (įtakos kitiems žmonėms) ir priklausymo (draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių) - svarbą.
- Fredericko Irvingo Herzbergo dviejų veiksnių teorija: Pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai skirstomi į higieninius (darbo aplinka, sąlygos, užmokestis, organizacijos politika ir kita) ir motyvacinius (darbo pobūdis ir turinys, pripažinimas ir įvertinimas, saviraiška, karjeros ir kvalifikacijos kėlimo galimybės).
- Victoro Vroomo lūkesčių teorija: Darbuotojų motyvaciją lemia jų lūkesčiai (tikėjimas pastangų sėkme ir įvertinimu), instrumentalumas (veiklos rezultatų ir už juos gaunamo atlygio ryšys) ir valentingumas (gauto atlygio patrauklumas konkrečiam asmeniui).
- Johno Stacey Adamso teisingumo teorija: Akcentuojamas atlygio už darbo rezultatus teisingumas ir bešališkumas - darbuotojo darbo rezultatų ir jų įvertinimo pusiausvyra, palyginti su kitomis situacijomis ir kitais darbuotojais.
- Edwardo E. Lawlerio ir Lymano Williamo Porterio modelis: Svarbiausi darbuotojų motyvai yra išorinis (darbo užmokestis, pripažinimas, paaukštinimas, pagyrimas) ir vidinis (pasitenkinimas, savigarba, asmeninis tobulėjimas) atlygis.
- B. F. Skinnerio pastiprinimo teorija: Svarbiausias veiksnys, lemiantis žmonių elgseną ateityje, yra jų ankstesnių veiksmų padariniai.
Praktiniai mokymosi motyvacijos skatinimo būdai
Siekiant padidinti mokymosi motyvaciją, svarbu atsižvelgti į keletą praktinių aspektų.
Taip pat skaitykite: Motyvacija ir informatika
Šeimos ir mokyklos vaidmuo
Šeima ir mokykla yra pagrindinės mikroaplinkos, formuojančios moksleivio mokymosi motyvaciją. Tėvai ir mokytojai turėtų bendradarbiauti, siekdami sukurti palankią aplinką, kurioje mokinys jaustųsi saugus, mylimas ir vertinamas. Svarbu skatinti mokinio savarankiškumą, kūrybiškumą ir iniciatyvumą.
Naujas požiūris į mokymąsi
Svarbu pereiti nuo tradicinio mokymo, kuris orientuotas į žinių perteikimą, prie mokymosi, kuris skatina mokinio aktyvumą, domėjimąsi ir saviraišką. Mokymasis turėtų būti įdomus, prasmingas ir susijęs su mokinio gyvenimo tikslais.
Nauji mokymosi metodai
Naudojant naujus mokymosi metodus, tokius kaip projektinis mokymasis, bendradarbiavimo mokymasis, problemų sprendimo mokymasis ir kt., galima padidinti mokinio įsitraukimą į mokymosi procesą ir skatinti jo motyvaciją. Svarbu, kad mokymosi metodai būtų pritaikyti prie mokinio individualių poreikių ir gebėjimų.
Taip pat skaitykite: Grupės psichologija mokymuisi
tags: #mokymosi #motyvacijos #teorijos #maslow