Įvadas
Mokymosi motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis moksleivių pasiekimus ir įsitraukimą į ugdymo procesą. Šiame straipsnyje pateikiama mokymosi motyvacijos tyrimų apžvalga, nagrinėjanti įvairius motyvacijos aspektus, veiksnius ir skatinimo būdus, remiantis įvairių šalių tyrimais ir įžvalgomis.
Motyvacijos Tyrimo Metodika
Mokymosi motyvacijos tyrimai apima įvairias metodikas, siekiant išsiaiškinti, kas skatina vaikus mokytis ir kaip efektyvinti mokymo procesą. Tyrimuose naudojami klausimynai, interviu, stebėjimai ir eksperimentai, siekiant įvertinti mokinių požiūrį, interesus, poreikius ir elgesį.
Tyrimai Įgyvendinant Tarptautinius Projektus
Įgyvendinant EK Erasmus+ projektą „EcoSocialAgency - suaugusiųjų švietėjų parama eko-socialinei veikmei“, buvo parengtas klausimynas suaugusiųjų švietėjams, dirbantiems projekto partnerių organizacijose Islandijoje, Suomijoje ir Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad suaugusieji besimokantieji yra labiau linkę mokytis apie eko-socialines problemas ir keisti savo mąstymo bei veikimo būdus, nei suaugusiųjų švietėjai įsivaizduoja. Taip pat nustatyta, kad planetos gerovė ir eko-socialinis švietimas yra svarbūs tiek suaugusiųjų švietėjams, tiek besimokantiesiems.
Įgyvendinant Nordplus Adult programos projektą „REACH - Mokymo paslaugų gerinimas suaugusiųjų mokymosi motyvacijai skatinti”, Lietuvoje, Islandijoje ir Suomijoje buvo atlikta tikslinių grupių apklausa apie jų motyvaciją dalyvauti arba nedalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese, labiausiai tinkamas mokymosi formas ir informacijos prieinamumo kanalus.
Projekto „DeTALES - Suaugusiųjų mokymas, kuriant skaitmenines Europos plėtros istorijas” partnerių šalyse 2011 m. sausio-rugpjūčio mėn. buvo atliktas kokybinis tyrimas, siekiant įvertinti tikslinių grupių mokymosi aplinką, IT kompetencijas ir ES plėtros supratimą. Apklausiami senjorai Bulgarijoje, Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, o Italijoje, Vengrijoje, Turkijoje - 35-54 m. asmenys. Tyrimas parodė, kad dauguma respondentų Europą apibrėžė kaip kultūrų derinį, grindžiamą tolerancija ir bendromis kultūrinėmis vertybėmis.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso mažinimas
Analizė atlikta Lietuvoje, Rumunijoje, Latvijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Šveicarijoje, įgyvendinant projektą „CreMoLe / Kūryba - Motyvacija - Mokymasis“ (2009-2011 m.) ir siekiant surinkti geriausius suaugusiųjų mokymo pavyzdžius. Tyrimo metu buvo atlikti interviu su suaugusiųjų mokytojais ir mokymų dalyviais, siekiant geriau susipažinti su mokymais ir juos suprasti.
Įgyvendinant projektą „Nord+: “auksiniai” senjorų mokymosi pavyzdžiai” 2009 m. atliktas vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo tęstiniame mokymesi tyrimas Lietuvoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Tyrimo metu buvo tirta respondentų mokymosi poreikiai ir interesai, mokymosi motyvai, mokymusi kylančios kliūtys, mokymosi būdai, laisvalaikio pomėgiai ir kt.
Pažinimo Motyvų Skatinimo Būdai
Pažinimo motyvai yra susiję su mokinio noru suprasti, išmokti ir įsisavinti naują informaciją. Šių motyvų skatinimas yra svarbus ugdymo proceso aspektas.
Įdomios Užduotys ir Smalsumo Žadinimas
Pastebėta, kad klasėje, kurioje mokytojui pavyksta sudominti mokinius, sužadinti jų smalsumą, visas dėmesys sutelkiamas į užduotis. Tokioje klasėje drausmės problemų nekyla. Mokytojas turėtų suteikti ugdytiniui daugiau galimybių rinktis, o ne nutildyti jį.
Mokytojo Įtaka
Mokinio mokymosi motyvacija priklauso ir nuo mokytojo. Mokytojas, kuriantis savo klasėje atmosferą, kupiną meilės, nuoseklumo ir dorumo, padeda mokiniams gerbti savo vertybes. Jo mokiniai žino, kaip derėtų elgtis.
Taip pat skaitykite: Motyvacija ir informatika
Aplinkos Įtaka
SSantrock tyrimas parodė, kad mokiniams mokytis palankesnė esti tokia aplinka, kuriai būdinga tarpusavio pagarba, aukšti reikalavimai ir atidumo nuostata. Mokiniai buvo suskirstyti į kelias grupes, su kuriomis buvo elgiamasi nevienodai. Vieniems jau pakeliui į klasę buvo pasakojamos linksmos istorijos, mokytojas buvo linksmas, klasė išpuošta linksmais paveikslėliais. Kitiems viskas buvo liūdna. „ Linksmoje” klasėje mokiniai daug ilgiau domėjosi užduotimi, negu „ liūdnoje” klasėje.
Susidomėjimo Skatinimas
Susiedamas mokymosi medžiagą su mokinio interesais, mokytojas gali daug ką padaryti. Žaidimai, galvosūkiai ir kita patraukli veikla skatina mokinių motyvaciją. Mokinių susidomėjimą mokykla palaiko įvairia veikla (išvykos, vaidinimai, muzika, kviestiniai kalbėtojai) ir mokymo metodai (paskaitos, savarankiškas darbas, diskusijos, mažos grupės).
Saviraiškos Ir Bendravimo Skatinimas
Saviraiškos ir bendravimo poreikis yra svarbus motyvacijos šaltinis. Ugdymo procese svarbu suteikti mokiniams galimybių reikšti savo mintis, jausmus ir idėjas, taip pat bendrauti ir bendradarbiauti su kitais.
Dėmesys Įtakos Ir Priklausymo Motyvacijai
Mokinių poreikiai daryti kitiems įtaką patenkinami tada, kai jie jaučia turį tam tikrą galią arba savo balsą klasės aplinkai ir mokymosi užduotims.
Planavimas Su Mokiniais
Kas savaitę imkitės planuoti su mokiniais, įvertinkite, kaip praėjo ankstesnė savaitė, išsiaiškinkite, kad tai, kas jiems patiko, būtų įtraukta į kitos savaitės pamokas.
Taip pat skaitykite: Grupės psichologija mokymuisi
Bendruomeniškumo jausmo ir bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimas
Suaugusiųjų švietėjams, ir ypatingai besimokantiesiems, būtų naudinga stiprinti bendruomeniškumo jausmą ir bendradarbiavimo gebėjimus.
Individualus Darbas Su Vaikais Diferencijuojant Mokymą Pagal Mokymosi Motyvacijos Ypatumus
Individualus darbas su vaikais, atsižvelgiant į jų mokymosi motyvacijos ypatumus, yra būtinas siekiant užtikrinti efektyvų ugdymo procesą. Svarbu atpažinti skirtingus motyvacijos tipus ir pritaikyti mokymo metodus prie individualių mokinių poreikių.
Nagrinėjant Mokymosi Bei Nesimokymo Motyvus
Nagrinėjant mokymosi bei nesimokymo motyvus, galima pasakyti, kas skatina vaiką mokytis, o tai leidžia numatyti pedagoginio poveikio priemones, padedančias efektyvinti mokymo procesą.
Mokymosi Motyvų Prigimties Paieška
Mokymosi motyvų prigimties reikia ieškoti ne kokioje nors izoliuotoje psichinės veiklos srityje, bet visoje mokinio asmenybėje. Mokymosi motyvavimas neatskiriamas nuo kitų asmenybės gyvenimo ir veiklos motyvų.
Kryptingas Socialinio Intelekto Ugdymas
Kryptingas socialinio intelekto ugdymas įgalins valdyti mokinių elgesio motyvaciją, žadins socialinius jausmus, kurie grįžtamojo ryšio principu sustiprins bręstančių asmenybių motyvacijos efektyvumą.
Pedagoginis - Psichologinis Įvertinimas
Atlikite vaiko pedagoginį - psichologinį įvertinimą, kuris padės išsiaiškinti silpno mokymosi priežastis.
Kaip Nuo Tėvų Priklauso Vaikų Mokymosi Motyvacija
Tėvų vaidmuo yra labai svarbus formuojant vaikų mokymosi motyvaciją. Tėvų požiūris į mokslą, jų parama ir dalyvavimas vaiko ugdymo procese daro didelę įtaką vaiko požiūriui į mokymąsi ir jo pasiekimams.
Tėvų Elgesio Įtaka
Daugumai tėvų labia rūpi vaikų pasiekimai moksle, tačiau ne kiekvienas pakankamai įsisąmoninęs, kad jis savo elgesiu gali padėti ar trukdyti vaikui būti sėkmingesniu ir ne tik moksle.
Sąlygos Namuose
Būtiniausių reikmenų- knygų, aprangos, ir pan., supratimo, psichologinės paramos stoka namuose.
Šeimos Įtaka
Kalbant apie mokyklos nelankančiuosius, nuolat pamokas praleidinėjančiuosius, bėgančiuosius iš namų ir pamokų, kurie potencialiai gali nubyrėti iš mokyklos, pažymimi tokie šeimos sandaros, tėvų gyvenimo būdo, jų tarpusavio santykių momentai, kurie, susiklosčius nepalankioms situacijoms, o kartais galintys ir padėti joms kilti, gali tapti papildomais veiksniais, paskatinančiais nepilnametį mesti mokyklą. Pati šeima dažnai gali turėti bent vieną iš šių požymių: ji nedarni, nepilna, jos blogos materialinės sąlygos, joje dominuoja žalingi įpročiai, socialinės patologijos - psichopatinio elgesio apraiškos, asocialios (antivisuomeninės ) tėvų nuostatos, tėvai nesirūpina vaikų mokymosi sėkme, jų mokyklos lankymu, nesidomi su kuo jie draugauja, kuo užsiėmę,. nebendrauja, nepalaiko ryšių su mokykla, pedagogais, nesilanko mokykloje organizuojamuose renginiuose ir kt.
Tėvų Suvokimas
Dauguma tėvų suvokia geros gyvenimo pradžios svarbą ir nori, kad vaikai gerai gyventų, bet, patys nedalyvaudami mokyklos gyvenime, vaikų elgesį aiškina remdamiesi savo mokymosi patirtimi. Kiti tėvai atvirai pasisako prieš švietimą ir teigia, jog „ dabar iš mokslų nepragyvensi”.
Tėvų Ir Mokytojų Bendradarbiavimas
Jeigu šeimoje nėra gražaus elgesio pavyzdžių, gali užtekti ir gerų mokyklos pavyzdžių. Mandagus elgesys sužadina mandagų elgesį. Tuo tarpu tėvų ir mokytojų pedagoginės klaidos gali sumažinti motyvacijos ir aspiracijų lygį.
Veiksniai, Mažinantys Mokymosi Motyvaciją
Yra įvairių veiksnių, kurie gali neigiamai paveikti mokinio mokymosi motyvaciją. Svarbu atpažinti šiuos veiksnius ir imtis priemonių jiems įveikti.
Mokymo Proceso Ydos
Mokymo proceso ydos: neįdomu; gėda dėl atsilikimo; didelės spragos, daug praleidęs.
Emocijos
Mokykloje išugdomos baimės ir nerimo emocijos. Kai kurie vaikai eidami į mokyklą jaučia nuolatinį nerimą. Ilgainiui šios emocijos gali išstumti mokymosį motyvus. Net ir stropus mokinys, gaunantis dvejetuką, per menkai įvertintas, baramas, gali pasidaryti agresyvus.
Frustracija
Dėl nuolatinių barnių ir nesėkmių mokinį gali apimti frustracinė būsena. Kartais nepagrįstai galvojama, jog frustracija visada pažadina tik agresyvumą. Visiškai ne. Frustracija gali skatinti primityvaciją ( veiklos suprastėjimą), simuliaciją, egresiją, siekiant išvengti nemalonių išgyvenimų ( mokiniai bėga iš pamokų, apsimeta ligoniais, sukuria „ legendas” apie įvykius, kurias galima pateisinti savo neišmokimą, pareiškia, kad nebenori mokytis, matyti mokytojų ir pan.).
Tingėjimas
Kartais mokinių nenorą mokytis, bėgti iš pamokų skatina tingėjimas. Tingėjimas - tai sąmoningas, tyčinis užduočių vengimas arba jų nevykdymas. Tai išmoktas dalykas. Jį įveikti galima ugdant darbštumą, formuojant prasmingus individo mokymosi motyvus, sąmoningą`darbo drausmę, sudarant tinkamą psichologinį klimatą. Vienas svarbiausių veiksnių darbštumui ugdyti yra pedagogų pagalba visais atvejais, kai mokiniui pasidaro sunku. Dalykinė pagalba ir žmogiška šiluma gali padėti mokiniui išlaikyti pasitikėjimą savo jėgomis ir tinkamą aspiracijų lygį, garantuojantį jo produktyvų veiklumą. Tingėti dažnai skatina bloga draugystė, netikę veiklos partneriai.
Mokyklos Nelankymas
Daugumos mokyklos nelankančiųjų mokymosi rezultatai yra nepatenkinami. Tai gali būti ir jų nenoro mokytis priežastis, ir nenoro lankyti mokyklą padarinys. Tad galima teigti, kad tarp nenoro mokytis ir mokyklos nelankymo bei antramečiavimo yra glaudus ryšys.
tags: #mokymosi #motyvacijos #tyrimai