Įvadas
Asmenybė - tai dinamiška žmogaus psichofizinių sistemų organizacija, lemianti jo unikalų prisitaikymą prie aplinkos. Ji apibrėžia individualius elgesio, mąstymo ir jausmų modelius. Šiame straipsnyje gilinamasi į vieną iš populiariausių ir plačiausiai pripažintų asmenybės teorijų - Didžiojo penketo modelį, išnagrinėjant jo sudedamuosius faktorius, jų raišką ir reikšmę.
Asmenybės bruožų teorija
Asmenybės bruožų teorija teigia, kad individualūs skirtumai tarp žmonių gali būti paaiškinti skirtingais asmenybės bruožais. Asmenybės bruožai - tai pastovūs polinkiai vienodomis aplinkybėmis elgtis panašiai. Šie bruožai nėra tiesiogiai matomi, bet apie juos sprendžiama iš žmogaus elgesio.
Bruožų teorijos atstovai dažniausiai taiko objektyvų matematinį veiksmą (faktorinę analizę), kad išskirtų pagrindinius bruožus, sudarančius asmenybės struktūrą.
Bruožų teorijos atstovai
G. W. Allportas (1937) išskyrė tris bruožų tipus, kurie lemia asmenybės veiklą ir elgesį:
- Šerdiniai (apibūdina asmenybę ir lemia gyvenimo kryptį).
- Centriniai (nuolat reiškiasi kasdienėse situacijose).
- Šalutiniai (reiškiasi ypatingose situacijose).
R. B. Cattellis teigė, kad asmenybę sudaro 16 pagrindinių bruožų porų: pavaldumas ir dominavimas, drovumas ir iniciatyvumas, atvirumas ir įtarumas bei kiti.
Taip pat skaitykite: Išsami apžvalga
H. J. Eysenckas teigė, kad asmenybės bruožus lemia emocinis stabilumas ir neurotizmas (žmogaus jausmų kontrolės lygis), introversija ir ekstraversija bei psichotizmas (žmogaus izoliavimasis).
Kitų bruožų teorijos atstovų (R. R. McCrae, P. T. Costos, L. R. Goldbergo, W. T. Normano; visi Jungtinėse Amerikos Valstijose) teigimu, bruožai yra genetiškai nulemti, asmenybę sudaro penki faktoriai.
Bruožų teorijos kritika
Bruožų teorija kritikuojama dėl to, kad ji yra aprašomoji, neaiškinanti elgesio priežasčių, neatsižvelgianti į situacijos poveikį elgesiui, neatskleidžianti bruožų kilmės arba raidos priežasčių.
Didžiojo penketo teorija
Didžiojo penketo teorijos esmė yra tai, kad žmogaus asmenybę galima apibūdinti penkiais pagrindiniais bruožais (savybėmis): neurotiškumu, ekstraversijos, sutariamumu, atvirumu patirčiai ir sąžiningumu. Lietuviškoje literatūroje galima sutikti žodį sąmoningumas - tai tas pats.
Šie penki „stambūs“ asmenybės bruožai apima daugybę smulkesnių asmenybės bruožų. Pavyzdžiui, prie „didžiojo“ ekstraversijos faktoriaus yra priskiriami tokie „maži“ faktoriai kaip draugiškumas, visuomeniškumas, aštrių pojūčių siekimas, linksmumas, o prie neurotiškumo faktoriaus priskiriami tokie faktoriai kaip priešiškumas, impulsyvumas, nerimastingumas, pažeidžiamumas.
Taip pat skaitykite: Apie knygą "Penki pokalbiai psichologo kabinete"
Penki asmenybės faktoriai
Neurotiškumas (arba emocinis stabilumas): Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, liūdesys, baimė, pyktis ir nusivylimas. Aukštą neurotiškumo balą turintys asmenys dažnai būna jautrūs stresui, linkę į depresiją ir emocinius svyravimus. Žemas neurotiškumo balas rodo emocinį stabilumą, ramybę ir atsparumą stresui.
Ekstraversija (arba intraversija): Ekstraversija atspindi žmogaus polinkį būti aktyviam, energingam, bendraujančiam ir siekiančiam socialinės sąveikos. Ekstravertai mėgsta būti žmonių apsuptyje, jiems patinka dėmesys ir jie dažnai jaučiasi energingesni po socialinių susitikimų. Intravertai, priešingai, yra linkę į ramesnę aplinką, jiems reikia laiko vienumoje, kad atgautų energiją, ir jie dažnai jaučiasi išsekę po ilgo bendravimo. Svarbu suprasti, kad asmeniui, kuriam būdinga ne ekstraversija, o intraversija dažniausiai bus ne ekstraverto savybių priešingybė, o tiesiog tų savybių nebuvimas - tai reiškia, kad jei asmuo yra intravertas tai nereiškia, kad jis bus nedraugiškas, o veikiau bus santūrus, o ne nedraugiškas.
Sutariamumas (arba malonumas): Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį būti geranorišku, užjaučiančiu, bendradarbiaujančiu ir linkusiu padėti kitiems. Aukštą sutariamumo balą turintys asmenys dažnai būna paslaugūs, taktiški ir vengia konfliktų. Žemą sutariamumo balą turintys asmenys gali būti kritiški, konkurencingi ir linkę ginčytis.
Atvirumas patirčiai (arba intelektas/vaizduotė): Atvirumas patirčiai atspindi žmogaus polinkį būti smalsiu, kūrybišku, intelektualiu ir atviru naujoms idėjoms bei patirtims. Aukštą atvirumo balą turintys asmenys mėgsta eksperimentuoti, domisi menu, muzika ir kultūra, jie dažnai turi lakią vaizduotę. Žemą atvirumo balą turintys asmenys gali būti konservatyvūs, praktiški ir labiau mėgstantys tradicijas.
Sąžiningumas (arba sąmoningumas): Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį būti organizuotam, atsakingam, disciplinuotam ir siekiančiam tikslų. Aukštą sąžiningumo balą turintys asmenys yra patikimi, punktualūs ir kruopščiai atlieka užduotis. Žemą sąžiningumo balą turintys asmenys gali būti neorganizuoti, nerūpestingi ir linkę atidėlioti darbus.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Asmenybės savybės ir teisė
Asmenybės savybės yra svarbios ne tik psichologijoje, bet ir teisėje. Jos gali daryti įtaką priimant teisinius sprendimus ir vertinant asmens elgesį.
- Teisinių sprendimų priėmimas: Asmenybės savybės gali paveikti teisėjų, advokatų ir kitų teisininkų sprendimus. Pavyzdžiui, teisėjas, turintis aukštą sąžiningumo balą, gali būti labiau linkęs priimti teisingus ir objektyvius sprendimus, o advokatas, turintis aukštą ekstraversijos balą, gali būti sėkmingesnis įtikinant teismą.
- Asmens elgesio vertinimas: Asmenybės savybės gali padėti paaiškinti, kodėl žmogus pasielgė vienaip ar kitaip. Nors vien asmenybės savybėmis negalima paaiškinti viso elgesio, jos gali būti svarbus veiksnys vertinant asmens motyvus ir ketinimus. Pavyzdžiui, impulsyvus įmonės savininkas (pardavėjas) gali atsisakyti pelningo sandorio ir sulaukti teisinių pasekmių dėl netesybų dėl to, kad sužinojo, kad kita šalis (pirkėjas) apie jį kaip asmenį atsiliepė paniekinamai (pardavėjo subjektyvia nuomone).
Asmenybės savybės ir laisvė rinktis
Ar žmogus yra laisvas pasirinkti, kaip elgtis? Remiantis asmenybės savybėmis, kurios nėra laisvo pasirinkimo objektas, tokios laisvės elgtis prielaida atrodo ganėtinai nerealistiškai. Elgesį, mąstymą, jausmus gali paveikti ne tik asmens savybės. Vien asmenybės savybėmis negalima paaiškinti, kodėl žmogus taip pasielgė, bet galima neabejoti, kad asmens savybės tikrai paveikė jo pasirinkimą elgtis vienaip ar kitaip.
Psichopatija kaip asmenybės sutrikimas
Populiariojoje literatūroje galima susidurti su psichopatais. Psichopatija yra traktuojama kaip asmenybės sutrikimas. Yra manančių, kad apie 3 % žmonių yra psichopatai.
Asmenybės bruožų raiška
Įvairūs asmenybės bruožai (pastovūs polinkiai vienodomis aplinkybėmis elgtis panašiai) gali skirtingai reikštis ir sudaryti daug derinių, kurie lemia žmonių unikalumą.
Konkrečiam asmeniui yra būdinga gana stipriai išreikšta ekstraversija ir neurotiškumas. Toks žmogus tikėtina, kad bus labiau linkęs elgtis rizikingai ir agresyviai. Suprantama kad. Asmenybės savybės didžiąja. Niekas ir neteigia. Jei jūs esate.