Įvadas
Psichologija, kaip sąlyginai jaunas mokslas, nuolat kinta ir tobulėja. Jos tyrimo objektas - žmogus ir jo psichika - yra sudėtingas, dinamiškas ir įvairialypis. Dėl šios priežasties psichologijoje egzistuoja įvairios paradigmų, krypčių ir mokyklų, kurių kiekviena turi savitą požiūrį į žmogaus psichiką. Šiame straipsnyje nagrinėsime mokymosi stilius psichologijoje, apibrėžimą ir skirtingas teorijas.
Pagrindinės psichologijos perspektyvos
Psichoterapijos mokyklos gali būti skirstomos į kelias grupes, priklausomai nuo to, kaip jos įvardija psichiką kaip sistemą ir jos veikimo principus. Štai keletas pagrindinių požiūrių:
- Mechanistinis požiūris: teigia, kad sistemos apibūdinamos išoriškai, stebint jų veikimą, netiriant vidinių procesų. Bihevioristinė mokykla remiasi šiuo požiūriu, teigdama, kad asmenybė yra tik išoriškai matomas elgesys, paremtas mechaniniu "stimulas-reakcija" veikimu.
- Pliuralistinis požiūris: akcentuoja sudėtingas sąveikas tarp skirtingų psichikos elementų, tokių kaip kūnas ir protas, sąmonė ir pasąmonė, ego ir superego.
- Monistinis požiūris: teigia, kad individo psichikoje egzistuoja vienas pagrindinis elementas, dažniausiai valia, lemianti organizmo veiklą ar elgesio kryptį.
- Holistinis požiūris: nepripažįsta vieno konkretaus intrapsichinio aspekto, lemiančio visą elgesį, bet vadovaujasi principu, jog visi psichikos elementai organizuojasi į bendrą sistemą, lemiančią tikslingą veikimą. Individualioji psichologija remiasi šiuo požiūriu, akcentuodama individo supratimą kaip visumos, turinčios tikslą ir kryptingai judančios jo link.
Holistinė perspektyva
Holistinės perspektyvos ištakos siekia senovės laikus, kai Aristotelis teigė, kad visuma yra daugiau nei jos dalių suma. Terminas "holizmas" iškilo 1926 m., kai Jan Smuts savo knygoje "Holizmas ir evoliucija" reflektavo principus, kuriais turėtų remtis šiuolaikinis mokslas. Smuts teigė, kad pasaulį galime pažinti grupuodami jį į visumas, turinčias saviorganizaciją ir bendrą funkciją, kurios neįmanoma suprasti skaidant ją į dalis.
Holizmas akcentuoja žmogaus, kaip visumos, kūrybiškumą ir aplinkos įtakų asimiliavimą. Individualioji psichologija, remdamasi holistine perspektyva, teigia, kad žmogus yra visuma, o psichologinės problemos kyla iš konflikto tarp individo ir aplinkinio pasaulio. Ši perspektyva atstovauja biopsichosocialinį požiūrį, vertinantį socialinę aplinką ir biologinius veiksnius.
Mokymosi stiliai
Mokymosi stilius yra kognityvinių mokymosi problemų sprendimas, siekiant parodyti, ką žino ir geba žmogus. Stebint žmonių elgesį, kaip jie sutinka naujus žmones, išgirsta naują informaciją, susipažįsta su naujomis idėjomis, atsiskleidžia mokymosi stilius. Ši elgsena apima pažinimo, minčių formulavimo, jausminius procesus ir veikimą.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso mažinimas
Mokymosi stilius yra susijęs su tuo, kaip žmogus girdi, mato, liečia ir kaip jo fiksuoti stimulai bei informacija transliuojami į smegenis. Mokymosi stilius yra procesas, kuriame susipina ankstyvosios internalizacijos rezultatai ir naujų patyrimų modifikacijos.
Viena žinomiausių klasifikacijų yra Davido Kolbo suformuluota suaugusiųjų mokymosi teorija, kurioje įvertintos Piaget idėjos. Anot šios teorijos, suaugusieji mokosi pereidami tam tikrus ciklo etapus: konkrečios patirties, refleksyvaus stebėjimo, abstraktaus konceptualizavimo ir aktyvaus eksperimentavimo.
Biheviorizmas ir konstruktyvizmas
Biheviorizmas, orientuotas į elgesio analizę, teigia, kad išmokti - tai įrodyti, jog yra įgyjama nauja elgsena. Bihevioristinės mokymosi teorijos remiasi sąlyginių refleksų susidarymu, operantiniu bei socialiniu išmokimu. Pagal bihevioristus, mes išmokstame tik gavę stimulą iš mus supančios aplinkos, kuris išprovokuoja atsakymus.
Konstruktyvizmas, žinių kūrimo teorija, teigia, kad žinojimas yra sukonstruojamas, remiantis vidiniu asmeniniu aktyvumu ir informacija, pasiekiančia mus iš išorinio pasaulio. Konstruktyvistai teigia, kad galima restruktūrizuoti informaciją, atsižvelgiant į asmeninius kiekvieno individo koncepcijų tinklus.
Suaugusiųjų mokymasis
Suaugusieji, mokydamiesi visą gyvenimą, tampa savimi. Jie nuolatos mokosi būti savimi, tėvais, sutuoktiniais, dirbančiaisiais. Mokymasis yra natūrali raida ir neišvengiamas gyvenimo kelias. Suaugusiojo asmenybei būdingos tam tikros savybės, tokios kaip poreikis žinoti, savarankiškumas ir patirtis.
Taip pat skaitykite: Motyvacija ir informatika
Bihevioristinės srovės šalininkai mano, kad žmogus yra iš esmės pasyvus ir elgsis taip, kaip jį skatins aplinka. Konstruktyvistinio mokymosi esmė yra aktyviai apdoroti informaciją, klasifikuoti ir perdirbti.
Mokytojo vaidmuo
Mokytojo vaidmuo yra labai svarbus mokymosi procese. Danielis T. Willinghamas teigia, kad neįmanoma išmokti kokio nors dalyko, jeigu apie jį negalvojama intensyviai ir kryptingai. Jis siūlo kelis mokytojų elgesio ir mokymo stiliaus tipus: "mokytojas komikas", "mokytojas guolio tėtis arba mama", "mokytoja - istorijų pasakotoja" ir "mokytojai, rengiantys šou".
Willinghamas taip pat pabrėžia, kad emocinis ryšys tarp mokytojo ir mokinio daro įtaką mokinių norui mokytis. Gebėjimas logiškai ir rišliai dėstyti dalyką yra itin svarbus, kad mokiniai būtų patraukti į galvojimo apie mokomų dalykų prasmę pusę.
Socialinė psichologija
Socialinė psichologija analizuoja santykius ir sąveikas tarp žmonių. Tai mokslas, kuris tyrinėja, kaip socialinės situacijos, kiti asmenys ir grupės daro įtaką mūsų mintims, emocijoms ir elgesiui. Socialinė psichologija siekia suprasti žmogaus elgesį tada, kai jis sąveikauja su kitais žmonėmis.
Ši sritis apima įvairius socialinius reiškinius, tokius kaip grupinis elgesys, socialinė percepcija, agresija, prietarai, konformizmas, neverbalinis bendravimas ir lyderystė.
Taip pat skaitykite: Grupės psichologija mokymuisi
Aukštojo mokslo galimybės Lietuvoje
Lietuvoje yra ne viena aukštojo mokslo įstaiga, siūlanti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius psichologijos kursus, o socialinės psichologijos moduliai įtraukti į daugelį psichologijos programų. Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas yra vieni iš universitetų, kuriuose galima studijuoti psichologiją arba rinktis socialinės psichologijos krypties dalykus.
tags: #mokymosi #stiliai #psichologija