Autizmas - tai sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia asmens elgesį, bendravimą, įsitraukimą į veiklas ir funkcionavimą visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo spektro sutrikimą (ASS), jo ankstyvuosius požymius, diagnostiką, priežastis, mitus ir galimybes padėti vaikams, turintiems šį sutrikimą.
Kas yra Autizmas?
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis. Būtent dėl šios priežasties jis vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys vystosi kitaip dar jam esant mamos įsčiose, o gimus, sutrikimo požymiai greitai išryškėja. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
Svarbu pabrėžti, kad ASS nėra liga, bet neurologinis sutrikimas. Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba arba jam sunku reikšti savo ir suprasti kitų žmonių jausmus bei mintis. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir kalbą. Jiems sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, todėl jie dažnai vengia socialinio kontakto.
Ankstyvieji Autizmo Požymiai
Pirmuosius autizmo požymius galima pastebėti ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant jie ryškėja ir sunkėja. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą - požymius, būdingus autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresni: Nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresni: Neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresni: Nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresni: Nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresni: Nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn.: Nesako frazių iš dviejų žodžių.
Specialistai, aiškindamiesi, ar vaikas turi raidos sutrikimą, priskirtiną autizmo spektro sutrikimams, išskiria keturias pagrindines vertinamas grupes: A, B, C ir D. Autizmas diagnozuojamas tuomet, kai vaikas turi 6 ir daugiau požymių iš visų keturių šių grupių.
Taip pat skaitykite: Rytais jaučiamas nerimas: simptomai
Kiti ankstyvieji požymiai gali būti:
- Nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus labiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės. Jie nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, todėl sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių.
- Nereagavimas šaukiami vardu, nevykdymas prašymų.
- Neįsitraukimas į bendrą žaidimą ar kitą veiklą su vaikais ar suaugusiais, nemėgdžiojimas kitų veiklos ir kalbos.
- Nemokėjimas arba sunkus mokymasis reikšti poreikius (rodyti pirštu, prašyti žvilgsniu, garsažodžiu ar žodžiais).
- Stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).
- Dažni maitinimosi sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas).
- Pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai.
- Dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimai.
Kada kreiptis į Specialistus?
Jei tėvai pastebi, kad vaikas iki dvejų metų vis dar nekalba, vengia akių kontakto, neatsako į vardą arba neparodo emocijų, verta pasikonsultuoti su vaikų raidos specialistu ar neurologu. Dažniausia priežastis, dėl kurios autistiškų vaikų tėvai kreipiasi į medikus - kalbos raidos sutrikimas ir (arba) elgesio problemos.
Autizmo Diagnostika
Autizmo diagnostika - tai kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja gydytojas neurologas, psichologas, logopedas ir kiti specialistai. Jie vertina vaiko elgesį, kalbą, gebėjimą bendrauti ir sensorinį jautrumą. Tėvai atlieka svarbiausią vaidmenį ankstyvame autizmo atpažinime, stebėdami, kaip vaikas reaguoja į garsus, veidus, žaislus ir bendravimą.
Autizmo diagnostikos procesą galima suskirstyti į kelis etapus:
- Bendras vaiko raidos vertinimas: Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Jeigu jo metu nustatomi raidos nukrypimai nuo normos, vaikas nukreipiamas į Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą.
- Išsamus raidos vertinimas: Atlieka daugiadalykė specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas, pagal poreikį - kiti specialistai.
- Klinikinis stebėjimas: Vertinamas vaiko socialinis dėmesys, bendravimas žodžiais, gestais, žvilgsniu, kita neverbaline komunikacija, atliekami specialūs testai, padedantys nustatyti autizmo diagnozę, įvertinti sutrikimo sunkumą. Pagrindinė autizmo diagnostikos priemonė - įvairių sričių specialistų klinikinis vaiko stebėjimas, aptarimas specialistų komandoje, diskusijos, o testai - tik pagalbinė priemonė.
Šiuo metu autizmo diagnostikoje nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Autizmo Priežastys
Autizmo priežastys iki šių dienų nėra iki galo žinomos. Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Žinoma nemažai genų, susijusių su autizmu, tačiau konkrečiu atveju genetines priežastis pavyksta nustatyti ne visada ir dažniausiais tik tiems asmenims, kurie greta autizmo turi intelekto sutrikimą ar kitų nervų sistemos pažeidimo požymių.
Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti. Iš atliktų tyrimų rezultatų galima teigti, kad autizmo rizika susijusi su vyresniu tėvų, ypatingai tėčių, amžiumi, endokrininėmis motinos ligomis, nutukimu, nėštumo ir gimdymo komplikacijomis, nežymiai su aplinkos tarša, automobilių išmetamomis medžiagomis, kai kuriais žemės ūkyje naudojamais herbicidais. Pastaruoju metu padaugėjo mokslinių straipsnių, kuriuose aprašomos mažų vaikų prie ekranų praleidžiamo laiko sąsajos su autizmu, keliamos hipotezės, kad pasikeitusios vaikų auginimo praktikos (ypatingai ekranų naudojimas iki 2 metų, kai labai intensyviai vystosi smegenys) paskatina autistiškų smegenų formavimąsi vaikams, kurie turi genetinį polinkį.
Ankstyvos Diagnostikos Svarba
Ankstyva autizmo diagnostika yra labai svarbi dėl kelių priežasčių:
- Galimybė pakeisti smegenų formavimosi eigą: Pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galima tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir tikėtis lengvesnio autizmo požymių pasireiškimo.
- Pagalba šeimai: Žinodami diagnozę, tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Tai apima ne tik terapijas vaikui, bet ir psichologinę pagalbą šeimai, tėvų mokymą, padedant jiems suprasti vaiko poreikius ir rasti jam tinkamiausius pagalbos būdus.
- Galimybė tobulinti terapijas ir intervencijų metodus: Ankstyva sutrikimo diagnostika ir intervencija suteikia vertingos informacijos apie tai, kas veikia ir kas neveikia, leidžiant tobulinti būsimas terapijas ir intervencijų metodus.
Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Asmenims
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų, gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
Mitai apie Autizmą
Nors visuomenės supratimas apie ASS pastaraisiais metais gerokai išaugo, vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie gali lemti neteisingą požiūrį autistiškus vaikus ir suaugusius, pavyzdžiui:
- Autizmas yra išgydomas vaikystėje.
- Autizmą sukelia vakcinos.
- Visi autizmu sergantys asmenys turi savotiškų talentų ar yra savantai.
- Autistiški žmonės yra emociškai šalti ir nesugeba mylėti.
Svarbu atminti, kad autizmas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas vaistais.
Požiūris į Autizmą
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes. Pabrėžiama, kad visuomenė turėtų būti pritaikyta palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, vietoj to, kad bandytų „išgydyti“ ar „normalizuoti“ tuos, kurie nesutampa su dominuojančiais mąstymo ar elgesio modeliais.
Autizmo Paplitimas
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Šis augimas gali būti susijęs su keliais veiksniais: turima daugiau žinių ir supratimo, pasikeitę diagnostiniai kriterijai, geresnės diagnostikos priemonės ir metodai, demografiniai ir aplinkos veiksniai, taip pat sumažėjusi ligos stigmą skatina žmones ieškoti ir nebijoti šios diagnozės.