Hiperaktyvumas ir dėmesio sutrikimas: supratimas, diagnostika ir gydymas

Hiperaktyvumas, arba aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD), yra vienas dažniausiai diagnozuojamų vaikų elgesio sutrikimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra ADHD, kokios jo priežastys ir simptomai, kaip jis diagnozuojamas ir gydomas, bei kaip padėti vaikams ir suaugusiems, sergantiems šiuo sutrikimu.

Kas yra hiperaktyvumas (ADHD)?

Hiperaktyvumas - tai dėmesio ir aktyvumo sutrikimas, kai vaikui būna sunku susitelkti, jis būna išsiblaškęs ir užmaršus, pastebimas neįprastai didelis vaiko impulsyvumas bei fizinis aktyvumas. Tokiems vaikams sunku ramiai išsėdėti, jie atrodo nereaguojantys į pastabas ir neklaužados. Dažnai šie vaikai klasėje sukelia daug bėdų savo impulsyviais žodžiais ar veiksmais, todėl yra kritikuojami dėl tingumo ar nesugebėjimo laikytis disciplinos. Jų išdaigos virsta chaosu, o nuraminti jų nepavyksta net griežtu tonu ar bausmėmis.

ADHD yra dažnas ir nevienalytis neurologinis raidos sindromas, kuriam būdingas dėmesio deficitas bei hiperaktyvumas. Per pastaruosius dešimtmečius sparčiai išaugo asmenų skaičius, kuriems diagnozuojamas šis sutrikimas. Remiantis naujausiais demografiniais duomenimis, dabar pasaulyje ADHD diagnozuota apie 15,9 % studentų ir 506,17 mln. (9,34 %) suaugusiųjų. Lietuvoje, pagal dabartinius turimus rodiklius, ADHD nustatyta apie 5,2 % pradinių klasių mokinių, tarp kurių yra 1,9 karto daugiau berniukų nei mergaičių. Šis skaičius tik didėja, todėl ADHD dabar laikomas vienu iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos sutrikimų visame pasaulyje.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje, iki 12 metų. Pagrindiniai požymiai pasižymi nuolatiniu sunkumu sutelkti dėmesį ir (arba) valdyti hiperaktyvumą, impulsyvumą, trukdantys arba bloginantys socialinio, mokyklinio ar darbinio funkcionavimo kokybę bei vystymąsi.

ADHD priežastys

Atlikti tyrimai atskleidžia, jog ADHD gali pasireikšti dėl genetinių, biologinių bei aplinkos veiksnių, kurie yra:

Taip pat skaitykite: Vaikų raidos sutrikimai: kaip padėti?

• Paveldimumas. Remiantis dvynių ir įvaikinimo tyrimais, genetiniai veiksniai gali numatyti 60-90% ADHD atvejų. Dėl to ADHD sergančių asmenų tėvai, broliai bei seserys turi didelę tikimybę taip pat turėti ADHD. Vis dėlto, ADHD išsivysto kompleksiškai, todėl sutrikimas nėra susijęs tik su genetiniais veiksniais.
• Smegenų struktūriniai pokyčiai. Skirtingi tyrimai rodo, jog žmonės, kuriems diagnozuotas ADHD sutrikimas, pasižymi pakituria corpus collosum (nervų skaidulų rinkinys, jungiantis abu smegenų pusrutulius) struktūra, atsakinga už informacijos perdavimą tarp abiejų smegenų pusių. Taip pat atlikta metaanalizė nustatė, jog žmonės su ADHD turi funkcinių pakitimų smegenų srityse, reguliuojančiose kognityvinį slopinimo kontroliavimą ir dėmesį.
• Neurotransmiterių disbalansas. Nustatyta, jog pernelyg didelis dopaminerginis aktyvumas gali lemti prastą motorinių impulsų kontrolę ir blogesnę impulsyvumo kontrolė, vieni iš pagrindinių ADHD simptomų. Taip pat atrasta, jog yra reikšmingas ryšys tarp bendros norepinefrino koncetracijos sumažėjimo ir kognityvinių ADHD simpromų kaip kontrolė bei koncentracija. Atsižvelgiant į tai, su dopaminu ir noradrenalinu susiję vaistai yra naudojami gydyti ADHD, slopinti šio sutrikimo simptomus medicinėje praktikoje.
• Motinos elgesys. Moksliškai nustatyta, jog motinų vaikams, kurios neštumo metu vartojo nikotiną ar alkoholį, yra didelė rizika susirgti ADHD.
• Smegenų sužalojimas. Kai kuriais atvejais, ADHD simptomai gali pasireikšti po stiprios galvos traumos.
• Gimimas neišnešiotam ir/ar mažo svorio. Nustatyta, jog neišnešioti ir/arba mažo svorio kūdikiai turi didesnę riziką susirgti ADHD.

ADHD yra laikomas paveldimu sutrikimu, kurio patogenezę lemia genai. Tačiau genetinių ir aplinkos tyrimų rezultatai patvirtina hipotezę, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šiai ligai, nes lemia individo jautresnę reakciją į aplinkos poveikį, ypač prenatalinėje stadijoje, kur iššaukia biologinius pokyčius. Taigi, ADHD priežastys yra dažniausiai kompleksiškos: genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių junginys.

ADHD simptomai

Pagrindiniai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) simptomai yra:

• Nedėmesingumas - sudėtinga sutelkti ir išlaikyti koncetraciją, ji yra lengvai sutrikdoma. Yra sunku atkreipti dėmesį į detales, nuosekliai sekti nurodymus, vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo. Gali pasireikšti nesugebėjimas organizuoti užduotis, aktyviai klausytis, kai kiti kalba. Dažnai užmirštama, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti.
• Hiperaktyvumas - nuolatinis netikslingas skubėjimas, noras pastoviai judėti, nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje. Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą, atlikti vieną užduotį, dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios.
• Impulsyvumas - neprognozuojamas ar įkyrus elgesys, kai sunku nustygti vienoje vietoje, sulaukti savo eilės, susiturėti ir iki galo išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant teisingą atsakymą. Dažnas kitų pertraukinėjimas, greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių.
• Galimas šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystimasis.
• Žemas frustacijos toleravimo lygis, aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.

ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo.

ADHD tipai

Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-V) dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas skirstoma į tris tipus:

• Neatidus ADHD tipas. Šiam sutrikimo tipui būdinga sunkumas sutelkti dėmesį, didelis išsiblaškymas be hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymių.
• Hiperaktyvus/impulsyvus ADHD tipas. Rečiausiai aptinkamas sutrikimo tipas, kuriam būdingas bereikalingas nuolatinio judėjimo poreikis - hiperaktyvumas, impulsyvus elgesys be dėmesingumo sutrikimo.
• Kombinuotas ADHD tipas. Labiausiai paplitusi sutrikimo forma, kuriai būdinga nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymių kombinacija.

ADHD diagnostika

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistai, kai:

Taip pat skaitykite: Dėmesio trūkumo gydymo vadovas

1. Pasireiškia 6 ar daugiau dėmesingumo stokos ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomų (5 ar daugiau, jei esate vyresnis nei 17 metų amžiaus), kurie išlieka bent 6 mėnesius.
2. Keli simptomai aptinkami iki 12 metų amžiaus ir kenkia vaiko vystimuisi.
3. Simptomai pasireiškia dviejose ar daugiau skirtingų aplinkų (pvz. namai, mokykla, darbovietė).
4. Simptomai trukdo arba blogina socialinio, akademinio ar darbinio funkcionavimo kokybę.
5. Simptomai nėra geriau paaiškinami kitų psichikos sutrikimų (pvz. depresijos, nerimo).

Vadovaujantis DSM-V klasifikacija ADHD suaugusiąjame amžiuje diagnozuojama jei : pacientui pasireiškia bent 5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai; šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėn., šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją; šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės ( prasidėjo iki 12 metų). ADHD diagnozuojamas jei atsakymai į visus 4 klausimus yra teigiami.

Įvertinti simptomus gali padėti suaugusiųjų ADHD diagnostikai naudojamos skalės : CAARS, WURS, ASRSv1.1. Paskutinę skalę gali užpildyti pats pacientas. Reikia užpildyti A ir B testo dalis. Testo A dalis daugiau atskleidžia pagrindinius ADHD simptomus, B dalis - papildomus požymius. 4 ir daugiau teigiamų atsakymų tamsesnėje A testo dalyje parodo didelę tikimybę ADHD suaugusių amžiuje.

ADHD diagnozavimą apsunkina dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai: nuotaikos sutrikimai - depresija, bipolinis sutrikimas; nerimo spektro sutrikimai; asmenybės sutrikimai - dažniausiai ribinio ir asocialaus tipo; priklausomybės sutrikimai. Jeigu hiperkinezinis sutrikimas buvo vaikystėje, o po to išnyko, ir atsirado kita būsena, pavyzdžiui, asocialus asmenybės sutrikimas arba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimas, diagnozuojamas naujas, o ne ankstesnis sutrikimas. Taip pat panašią ADHD būsenai simptomatiką gali sukelti hipoglikemija, skydliaukės patologija, apsinuodijimas švinu.

ADHD gydymas

Geriausias ADHD gydymo būdas yra labai individualus, tačiau dažniausias apima vaistų, psichoterapijos ir (arba) gyvenimo būdo pokyčių derinį. Pasaulinės sveikatos organizacija teigia, jog veiksmingas gydymas turėtų būti skirtas tiek pagrindiniams simptomams, pavyzdžiui, impulsyvumui ar nedėmesingumui, tiek su tuo susijusiems elgesio sunkumais ir socialinių įgūdžių trūkumui (nesugebėjimui planuoti savo laiko, užmegzti draugysčių).

Medikamentinis gydymas

Medicinėje praktikoje dažniausiai išrašomi vaistai nuo ADHD yra stimuliatoriai, tokie kaip „Ritalin“ ir „Adderall“, medikamentai modifikuojantys dopamino ir norepinefrino aktyvumą. Nestimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, „Strattera“ arba tam tikrų klasių antidepresantai, kurie gali būti vartojami, kai organizmas nereaguoja į stimuliatorius arba jų netoleruoja.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti hiperaktyviems vaikams

Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes. Stimuliatoriai - metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti), dekstroamfetaminas (Dexedrine), dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR) ir lisdeksamfetaminas (Vyvanse). Jie gali būti trumpo ir ilgo veikimo, dažnai pakankamai greitai ir efektyviai gydo dėmesio koncentracijos trūkumą ir hiperaktyvumą. Kiti vaistai- atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin). Atomoksetino ir antidepresantų poveikio pradžia lėtesnė nei psichostimuliatorių, todėl jie yra antro pasirinkimo medikamentai.

Kad ir kokie vaistai būtų vartojami, svarbu, kad jų dozė būtų tinkama, kadangi per maža vaistų nuo ADHD dozė nesukels jokio efekto, o per didelė, ypač stimuliatorių, gali reikšmingai padidinti aktyvumo lygį, trikdantį asmens koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus, taip pat pasunkinanti kitas ligas, kurios gali pasireikšti kartu su ADHD, įskaitant bipolinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir nerimą.

Vaistai, kartu su psichosocialinėmis priemonėmis, skiriami adekvačiomis dozėmis kol sutrikimo simptomai yra sunkūs ar vidutinio sunkumo.

Psichoterapija

Be medikamentinių priemonių, kitas išties veiksmingas gydymo būdas yra psichoterapija.

Elgesio terapija yra veiksmingiausias nemedikamentinis metodas vaikams, sergantiems ADHD. Šioje terapijoje paprastai vaikų tėvai mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam/jai užsibrėžti tikslus ir jų siekti, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir alinančių simptomų įveikos technikų bei socialinių įgūdžių. Dažnai ADHD bendruomenės išreiškiama replika „tabletės neišmoko įgūdžių" puikiai atskleidžia, kad nors hiperaktyvumo ar neatidumo simptomus medikamentinis gydymas išties palengvina, tačiau priskiriami vaistai nebūtinai gali padėti vaikui išmokti atsikratyti neigiamų įpročių, kurti ir palaikyti sveiką, ne tokį alinantį santykį su ADHD, socialiai integruotis ir įgyvendinti savas užsibrėžtas idėjas. Šią spragą siekiama užpildyti elgesio terapija.

Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, sergantiems ADHD, dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. KET terapeutai gali padėti suaugusiesiems išsiugdyti stipresnę emocinę reguliaciją, įveikti blogus įpročius ir kovoti su neigiamais mąstymo modeliais bei sustiprinti savivertės jausmą. Gali padėti tvarkytis su simptomais, kurie trukdo jiems sėkmingai dirbti ir socializuotis.

Gyvensenos korekcija

Sveikos elgsenos būdai, kurie gali padėti, yra:

1. Pilnavertės mitybos užtikrinimas, į dienos racioną įtraukiant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų bei maisto produktų, turinčių liesus baltymus, omega-3 riebiąsias rūgštis.
2. Kasdienis fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į asmens amžių.
3. Limituotas naudojimasis televizoriumi, kompiuteriu, telefonu bei kitais elektroniniais prietaisais.
4. Pagal asmens amžių rekomenduotino miego kiekio užtikrinimas kiekvieną naktį.

Taip pat svarbu:

• Pusiausvyra. ADHD, yra dėmesio sutrikimas, todėl kartais sergantieji gali tapti hiperfokusuoti ir pernelyg susikoncentruoti į vieną gyvenimo sritį, pradėti visiškai ignoruoti kitas. Tai gali būti susiję su darbu, santykiais ar savipriežiūra ir t.t. Pusiausvyros trūkumas gali reikšmingai susitiprinti ADHD požymius ir net sukelti depresijos simptomus, dažnai pasireiškiančius kartu su ADHD. Todėl balanso tarp poilsio, darbo ir kitų gyvenimo sferų užtikrinimas yra labai svarbus.
• Relaksacija. Meditacijos, relaksacijos bei kvėpavimo pratimai taip pat gali padėti palengvinti simptomus, subalansuoti energijos lygį, sustiprinti koncentraciją.

Kiti gydymo būdai

• Pravartu dalyvauti paramos grupėse, įtraukti į gydymo procesą šeimos narius, kolegas, draugus.
• Specialios dietos.
• Vitaminų arba mineralų papildai.
• Vaistažolių papildai .
• Nepakeičiamos riebiosios rūgštys, ypač Omega - 3.

Kaip padėti vaikui, sergančiam ADHD?

Pirmiausia, pastebėjus ADS požymius vaiko elgsenoje, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Laiku suteita pagalba yra efektyvesnė. Kartu su profesionalia sveikatos priežiūra vaikui gali padėti:

• Sureguliuota dienotvarkė, miego režimas bei visavertė mityba.
• Užtikrintas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis.
• Pateikimas vaikui suprantamų vaizdinių veiklos planavimo ir atliekamų užduočių būdų.
• Ugdymas savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių.
• Komunikacija su specialistais akademinėje aplinkoje, jog būtų užtikrintos palankios sąlygos, padedančios ugdyti vaiko patiriančio ADHD akademinius įgūdžius.
• Pagarba ir supratimas. Svarbu suprasti, kad vaikas su ADHD nesielgia taip tyčia. Jam tiesiog sunkiau kontroliuoti savo elgesį ir dėmesį.
• Pozityvus pastiprinimas. Skatinkite ir girkite vaiką už pastangas ir pasiekimus, net jei jie atrodo maži. Tai padės jam jaustis sėkmingam ir motyvuotam.
• Nenusiminkite ir nepykite. Vaikas su ADHD gali būti erzinantis ir varginantis. Tačiau svarbu išlikti ramiems ir kantriems. Atminkite, kad jis stengiasi.

Kiekvienas ADHD sergantysis vaikas yra labai individualus, todėl pagalbos planas ir konkrečios rekomendacijos, veiksmai, kuriuos gali užtikrinti tėvai, labai priklauso nuo vaiko ir kaip šis sutrikimas pasireiškia būtent jam/jai. Todėl visi šie žingsniai turi būti aptarti su profesionalios pagalbos specialistu ir pritaikyti asmeniškai.

Kaip gyventi sergant ADS?

Pirmiausia, yra išties svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir palaikyti nuoseklų gydymą su gydytojų priežiūra. Vis dėlto individualūs veiksmai kartu su medicinine pagalba gali dar labiau palengvinti išgyvenamus simptomus.

• Fizinė veikla. Subalansuotas dažnas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti perteklinį energijos kiekį, būdingą ADHD. Taip pat daro pozityvią įtaką neurotransmiteriams smegenyse, susijusiems su ADHD. Keli atlikti tyrimai taip pat atskleidė, jog reguliarios jogos praktikos reikšmingai pagerina hyperaktyvumo, nerimo ir socialines problemas žmonėms su ADHD. Be to, tyrėjai nustatė, jog žmonės su ADHD, praktikuojantys tai chi, jautėsi mažiau nerimastingi, hiperaktyvūs, jautė mažesnį emocijų kintamumą. Taigi, apsvarstyti dayvavimą jogos, tai chi savaitinėse klasėse ar užsiimti kita reguliaria fizine veikla, norint sumažinti ADS simptomų amplitudę, išties verta.
• Grynas oras. Atskleista, jog reguliarus buvimas gryname ore, net 20 min gali pagerinti koncentraciją, o tai labai naudingas žmonėms su ADHD. Būtent leidimas laiko, kur daug žalumos ir natūralios gamtos yra naudingiausias. Tai saugi, natūrali ir reikšminga pagalba turintiems ADHD.
• Rutinos. Disorganizuotumas gali varginti ir sukelti daug problemų, tad rutinos susikūrimas ir jos laikymasis gali tikrai pagerinti emocinę savijautą, suteikti stabilumo ir nuspėjamumo. Bendros tvarkos įvedimas į kasdienybę, ką, kada ir kaip darote yra svarbus ADHD savipagalbos komponentas.

Mitai apie ADHD

Internetinėje erdvėje gausu įvairių mitų bei stereotipų, daugeliui atrodo, kad ADHD sergantys žmonės yra tingūs, neprotingi, jog jiems reikia dėti itin daug pastangų mokykloje ar darbe, neva tokių asmenų elgesys yra blogo tėvų auklėjimo pasekmė ir pan. Panagrinėkime populiariausius mitus apie ADHD:

• 1-as mitas: ADHD serga tik berniukai. Šį sutrikimą gali turėti abiejų lyčių asmenys, tačiau ligos paplitimas tarp lyčių skiriasi. Berniukams išorinis elgesys (pvz., perdėtas kalbėjimas, nuolatinis jaudinimasis ar kitų pertraukimas kalbant) dažniausiai siejamas su berniukais, o internalizuojantis elgesys (pvz., svajojimas ar užduočių neužbaigimas) labiau būdingas mergaitėms, turinčioms šį sindromą. Mergaitės dažniau praslysta pro specialistų ir pedagogų akis, o šio sindromo simptomai neretai painiojami su nerimu ar depresija.
• 2-as mitas: sergantieji ADHD, visada hiperaktyvūs. Yra išskiriami trys ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas.
• 3-as mitas: ADHD atsiranda dėl netinkamo auklėjimo. Nėra tvirtų įrodymų, patvirtinančių idėją, kad ADHD sukelia tam tikra auklėjimo forma. Ekspertai neatmeta genetikos vaidmens, smegenų funkcijos ir anatomijos, tokių medžiagų kaip alkoholis ar nikotinas poveikio gimdoje, sunkių galvos sužalojimų, priešlaikinio gimdymo, retais atvejais aplinkoje esančių toksinų, pvz.. švino.
• 4-as mitas: ADHD yra mokymosi negalia. ADHD sindromas yra neurologinio vystymosi sutrikimas, o ne mokymosi negalia. Tiesa ta, jog šis sindromas gali apsunkinti mokymąsi ar studijas.
• 5-as mitas: cukrus sukelia ADHD. Cukrus ir perdirbti maisto produktai nesukelia ADHD.
• 6-as mitas: kofeinas didina hiperaktyvumą. Nors kofeinas gali sustiprinti jau ir taip energingo bei impulsyvaus asmens ADHD simptomus, visgi kai kurie šį sindromą turintys asmenys pripažįsta, kad kofeinas jiems padeda labiau susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesį.
• 7-as mitas: vaistai nuo ADHD nėra reikalingi. Yra priešingai, mat daugelis žmonių, sergančių ADHD, mano, kad vaistai padeda jiems valdyti šio nervinio sutrikimo simptomus. Yra dviejų tipų ADHD vaistai: stimuliatoriai, kurie dažniausiai skiriami ADHD gydymui, ir nestimuliatoriai, kurie kartais naudojami kartu su stimuliatoriais arba vietoj jų.

tags: #hiperaktyvumas #ir #demesio #sutrikimas #video