Švietimo srityje vis dažniau atkreipiamas dėmesys į vaikų psichologiją ir jos svarbą ugdymo procese. Ugdymo specialistai diskutuoja apie lyčių skirtumus, turinčius įtakos vaikų ugdymosi kokybei. Norint, kad tiek berniukai, tiek mergaitės pasiektų geriausių rezultatų, ugdymo procesas turėtų būti grindžiamas esminių lyties savybių pažinimu. Straipsnyje aptariami mokymų apie vaikų psichologiją rezultatai, lyčių skirtumai ugdymo procese, mokymosi stiliai ir kaip tėvai gali prisidėti prie vaikų sėkmės mokykloje.
Edukacinės ir vaiko psichologijos svarba
Edukacinė ir vaiko psichologija apima platų spektrą temų, skirtų vaikų vystymuisi ir mokymuisi. Ši sritis apima teorinių žinių, tyrimų ir praktikos derinį, skirtą vaikams nuo kūdikystės iki jaunuolių (iki 21 metų), turintiems specialiųjų ugdymo poreikių, jų šeimoms, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms bei bendruomenei.
Studijų pasiekimų vertinimui taikomi metodai, orientuoti į nuolatinio grįžtamojo ryšio teikimą ir užduoties atlikimo proceso vertinimą ir įsivertinimą. Daugumai dalykų taikomas kaupiamasis vertinimas.
Vertinimo metodai
Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programose naudojami įvairūs vertinimo metodai, tokie kaip:
- Egzaminai
- Magistro darbo gynimas
- Profesinės praktikos gynimas
- Apklausa žodžiu
- Apklausa raštu
- Testavimas
- Pristatymas
- Esė rašymas
- Atvejo analizė
- Projektai (individualūs ir grupiniai)
- Pranešimas
Lyčių skirtumai ir mokymosi stiliai
Tyrimai rodo, kad mergaitės paprastai pasiekia geresnių mokymosi rezultatų: jos mokykloje jaučiasi geriau, o berniukai dažniau paliekami kartoti kurso ir anksčiau pasitraukia iš švietimo. Pedagogė Laima Sirutienė teigia, kad berniukai ir mergaitės pasaulį jaučia, mato ir veikia skirtingai, todėl į tai būtina atsižvelgti juos ugdant. Šiuolaikinė mokykla savo ugdymo organizavimo formomis nebeatitinka skirtingų mokymosi stilių mokinių lūkesčių. Kuo labiau mokymo stilius atitinka vaiko mokymosi stilių, tuo geresnių rezultatų jis pasiekia.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo centrai Lietuvoje
Mokykloje pamirštama, kad mergaitės ir berniukai skirtingai mąsto, jaučia, kalba, mato, uodžia, girdi, skirtingai jaučia erdvę ir orientuojasi joje, skirtingai sprendžia problemas. Lietuvoje diskusijos apie skirtingus mergaičių ir berniukų mokymosi stilius vis dar yra „slidžios“. Labai dažnai tokią diskusiją pradedantieji yra apkaltinami lyčių lygybės principų pažeidimais, stereotipų propagavimu, mąstymo siaurumu ir dar daugybe kitų nuodėmių.
Mokymosi stiliai
Mokymosi stilius - tai būdas, kuriuo kiekvienas iš besimokančiųjų geriausiai susikaupia ir suvokia, įsimena bei išsaugo naują informaciją. Mokymosi stiliaus požymius galima nusakyti pagal stipriąsias suvokimo savybes (struktūriškumas, selektyvumas, sąmoningumas, visybiškumas, konstantiškumas, santykiškumas), biologinio ritmo pasireiškimą („vieversys“ ar ,,pelėda“), dėmesingumą (greit susikaupiantis ar nesusikaupiantis), asmenybės savybes (savarankiškas, valingas, nepasitikintis ir kt.), socialinius prioritetus (mokymasis grupėse ar atsiskyrus), lyties skirtumus ir kt.
Lietuvoje labiausiai žinomi audialinis (girdimasis, klausomasis), vizualinis (regimasis, stebimasis) ir kinestetinis (judėjimo, liečiamasis) mokymosi stiliai. Tačiau be jų dar yra daugybė kitų: intraversinis ir ekstraversinis, pojūčių ir intuicijos, aktyvus ir reflektyvus, jutiminis ir intuityvus, aktyvisto, pragmatiko, mąstytojo ir teoretiko, meistriškumo, tarpasmeninės, supratimo ir saviraiškos strategijų.
1983 m. JAV pasirodė Howardo Gardnerio veikalas „Frames of Minde“, kuriame išdėstyta daugialypio intelekto teorija. Nuo tada kalbama apie kiekvieną intelektą atitinkančius mokymosi stilius: kalbinį, matematinį-loginį, vaizdinį-erdvinį, muzikinį, natūralistinį, kūno-kinestetinį, tarpasmeninį-socialinį, vidinį-asmeninį.
Lyčių skirtumai ugdymo(si) procese
Mergaitėms paprastai lengviau sekasi humanitariniai dalykai (kalbos, literatūra, istorija, menai), o berniukams - tikslieji ir gamtos mokslai. Tai susiję su smegenų sankloda ir mąstymo ypatybėmis. Mergaičių smegenyse ryškesnės sritys, atsakingos už kalbą ir emocijas, berniukų - už logiką, erdvinį suvokimą ir mechaninę veiklą. Tačiau tai nereiškia, kad ši taisyklė yra be išimčių.
Taip pat skaitykite: Asmeninis ir Profesinis Tobulėjimas
Tėvų vaidmuo ugdant vaikus
Atsižvelgdami į vaikų lytį, juos ugdydami, tėvai gali pagerinti vaikų mokymosi rezultatus. Nėra absoliučiai vienodos visoms mergaitėms ir visiems berniukams prigimties. Nors kiekvienas vaikas yra skirtinguose skalės nuo mergaitiškumo iki berniukiškumo taškuose, visgi yra bendrų vienai ir kitai lyčiai požymių.
Egzistuoja du požiūriai į lyčių skirtumus: prigimtinis (skirtingas berniukų ir mergaičių vystymasis yra jau ankstyvoje vaikystėje nulemtas prigimties) ir socialinis-kultūrinis (biologiškai nulemti tik fiziniai lyčių skirtumai, o „moteriškas” ir „vyriškas“ savybes vaikams labai anksti primeta pati visuomenė).
Geriausia, ką šiuo klausimu gali daryti tėvai, - tai neskirstyti pareigų, darbų ir žaidimų į mergaitėms ar berniukams „tinkamus“ arba „netinkamus“.
Kaip tėvai gali padėti vaikams?
Labiausiai padėti savo vaikui augti ir sėkmingai mokytis tėvai gali kai ką didindami, kai ką mažindami ir kai ko visiškai atsisakydami. Pažangiausiose mokyklose atsisakyta frontalaus mokymo, vertinimo pažymiais, mokytojų dominavimo klasėje. Jose vaikai nebijo suklysti, nebijo prašyti pagalbos. Jie mokosi savo stiliumi ir savo tempu, atsakomybę už ugdymosi rezultatus nuimdami nuo mokytojų pečių ir prisiimdami sau.
Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų sveikatai
Svarbu atkreipti dėmesį į ilgalaikį ekranų poveikį vaikų fizinei ir psichikos sveikatai. Šiuo klausimu atliekami moksliniai tyrimai ir teikiamos rekomendacijos.
Taip pat skaitykite: Ugdymas ir savęs pažinimas psichologijos programose
Tyrimų rezultatai ir pristatymai
- Projekto rezultatų pristatymas, 2022 m. (Gyd. Lina Lisauskienė, prof. dr.)
- Projekto rezultatų pristatymas, 2022 m. (Dr.)
- Projekto rezultatų pristatymas, 2022 m. (Dr. dr.)
- Pranešimas konferencijoje „Šiuolaikinis technologijų ir virtualus pasaulis: įtaka vaiko raidai“ (2022 m.)
- Pristatymas Seimo SRK posėdyje, 2021 m.
- Pranešimas XVII Pasaulinei lėtinės obstrukcinės plaučių ligos dienai skirtoje nuotolinėje konferencijoje (2021 m.)
- Lietuvos pediatrų draugijos XI suvažiavimas, 2021 m.
- Pranešimas Varėnos švietimo centre, 2021 m.
- Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos konferencija, 2021 m.
- Pranešimas Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos respublikinėje konferencijoje 2021 m.
- Pranešimas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro organizuotoje nuotolinėje viešoje konsultacijoje mokyklų bendruomenėms (2021 m.)
tags: #mokymu #apie #vaiku #psichologija #rezultatai