Auksinis žymeklis, juodas tušinukas, užrašinė, spalvoti lipnūs lapeliai, naujų knygų kvapas… Ar žinote šį jausmą, kai naujas tušinukas pats prašosi, jog juo užrašytumėte savo pavardę? Naujų mokslo metų pradžia labai motyvuoja siekti naujų tikslų, bet kaip tą motyvaciją išlaikyti? Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip prisijaukinti motyvaciją mokytis, įveikti iššūkius ir pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Kas yra motyvacija ir kodėl ji svarbi?
Motyvacija - tai elgesio, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai ar jų visuma. Motyvacija tikrai mums gali padėti, bet kartais nutinka taip, jog ji ima ir pabėga. Taigi, kaip ją prisijaukinti?
Tikslų išsikėlimas ir įtvirtinimas
Svarbu ne tik išsikelti tikslus, bet ir juos užrašyti. Tarkim, išsikeliame tikslą, kad pirmąjį pusmetį baigsime aukščiausiais pažymiais. Būtinai jį užrašome savo užrašų knygelėje, taip pat ant lapelio, kurį pasikabiname virš darbo stalo. Nepamirštame ir telefono bei kompiuterio. Kuo daugiau savo tikslą matysime, tuo labiau mes norėsime jį įvykdyti. Taip pat užsirašykite ir savo vertybes bei reguliariai apie jas pagalvokite. Jei nežinote, kokios Jūsų vertybės, „Karjera.lt“ puslapyje yra galimybė atlikti testą ir jas sužinoti. Visada leiskite sau pasvajoti, kaip įsivaizduojate savo ateitį ir kaip mokymasis gali padėti tai pasiekti.
Darbo vietos įtaka motyvacijai
Pripažinkime, jog nei vienas nenorėtume dirbti chaose. Darbas vyksta sklandžiai, jeigu kiekvienas daiktas turi savo vietą, o ir tvarkingas darbo stalas daug labiau motyvuoja. Bet jeigu tau patinka kavos kvapas, pyragaičiai galbūt tau puikiai seksis rašyti lietuvių kalbos rašinį Vilniaus ar kito miesto, senamiesčio kavinėje.
Maži apdovanojimai - didelis postūmis
Tau be galo nepatinka matematika, o matematikos mokytoja uždavė visą lapą įvairiausių uždavinių. Tokioje situacijoje labai sunku rasti motyvacijos atlikti darbą. Motyvacija ateina atliekant užduotis. Daugelis žmonių galvoja, kad reikia pajusti motyvaciją, jog pradėtume daryti darbus. Tyrimai rodo, kad yra atvirkščiai - veiksmas veda prie motyvacijos, o ji savo ruožtu sukuria papildomą postūmį veikti. Įsivardinkite, ar motyvuojate ar demotyvuojate save. Motyvacija padeda fokusuotis į pozityvius dalykus, kurie gali įvykti veikiant. Pavyzdžiui: „Mokantis anglų kalbos aš lavinu įgūdžius, kurie man bus reikalingi bei naudingi ateityje”. Dėl demotyvacijos fokusuojamasi į negatyvias pasekmes, kurios gali įvykti nesiimant veiksmų.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Socialiniai tinklai - draugas ar priešas?
Taip, kartais jie mums trukdo, ypač atliekant kokį nors darbą, bet jei naudosimės jais teisingai, jie taps mūsų draugais. Išsikėlėte tikslą, jog per šešis mėnesius numesite svorio ir po dviejų savaičių neturite motyvacijos sportuoti? Nueikite į „Pinterest” programėlę. Ten galybė nuotraukų susijusių su sportu. Susikurkite aplanką ir visas nuotraukas, kurios tave įkvepia išsisaugokite.
Motyvacijos ugdymas paaugliams: tėvų vaidmuo
Labai nemažai tėvų pastebi, kad sulaukę paauglystės, jų vaikai praranda norą mokytis ir susidomėjimą pamokose vykstančiais dalykais. Tikra tiesa, kad paauglius motyvuoti mokytis gali būti sudėtinga užduotis. Jie turi mokytis ne tik matematikos ar lietuvių kalbos, bet ir pažinti save ir artėti prie savarankiško gyvenimo. Dėl to tėvams tenka nemenkas iššūkis padėti vaikams rasti balansą tarp sunkaus darbo ir motyvacijos bei džiaugsmo.
Paauglių interesų pažinimas
Prieš ieškant konkrečių išeičių, labai svarbu suprasti tai, kas jūsų paauglį(-ę) domina. Paaugliai yra labiau linkę mokytis, jei medžiaga ar motyvacijos priemonės atitinka jų asmeninius interesus ar ateities tikslus. Taip pat, kaip geras vadovas įmonėje pažįsta savo kolektyvą ir žino, kad vienam reikia įvertinimo žodžiu, o kitam - papildomo laisvadienio po geros prezentacijos, taip ir jūs turite pažinti savo atžalas. Pavyzdžiui, kompiuteriniais žaidimais besidominčiam paaugliui gali būti patrauklesni informatikos mokslai arba skaitmeninis menas.
Pasiekiamų tikslų kėlimas
Dar vienas efektyvus veiksmas norint motyvuoti - pasiekiamų tikslų kėlimas. Mažos pergalės iššauks pasiekimo jausmą ir po truputį motyvuos dirbti dėl savo tikslų.
Tinkama mokymosi aplinka
Kiekvienam žmogui darbe svarbi aplinka. Paauglio darbas - mokytis. Tai reiškia, kad jiems reikia turėti ramią, gerai apšviestą erdvę, skirtą būtent mokymuisi. Vertėtų nepamiršti to, kad mokymuisi palanki aplinka taip pat neatsiejama nuo grafiko.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Teigiamas pastiprinimas ir konstruktyvi kritika
Teigiami žodžiai ir skatinantys veiksmai atlieka svarbų vaidmenį galvojant, kaip motyvuoti paauglius mokytis. Pagirkite jų pastangas ir pažangą. Svarbiausia užtikrinti, kad paskatinimas būtų nuoširdus ir proporcingas jų pastangoms ir pasiekimams. Kritika naudinga tik tada, kai ji - su esme bei konkretumu, o ją pateikiate su intencija padėti tobulėti.
Savirefleksijos skatinimas
Labai svarbu skatinti vadinamąją savirefleksiją. Paaugliai turėtų mąstyti apie savo mokymosi patirtį, pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir suprasti, kokią įtaką jų pastangos turi akademiniams pasiekimams.
Kalbų mokymasis: tikslų nustatymas ir įpročių formavimas
Mokykoje užsienio kalbą, švelniai tariant, buvome įpareigoti mokytis - norime mes to ar ne. Visi mes žinome, koks yra beprasmis darbas ar veikla, kai nežinome dėl ko tai yra daroma ir kodėl mums to reikia. Labai svarbu nusistatyti tikslą, kuris yra konkretus ir pasiekiamas. Turbūt dažniausiai mes jį įvardiname taip - „Noriu išmokti … kalbą”. Tačiau tai yra labai abstraktu. Kada mes galėsime pasakyti, kad kalbą jau išmokome? Ar kai suprasime ką mums sako? Ar kai galėsime suprasti esmę to ką perskaitėme? Tai nėra blogas tikslas, bet jį bus gana sunku įvardinti, kaip jau pasiektą - dėl to jį privaloma išskaidyti į mažesnius. Taip pat, siekiant savo tikslo labai svarbu nusistatyti aiškius laiko terminus iki kada turite tai pasiekti. Pavyzdžiui, įsivaizduokime situaciją, kad pradedate mokytis anglų kalbą, kurios niekada gyvenime nesimokėte ir nežinote nei vieno žodžio. Tokiu atveju jūsų ilgalaikis tikslas galėtų skambėti maždaug taip: „Per tris metus noriu laisvai bendrauti anglų kalba”. Kad šį tikslą pasiektumėte, kaip ir minėjome, svarbu jį išskaidyti į mažesnius, kurie galėtų skambėti taip: „1. per pirmus metus pasiekiu A2 kalbos lygį; 2. per antrus metus - B2; 3. per trečius metus - C2”.
Laiko planavimas ir įpročių formavimas
Kuomet jau žinote savo tikslą, kodėl pradėjote mokytis naują kalbą, svarbu rasti bent nedidelį laiko tarpą dienoje, kada galėsite skirti jam laiko. Norint išmokti naują dalyką svarbu kasdien prie jo dirbti. Tikime, kad bent 5 laisvas minutes dienoje kiekvienas galime rasti. Tikrai neužteks vieną kartą per savaitę tam skirti valandą ar dvi. Norint tai paversti kasdieniu įpročiu, lengviau tai padaryti susiejant jį su jau esamu.
Pažangos stebėjimas ir įvertinimas
Mokantis naują kalbą kartais gana sunku pastebėti vykstančią pažangą. Tikrai neretai aplanko mintys, kad visiškai netobulėji, nieko nesupranti ir kodėl iš viso tai pradėjai. Dėl to, kaip pirmame punkte minėjome, labai svarbu savo tikslą išskaidyti į mažesnius, lengviau pasiekiamus, turinčius konkretų laiko terminą ir žinant iki kada jį turite pasiekti. Juk ir mokykloje, visi turėjome testus ir kontrolinius, kurie kėlė stresą ir nebuvo patys maloniausi, bet tai įvertindavo mūsų daromą pažangą mokymosi procese. Jei kalbos pradėjote mokytis savarankiškai galite rasti įvairių testų internete, kurie padėtų patikrinti įgytas žinias, o jei mokotes kartu su mokytoju, galite paprašyti, kad pamokos metu jis akcentuotų jūsų daromas klaidas.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Mokymosi proceso pavertimas malonumu
Mokymąsi paverskite smagiu procesu ir švęskite visas, ne tik dideles, bet ir mažas pergales. Sugalvokite, kuo galėtumėte savo apdovanoti - ar tai būtų saldainis, ar dar viena mėgiamo serialo serija. Raskite kas jus džiugintų ir skatintų mokytis toliau.
Palaikymo sistemos kūrimas
Siekiant tikslų gyvenime labai svarbu yra aplink save turėti palaikančius žmones ir aplinką. Mokantis naujos kalbos tai padaryti gali būti gana nesudėtinga. Jei savo kasdieniame gyvenime turite žmonių, kurie ta kalba kalba, papasakokite jiems apie savo tikslus ir paprašykite jų pagalbos. Gal jie gali retkarčiais skirti laiko su Jumis pasikalbėti ta kalba? Arba gal jie gali Jums padėti paaiškinant sudėtingesnes gramatines taisykles? O jei tokios aplinkos neturite, visada galite rasti kursus ir prisijungti prie grupės, kurios dalyvių žinių lygis atitinka jūsiškį.
Motyvacijos palaikymas sunkiais momentais
Keliaujant tikslo link, nutinka visko ir motyvacija niekada nebūna tame pačiame lygyje. Tokia ji jau yra - visada svyruojanti. Atsidūrus jos duobėje neskubėkite viską mesti ir pasiduoti - prisiminkite koks buvo jūsų tikslas pačioje pradžioje ir kodėl tai jums buvo svarbu, peržiūrėkite savo jau nueitą kelią ir kokių pergalių pavyko pasiekti bei kokius iššūkius įveikti.
Tėvų vaidmuo skatinant vaikus mokytis: psichologų patarimai
Labai dažnai tėvams tenka susidurti su vaikų nenoru mokytis, tingėjimu daryti namų darbus ar tiesiog pabėgimu iš pamokų. Kyla natūralūs klausimai: ką gali padaryti tėvai, kad jų vaikai atrastų mokymosi džiaugsmą? Kaip tėvai gali tinkamai paskatinti ruošti namų darbus? Tiesa ta, kad visiškai nemotyvuotų vaikų mokslui nėra, gali nebūti motyvacijos konkrečiam dalykui arba konkrečiu momentu. Žmogaus smegenys yra sukurtos tam, kad mokytųsi.
10 patarimų tėvams, kaip motyvuoti vaikus mokytis:
- Tikėkite savo vaiku. „Nepakirpkite“ vaikui sparnų. Labai svarbus Jūsų teigiamas požiūris į mokslo naudingumą. Jei vaikui sakysite: ,,Aš baigiau tik 9 klases ir uždirbu daugiau už tuos, kurie mokykloje mokėsi dešimtukais“ „Fizikos tau niekuomet neprireiks“ arba ,,Aš nemokėjau tos matematikos ir tu nemokėsi“, taip pateisinsite vaiko tingėjimą ir padarysite jį neįgaliu mokymosi procese.
- Vaiką girti mokymosi eigoje, o ne už konkretų rezultatą ar pažymį. Kai giriame tik konkretų pasiektą rezultatą, vaikas jaučiasi labai nusivylęs ir demotyvuotas, jei nepasiekia gero rezultato, todėl svarbu akcentuoti patį mokymosi procesą, o ne rezultatą, pvz.: ,,Ar tau smagu skaityti šitą knygą?“, ,,Matau, kad tau gerai sekasi ieškoti atsakymų“, “Tau puikiai pavyko - tikriausiai labai stengeisi, spręsk toliau“.
- Stiprinti vaiko savęs vertinimą moksluose. Savęs vertinimas yra stipriai susijęs su noru mokytis, t.y.: jei vaikas tiki, kad jis yra protingas ir gabus, tai jis ir norės mokytis, daryti namų darbus. Todėl svarbu nuolat pastiprinti vaiką, pvz.: ,,Aš tavimi tikiu, kad tu išspręsi šitą užduotį“, ,,Pažiūrėk jau pusę užduoties padarei, tikiu, kad pavyks ją pabaigti. Pamėgink dar kartą“. „Tikiu, tavimi, kad tu sugebėsi.“
- Kontroliuokite savo kalbą. Jei tris kartus vaiką pavadinsite TINGINIU arba KVAILIU, tai ketvirtą kartą Jūsų vaikas ir elgsis kaip tinginys ar kvailys. Jis užsiprogramuos nesėkmei. Taigi, jei vaiką drąsinsime, kad ,,tu turi gabumų, tu gali, tu randi, tu sugebi… “, tikėtina, kad vaikas nebijos pradėti mokytis.
- Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Mes mėgstame daryti tuos dalykus, kurie mums sukelia teigiamas emocijas, todėl pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pvz.: ,,per mokymosi pertraukėlę apdovanokite kvapnia arbata, juodu šokoladu, ar sauja riešutų“.
- Skatinkite vaiką mokytis dėl savęs. Tikras noras mokytis turi gimti vaiko viduje, o ne būti sukurtas išorinių sąlygų. Bandykite pažadinti vaiko pažinimo džiaugsmą, pvz.: ,,Ar tau buvo smagu išspręsti šį uždavinį?, Oho kiek daug perskaitei, papasakok man!“.
- Sudarykite raštišką kontraktą. Greitam rezultatui pasiekti naudingas kontrakto tarp tėvų ir vaiko sudarymas. Kontrakte vaikas surašo: 1) ką jis turi per konkretų laiką padaryti (geriausia pasirinkti 1 arba 2 savaites), 2) paskatinimas, kaip norėtų būti apdovanotas, jei laikysis savo susitarimo bei 3) kokia nuobauda laukia, jei jis neįvykdys susitarimo. Kontrakte turi būti keliami realūs reikalavimai, kad vaikas galėtų juos įgyvendinti, nes kontraktas turi būti SKATINIMO, o ne baudimo priemonė. Pinigai yra netinkama skatinimo priemonė. Geriau skatinkite kartu leidžiamu laiku, pvz.: ėjimu į kiną ar piceriją. Drausminkite, kokio papildomo darbo atlikimu.
- Leiskite atrasti priežasties ir pasekmės ryšį. Vaikai dažnai nesusieja tai, kiek laiko mokėsi ir kokį pažymį gavo, todėl yra svarbu akcentuoti, kad ,,Jei mokeisi pusvalandį tai gavai 6 balus, o jei mokeisi 2 valandas gavai 10 balų“. Toks mokymosi laiko ir gauto pažymio susiejimas leis vaikui pasijusti galinčiu kontroliuoti savo mokslo rezultatus.
- Leiskite rinktis, nuo ko pradėti. Vertimas ruošti namų darbus čia ir dabar prieš vaiko valią demotyvuos vaiką mokytis ir ilgam atstums nuo namų darbų darymo. Naudinga vaikui suteikti teisę nuspręsti nuo, ko jis gali pradėti daryti namų darbus arba kokioje vietoje atliks juos, arba ką veiks pertraukėlių tarp namų darbų darymo metu. Kai žmogui suteikiame galimybę rinktis, žmogus tampa labiau motyvuotu tą darbą padaryti. Mes nesuteiksime vaikui pasirinkimo laisvės atlikti ar neatlikti namų darbų, bet mes suteiksime galimybę rinktis namų darbų darymo aplinkybes, pvz.: ,,Pirma paruoši matematiką ar lietuvių?; Nori mokytis prie atidaro lango ar uždaryto?; Per mokymosi pertraukėlę norėsi ramiai išgerti arbatos ar pavedžiosi šunį?“
- Neužsipulkite vaiko klausimu ,,KODĖL?“. Šis dažnai mūsų naudojamas klausimas atrodo natūralus ir tinkamas visose situacijose, pvz.: ,,Kodėl gavai neigiamą pažymį?“, ,,Kodėl pabėgai iš pamokų?“.
Ankstyvasis ugdymas ir motyvacijos skatinimas
Priešmokyklinio ugdymo tikslas - padėti vaikams pasiruošti mokymuisi mokykloje. „Įprastas pyrago kepimas gali tapti puikia integruota edukacine veikla. Bandydami su tėvelių pagalba perskaityti receptą vaikai susipažįsta su raidėmis, mokosi skaičiuoti pyragui reikalingus kiaušinius, pasverti miltus. Laukdami kol iškeps pyragas, vaikai taip pat susipažįsta su laikrodžiu. Serviruodami stalą paprašykite vaiko kiekvienam šeimos nariui sukurti vardinę kortelę su pirmąja vardo raide ar visu vardu“, - pataria „Pažinimo medžio“ pedagogė A. Ugdant motyvuotą asmenybę labai svarbu, kad tėvelių organizuojamos veiklos būtų prasmingos, į kurias vaikas įsitrauktų ir kuriose dalyvautų todėl, kad veikla jam įdomi. „Keliaudamas vaikas mato užrašus ir juos skaito, mato medžius - juos skaičiuoja, aiškinasi jų pavadinimus, lygina, kuris aukštesnis ar žemesnis, kuo skiriasi krūmas nuo medžio, stebi paukščius, klausosi jų balsų. Žygiuose gamtoje ieškokite gamtos dovanų - lapų, kaštonų, gilių, akmenukų, juos parsineškite ir vėliau panaudokite žaidimui ar rankdarbiams. Svarbu atkreipti vaiko dėmesį į gamtoje vykstančius procesus, jam pasakoti apie juos ir taip kurti glaudų santykį. Tėveliai yra patys artimiausi ir svarbiausi žmonės vaiko gyvenime, šalia kurių saugu klysti ir bandyti iš naujo“, - pataria A. Net kaip žaidimai atrodančios veiklos kryptingai ugdo vaiką. Priešmokyklinio amžiaus vaikams tai laikas mokytis planuoti veiklas, prisiimti atsakomybę, laikytis susitarimų, tad patariame pradėti žaisti ilgiau trunkančius žaidimus, vėliau prie jų sugrįžti ir tęsti, patiems laikytis susitarimų ir skatinti tai daryti savo vaiką. „Pažinimo medžio“ pedagogė A. Račiuvienė įsitikinusi: ypač svarbu vaikus auginti pagarbos atmosferoje. Būtent šiame amžiuje vaikams verta diegti suvokimą, kad visi, net suaugusieji, klysta, svarbu mokyti nesmerkti suklydusio žmogaus. Tėvai ir pedagogai šiame procese vaidina kertinį vaidmenį ne tik taikydami ugdymo metodus, bet ir demonstruodami asmeninį pavyzdį. „Tėvams ir mokytojams tenka didelė atsakomybė, nes vaikai mokosi ne iš sakomų žodžių ar nurodymų, o iš pavyzdžio“, - sako A. Tėvams tenka atsakomybė neperspausti vaiko ir jo nenuvarginti, neišgąsdinti ir leisti pokyčiams pasiruošti savu tempu, būti tinkamu pavyzdžiu ne teoriškai, o kasdienėje gyvenimo rutinoje. „Pažinimo medžio“ darželio pedagogė pataria neužpildyti vaiko dienos taip, kad nebebūtų laiko sustoti, pabūti nieko neveikiant - juk nuobodulys žadina kūrybiškumą.
Pokalbiai su vaikais apie mokymosi svarbą
Motyvacija mokytis svarbi ne tik vaikams ir ne tik artėjant naujiems mokslo metams - juk mokomės visą gyvenimą. Vaikų motyvacija mokytis kaip tik didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių motyvacijos visą gyvenimą išlikti žingeidiems, tobulėti ir kasdien atrasti vis ką nors naujo. Tačiau kaip galime motyvuoti vaikus mokytis? Ką daryti, jei vaikas sako, jog realiame gyvenime jam neprireiks, to, ko moko mokykloje? Ir ką daryti, kad mokykla vaikui netaptų kankinimų vieta?
Psichologės patarimai, kaip motyvuoti vaikus mokytis:
Pirmiausia norėčiau pakviesti pagalvoti, kiek mūsų, suaugusių žmonių, galvoja, jog mokymasis - tai džiaugsmas, dovana, jog mums gera, kad galime mokytis. Tai gali būti mokymai, seminarai, knygos, tiesiog išmokti kažko naujo, ką nors sužinoti, patobulėti santykiuose ir panašiai. Antra, kiek mūsų galvojame, kad klysti yra normalu? Tai yra daryti klaidas - tai normalus mokymosi procesas? Be abejonės, tai neturėtų pereiti į atsainų požiūrį, jog numojame ranka, kai kažko nepadarėme, suklydome ir pateisinome save, jog visi klysta - nieko baisaus. Tačiau kai kalbame apie natūralų procesą, natūralias klaidas - kiek mūsų galime priimti jas kaip natūralų, normalų mokymosi procesą? Tuomet sau atsakykime, kaip reaguojame į nesėkmes - tiek savo, tiek vaiko, tiek kitų žmonių. Ar nepuolame savęs plakti, kaltinti, graužti? Ar nepuolame kaltinti kitų? Ar nežiūrime į tai atsainiai, jog visi klysta, todėl galime daryti bet ką? Veikiausiai, atsakę į šiuos klausimus, gausime ir atsakymą, ko galime tikėtis iš vaiko požiūrio į nesėkmes. Kaip elgiamės su vaiku? Ar nevadiname jo kokiais nors “epitetais”? Tačiau ar ir nekaltiname aplinkos, kad jam nepasisekė? Ar savo pavyzdžiu ir žodžiais galime transliuoti vaikui, kad ištikus nesėkmei svarbu nepasiduoti, stengtis įveikti kilusius jausmus, nesėkmę dėl to, jog tai mums padeda pasiekti mūsų tikslus ir tai yra vertinga ne kam nors kitam, o mums patiems? Ar gebame šią žinutę ištransliuoti vaikui? Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kokias nuostatas apie mokymosi procesą ir apie pačią mokyklą formuojame vaikui? Ar nesakome vaikui “na, palauk, nueisi į mokyklą, baigsis tavo katino dienos, baigsis visos planšetės, telefonai, nepagarbūs žodžiai, turėsi dirbti”. Ką tuomet vaikas galvoja apie mokyklą? Jam pagrįstai gali atrodyti, jog ten kalėjimas, siaubas. Kita vertus, pagalvokime, ar neformuojame vaikui “rožinių” lūkesčių, jog mokykloje viskas yra labai gerai, smagu, turės daug draugų, bus įdomios pamokos. Žinoma, yra ir to, tačiau kai vaikas ateis į mokyklą ir susidurs su įvairiausiais iššūkiais, veikiausiai, jis ims manyti, kad yra nevykęs pats, arba kad kažkas ne taip su aplinka. Svarbu pabrėžti kad mokytis svarbu ne vien tam, kad įstotų į universitetą ir susirastų darbą, tačiau paaiškinti, kokia vaikui prasmė mokytis iš šiandieninės jo perspektyvos. Mokytis reikia ne tam, kad tėtis, mama ar mokytojas taip pasakė, bet dėl to, jog tai svarbu jam pačiam. Vis dėlto svarbu parodyti vaikui, kad bus visko, kad bus iššūkių, įvairiausių situacijų, tačiau patikinti, kad būsite šalia, palaikysite ir padėsite su tuo susitvarkyti. Taip pat neretai galime išgirsti vaiką sakant, jog jam vienas ar kitas dalykas yra neįdomus, to neprireiks, jog dirbs “jutuberiu” , prižiūrės gyvūnėlius ir jam neprireiks to, ko moko mokykloje. Vaikams lengviau suprasti, kai aiškiname, jog mokymasis yra lyg smegenų treniruotė. Taip pat kaip einame į sporto salę ir treniruojame savo fizinius raumenis - tai nereiškia, jog tuos pratimus eisime ir vaikščiodami darysime, pavyzdžiui, kilnosime štangą. Tai reiškia, kad stipriname savo rankas tam, kad jos mums galėtų padėti įveikti tam tikrus mūsų tikslus. Lygiai taip pat ir mokydamiesi mes laviname smegenis ne tam, kad atliktume konkrečią užduotį, bet tam, kad mūsų smegenys būtų stiprios, sveikos ir pasiruošusios padėti įgyvendinti mūsų norus ir tikslus.
Praktiniai patarimai tėvams, kaip skatinti vaiko smalsumą
Neretai tėvų rūpestis, kurį jie išsako artimiesiems arba pedagogams yra tas, kad vaikas nenori mokytis. Kviečiame išgirsti keletą psichologų patarimų, kurie gali padėti motyvuoti vaiką mokytis ir nešti namo tik gerus pažymius.
Klausimai ir atsakymai
Tegul tai tampa jūsų namų taisykle: jeigu vaikas klausia jūsų, jūs atsakote jam. Ne sakote „Neturiu laiko”, „Nežinau”, „Neklausinėk nesąmonių”, o nuoširdžiai atsakote į vaiko užduotą klausimą. Kodėl tai svarbu? Vaikas turi suprasti, kad žinių troškimas, norėjimas sužinoti kažką naujo yra smagus ir vertingas užsiėmimas, kurį suaugusieji supranta ir skatina. Be abejo, bus klausimų, į kuriuos jūs nežinosite atsakymų. Tokiu atveju nemeluokite, o nuoširdžiai pažadėkite kai tik bus įmanoma, paieškoti atsakymo internete, knygoje ar kitame šaltinyje. Vaikui svarbu žinoti, kad tai, kuo jis domisi, yra svarbu ir jums. Tai motyvuoja jį siekti naujų žinių.
Vaiko pomėgių pažinimas ir skatinimas
Neretai paklausus vaiko tėvų, jie nežino, kuo domisi jų vaikas. „Jam viskas vienodai sekasi (arba nesiseka)”, - tada sako jie. Iš tiesų, kiekvienas vaikas turi tam tikrų pomėgių - vienam patinka chemija, kitam - muzika, trečiam - konstruoti, o ketvirtam - skaityti. Žinodami, kokie yra jūsų vaiko pomėgiai, galėsite juos paskatinti tobulėti šioje srityje: chemija besidominčiam vaikui galima nupirkti interaktyvų chemijos bandymais paremtą žaidimą, mėgstantį muzikuoti - užrašyti į muzikos mokyklą, na, o su krepšiniu besidominčiu sūnumi tėtis gali drauge nueiti į krepšinio varžybas ir drauge panagrinėti šio žaidimo ypatybes. Mūsų šalyje didžiulė problema yra ta, kad mokyklą bebaigią paaugliai dar nežino, ką jie nori studijuoti ir kokią profesiją rinktis. Tuo tarpu specialistai tvirtina, kad jau pradinėje mokykloje skleidžiasi vaiko pomėgiai, kuriuos tinkamai vystant, vėliau galima išauginti puikius vienos ar kitos srities specialistus.
Pavyzdžių, kuriais verta sekti, pateikimas
Jeigu šeimoje ar giminėje yra savo profesinėje srityje daug pasiekusių žmonių, nepraleiskite progos drauge su vaiku pasikalbėti apie tai. Pateikite vaikui gražių žinomų pavyzdžių, kurie jį įkvėptų siekti savo tikslo. Na, o jei artimoje aplinkoje neturite tokių asmenybių, ne bėda. Nupirkite vaikiškų enciklopedijų ir žinomų žmonių biografijų. Apsilankykite filmuose, kurie pasakoja apie žinomus žmones. Daug pasiekę ir žinomi žmonės itin imponuoja paaugliams. Paskaitykite jų gyvenimo istorijas ir būtinai aptarkite po to jas su vaiku. Kas padėjo įžymybei išpildyti savo svajonę? Kokios savybės buvo būdingos, o kokias pastangas jis pats įdėjo?
#
tags: #motyvacija #mokytis #mintys