Pavasaris - puikus metas atsinaujinti ir pasirūpinti savo kūnu bei sveikata. Po žiemos, kai dažnai jaučiamės mažiau aktyvūs, atšilę orai ir saulė kviečia mus išeiti į lauką ir pajudėti. Tačiau kaip atrasti motyvaciją sportuoti pavasarį ir neapleisti šio tikslo? Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip saugiai grįžti į sportą po pertraukos, kaip pasiruošti didesniam fiziniam krūviui ir kaip išlaikyti motyvaciją siekiant savo tikslų.
Kodėl svarbu sportuoti visus metus?
Du žymūs asmeniniai treneriai, Mantas Panavas ir Andrius Pauliukevičius, pabrėžia, kad rūpintis kūnu reikėtų ne tik prieš vasarą, bet visus metus. Sveikas ir estetiškas kūnas - tai pilnavertės mitybos, adekvataus fizinio aktyvumo ir stiprios motyvacijos rezultatas. Mantas Panavas pastebi, kad pavasarį „sveikuolių“ gretos pagausėja, o vasarą vėl sumažėja. Tai rodo, kad daugelis žmonių sportuoja tik sezoniškai, norėdami greitų rezultatų prieš vasarą. Tačiau, pasak trenerio, sportuoti ir maitintis sveikai reikia visus metus. Ne veltui sakoma, kad vasaros kūnas ruošiamas žiemą, o geriausia - kūną prižiūrėti nuolat, o ne sezoniškai, metant ir auginant svorį.
Tobulas kūnas: ne tik svoris, bet ir raumenų bei riebalų santykis
Andrius Pauliukevičius aiškina, kad kūno išvaizda priklauso ne nuo svorio, o nuo riebalų ir raumenų santykio. Todėl svarbu nuosekliai gerinti šį santykį. Reikia nepamiršti, kad raumenų augimas yra daug lėtesnis procesas nei riebalų deginimas. Jei kūno rengimas vasarai pradedamas likus keliems mėnesiams iki jos, vienintelis realus tikslas, kurį galima pasiekti, yra numesti šiek tiek riebalų. Sportininkas pataria kantriai mažinti riebalinį audinį ir išlaikyti ar didinti raumenų kiekį. Vienintelė strategija, kuri veikia ir gali būti ilgalaikė, yra lėtas svorio metimas, kuomet per savaitę metama ne daugiau nei 1% kūno masės. Pavyzdžiui, jei sveriate 65 kg, optimalu būtų per savaitę atsikratyti apie 650 g. Tai yra ir efektyvu, ir saugu, nes toks tempas leidžia išsaugoti raumenyną.
Mitybos patarimai: ką valgyti, kad atrodytumėte ir jaustumėtės geriau?
Tikrai galima pradėti pokyčius dabar pat ir jau šią vasarą atrodyti kur kas geriau. Mantas Panavas pataria mityboje atsisakyti visų miltinių ir cukringų produktų, įtraukti grūdines kultūras, daržoves ir vaisius pirmoje dienos pusėje, o vakare vartoti baltyminį maistą: mėsą, žuvį, varškę, kiaušinius, ankštines daržoves. Jau vien tai lems akivaizdžius rezultatus, tačiau svarbiausia - atprasti nuo nepilnaverčio, nesveiko maisto. Užmirškite saldumynus, gaiviuosius gėrimus, konditerinius kepinius ir panašiai. Užteks pasilepinti kelis kartus per metus, tačiau tai turi būti retos išimtys. Treneris neliepia valgyti vien salotas, mityboje turi būti pakankamai baltymų, sudėtinių angliavandenių ir riebalų. Mitybos normos kiekvienam skirtingos, todėl jis rekomenduoja kreiptis į mitybos specialistą, kuris gali sudaryti planą pagal jūsų rodiklius ir tikslus, nes eksperimentai ne visada būna naudingi sveikatai.
Andrius Pauliukevičius sako, kad suderinta mityba leidžia gerai jaustis ir tapti nuolatinių įpročių pagrindu. Žiūrint į savo mitybos planą turi atrodyti, kad taip maitintis galėtumėte amžinai, nes ten yra 5-6 valgymai. Jei Jūsų mitybos planas yra toks, kurio rekomenduojama laikytis vos 1-2 savaites, arba Jums atrodo, kad tik tiek laiko galėtumėte jo laikytis, meskite jį į šiukšliadėžę. Taip pat pašnekovas nurodo, kad racione turėtų nestigti tokių produktų kaip kiaušiniai, mėsa, žuvis, liesa varškė, daug daržovių, avižos, ryžiai, grikiai, riešutai.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Fizinis aktyvumas: nuo ko pradėti ir kaip nepersistengti?
Pasak trenerio Manto Panavo, fizinis aktyvumas keičiant kūno formas sudaro tik 20 proc. sėkmės. Mėgstantys bėgioti, gali pradėti jau dabar, atšilus orams, ir tai tinkama priemonė svorio mažinimui, tačiau turintiems didžiulį antsvorį M. Panavas bėgioti nerekomenduoja. Didelio svorio žmonėms bėgioti pavojinga, nes gali nukentėti sąnariai, tokiu atveju, siūlau intensyvų ėjimą gryname ore bent 45 minutes per dieną. Treneris siūlo vieną dieną atlikti kardio treniruotę - eiti, bėgti, važiuoti dviračiu ar riedučiais apie 45-60 min., o kitą dieną pamankštinti raumenis namuose arba sporto klube su treniruokliais. Jis skatina neužmiršti pratimų, kuriuos galime atlikti savo kūno svoriu: pritūpimų, įtūpstų, atsispaudimų, prisitraukimų, pilvo preso pratimų.
A.Pauliukevičius treniruočių metu primena nepamiršti pagrindinio tikslo - sumažinti riebalų sluoksnį ir išsaugoti turimus raumenis. Jis akcentuoja jėgos pratimus. Net jei neturite galimybės eiti į treniruoklių salę, galima atlikinėti pritūpimus ir įtūpstus. Jei svoris metamas neatlikinėjant jėgos pratimų ir ypač, jei reikia mesti daug svorio, pasiekiamas „plono storulio“ (angl. - „skinny fat“) kūno tipas. Pagrindiniai jo bruožai tokie: mažesnius skaičius rodo svarstyklės ir sumažėja drabužių dydžiai, tačiau nusivilkus drabužius vaizdas nėra įkvepiantis - kūnas nėra stangrus.
Motyvacija: kaip nepalūžti ir siekti savo tikslo?
Dažniausiai nuo rezultatų sustabdo paprasčiausiai išsekusi motyvacija - tingėjimas, nuovargis ar palaikymo stoka. M. Panavas aiškina, kaip išlaikyti motyvaciją ir nepalūžti tikslo link: Kadangi esu įkūręs sveikatinimo klubą, pastebėjau, kas išlaiko žmonių pasiryžimą. Jiems padeda mitybos kursai, aktyvus laisvalaikio leidimo būdas, sveiko maisto suneštiniai vakarėliai ir mamyčių klubas - tokie dalykai padeda įeiti į sveiką gyvenimo būdą, tai tampa ir laisvalaikiu, ir socializacija, ir pramoga, todėl tikslo siekimas tampa malonus ir net nesinori pasiduoti. O po to motyvacija stiprėja matant puikius rezultatus. Tad pradėkite pokyčius jau šiandien, raskite bendraminčių ir niekada nepasiduokite - tegu sveikatingumas tampa jūsų gyvenimo būdu!
Kaip saugiai grįžti į sportą po pertraukos?
Norint paruošti sustabarėjusį kūną didesniam fiziniam aktyvumui, svarbu sukurti kasdienių ritualų rutiną, kuri pagerins lankstumą, sąnarių mobilumą ir raumenų elastingumą. Rytinė judesio rutina, mobilumo ir lankstumo pratimai, kasdienis judėjimas, pusiausvyros pratimai, vakariniai tempimo pratimai, šalčio ir šilumos terapija - visa tai padeda palaipsniui sugrįžti į sportą po ilgos pertraukos. Sportuoti pradėti reikėtų įvertinus savo fizinį pasirengimą bei atsižvelgus į tokius veiksnius kaip mityba, kasdieniai įpročiai, buvusios ar esamos traumos, ligos, patiriamas stresas bei dienos rutina. Jei žiemos metu fizinis aktyvumas buvo minimalus, rekomenduojama palaipsniui didinti aerobinio krūvio kiekį - kasdien nueiti 7-10 tūkst. žingsnių, aktyviau judėti, pavyzdžiui, lipti laiptais vietoje lifto ar išlipti stotele anksčiau naudojantis viešuoju transportu.
Svarbu: tinkama mityba ir miegas
Tinkama mityba, miegas ir poilsis yra ne mažiau svarbūs nei pats sportas. Jie tiesiogiai veikia jėgą, ištvermę, raumenų atsistatymą ir bendrą savijautą. Mityba yra kūno degalai, tad norint efektyviai sportuoti ir stiprėti, mitybą derėtų subalansuoti: raumenų atsistatymui ir augimui yra būtini baltymai, energijai ir ištvermei reikalingi angliavandeniai, o hormonų pusiausvyrai bei sąnarių sveikatai - sveikieji riebalai, kurių gausu avokaduose, riešutuose, alyvuogių aliejuje. Reikia nepamiršti gerti pakankamai skysčių, o tokie mikroelementai kaip magnis, kalcis ar vitaminas D yra būtini raumenų bei kaulų sveikatai.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Ne ką mažiau svarbus yra miegas, nes raumenų atsistatymas vyksta gilaus miego metu. Miegant išsiskiria ir augimo hormonas, padedantis raumenims stiprėti, o miego trūkumas didina kortizolio, streso hormono, kiekį, kuris gali silpninti raumenų augimą ir didinti traumų riziką. Mažiau nei 6-7 valandos miego per naktį gali sumažinti jėgą, reakciją ir motyvaciją treniruotis.
Pradedate sportuoti sporto klube po žiemos?
Nusprendus pradėti sportuoti sporto klube, būtina laikytis kelių svarbių taisyklių. Prieš treniruotę reikėtų atlikti dinaminį apšilimą, kuris apimtų sąnarių mobilumo pratimus, giluminių raumenų aktyvavimą bei kūno paruošimą būsimam krūviui. Po apšilimo rekomenduojama įtraukti stabilizacinius pratimus, kurie aktyvina giluminius raumenis ir paruošia kūną didesniam fiziniam krūviui - tam puikiai tinka gilus kvėpavimas įtraukiant pilvo presą, aktyvios lentos variacijos ar balansiniai pratimai. Tik po to pereinama prie pagrindinių jėgos pratimų, kuriuos svarbu atlikti nuosekliai, palaipsniui didinant krūvį ir skiriant pakankamai laiko taisyklingai technikai išmokti. Norint užtikrinti saugų ir efektyvų startą, verta išbandyti kelias individualias treniruotes su asmeniniu treneriu ar kineziterapeutu - jie padės sudaryti tinkamą programą, parodys taisyklingą pratimų atlikimą ir padės išvengti galimų traumų.
Dažniausios klaidos sugrįžtant į sportą po pertraukos
Viena dažniausių klaidų, daromų sugrįžus į sportą po pertraukos, yra per didelis treniruočių intensyvumas. Dažnai bandoma treniruotis taip pat intensyviai kaip ir prieš pertrauką, tad derėtų pradėti nuo lengvesnių ir trumpesnių treniruočių ir krūvį didinti palaipsniui. „From zero to hero“ mąstymas, kai kūnas didesniam krūviui dar nėra pasiruošęs, gali sukelti pertempimus, sąnarių ar raumenų skausmus bei didinti traumų riziką. Kita dažna klaida - nepakankamas apšilimas ir tempimas. Neapšilusios sausgyslės ir raumenys yra mažiau elastingi, generuoja mažesnę jėgą ir tampa labiau pažeidžiami. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie grįžta į sportą po ilgos pertraukos, nes per laiką sumažėja judesių amplitudė, lankstumas bei koordinacija.
Taip pat dažnai neskiriame dėmesio poilsiui ir atsistatymui, nesuteikiame laiko kūnui atsigauti, taip pat nesusitvarkome mitybos raciono, per daug dėmesio skiriame tik vienai treniruočių sričiai ir nesiklausome kūno siunčiamų signalų - ignoruojame skausmus, nuovargį, pervargimo požymius. Sportuojantieji dažnai ir pratimus atlieka netaisyklingai. Dažniausiai žmonės netaisyklingai atlieka pritūpimus, įtūpstus, nesuveda menčių ar kelia pečius atlikdami pratimus - dėl to raumenys dirba netolygiai, o per didelė apkrova tam tikriems raumenims gali sukelti skausmą ir diskomfortą.
Požymiai, perspėjantys apie per didelį krūvį
Vienas pagrindinių signalų, siunčiančių žinią apie per didelį krūvį, yra nuolatinis nuovargis ir miego sutrikimai. Jei treniruotės nebesuteikia energijos, o vietoje to kelia pervargimo jausmą, gali būti, kad organizmui trūksta poilsio ir atsistatymo. Kitas svarbus ženklas - ilgai trunkantis raumenų skausmas. Įprastas raumenų maudimas po treniruotės dažniausiai trunka 24-72 valandas, tačiau jei skausmas išlieka ilgiau arba yra toks stiprus, kad trukdo kasdienei veiklai, tai gali reikšti, kad kūnas nespėja atsistatyti. Taip pat verta atkreipti dėmesį į sąnarių skausmą bei aukštesnį nei įprastai pulsą ramybės būsenoje.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų motyvacija pandemijos metu
Preparatai, padedantys raumenims ir sąnariams
Raumenis stiprinti ir sąnarius apsaugoti padeda ir tam tikri maisto papildai. Baltymų papildai padeda raumenų atsistatymui ir augimui, kreatinas didina jėgą, ištvermę ir raumenų masę, aminorūgštys mažina raumenų nuovargį ir padeda atsistatyti. Sąnarius stiprina, jų veiklą saugo kolagenas, Omega-3 riebalų rūgštys, gliukozaminas ir chondroitinas. Vitaminas C būtinas kolageno sintezei ir sąnarių sveikatai, o bendram organizmo stiprinimui pasitarnauja mėšlungį mažinantis ir raumenims atsipalaiduoti padedantis magnis. Kaulų stiprinimui svarbus vitaminas D ir kalcis. Svarbiausia nepamiršti, kad raktas į progresą yra poilsis ir atsistatymas. Krūvį reikėtų didinti palaipsniui, atsižvelgiant į kūno siunčiamus signalus, o atsistatymo priemones derėtų parinkti atsižvelgiant į savo fizinį pasirengimą bei treniruočių intensyvumą.
Judėjimas - geros savijautos pagrindas
Šiandien vis dažniau kalbama apie subalansuotą mitybą, poilsį ir emocinę sveikatą, tačiau viena paprasčiausių geros savijautos priemonių - kasdienis judėjimas - vis dar lieka nuošalyje. Net trumpas pasivaikščiojimas ar lipimas laiptais vietoj kilimo liftu gali reikšmingai pagerinti fizinę ir emocinę būklę. Reguliarus judėjimas gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina raumenis ir mažina lėtinių ligų riziką. Jis taip pat padeda palaikyti sveiką kūno svorį, stiprina imunitetą ir suteikia daugiau energijos kasdienai. Svarbiausia, kad fizinis aktyvumas taptų nuolatiniu įpročiu, o ne trumpalaike priemone siekiant greito rezultato.
Vaikai mokosi iš tėvų: skatinkite aktyvų gyvenimo būdą nuo mažens
Fizinis aktyvumas ypač svarbus augančio vaiko organizmui. Jis ne tik stiprina raumenis ir kaulus, bet ir lavina koordinaciją, gerina miegą bei emocinę pusiausvyrą. Dėl šios priežasties vaikams pravartu kasdien skirti bent valandą vidutinio ar didelio intensyvumo fizinei veiklai. Mažesniems vaikams judėjimas natūraliausiai vyksta per žaidimą - lauko pramogas, važiavimą dviračiu ar bėgiojimą. Vyresniems labiau tinka plaukimas, komandiniai sportai ar kovos menai. Geriausia, kad fizinė veikla teiktų džiaugsmą, nes tik taip fizinis aktyvumas ilgainiui taps įpročiu, o ne prievole. Per mažas vaikų fizinis aktyvumas gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų - lemti nutukimą, laikysenos problemas, raumenų silpnumą, taip pat didinti nerimo lygį ar sukelti mokymosi sunkumų. Vaikai geriausiai mokosi iš pavyzdžio - tėvai yra jų pirmieji mokytojai. Todėl svarbu, kad suaugusieji patys propaguotų aktyvų gyvenimo būdą, ribotų laiką prie ekranų ir skatintų vaikus judėti kartu - eiti pasivaikščioti, leistis į žygius ar dalyvauti sporto veiklose.
Svarbiausia - reguliarumas ir nuoseklumas
Viena dažniausių suaugusiųjų daromų klaidų - po ilgesnio nejudrumo imtis per intensyvaus fizinio krūvio. Po ilgesnės pertraukos pradedantieji dažnai tikisi greitų rezultatų ir pasirenka per didelį krūvį. Tokiu atveju padidėja traumų, raumenų patempimų ar pervargimo rizika. Judėti geriausia pradėti palaipsniui ir nuosekliai didinti krūvį. Fizinis aktyvumas svarbus ne tik jauniems, bet ir vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonėms. Reguliarus judėjimas padeda išlaikyti sąnarių lankstumą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto riziką. Jis taip pat lėtina senėjimo procesus ir teigiamai veikia emocinę būseną. Visgi fizinis aktyvumas neduos laukiamo rezultato, jei nebus derinamas su kokybišku miegu, tinkamu poilsiu ir subalansuota mityba. Sportas nebus efektyvus, jei organizmas negaus pakankamai maistinių medžiagų ar poilsio. Raumenys atsistato būtent ilsintis, todėl miegas ir mityba yra ne mažiau svarbūs nei pats judėjimas. Norint būti aktyvesniems, nebūtini drastiški pokyčiai - vertėtų pradėti nuo mažų, bet reikšmingų sprendimų: rinktis ėjimą vietoje važiavimo, lipti laiptais, o ne naudotis liftu, kas rytą atlikti trumpą mankštą ar pertraukų metu darbe šiek tiek pajudėti.
Judėjimas - veiksminga priemonė kovojant su stresu
Fizinis aktyvumas yra ne tik būdas stiprinti kūną, bet ir viena efektyviausių priemonių emocinei savijautai gerinti. Net ir nedidelis judėjimas kasdien gali reikšmingai sumažinti streso lygį bei pagerinti psichinę sveikatą. Judėjimas padeda mažinti nerimą, depresijos simptomus, gerina miego kokybę ir stiprina savivertę. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų - vadinamųjų laimės hormonų - išsiskyrimą, todėl reguliariai judėdami žmonės jaučiasi ramesni, labiau susikaupę ir emociškai stabilesni. Judėjimas gali tapti natūraliu emocinės pusiausvyros palaikymo būdu - ypač šiandien, kai daugelis susiduria su įtampa darbe, perdegimu ar nuolatiniu nuovargiu. Net ir trumpa fizinė veikla padeda atitrūkti nuo įkyrių minčių, sumažinti įtampą ir pagerinti bendrą nuotaiką.
Praktiniai patarimai, kaip padidinti motyvaciją sportuoti pavasarį
- Nusistatykite realius tikslus. Pradžioje derėtų susikoncentruoti į paprastesnį tikslą: 5 minutes. Pradėkite jo siekti nuo 1 minutės ir palaipsniui ilginkite pratimo laiką. Jums tikrai nereikia sugebėti pritūpti su tiek svorio, su kiek pritupia atletai. Nusistatykite realų tikslą, kurį tikrai galite pasiekti. Tokiu būdu neprarasite motyvacijos sportuoti.
- Pasirinkite tinkamą sporto šaką. Pasirinkti sau tinkantį ir patinkantį sportą yra labai svarbu. Jokiu būdu nesivaikykite madų ir nepradėkite lankyti to, ką visus metus lanko jūsų draugė ar draugas. Jei pavasarį visi pradeda bėgioti, tai dar nereiškia, kad ir jums reikia tuo užsiimti.
- Sportinė apranga - ne prioritetas. Dažnai pastebima, kad žmonės savo aktyvią veiklą pradeda ne nuo to galo. Jie pirmiausia nusiperka gražią aprangą, o tik tada pradeda domėtis, koks sportas jiems priimtinas. Patariama pirmiau išsirinkti sau patinkančią veiklą ir tik tada ieškoti aprangos. Svarbiausia atsiminti, kad sportiniai bateliai turi būti pritaikyti jūsų veiklai.
- Susiplanuokite laiką. Tik pradėjus sportuoti reikėtų pagalvoti, kiek laiko per savaitę galite skirti šiai veiklai. Net jei teturite tik dvi valandas per savaitę, nieko baisaus. Tačiau turimas valandas reikia tolygiai paskirstyti per visą savaitę, kad tai nebūtų tik vienos dienos krūvis. Net ir 20 minučių dieninė mankšta yra daug geriau nei nieko. Kai priprasite prie sporto, pastebėsite, kad laiko sportuoti atsiranda vis daugiau.
- Pasirinkite tinkamą vietą. Svarbu, kad vieta, kurioje sportuojate (sporto klubas, parkas ar pan.) būtų jums patogioje vietoje.
- Planuokite treniruotes. Numatykite treniruočių laiką pasižymėkite kalendoriuje. Taip kyla kur kas mažiau pagundų ieškoti priežasčių nebėgti dėl nuovargio, laiko trūkumo ar netinkamų oro sąlygų.
- Turėkite tikslą. Išsikelkite tikslą, pavyzdžiui, nubėgti maratoną, tad treniruokitės reguliariai. Iš patirties žinoma, kad jei reguliariai nesitreniruosite, tokios distancijos niekaip neįveiksite.
- Mėgaukitės. Bėgimas, kaip ir bet kokia kita veikla mūsų gyvenime, turi teikti malonumą - atraskite, kaip bėgioti jums patinka labiau - su bendraminčiais, klausantis muzikos, o gal tyloje, tik su savo mintimis.
- Nepersitempkite. Tiek pradedantiems sportuoti, tiek jau pažengusiems bėgikams rekomenduojama nepersitempti - jei sunku bėgti, ramų bėgimą reiktų kaitalioti su sparčiu ėjimu, atrasti sau tinkamiausią tempą.
- Pasirinkite tinkamą aprangą. Bėgimui netinkamo oro praktiškai nėra - pasirinkus tinkamą aprangą, vėsesnis oras yra net palankesnis maloniai treniruotei nei kaitra. Net ir šaltoką, vėjuotą pavasarį einant sportuoti į lauką itin šiltai rengtis nereikia - svarbu turėti nuo vėjo ir lietaus apsaugančią striukę.
- Avėkite bėgimo batelius. Bėgimo treniruotėms visais metų laikais svarbūs kokybiški, apkrovas sąnariams mažinantys bėgimo bateliai. Bėgimo batelius galima vadinti pirma investicija norintiems pradėti bėgioti.
- Išlaikykite motyvaciją. Reguliariai sportuodami žmonės pastebi progresą - asmeniniai laimėjimai sukelia euforiją ir norą siekti tolesnių sporto pasiekimų - tada pradedama dalyvauti sporto renginiuose, varžybose, sportas tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Vis dėlto, jei jaučiate, kad motyvacija išblėso, padėti gali ir paprasčiausios lažybos su draugais - pavyzdžiui, kas geriau pasirodys varžybose.
- Gerkite pakankamai vandens. Vandens poreikis kiekvienam organizmui yra pakankamai individualus, tačiau skaičiuojama, kad sportuojant valandą 10 kilogramų žmogaus svorio reikia išgerti 100 ml vandens.
Kaip atrasti savyje daugiau energijos ir motyvacijos?
Orai vis dar niūrūs, todėl normalu, kad jaučiame energijos trūkumą. Štai keletas patarimų, kurie padės padidinti sumažėjusią motyvaciją. Pirmiausia reikia suprasti, ko jūs norėtumėte pasiekti sportuodami arba sveiko gyvenimo būdo srityje apskritai, o tada jau suprasti, kuri iš siūlomų priemonių jums tinka labiausiai. Pabandykite išgirsti save ir išsiaiškinti, kas jus įkvepia ir suteikia laimės. Pasirinkite tai, kas jus džiugina, o tada ir energijos stygius jums nesutrukdys. Pirmenybę teikite jums labiausiai tinkančiam treniruočių tipui ir režimui! Jeigu jums nepatinka aerobika, neklausykite tų, kurie mano, kad „rami“ treniruotė yra neveiksminga. Tai netiesa - gražias kūno linijas galima pasiekti ir su atpalaiduojančiais jogos pratimais.
Užuot prisivertę treniruotis ir sveikai maitintis, atminkite, kad nėra teisingo ar neteisingo fizinio aktyvumo. Daug svarbiau būti aktyviam ir jaustis gerai. Kartais planavimas padeda išlaikyti motyvaciją: sudarykite tvarkaraštį, kokius rezultatus norite pasiekti, tačiau atminkite, kad tikslai turi būti realūs. Sportas - vienas iš būdų išsaugoti žvalumą ir gerą savijautą kasdieniame gyvenime, taip pat - papildomos energijos šaltinis. Tai galima pajausti ir pripažinti tik susiruošus ir pradėjus treniruotis. Prasidėjus procesui, jau sunku įsivaizduoti savo gyvenimą be sporto. Sportas ir aktyvus gyvenimo būdas veikia tarsi jaunystės eliksyras. Net tada, kai atrodo, kad kasdieniame šurmulyje nėra laiko sportui, pradėjus nors šiek tiek sportuoti, atsiranda papildoma energija, padidėja našumas ir gebėjimas padaryti dar daugiau. Judėjimas padeda sureguliuoti medžiagų apykaitą, suderina mintis, padeda pozityviau pažvelgti į įvairius dalykus.
Norėdami neprarasti motyvacijos, rinkitės „savo“ režimą ir treniruočių tipą. Sportas turėtų teikti džiaugsmą ir energiją, o taip niekada neįvyks, jei užsiimsite kažkuo, kas jums nepatinka. Tas pats pasakytina ir apie treniruočių dažnumą: išsirinkite sau tinkamiausią tvarkaraštį. Pagalvokite, kuriuo paros metu jums tikrai patogu treniruotis. Galbūt jums labiau patinka sportuoti vėlai vakare, o ne anksti ryte. Be to, galite treniruotis ne tik sporto klube, bet ir lauke ar namuose, kur nepriklausote nuo sporto klubo darbo laiko ir galite planuoti savo treniruotes taip, kaip jums patogu. Padarykite, kad treniruotės būtų linksmesnės! Susiraskite draugą, su kuriuo kartu treniruositės. Treniruočių partneris yra labai svarbus užsiėmimų pradžioje, nes visada lengviau pradėti kartu. Šis metodas padeda nepraleisti treniruočių sunkiomis dienomis, kai visai nėra nuotaikos. Treniruočių metu palaikykite vienas kitą - tai suteiks jums papildomos energijos ir padės džiaugtis pasiektais rezultatais. Juk labai svarbu dalintis laime su kitais žmonėmis, kad šis jausmas būtų dar didesnis. Tam ir yra draugai! Išbandykite pratimus poroms, pavyzdžiui, įvairius pritūpimų derinius ar kamuolio mėtymą.
Tinkama sportinė apranga: papildomas motyvacijos šaltinis
Kokybiška, patraukli bei komfortiška sportinė apranga gali motyvuoti nemesti to, kas pradėta. Juk natūralu pasitikti naują sezoną su naujais sportiniais drabužiais. Tai ne tik psichologinis, bet ir praktinis klausimas - jei jau naujiems drabužiams ir abonementui į salę buvo išleisti pinigai, tai nuodėmė jų neatidirbti. Pasirinkite tokią treniruočių rūšį, kuri jus džiugintų. Įsigykite gražius drabužius, kurie taps dar vienu energijos šaltiniu, užsirašykite į mėgstamą treniruotę, pasiimkite draugę ir mėgaukitės aktyviu laisvalaikiu!
tags: #motyvacija #sportuoti #pavasarį #patarimai