Globalizacija, konkurencija, informacinė visuomenė ir technologijų pažanga formuoja naują požiūrį į organizacijos personalą. Besikeičianti aplinka reikalauja išskirtinio dėmesio darbuotojų poreikiams. Personalo veiksnys yra labai svarbus įmonės gyvybingumui. Vadybos teoretikai pripažįsta, kad organizacijos tikslų neįmanoma pasiekti be darbuotojų pasiaukojimo. Įmonių vadovų tikslas - kad kiekvienas darbuotojas sąmoningai siektų organizacijos tikslų ir jaustų pasitenkinimą savo veikla. Šiame straipsnyje panagrinėsime darbuotojų motyvacijos teorijas ir jų svarbą organizacijų valdyme.
Įvadas
Dabartinė ekonominė situacija skatina įmones ieškoti išskirtinumo ir kovoti dėl išlikimo. Personalo įgūdžių tobulinimas ir iniciatyvos skatinimas yra vienas iš būdų. Vadovai turi išsiaiškinti, kas motyvuoja darbuotojus ir kurti motyvavimo sistemas. Įmonės vadovų dėmesys bei išlaidos, skirtos darbuotojų motyvacijai, atsiperka, darbuotojai išlieka lojalūs, kūrybingi bei aktyvūs. Atlikti tyrimai rodo, kad daugelyje Lietuvos įmonių nėra sukurtos aiškios motyvavimo sistemos. Nors dauguma vadovų svarbiausia personalo valdymo funkcija laiko darbuotojų motyvavimą ir lojalumo didinimą, tačiau tik nedaugelis įmonių skiria prioritetą šiai personalo funkcijai ir diegia motyvavimo sistemas. Didžioji dalis vadovų skatina darbuotojus vien piniginiais priedais, tačiau Vakarų šalyse piniginis atlygis yra tik viena sudėtinė motyvavimo sistemos dalis - be jos, egzistuoja ir kitos priemonės, dažnai efektyvesnės ir pigesnės.
Šio straipsnio tikslas - išanalizuoti darbuotojų motyvavimo sistemą.
Pagrindiniai uždaviniai:
- Išanalizuoti darbuotojų motyvavimo teoriją.
- Apžvelgti darbuotojų motyvavimo priemones.
- Aptarti motyvavimo sistemos kūrimą organizacijoje.
Darbo metodai:
- Mokslinės literatūros vadovėlių analizė.
- Interneto bazių duomenų analizė.
- Lyginimas.
Darbuotojų Motyvavimo Teorinė Analizė
Darbuotojų motyvavimo sąvoka ir svarba
Teigiama, kad pats žodis „motyvacija“ atsirado tik XX amžiaus trečiąjį dešimtmetį. Iki tol psichologai kalbėjo apie motyvus, kurie sukelia tai, kas verčia veikti. Pradinė motyvavimo sąvoka buvo visuma veiksnių, turinčių įtakos ekonomikos veikėjų, o ypač - vartotojų elgsenai. Motyvavimo sąvoką perėmė darbo psichologai ir sociologai, skatinami poteiloristinių įmonių, kurios pajuto, kad reikia kitaip valdyti žmonių išteklius.
Gilinantis į motyvavimo teorijas bei vadovų naudojamą praktiką reikia suvokti keletą esminių teiginių, susijusių su darbuotojų motyvacija organizacijoje:
Taip pat skaitykite: LSMU motyvacijos modelis
- Motyvaciją visuotinai priimta laikyti geru dalyku.
- Motyvacija - vienas iš keleto veiksnių, lemiančių asmens veiklos rezultatus. Taip pat svarbūs tokie veiksniai kaip gabumai, ištekliai ir sąlygos, kuriomis tai atliekama.
- Motyvacija nėra pastovi būsena, todėl ją reikia periodiškai atnaujinti. Svarbu įmonėje kurti motyvavimo sistemą, kuri veiktų efektyviai ir galėtų laiku bei reikiamoje vietoje motyvuoti žmones.
- Motyvacija - priemonė, kurios padedami vadovai gali žymiai pagerinti organizacijos darbo santykius. Jei vadovas žino, kas skatina žmones dirbti, gali pritaikyti darbo užduotis ir atlyginimą taip, kad priverstų žmones efektyviai atlikti savo darbą.
Svarbu išsiaiškinti apibrėžimų, susijusių su nagrinėjama tema, sampratą. Skirtingi autoriai nurodo nevienodus motyvavimo apibrėžimus, tačiau esmė išlieka ta pati.
- Motyvacija - žmogaus suinteresuotumas stengtis pasiekti pageidaujamų rezultatų arba tikslų, kurie patenkina asmeninius poreikius.
- Motyvacija - psichologinė savybė, lemianti asmens įsipareigojimo laipsnį. Jai priskiriami veiksniai, sukeliantys, nukreipiantys ir palaikantys žmogaus elgesį tam tikra įsipareigojimo kryptimi.
- Motyvavimas - valdymo proceso dalis, reiškianti poveikio žmonių elgesiui darymą. Jis pagrįstas žiniomis apie tai, kas verčia žmones efektyviai atlikti savo darbą.
Individualus pasitenkinimas gerai atliktu darbu ir didžiavimasis jo rezultatais ugdo atsakomybę. Žmogus įgytą kvalifikaciją, sugebėjimus, žinias bei patirtį siekia panaudoti darbe ir kuo geriau jam sekasi, tuo didesnis yra jo pasitenkinimo ir motyvacijos lygis. Šiuo atveju darbuotojas organizacijos tikslus laiko savais tikslais. Ten, kur vadovavimas ir darbo organizavimas suteikia darbuotojams galimybių pasireikšti, darbas bus efektyvus. Vadinasi, motyvuoti darbuotojus - tai suvokti jų interesus, suteikti jiems galimybę realizuoti gebėjimus darbo procese.
Motyvavimo procesą galima pavaizduoti tokia seka: nepatenkintas poreikis - iškeltas tikslas - atliekami veiksmai - tikslo pasiekimas. Kiekvieną sritį plačiau panagrinėsime atskirai.
Kiekvienas žmogus turi įgimtų ir įgytų savybių. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir tik su didelėmis išlygomis galima žmones jungti į grupes, turinčias bendrus interesus ir siekius. Taigi vadovas, norėdamas žmones motyvuoti siekti tikslo, turi žinoti jų poreikius. Poreikis - visa, kas pažadina žmogų veiklai, motyvavimo procesas vyksta kaip uždaras ciklas: žmogus įsisąmonina poreikius, siekia šiuos poreikius įgyvendinti, per grįžtamąjį ryšį gauna signalą, kuris sukelia naują poreikį. Du skirtingi žmonės gali turėti visiškai skirtingus poreikius. Poreikių beveik neįmanoma stebėti ir išmatuoti.
Nagrinėjant motyvavimo sampratą, būtina apibrėžti ir intereso sąvoką. Interesas - iš naujų įspūdžių, informacijos poreikio kilęs, bet gyvenimo praktikoje susiformavęs palyginti pastovus kryptingumas sužinoti nauja, tirti pasirinktus objektus. Interesai ir poreikiai skiriasi: poreikis parodo, ko reikia individui normaliai funkcionuoti, interesas nusako, ką ir kaip reikia daryti, norint patenkinti tą poreikį.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Stabilūs ir stiprūs interesai subrandina žmogaus veiklos motyvus. Motyvas - veiklos priežastis, susijusi su objektų poreikių patenkinimu. Motyvai nuolat keičiasi ir dėl šios priežasties jie yra tas vidinis variklis, kuris verčia žmones siekti tam tikrų tikslų asmeniniams poreikiams patenkinti. Motyvų formavimuisi didelės įtakos turi visuomeninės galimybės pasiūlyti poreikius atitinkantį vienokių ar kitokių žmonių motyvų krepšelį, individai per savo veiklą turi galimybę mažesnėmis pastangomis siekti individualių tikslų.
Apie tai, ar žmogus turi poreikį, galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi. Juntamas poreikis skatina žmogų veikti ir siekti tikslo. Pasiekęs tikslą, žmogus lieka patenkintas, iš dalies patenkintas arba nepatenkintas. Pasitenkinimo laipsnį galima nustatyti: žmogus, norėdamas dirbti sudėtingą darbą, ieško būdų patenkinti šį savo poreikį. Gali atsitikti ir taip, kad, patenkinęs savo poreikį, žmogus suvoks, kad darbas buvo visai nesudėtingas. Taigi žmogus ir toliau ieškos jo poreikius tenkinančio darbo, o drauge rasis ir naujų poreikių.
Žmogaus sąveika su darbu yra sąlygojama įvairiausių vidinių ir išorinių, prieštaringų, kartais net sunkiai paaiškinamų veiksnių, kurie yra daugelio skirtingų mokslų - vadybos, psichologijos, sociologijos, antropologijos, ekonomikos ir kt. - tyrimo objektas.
Motyvaciją dirbti, darbuotojų elgesį darbe, viltis ir su darbu susijusius lūkesčius lemia vidiniai veiksniai:
- Pats individas, jo amžius, darbo stažas, gabumai, sugebėjimai, profesinis pasirengimas, paveldėtos savybės, auklėjimas, šeima, gyvenimo patirtis, religiniai įsitikinimai. Žmogus gali trokšti patenkinti savo intelektualinį smalsumą, daryti karjerą ir tobulėti, taip pat norėti suteikti gyvenimui prasmę. Tai psichologijos, antropologijos ir vadybos mokslų sritys.
- Darbo grupė, sudaryta iš bendradarbių, atliekančių vienodas ar vienos kitas papildančias užduotis, tačiau bet kokiu atveju tarpusavyje susijusias. Grupės normos, bendravimas, konfliktai, nusistovėjusios vertybės ir santykiai veikia elgesio pasirinkimą, individualius sprendimus. Grupė yra psichologijos, sociologijos, antropologijos mokslų objektas.
Taip pat ir išoriniai veiksniai:
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
- Organizacija, savo kultūra ir bendrais tikslais vienijanti darbuotojus ir nustatanti jų veiklos pobūdį. Organizacija yra teisės, politikos, ekonomikos, antropologijos, sociologijos, psichologijos bei vadybos mokslų objektas.
- Visuomenė, arba socialinė, ekonominė, techninė ir ekologinė aplinka, kuri persmelkia ir veikia visus tris anksčiau paminėtus veiksnius.
Motyvacija yra naudinga tiek darbuotojui, tiek organizacijai. Apibrėžtai žinomas darbo našumo ir pasitenkinimo darbu ryšys, nors iki šiol nepavyko įrodyti tiesioginės jų priklausomybės. Jei darbuotojas bus motyvuotas, jis bus atsidavęs darbui ir jaus pasitenkinimą dirbdamas, stengsis pasiekti kuo geresnių veiklos rezultatų, bus suinteresuotas savo darbo veiklos išlaikymu, tai ir jo požiūris į organizaciją bus teigiamas. Žinoma, kuo daugiau motyvuotų darbuotojų organizacijoje, tuo didesnė nauda pačiai organizacijai, nes būtent motyvuoti darbuotojai didina darbo našumą. Organizacija, turėdama motyvuotų darbuotojų, gali pasiekti geresnės paslaugų ar gaminių kokybės, geresnio klientų aptarnavimo, darbuotojai bus imlesni, patys siūlys idėjas darbo ir organizacijos veiklai gerinti.
#
tags: #motyvacija #organizacijoje #vadyba