Kiekvieną dieną priimame daugybę sprendimų, kurie formuoja mūsų gyvenimą. Nuo to, ką apsirengti, iki to, ką valgyti, kokį darbą pasirinkti ir su kuo bendrauti, mūsų sprendimai lemia, kas mes esame ir kuo tampame. Sprendimų priėmimo psichologija yra mokslas, tiriantis, kaip mes priimame sprendimus. Ji nagrinėja pažintinius ir emocinius procesus, kurie daro įtaką mūsų sprendimų priėmimui, taip pat aplinkos, socialinius ir kultūrinius veiksnius, kurie lemia mūsų pasirinkimus. Sprendimus priimame naudodamiesi įvairiais sąmoningais ir nesąmoningais procesais. Kai kurie sprendimai priimami racionaliai analizuojant ir logiškai mąstant, o kitiems daro įtaką emocijos, šališkumas ir euristika. Be to, kai kurie sprendimai priimami darant socialinę įtaką, kai imame pavyzdį iš aplinkinių elgesio. Neteisingus sprendimus priimame dėl įvairių priežasčių. Kartais pernelyg pasitikime savo gebėjimais ar įsitikinimais, todėl priimame tikrovės neatitinkančius sprendimus. Kitais atvejais mus veikia emocijos arba išankstinės nuostatos, kurios užtemdo mūsų protą. Be to, mums gali trūkti informacijos ar patirties, kad galėtume priimti pagrįstus sprendimus. Nors nėra patikimo metodo, kaip kiekvieną kartą priimti tobulus sprendimus, yra keletas strategijų, kurios gali padėti mums priimti geresnius sprendimus. Sprendimų paralyžius - tai neapsisprendimo būsena, kai žmogus negali priimti sprendimo, dažnai dėl per didelio mąstymo arba analizės paralyžiaus. Tai gali lemti atidėliojimą, nerimą ir stresą bei trukdyti mums judėti į priekį gyvenime. Mūsų sprendimų poveikis mūsų gyvenimui gali būti didelis. Kiekvienas mūsų priimtas sprendimas, nesvarbu, koks mažas jis bebūtų, gali sukelti padarinius, lemiančius mūsų ateitį.
Šiame straipsnyje aptarsime euristikos sampratą psichologijoje, jos įtaką sprendimų priėmimui ir kaip ji gali būti panaudota tiek konstruktyviai, tiek destruktyviai.
Euristika: apibrėžimas ir reikšmė
Euristika (gr. heurisko - randu) - tai psichologinė taisyklė ar strategija, kuri leidžia greitai ir efektyviai priimti sprendimus ar spręsti problemas, ypač kai trūksta informacijos ar laiko. Tai tarsi "protinis šuolis", leidžiantis apeiti sudėtingą analizę ir remtis intuicija ar patirtimi. Euristika dažnai naudojama kaip mąstymo euristika, padedanti greičiau priimti sprendimą.
Euristikos funkcijos
Pagrindinės euristikos funkcijos:
- Supaprastinimas: Euristika leidžia supaprastinti sudėtingas problemas, sumažinant kognityvinę apkrovą.
- Greitis: Euristika leidžia greitai priimti sprendimus, kai laikas yra ribotas.
- Efektyvumas: Euristika dažnai leidžia priimti pakankamai gerus sprendimus, net jei jie nėra optimalūs.
Euristikos tipai
Yra įvairių tipų euristikų, kurios naudojamos skirtingose situacijose:
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
- Atstovavimo euristika: Sprendimai priimami vertinant, kiek objektas ar įvykis atitinka mūsų prototipus ar stereotipus. Pavyzdžiui, vertinant tikimybes, jog tam tikras procesas generavo A įvykį, arba objekto priklausymo klasei tikimybę. Tai atstovavimo (angl. representativeness) euristikos veikimo pavyzdys. Apskritai, kognityvinės euristikos yra ganėtinai naudingos, tačiau kartais lemia rimtas sistemines klaidas (A. Tversky, D. Kahneman, 1974). Tokios klaidos pavadintos šališkumais. Vienas tokių šališkumų (taip pat kalbant apie reprezentatyvumą) - „lošėjo klaida“ (A. Tversky, 1974).
- Pasiekiamumo euristika: Sprendimai priimami remiantis informacija, kuri lengvai prieinama mūsų atmintyje. Vertinant įvykių tikimybes ir dažnius pagal tai, kiek lengvai prisimenami arba sukuriami mintyse įvykių pavyzdžiai. Dėl šios euristikos panaudojimo dažnio atsiranda prognozių sisteminiai poslinkiai.
- Inkaravimo euristika: Sprendimai priimami remiantis pradine informacija (inkaru), kuri gali būti nereikšminga ar klaidinanti.
- Afekto euristika: Sprendimai priimami remiantis emocijomis ir jausmais, o ne racionalia analize.
Kognityvinės euristikos veikimo modelis
XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje D. Kahneman su S. Frederick (D. Kahneman, S. Frederick, 2002) peržvelgė kognityvinių euristikų tyrinėjimus ir prieštaringus jų rezultatus: atsižvelgdami į tai, kas buvo sužinota per bene 3 dešimtmečius nuo kognityvinių euristikų tyrinėjimų pradžios, jie pagaliau sukūrė kognityvinių euristikų veikimo mechanizmų teoriją (euristinio veikimo modelį).
Remiantis naujuoju euristinį veikimą apibūdinančiu modeliu (D. Kahneman, S. Frederick, 2002), teigiama, kad vertinimas yra paveiktas/veikiamas euristikos, jei nurodytą vertinamo objekto tikslinį požymį individas įvertina pakeisdamas tą požymį kita to paties objekto savybe - euristiniu požymiu - kuris į galvą ateina lengviau, greičiau (angl. A judgment is said to be mediated by a heuristic when the individual assesses a specified target attribute of a judgment object by substituting another property of that object - the heurisic attribute - which comes more readily to mind (D. Kahneman, S.Frederick, 2002))).
Pavyzdžiui, paklaustas, kokia dalis Vilniuje užregistruotų automobilių yra oranžinės spalvos, individo atsakymas gali būti toks, lyg jo būtų klausta, ar jam pažįstamų, oranžinius automobilius turinčių vilniečių atvejai lengvai iškyla galvoje. Šioje situacijoje tikslinis požymis (tas, kuris ir turėjo būti įvertintas) buvo Vilniuje užregistruoti oranžinės spalvos automobiliai, tačiau vietoje jo buvo įvertintas kitas - euristinis požymis - oranžiniai pažįstamų vilniečių automobiliai. Tai būtų pasiekiamumo (angl. availability) euristikos pavyzdys. Šiuo ir kitais euristikų taikymo atvejais tikslinis požymis yra sunkiai prieinamas (angl. low accessibility), tad kitas požymis, kuris yra 1) susijęs su tiksliniu bei 2) lengvai prieinamas (angl.
Požymių sukeitimas įvyksta, kai tikslinis požymis yra įvertinamas vietoje jo vertinant kito požymio reikšmę. Svarbu pažymėti, kad kai kurių vertinimo užduočių atveju informacijos, kuri galėtų pakoreguoti ar pagrįsti euristinį vertinimą paprasčiausiai trūksta arba nėra. Paprašius įvertinti pažįstamo ir nepažįstamo miesto populiacijas, santykinį žodžių, prasidedančių R ar K raidėmis santykinį dažnį, informacijos, kuria būtų galima remtis, paprasčiausiai nėra; čia vertinimas būtinai remiamas euristikomis (D. Kahneman, 2003; D. Kahneman, S Frederick, 2005). Priešingai nei „svėrimo“ šališkumų atveju (kai vieniems požymiams yra suteikiama per daug, kitiems - per mažai svarbos (svorio) sprendžiant), tokie nepakankamos informacijos šališkumai (angl. biases of insufficient information) negali būti priskirti vertinimo klaidoms (angl. errors of judgment), kadangi nėra būdo jų išvengti (D. Kahneman, S Frederick, 2005).
Naujojo euristinio veikimo modelio ribose (D. Kahneman, S. Frederick, 2002) aktualiausi tampa „svėrimo“ šališkumai (angl. weighing biases). Svėrimo šališkumai randasi, kai vertintojo turimoms užuominoms (angl. cues) yra suteikiama arba per daug, arba per mažai „svorio“ (priimant sprendimą) (D. Kahneman, 2003). Optimalūs „svoriai“ (tokie, su kuriais galima palyginti realią situaciją ir nuspręsti, ar svorio suteikta per daug, ar per mažai) nustatomi pasitelkiant sprendimo priėmimo modelius (D. Kahneman, S. Frederick, 2002). Tačiau nagrinėjami ir atvejai, kai neegzistuoja objektyvių vertinimo kriterijų ir vertinimo atramos taškai privalo būti pasirinkti iš kasdienės kalbos, tad dažnai yra netikslūs (D. Kahneman, 2003). Pavyzdžiui, individo laimingumas (angl. overall happiness, tarkime, klausiant - ar jūs esate laimingas apskritai): nežinia, kiek svorio, reikšmės turi būti skiriama atskiroms gyvenimo sritims (D. Kahneman, S Frederick, 2005). Akivaizdu, kad svarbioms gyvenimo sritims turi būti priskirtas tinkamas svoris, tačiau neseniai suvalgytas sausainis arba šiandienos oras turėtų „sverti“ labai mažai arba jiems svorio apskritai neturėtų būti suteikiama (į vertinimą neįtraukiama) (D.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Euristikos privalumai ir trūkumai
Privalumai
- Greitas sprendimų priėmimas: Euristika leidžia greitai reaguoti į situacijas, kai nėra laiko ilgai analizei.
- Efektyvumas: Daugeliu atvejų euristika leidžia priimti pakankamai gerus sprendimus, ypač kasdienėse situacijose.
- Kognityvinės apkrovos sumažinimas: Euristika padeda sumažinti protinę įtampą, supaprastinant sudėtingas problemas.
Trūkumai
- Šališkumas: Euristika gali lemti sistemines klaidas ir šališkus sprendimus.
- Netikslumas: Sprendimai, priimti remiantis euristika, ne visada yra optimalūs ar teisingi.
- Priklausomybė nuo konteksto: Euristikos efektyvumas priklauso nuo situacijos ir gali būti nepritaikomas visais atvejais.
Euristikos ir sprendimų priėmimas
Euristika atlieka svarbų vaidmenį sprendimų priėmimo procese. Ji gali būti naudinga priimant greitus sprendimus kasdienėse situacijose, tačiau gali lemti klaidas ir šališkumą sudėtingesnėse situacijose.
Euristikos įtaka kasdieniams sprendimams
Kasdien priimame daugybę sprendimų, kuriems įtakos turi euristika. Pavyzdžiui, renkantis produktą parduotuvėje, galime remtis prekės ženklo reputacija (pasiekiamumo euristika) arba rinktis produktą, kuris panašus į tą, kurį jau esame bandę (atstovavimo euristika).
Euristikos įtaka profesiniams sprendimams
Profesinėje srityje euristika taip pat gali daryti įtaką sprendimų priėmimui. Pavyzdžiui, gydytojai gali remtis savo patirtimi ir intuicija diagnozuodami ligas, o investuotojai gali remtis rinkos tendencijomis ir emocijomis priimdami investicinius sprendimus.
Gimimo eiliškumo euristika
Psichologas Stewart (2004) pastebėjo šią pagundą ir savo tyrimu atkreipė dėmesį į tai, jog rėmimasis žiniomis apie gimimo eiliškumo pozicijoms būdingas asmenybės savybes neretai lemia šališką klinikinį įvertinimą, t. y. gimimo eiliškumas panaudojamas kaip mąstymo euristika, padedanti greičiau priimti sprendimą. Tokiu atveju gimimo eiliškumo pozicijų supratimas ne padeda, o trukdo suprasti kliento subjektyvų pasaulėvaizdį. Individualiosios psichologijos konsultavime ir terapijoje yra pabrėžiamas kiekvieno žmogaus individualumas ir kūrybiškas pasaulio bei kitų žmonių vertinimas, todėl gimimo eiliškumo euristika yra panaudojama kaip spėjimas, leidžiantis toliau prieiti prie kliento privačios logikos bei gyvenimo stiliaus supratimo.
Kaip sumažinti neigiamą euristikos poveikį?
Nors euristika yra neišvengiama sprendimų priėmimo dalis, yra būdų, kaip sumažinti jos neigiamą poveikį:
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
- Sąmoningumas: Atpažinti, kada naudojame euristiką, ir įvertinti, ar ji yra tinkama situacijai.
- Kritinis mąstymas: Analizuoti informaciją kritiškai ir nepasikliauti tik intuicija ar pirminiais įspūdžiais.
- Informacijos rinkimas: Stengtis surinkti kuo daugiau informacijos prieš priimant sprendimą.
- Alternatyvų svarstymas: Apsvarstyti įvairias alternatyvas ir galimus sprendimų padarinius.
- Šališkumo mažinimas: Stengtis sumažinti asmeninį šališkumą ir išankstines nuostatas.
tags: #euristika #psichologijos #zodynas