MRU Psichologijos Dėstytojai: Įkvepiančios Istorijos, Kompetencija ir Naujausi Tyrimai

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos institutas (PI) yra žinomas dėl savo stiprios dėstytojų komandos, kurią sudaro patyrę profesoriai ir docentai. Šie specialistai ne tik dalinasi savo žiniomis su studentais, bet ir aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, prisideda prie aplinkos psichologijos mokslo krypties plėtojimo Lietuvoje bei vykdo reikšmingus tyrimus.

MRU Psichologijos Instituto Dėstytojai: Kvalifikacija ir Patirtis

MRU Psichologijos institute dirba aukštos kvalifikacijos dėstytojai, turintys ilgametę patirtį. Tarp jų yra prof. dr., prof. dr., prof. dr., doc. dr., prof. dr., prof. dr., prof. dr., prof. dr., doc. dr., prof. dr., prof. dr., doc. dr., prof. dr., doc. dr., prof. dr., prof. dr., dr., prof. dr., prof. dr., prof. dr., prof. dr., prof. dr., doc. dr., prof. dr., prof., prof. dr., dr., prof. dr., prof. dr., prof. dr., dr., doc. dr. ir kiti. Šie dėstytojai specializuojasi įvairiose psichologijos srityse ir yra pripažinti ekspertai savo srityse.

Prof. dr. Rasa Pilkauskaitė-Valickienė: Interviu su Psichologijos Instituto Direktore

Šiandien kalbamės su Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) Psichologijos instituto (PI) direktore prof. dr. Rasa Pilkauskaite-Valickiene.

Vaikystės įspūdžiai ir kelias į psichologiją: Aktyvistė - taip galima buvo pavadinti Rasą vaikystėje. „Vakarais kieme stebėdavome žvaigždes ir išmokome savarankiškai, kur yra koks žvaigždynas. Net Plejados žvaigždžių spiečių aptikome, o koks buvo Halio kometos laukimas!“ - prisimena R. Pilkauskaitė-Valickienė. Mokykloje profesorė taip pat buvo aktyvi, nuolat dalyvaudavo įvairiose olimpiadose ir vis siekdavo sužinoti tai, ko dar nežino.

Gimtinė ir mokykliniai metai: Profesorė pasakoja: „Esu kilusi iš Anykščių, ir tuo labai didžiuojuosi. Nenoriu įžeisti kitų miestų, bet man atrodo, kad tai pats nuostabiausias miestas Lietuvoje, turintis savo nepakartojamą literatūros meninę aurą. Tad niekada nepraleidžiu progos visiems pasakyti, kad esu iš Anykščių.“ Anykščiuose R. Pilkauskaitė-Valickienė mokėsi Antano Vienuolio mokykloje. Mūsų klasė buvo ypatinga - kartu patyrėme labai daug nuotykių, daug keliavome, prisigalvodavome visokių idėjų ir veiklos. Turėjome nuostabią auklėtoją Agripiną Jakimovą, kuri mumis be galo rūpinosi ir globojo, o direktoriumi vienu metu buvo mano dabartinis kolega universitete prof. dr. Saulius Nefas, kuris vis dar man „skolingas“ vieną penketuką. Jau tuo metu jis taikė labai inovatyvius mokymo metodus ir paskutinės penktos klasės pamokos metu pateikė kryžiažodį, kurį išsprendę galėjome pažymį pernešti į kitus mokslo metus. Mokykloje sekėsi visi dalykai, dalyvaudavau matematikos, fizikos olimpiadose, tad norėjau studijuoti viską. Galiausiai apsistojau ties medicina ir psichologija, o nugalėjo psichologija. Tuo metu tai dar buvo labai jaunas mokslas Lietuvoje, mažai suprantama, kas tai yra, bet jaučiau, kad jame galiu išnaudoti visas savo kompetencijas. Ir iš tikrųjų, šiandien man reikia ir matematikos, ir anglų kalbos, ir rašymo įgūdžių.

Taip pat skaitykite: VDU psichologija

Karjeros kelias universitete: Dar studijų laikotarpiu pradėjau dirbti ŠMM Pedagoginiame - psichologiniame centre Taikomųjų tyrimų skyriuje. Tad šiek tiek neplanuotai man, ėmiau daryti tyrimus mokyklose, o vėliau pasirodė pirmas mano straipsnis, tiksliau knygos skyrius, apie paauglių konsultavimą knygoje „Vaikų konsultavimas“. Tuo pačiu netikėtai sužinojau, kad Mykolo Romerio universitete, tuo metu dar Lietuvos teisės akademijoje, Psichologijos katedra ieško naujų dėstytojų. Kadangi katedros vadovė buvo mano bakalauro ir magistro darbų vadovė prof. dr.. Per šį laikotarpį universitete patyriau labai daug asmeninio ir profesinio augimo. Pradėjusi dirbti lektore, prisijungiau ne tik prie dėstymo, bet ir naujų studijų programų, mokslinių tyrimų rengimo ir įgyvendinimo. Tad, tik įkūrus doktorantūros studijas MRU, įstojau ir tapau pirmąja psichologijos krypties mokslų daktare, apgynusia disertaciją šiame universitete. Savo disertacijoje nagrinėjau, kaip keičiasi paauglių įvairūs prosocialaus elgesio aspektai ketverių metų laikotarpiu, t. Po disertacijos apsigynimo po kurio laiko tapau vieno iš fakulteto prodekane. Šis laikas buvo ypatingai sudėtingas, nes reikėjo ne tik įsigilinti į įvairius ŠMSM įsakymus, studijų tvarkas ir kita, bet ir sugebėti juos operatyviai, kartais kūrybingai, pritaikyti.

Psichologijos studijų populiarumas: Pastebiu, kad norinčiųjų studijuoti psichologiją skaičius kasmet tik auga. Todėl mūsų dėstytojai siūlo ne tik savo žinias ir kompetencijas, bet ir puikiai bendrauja su jaunąja karta. Tai yra didelis mūsų pasiekimas, kad studentai jaučia mūsų betarpiškumą ir bendradarbiavimą.

Veiklos už universiteto ribų: Laisvo laiko nuo dėstymo, mokslinių tyrimų atlikimo, straipsnių rengimo ir administracinės veikos, lieka tikrai nedaug. Tačiau esu aktyvi Lietuvos psichologijos sąjungos narė, esu šios sąjungos Finansų priežiūros komisijos pirmininkė bei Organizacinės ir verslo psichologijos komiteto pirmininkės pavaduotoja. Kasmet organizuojame įvairius seminarus, konferencijas. Taip pat mėgstu keliauti, labai patinka ragauti įvairių šalių, kraštų virtuvę. aplinkos? - Natūralu, kad dirbant universitete net ir laisvalaikiu nelabai pavyksta ištrūkti iš akademinės aplinkos. Tad dalis laisvalaikio būna su kolegomis, kurie šiai dienai yra tapę daugiau draugais nei kolegomis.

Patarimai jaunimui: Jaunimui šiais laikais tikrai nelengva po mokyklos pasirinkti savo gyvenimo kelią, studijas. Svarbiausia - pajausti, kas uždega kibirkštį, o tada jau visą gyvenimą kurti save.

Aplinkos Psichologijos Tyrimų Centras (APTC)

APTC pirmasis Lietuvoje pradėjo plėtoti aplinkos psichologijos mokslo kryptį ir vykdyti sisteminius šios krypties tyrimus. APTC misija yra tyrinėti ir paaiškinti žmogaus ir aplinkos santykį. Esant poreikiui APTC gali vykdyti ir kitus visuomenei aktualius tyrimus susijusius su aukščiau minėtomis temomis. APTC vykdo nacionalinės reikšmės ir tarptautinius mokslo projektus aplinką tausojančio elgesio srityje, dalyvauja tarptautiniuose tinklaveikos projektuose, dalyvauja ekspertinio konsultavimo veiklose ir viešina tyrimų rezultatus įvairiuose žiniasklaidos kanaluose.

Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera

Aplinką Tausojančio Elgesio Tyrimai

Dėstytojai aktyviai dalyvauja moksliniuose projektuose, susijusiuose su aplinką tausojančiu elgesiu, jo veiksniais ir skatinimo galimybėmis, bei psichikos sveikatos iššūkiais ekologinės krizės kontekste. Jie vykdo nacionalinės reikšmės ir tarptautinius mokslo projektus, dalyvauja tarptautiniuose tinklaveikos projektuose, dalyvauja ekspertinio konsultavimo veiklose ir viešina tyrimų rezultatus įvairiuose žiniasklaidos kanaluose. Tarp jų yra ENVICI, BIOTraCes ir ENCORE projektai. Taip pat, dalyvavo ir kituose dideliuose tęstinių tyrimų projektuose, pavyzdžiui, NAVIGATE ir GOGREEN. Iš viso esu vykdžiusi 8 mokslo ir tinklaveikos projektus. Neseniai apsigyniau disertaciją aplinkos psichologijos tematikoje Mykolo Romerio universitete ir Groningeno universitete Nyderlanduose. Su bendraautoriais esu paskelbusi 10 mokslo publikacijų, 2 knygų skyrius, 4 taikomuosius mokslo darbus ir rekomendacijas politikos formavimui. Pristačiau 49 pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse mokslo konferencijose. Daugiau kaip 40 kartų įvairiomis formomis esu pasisakiusi žiniasklaidoje aplinkos psichologijos temomis (pvz., apie ekologinį nerimą, aplinką tausojantį elgesį, aplinkosauginį aktyvizmą ir panašiai). Esu įvairių tarptautinių ir nacionalinių ekspertų grupių narė, taip pat, Aplinkos psichologijos darbo grupės Lietuvos psichologų sąjungoje steigėja ir narė.

Prof. dr. ir Jos Indėlis į Mokslą

Esu Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto profesorė. Taip pat esu MRU Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos vedėja. Vadovavau keliems didelio masto projektams, įskaitant „„Elkis tvariai: psichologiniai aplinką tausojančio elgesio mechanizmai“, “ (GOGREEN) ir „Visuomenės atsparumo įgalinimas atskleidžiant ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšio mechanizmą” (ENCORE).Su bendraautoriais esu paskelbusi virš 65 mokslo publikacijų, 5 monografijas, 5 knygų skyrius, 3 taikomuosius mokslo darbus (vadovėlius) ir 2 rekomendacijas politikos formavimui. Pristačiau virš 60 pranešimų tarptautinėse mokslo konferencijose.

Prof. dr. ir Jos Darbai Aplinkos Psichologijos Srityje

Esu Aplinkos psichologijos tyrimų centro ir Taikomosios psichologijos laboratorijos tyrėja ir profesore Psichologijos institute. Esu vyriausioji mokslo darbuotoja aplinką tausojantį elgesį bioįvairovės kontekste tiriančiame moksliniame projekte BIOTraCes (žr. skiltį Projektai). Iš viso esu dalyvavusi 6 dideliuose tęstiniuose moksliniuose projektuose, trijuose iš jų aplinką tausojantis elgesį nagrinėjau iš raidos psichologijos perspektyvos. Su bendraautoriais esu paskelbusi 42 mokslo publikacijas, 2 knygų skyrius, 1 mokslo studiją, 3 taikomuosius mokslo darbus ir rekomendacijas politikos formavimui. Pristačiau 89 pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse mokslo konferencijose.

Prof. dr. ir Jo Tyrimai

Esu Aplinkos psichologijos tyrimų centro ir Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos tyrėjas, profesorius Psichologijos institute. Šiuo metu esu vyriausiasis mokslo darbuotojas ir projekto vadovas ENVICI projekte (žr. skiltį Projektai). Tiriu gamtai draugišką elgesį ir aplinkosauginį pilietiškumą, bei kaip tai paskatinti į ugdymą bei aplinką orientuotais metodais.

Dr. ir Jos Veikla

Esu Aplinkos psichologijos tyrimų centro ir Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos tyrėja, dėstytoja Psichologijos institute ir vyresnioji mokslo darbuotoja aplinką tausojantį elgesį, jo veiksnius ir skatinimo galimybes, bei psichikos sveikatos iššūkius ekologinės krizės kontekste tiriančiuose mokslo projektuose BIOTraCes ir ENCORE (žr. skiltį Projektai). Taip pat buvau tyrėja ir kituose tęstinių tyrimų projektuose, tokiuose kaip NAVIGATE ir UNCOVABUSE.

Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą

Dokt. ir Jo Indėlis

Esu Aplinkos psichologijos tyrimų centro ir Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos tyrėjas. Šiuo metu esu jaunesnysis mokslo darbuotojas projekte ENVICI (žr. skiltį Projektai).

Naujausios Publikacijos Aplinkos Psichologijos Temomis

MRU psichologijos dėstytojai aktyviai publikuoja mokslinius straipsnius ir knygas aplinkos psichologijos temomis. Štai keletas pavyzdžių:

Balundė, A., & Perlaviciute, G. (2023). Are we on the same page? Exploring the relationships between environmental values, self-identity, personal norms and behavior in parent-adolescent dyads. Journal of Environmental Psychology, 92, 102157.
Poškus, M. S. (2023). Personality Trait Patterns Moderate the Simple Model of Environmental Citizenship. Behavioral sciences, 13(02), 1-16.
Poškus, M. S. (2022). Toward the Development and Validation of a Model of Environmental Citizenship of Young Adults. Sustainability, 14(06), 1-15.
Poškus, M. S. (2021). An Evolutionary Approach Toward Pro-environmental Behavior. Evolutionary psychological science, 07(01), 1-7.
Poškus, M. S., Balundė, A., Jovarauskaitė, L., Kaniušonytė, G., & Žukauskienė, R. (2021). The Effect of Potentially Groundwater-Contaminating Ecological Disaster on Adolescents’ Bottled Water Consumption and Perceived Risk to Use Tap Water. Sustainability, 13(11), 5811.
Poškus, M. S., Jovarauskaitė, L., & Balundė, A. (2021). A Systematic Review of Drivers of Sustainable Wastewater Treatment Technology Adoption. Sustainability, 13(15), 8584.
Truskauskaitė-Kunevičienė, I., Kaniušonytė, G., Poškus, M. S., Balundė, A., Gabė, V., Jovarauskaitė, L., & Özdemir, M. (2021). Reducing Bottled Water Use among Adolescents: A Factorial Experimental Approach to Testing the Components of the “Aquatic” Program. Sustainability, 13(12), 6758.
Žukauskienė, R., Truskauskaitė-Kunevičienė, I., Gabė, V., & Kaniušonytė, G. (2021) “My Words Matter”: The Role of Adolescents in Changing Pro-environmental Habits in the Family. Environment and Behavior, 53(10).
Balundė, A., Jovarauskaitė, L., & Poškus, M. S. (2020). Exploring Adolescents’ Waste Prevention via Value-Identity-Personal norm and Comprehensive Action Determination Models. Journal of Environmental Psychology, 72, 101526.
Balundė, A., Perlaviciute, G., & Truskauskaitė-Kunevičienė, I. (2020). Sustainability in Youth: Environmental Considerations in Adolescence and Their Relationship to Pro-Environmental Behavior.
Jovarauskaitė, L., Balundė, A., Truskauskaitė-Kunevičienė, I., Kaniušonytė, G., Žukauskienė, R., & Poškus, M. S. (2020). Toward reducing adolescents’ bottled water purchasing: from policy awareness to policy-congruent behavior. Sage Open.
Poškus, M. S. (2020). Normative influence of pro-environmental intentions in adolescents with different personality types. Current psychology, 39(01), 263-276.
Poškus, M. S. (2020). Why do Intelligent People Care More about the Environment? Psichologija, 62, 25-37.
Poškus, M. S., Pilkauskaitė Valickienė, R., & Kuzinas, A. (2020). Using Norm-Based PSAs to Foster Green Behavior in a University: Some Preliminary Results from Lithuania. Discourse and communication for sustainable education, 11(1), 106-118.
Matiiuk, Y., Poškus, M. S., & Liobikienė, G. (2020). The Implementation of Climate Change Policy in Post-Soviet Countries Achieving Long-Term Targets. Sustainability, 12(11), 1-25.
Poškus, M. S. (2020). What Works for Whom? Investigating Adolescents’ Pro-Environmental Behaviors. Sustainability, 12(18), 1-21.
Balundė, A., Jovarauskaitė, L., & Poškus, M. S. (2019). Exploring the relationship between connectedness with nature, environmental identity, and environmental self-identity: A systematic review and meta-analysis. Sage Open, 9(2), 2158244019841925.
Balundė, A., Perlaviciute, G., & Steg, L. (2019). The Relationship Between People’s Environmental Considerations and Pro-environmental Behavior in Lithuania. Frontiers in psychology, 10, 2319.
Liobikienė, G., & Poškus, M. S. (2019). The importance of environmental knowledge for private and public sphere pro-environmental behavior: modifying the Value-Belief-Norm theory. Sustainability, 11(12), 1-19.
Poškus, M. S., Pilkauskaitė Valickienė, R., & Kuzinas, A. (2019). The effects of descriptive imagery and appeals on emotions and intentions related to pro-environmental behavior. Sustainability, 11(19SI), 1-20.
Poškus, M. S. (2018). Investigating pro-environmental behaviors of Lithuanian university students. Current psychology, 37(01), 225-233.
Poškus, M. S. (2018). Personality and pro-environmental behaviour: Editorial. Journal of epidemiology and community health, 72(11), 969-970.
Poškus, M. S., Pilkauskaitė Valickienė, R., & Kuzinas, A. (2018). Making the right decision: subjective evaluation of pro-environmental public service announcements. Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration: mokslo darbai, 17(4), 619-633.
Poškus, M. S., & Žukauskienė, R. (2017). Predicting adolescents’ recycling behavior among different big five personality types. Journal of environmental psychology, 54(12), 57-64.
Poškus, M. S. (2016). Using social norms to encourage sustainable behaviour: a meta-analysis. Psichologija: mokslo darbai, 53, 44-58.
Poškus, M. S. (2015). Predicting recycling behavior by including moral norms into the theory of planned behavior. Psichologija: mokslo darbai, 52, 22-32.
Poškus, M. S., & Sadauskaitė, R. (2015). Question order effects in sustainable behavior norm measurement: gender differences. Psichologija: mokslo darbai, 51, 58-67.
Eichhorn, A., Breitholz, M., Domcke, V., Hladky, J., Hopkins, D., Kreil, A., Sörlin, S., Torney, D., Brabante, C., Fejfar, A., Heffron, R., Manj, A., Poškus, M. S., Prodanova, J., & Vermang, B. (2022). Towards Climate Sustainability of the Academic System in Europe and beyond: ALLEA Report | May 2022. Berlin: ALLEA | All European Academies.
Balundė, A., Jovarauskaitė, L., Kaniušonytė, G., Žukauskienė, R., & Poškus, M. S. (2021). Paauglių aplinką tausojantis elgesys: rekomendacijos politikos formavimui Lietuvoje. Vilnius: Mykolas Romeris University.
Balundė, A., Poškus, M. S., Jovarauskaitė, L., Sarid, A., Farangitakis, G., Knippels, M. C., Hadjichambis, A., & Hadjichambi, D. (2020). Values, beliefs, and environmental citizenship (Chapter 6). In Hadjichambis, A.C. et al (Eds.) Conceptualizing Environmental Citizenship for 21st Century Education. Springer.
Gericke, N., Huang, L., Boeve-de Pauw, J., Goldman, D., Balundė, A., Hadjichambis, A.C., Paraskeva-Hadjichambi, D., Vávra, J., Poškus, M.S., Teixeira, M.R. and Jørgensen, F.A., 2020. ENEC Report: New Research Paradigms & Metrics for Assessing Environmental Citizenship.
Hadjichambis, A. Ch., Paraskeva-Hadjichambi D., Reis, P., Knippels, M.C., Christodoulou A., Xhindi, N., Sokoli, E., Lapin, K., Leregger, F., Zoescher, J., Zabic, M., Gekic, H., Keranova, D., Manov, B., Sulc, I., Gasparovic, S., Sladonja, B., Poljuha, D., Balmon, T., Garnier, B., Kalaitzidaki, M., Farangitakis, G., Paschalidou, A. Sbarounis, T., Megyesi, B., Csizmady, A., Kovách, I., Ferencz, Z., Finger, D.C., Conti, D., Baglivo, L., Sartoretti, C., Minz, K., Weinstein, Z., Goldman, D., Sarid, A., Telešienė, A., Balžekienė, A., Balundė, A., Petrusic (Bilafer), I., Perunicic, S., Jovanovic, J., Lenhardt, M., Radovic, V., Djokic, V., Djordjevic, Z., Cujic, M., Kaputa, V., Paluš, H., Maťová, H., Šupín, M., Oset, Z., Kovič Dine, M., Parra Anguita, M.G., Delgado Jiménez, A., Romero Ariza, M., Oral, H.V., Erses Yay, A.S., Cermik, E. (2019). Education for Environmental Citizenship In Focus (in English). Lemesos, Cyprus: European Network for Environmental Citizenship - ENEC Cost Action.
Poškus, M. S., Balundė, A., & Jovarauskaitė, L. (2019). SWOT Analysis of Environmental Citizenship Education in Lithuania: Understanding the current situation of Environmental Citizenship education and its possible future directions and possibilities (Chapter 13). In Hadjichambis, A. Ch., Reis, P., & Paraskeva-Hadjichambi, D. ENEC Cost Action Report European SWOT Analysis on Education for Environmental Citizenship. Universidade de Lisboa, Instituto de Educação et al.

Šios publikacijos rodo dėstytojų įsitraukimą į aktualius aplinkos psichologijos klausimus ir jų siekį prisidėti prie visuomenės supratimo apie žmogaus ir aplinkos santykį.

Studentų Atsiliepimai apie Studijas MRU

Karina Makovska, MRU studentė, teigia: „Man be galo patinka psichologijos studijos MRU. Negalvojau, kad taip patiks studijuoti. Daug gilinuosi savarankiškai, nes pasirinkau tokią studijų kryptį, kuri atitinka mano lūkesčius. Niekada negalvojau, kad universitete mokytis man gali sektis geriau nei mokykloje, nors ir joje mano rezultatai buvo išties geri - valstybinį rusų egzaminą išlaikiau puikiai ir gavau šimtą balų. Pati psichologijos studijų programa man daro labai gerą įspūdį, tačiau labiausiai domina psichologijos mokslo ir profesinės veiklos pagrindai. Džiaugiuosi, kad paskaitų bei seminarų metu daug diskutuojame, dėstytoja pristato mums labai įdomią medžiagą, kurią lengvai galima pritaikyti ir šiandieniniame gyvenime. Taip gilindamasi į šį studijų dalyką dar giliau, atrandu daugiau atsakymų į savo klausimus. Anot, MRU studentės Karinos Makovskos, mokytis nėra labai sunku, jeigu viską atlieki sistemingai ir laiku. „Praeitis išmokė nedaryti visko per paskutinę naktį. Kai tai supratau, mokytis tapo žymiai lengviau. Didžiausias iššūkis - matematiniai statistiniai duomenys, jau mokykloje nemėgau matematikos, tačiau įdėjus daug darbo ir pastangų, pavyko įveikti šią savo baimę. Viduje tvirtai žinau, jog pavyks sėkmingai baigti studijas ir išpildyti savo norą - padėti jauniems žmonėms. Gyvenime teko sutikti daug žmonių, kuriems buvo reikalinga psichologinė pagalba, tačiau tuo metu jos suteikti negalėjau ir tai mane nuliūdindavo. Todėl ateityje tikiu, kad man pavyks tapti savo srities profesionale, kuri sugebės, ne tik organizuoti vasaros stovyklas moksleiviams, bet ir atidaryti dienos centrą vaikams, turintiems psichologinių problemų. Dar nežinau, ar pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų, bet tikiu savo jėgomis. Būsimiems absolventams, besirenkantiems studijas, Karina pataria nepulti iš karto studijuoti, nežinant, kas tikrai patinka. Apgalvotas sprendimas gali sutaupyti ne tik „nervų“, laiko, bet ir pinigų. „Pati buvau padariusi tokią klaidą, nes nežinojau, ką noriu veikti gyvenime, todėl pasirinkau bet ką ir vėliau teko nutraukti studijas. Tad tikrai kviečiu būsimus studentus apsvarstyti, ar jų pasirinkta profesija jiems tikrai patinka. Taip pat pasiruoškite laisvei, kuri ateis po mokyklos, nes tuomet atsiranda daug pagundų, dėl kurių studijos nebus prioritetų sąraše. Įstojus, rekomenduoju mokytis sistemingai ir neatidėlioti visų darbų paskutinei nakčiai. Sau ir dabartiniams bei būsimiems MRU studentams, K. Makovska linki atrasti save studijose, nepamiršti gyventi ir džiaugtis kiekviena diena siekiant užsibrėžtų tikslų. „Viskas šiame gyvenime priklauso nuo to, kaip jį interpretuojame.

Kitas studentas teigia: "Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau Mykolo Romerio universitetą ne tik dėl puikios studijų programos. Čia gavau neįkainojamą patirtį, kuri leido ugdyti atsakomybę ir savarankiškumą. Per visus studijų metus tvyrojo atmosfera, kupina pagarbos, tolerancijos ir draugiškumo. Taip pat noriu paminėti aukštą dėstytojų ir viso personalo profesionalumą ir kompetenciją. Atskirai norėčiau padėkoti doc. dr. Rašant bakalauro darbą mano kuratorius tikrai labai padėjo. Manau, retas studentas gali pasigirti tuo. Antanas Valantinas labai kruopščiai nagrinėjo atsiųstą informaciją, taktiškai pateikdavo kritiką, noriai bendradarbiavo ir visada palaikydavo mane. Turėdama tokį kuratorių supratau, koks sunkus yra dėstytojų darbas, kiek daug laiko aš atėmiau iš dėstytojo norėdama parašyti bakalauro darbą per 1,5 mėnesio. Vis dar negaliu patikėti, kad mums pavyko."

tags: #mru #psichologijos #destytojai