Įvadas
Muzika - tai daugiau nei tik garsų rinkinys. Tai galinga priemonė, galinti paveikti mūsų emocijas, intelektą, kūrybiškumą ir net fizinę sveikatą. Nuo pat gimimo mus lydi muzika, kuri veikia įvairiais lygmenimis: fiziologiniu, psichologiniu, socialiniu ir dvasiniu. Šiame straipsnyje panagrinėsime muzikos klausymo ir suvokimo svarbą, jo poveikį žmogaus raidai ir kūrybiškumui, taip pat atskleisime, kaip muzika gali tapti puikiu įrankiu tobulėjimo link.
Muzikos Poveikis Emocijoms ir Intelektui
Muzika turi unikalų gebėjimą paveikti mūsų emocijas. Nustatyta, jog muzikos emocinis poveikis yra triskart didesnis už literatūros ir penkiskart už vaizduojamosios dailės poveikį. Muzika stimuliuoja visas žmogaus biologines funkcijas ir labiau negu kita veikla ugdo jausmus, formuoja estetinį skonį. Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Tai veiksmingiausia priemonė gamtos, žmonių meilei ugdyti bei skatinti atlikti naudingus ir gerus darbus.
Muzika ne tik sužadina teigiamas emocijas, bet ir stimuliuoja smegenis. Net pasyvus muzikos įsivaizdavimas stimuliuoja smegenis. Studentai, kurie mokosi muzikos, yra 50 procentų imlesni už kitus. Muzika stimuliuoja visas žmogaus biologines funkcijas ir labiau negu kita veikla ugdo jausmus, formuoja estetinį skonį. Matematikos tėvas Pitagoras teigė, kad po matematikos mokslo žmogaus protą labiausiai lavina muzika. Mokslininkas F.A. Alkvinas muziką apibūdino kaip mokslą apie skaičius, besirandančius garsuose.
Muzika ir Kalba
Muzika ir kalba yra glaudžiai susijusios. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Dainuojant ir kalbant veikia tie patys kalbos padargai. Nuo jų valdymo priklauso vaiko kalbinė raiška. Kaip žinia, dainuojant balsas lavėja geriausiai. Dainavimas gydo mikčiojimą. Dainuodamas vaikas geriau pajunta kalbos intonaciją, tempą. Dainuojant įvairaus turinio dainas turtinamas vaiko žodynas ir jo kalba tampa išraiškingesnė.
Dažnai girdime „muzikali kalba” arba „muzikinė kalba”. Kokių sąsajų galime rasti tarp sąvokų „kalba” ir „muzika”. Bendrumai : tempas, dermė, akcentai, intonacija. Tempas - bendra savybė tiek kalbai, tiek muzikai. Pastarąjį veikia kalbančiojo ar grojančiojo ž…
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos nauda
Muzika ir Kūrybiškumas
Visiems vaikams būdingas kūrybiškumas. Muzikinė kūryba gali išryškėti bet kurioje muzikinėje veikloje: dainuojant, šokant, grojant, mokantis muzikos rašto pradmenų bei kuriant ritmines, melodines atkarpėles. Pažindami pasaulį, vaikai ieško būdų jį savaip interpretuoti, pertvarkyti, padaryti ką nors savita. Deja, dažnai pačioje žmogaus gyvenimo kelio pradžioje atsiranda stabdys: vaikų kūrybiškumo nevertinimas, sumenkinimas. Suaugusiems atrodo, kad visa tai nereikalinga. Tuo tarpu toks požiūris besiformuojančią asmenybę labai veikia. Tėveliai turėtų atsiminti, kad vaiko gyvenime naivioji kūryba yra pirma ir galbūt vienintelė, kad žiūrint iš jo mažyčio patyrimo pozicijų, ji yra ir originali, ir įdomi. Jei ši kūryba nesumenkinama, ugdomas kūrybiškumas kaip asmenybės savybė.
Daugelis mokslininkų savo darbuose teigia, kad didžiausią įtaką vaiko kūrybiškumui daro socialinė aplinka, kurioje jis gyvena. Kūryba žaidimo metu vaikui teikia daug džiaugsmo, pasitenkinimo tuo, ką jis daro. Vaikų kūrybiškumo pradmenys pasireiškia įvairioje muzikinėje veikloje jau nuo pat ankstyvojo amžiaus. Vaikai dainuoja, žaidžia, šoka mokydamiesi atlikti įvairius judesius, melodijas. Dažnai ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda improvizuoti girdėtas melodijas, matytus žaidimus ar šokius. Pradeda pasireikšti pirmieji kūrybiniai gebėjimai.
Menų integracija skatina vaiko vaizduotę, fantaziją, tenkina saviraiškos poreikį. Skatinkime vaikų iniciatyvumą, raginkime išsiveržti iš rutinos, kelti savitus kūrybinius sumanymus, vengti tradicinių sprendimų, pateikti nešabloniškus muzikos vertinimus bei apibūdinimus. Jei viena ar kita veikla nepavyksta, mokykime įveikti sunkumus, ieškoti kitų sprendimo būdų. Sudarykime kūrybingumui palankią atmosferą. Vaikas galės kurti, jei jausis svarbus, gerbiamas. Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių muzikinių gabumų reikšmę kūrybingumui. Teigiama, jog kūrybingumą lemia mąstymo strategijos bei gebėjimai - vaiko galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį.
Muzikos klausymas taip pat veikia ir vaizduotę. Muzika yra būtina reikštis psichiniam vaiko aktyvumui, kuris ypač susijęs su vaizduote. Ji visiems prieinamas būdas atsipalaiduoti, pasidžiaugti ar patenkinti vidinio pasaulio poreikius.
Muzika Prenataliniu Periodu ir Ankstyvoje Vaikystėje
Mokslininkai teigia, kad vaiko sveikatą, gabumus ir talentus nulemia prenatalinis ugdymas, t.y. ugdymas iki gimties. Vengrų pedagogas, kompozitorius Z. Kodaly teigia, kad muzikinį vaiko ugdymą reikia pradėti prieš 9 mėnesius iki jo gimimo. Vaiko ankstyvojo vystymosi asociacijos įkūrėjas ir prezidentas Ibuka Masaru teigia, jog prenataliniu periodu ugdyti vaikai pasižymi išskirtiniais gabumais: jie gimsta turėdami absoliučią klausą. Jau prieš tūkstančius metų buvo žinoma, kad muzikos garsai teigiamai veikia būsimą motiną ir po jos širdimi esantį kūdikį. Dabartinis mokslas įrodė, kad garsas vos kelių mėnesių embrionui yra būtinas jo harmoningam psichofiziniam vystymuisi. Juk vienintelis ryšio su išoriniu pasauliu kanalas yra klausa, tad vaisius gerai vystosi tik tuomet, kai jį supa tam tikra ritminga garsinė aplinka.
Taip pat skaitykite: Mokymo metodai autizmu sergantiems vaikams
Reguliarus, kasdienis vaiko buvimas garsų pasaulyje - geriausia terpė muzikinių gabumų raidai. Visi gimstame turėdami muzikinę klausą, tik ilgainiui nelavinama ji dingsta. Garsas ir ritmas ypač svarbus vaikų raidai - gebėjimui kalbėti, vaikščioti, orientuotis erdvėje, koordinuoti judesius. Garsas veikia širdies ritmą, raumenų tonusą, net mūsų kūno temperatūrą. Psichologai tvirtina, kad muzikuojantis kūdikis anksčiau pradeda kalbėti, jo žodynas būna turtingesnis, muzika stimuliuoja ir psichinę, ir fizinę raidą. Be to, stiprėja emocinis vaiko ryšys su tėvais. Ypač kai muzikuojama su esančiu įsčiose ar ką tik gimusiu vaikeliu. Pastebėta, kad kūdikystėje muzikavę vaikai bręsdami būna ne tokie agresyvūs ir kritiški tėvams, puoselėja jiems šiltesnius jausmus nei kiti bendraamžiai.
Klasikinės Muzikos Poveikis
Išskirti galima plačiai mokslininkų G. L. Šo, F. Raucheno D. Kembelo tyrinėtą W. A. Mocarto muziką. Konkretūs šio kompozitoriaus kūriniai padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką. Yra žinoma, kad W. A. Mocarto „Koncertas fleitai“ gerina vaikų virškinimą ir apetitą. Taip pat atitinkami kūriniai gydo neurologinio pobūdžio alergijas.
Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. Vėliau šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai. Tiriant buvo pastebėta, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika.
Būtent todėl dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kitų klasikų kūriniais. Klasikinė muzika padeda formuotis vaisiaus kaulų struktūrai, garsinės vibracijos atlieka visų vidaus organų masažą, jos pasiekia giliausius audinius ir ląsteles, suaktyvina jose kraujotaką. Garsinės vibracijos pakelia organizmo tonusą, stiprina raumenų sistemą.
Muzika Darbe ir Poilsyje
Visą gyvenimą įvairiose situacijose, specialiai klausantis ar šiaip girdint, žmogų lydi muzika. Atsiradus gausybei muzikos atkūrimo ir skleidimo technikos, žmonės šalia bendro triukšmo beveik nuolatos girdi muziką. Po Spalio revoliucijos žinoma pedagogė V. Sackaja, dirbdama Pirmojoje bandomojoje liaudies švietimo stotyje, organizavo vaikų muzikinį auklėjimą bei savišvietą ir tyrė stichinius muzikinius įspūdžius.
Taip pat skaitykite: Muzikos priklausomybės tyrimai
Kad muzika kelia darbingumą, pastebėta jau seniai, tačiau sąmoningai ją naudoti tam tikslui imta tik XVII amžiuje. XX a., ėmus sparčiai mechanizuoti gamybą, buvo pradėta naudoti psichologiniai darbo intensyvinimo metodai, tarp jų - ir muzikos transliavimas darbo metu. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus specifinius momentus. Pirma, turi būti tinkamas muzikos garsumas. Dėl silpno dirginimo nesusidaro refleksiniai ryšiai, o per stiprus garsas savo ruožtu sukelia nereikalingus refleksus ir kliudo susiformuoti pastoviems skatinimo židiniams. Antra, tam, kad muzika neblaškytų, funkcinėje programoje neturi būti monumentalių klasikinių kūrinių bei vokalinės muzikos. Lieka nesudėtingos instrumentinės pjesės.
Muzikos Suvokimas
Pagrindinis ir svarbiausias gebėjimas, padedantis suvokti muziką yra audijavimas. Audijavimas yra sumavimas ir apibendrinimas to ką girdėjome ir numatymas to kas seks. Jis muzikoje atitinka mąstymo ir kalbos santykį. Audijuoti išmokstama taip pat, kaip ir kalbėti gimtąja kalba. Audiacija apibūdinama kaip gebėjimas mintyse girdėti ir suprasti muziką net tada, kai nėra realaus muzikos garso. Jos negalima greitai išmokti. Šis gebėjimas yra nuosekliai išlavinamas ir jį geriausia pradėti lavinti kiek galima anksčiau. Vos gimę vaikai mokosi mąstyti, taigi kartu gali pradėti audijuoti.
Muzikos psichologija
mùzikos psichològija, tarpdalykinė psichologijos ir muzikologijos sritis, teoriškai ir empiriškai tirianti ir aiškinanti muzikos garsų suvokimo, atsiminimo, išgyvenimo, atkūrimo, kūrimo psichologinius mechanizmus ir sutrikimus. Yra keletas bendrųjų gebėjimų (būdingų visiems sveikos klausos žmonėms), kurie ir sudaro bet kurios muzikinės veiklos (dainavimo, grojimo, šokio ir kitokios) pagrindą; tai muzikos garsų (tonų ir jų kombinacijų, ritmo, metro, intervalų, melodijos, harmonijos ir kitų muzikos elementų) jutimas ir suvokimas (muzikinė klausa), įsiminimas, laikymas ir atkūrimas (muzikinė atmintis), išgyvenimas, virtimas estetiniu jausmu arba emocija (muzikinė estetika).
20 amžiaus pabaigoje-21 amžiaus pradžioje grynoji, arba klasikinė, muzikos psichologija sparčiai plėtojosi, pradėta taikyti psichologinio tyrimo bei poveikio metodus visose muzikos kultūros ir net gyvenimo kokybės bei sveikatos srityse: koncertinis ir kasdienis (buitinis) muzikos klausymas dirbant, valgant, važiuojant ir kita, muzikos ritualai ir šventės, muzikavimo (grojimo ir dainavimo) įgūdžių formavimasis, muzikinio aktyvumo kitimas per visą žmogaus gyvenimą, muzikos vaidmuo formuojant asmenybę ir tapatybę, pirmenybės teikimą vienam ar kitam muzikos žanrui, muzikos ženklų skaitymas, muzikos kūrimo mechanizmas, muzikos taikymas neįgaliųjų reabilitacijai, jos psichoterapinis poveikis (muzikoterapija).
Muzikos Atlikimo Tyrimai
Pradėkime nuo vadinamųjų muzikos atlikimo dėsningumų (ar dėsnių, taisyklių (angl. performance rules), tik žodis „taisyklės“ gal mažiau tinkamas, nes turi imperatyvo atspalvį). Gyva muzika nuo tiksliai, mechaniškai atliekamos muzikos skiriasi įvairiais netikslumais. Kitaip sakant, būtent netikslumai ir daro muziką gyvą. Net stengiantis tiksliai mechaniškai perteikti ritmą, rezultatas vis tiek bus su paklaidomis. Tokie netikslumai grindžiami minėtais atlikimo dėsniais. Tai gyvam muzikos atlikimui būdingi dėsningi nuokrypiai nuo tikslaus (mechaniško, monotoniško) prototipo (nominalios partitūros), objektyvizuojami konkrečiomis tendencijomis, formulėmis, algoritmais.
Atlikimo dėsnius tyrinėjo ir bene išsamiausiai aprašė švedų mokslininkų grupė (Andersas Fribergas ir kolegos). Jos pateiktoje klasifikacijoje atlikimo dėsniai sugrupuoti pagal įvairius muzikos elementus, kuriuos dažnai ir susieja. Atlikimo dėsnių tyrimai pirmiausia priklauso muzikos psichologijos ir estetikos sričiai. Jie svarbūs tikrinant ir tobulinant muzikos atlikimo, suvokimo ir pažinimo teorijas.
Emocijos Muzikoje
Kita tema - muzikos atlikimo emocinis aspektas, emocijų (at)kodavimas. Kaip sėkmingai pavyksta užkoduoti - perteikti - įvairias emocijas? Kaip sekasi klausytojui jas atkoduoti? Klausytojo atkoduotos ir patiriamos emocijos gali sutapti, bet gali ir nesutapti.
Kognityvinė prieiga lyg ir paprastesnė - gal tiesiog aiškesnė, be tokios mechanizmų gausos ir įvairovės. Tam tikri parametrai - intervalai, dermė, tempas, tembras, garsumas - koduoja tam tikras emocijas.
Tarpkultūriniai muzikos atlikimo emocijų kodavimo bei komunikavimo aspektai yra šiek tiek tirti. Nustatyta, kad emocija iš esmės perteikiama gana patikimai, tačiau sava ar gimininga muzika emocijos požiūriu identifikuojama geriau.