Depresija - tai rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus emocijas, mąstymą ir elgesį. Tai daugiau nei tiesiog liūdesio jausmas - depresija gali trukdyti kasdienei veiklai, darbui, socialiniam gyvenimui ir netgi fizinei sveikatai. Šiandien, kai depresija paveikia vis daugiau žmonių, itin svarbu žinoti apie naujausius gydymo būdus, kurie gali padėti atkurti gyvenimo kokybę. Tikima, kad biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai lemia ligos atsiradimą.
Depresijos supratimas
Depresija yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis savo asmeniniu gyvenimu, džiaugtis tuo, ką žmogus iki tol turėjo ir kas anksčiau kėlė džiaugsmą. Taip pat ligai būdingas padidėjęs bėjėgiškumas, nerimas ir slogios mintys. Paprastai depresija paveikia žmogaus emocijas, mintis, elgesį, fizines reakcijas ir tai apima visą žmogaus aplinką, tiek asmeninę, tiek socialinį gyvenimą. Svarbu suprasti, kad klinikine depresija susirgti gali bet kas ir ši liga nepriklauso nei nuo profesijos, nei nuo lyties, nei nuo žmogaus amžiaus. Depresija serga moterys, vyrai, vaikai, paaugliai ir seneliai. Ir priežasčių, dėl ko žmonės suserga depresija yra pačių įvairiausių. Taip pat depresiją lemia ir lėtinės ligos, ypač sukeliančios lėtinį skausmą.
Depresijos simptomai
Depresijos simptomai yra labai įvairūs. Išties būtų labai paprasta, jeigu mes galėtume išskirti keletą labai aiškių ir konkrečių depresijos simptomų ir jais remiantis gydyti žmones. Deja, šio sutrikimu atveju dažniausiai pasireiškia visas kompleksas ligos simptomų.
Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip:
- Nuolatinis liūdesys ar tuštumos jausmas
- Energijos stoka ir nuovargis
- Praradęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą
- Sumažėjusi ar padidėjusi apetito kontrolė
- Miego sutrikimai (nemiga ar per didelis mieguistumas)
- Sunkumai susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti informaciją
- Beviltiškumo jausmas ar mintys apie savižudybę
- Atsiranda dažnas mieguistumo jausmas dienos metu, polinkis persivalgyti, dėl kurio pacientai priauga papildomų kilogramų.
Sergantiems depresija nebūtinai pasireiškia visi simptomai, bet svarbu kreiptis konsultacijai pas specialistą, jeigu pasireiškia daugiau nei vienas iš išvardintų simptomų.
Taip pat skaitykite: Neuroįvairovė ir Autizmas
Depresijos priežastys
Depresijos priežastys gali būti įvairios - genetiniai veiksniai, cheminis disbalansas smegenyse, psichologinės traumos ar ilgalaikis stresas. Depresija turi tokį bruožą ar savybę, kad žmogus laikui bėgant prieina tam tikrą tašką, kuriame supranta, jog gyvena ne taip, kaip norėtų, bet taip pat nesupranta ir nežino, o kaip galėtų gyventi kitaip? Iš kitos pusės žvelgiant, depresijos priežastis gali būti santykio praradimas tiek su savimi, tiek ir su aplinka ar kitais sergančiajam svarbiais žmonėmis. Kai sakome, kad žmogus praranda santykį su aplinka, tai ši frazė apima labai daug dalykų. Pandemijos laikotarpiu daugelis iš mūsų galėjome pastebėti, kad vertybiniai klausimai taip pat iškilo ir tapo labai aktualūs, ypač santykiuose su mums artimais žmonėmis. Kitas svarbus momentas yra tas, kad santykius mes prarandame ir su bendruomenėmis. Kaip tai vyksta? Viskas labai paprasta: vieną kartą nekelia ragelio, antrą kartą neatrašo į kvietimą kažkur išeiti, trečią kartą jau pats nebenori eiti, nes jaučia, kad jau per daug buvo atsisakymų.
Nepaisant priežasties, depresija yra gydoma būklė, o tinkamas gydymas gali padėti atkurti gyvenimo kokybę.
Pagrindiniai pagalbos būdai
Yra trys pagrindiniai pagalbos būdai, kai susiduriate su depresija: savipagalba, psichologinė ir medikamentinė pagalba. Tačiau vieno iš šių įveikos būdų gali nepakakti norint grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
- Savipagalba. Visų pirma, tai geresnis sunkių būsenų, su kuriomis susiduriate, supratimas. Kitaip sakant - tinkamos ir Jums suprantamos žinios apie depresiją ir jos įveikos būdus. Antra, tinkamas gyvenimo būdas, kuris savijautą gali reguliuoti gerokai labiau nei dažnas įsivaizduoja.
- Psichologinė pagalba. Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį.
- Medikamentinis gydymas. Negydoma klinikinė depresija gali tapti vis rimtesne problema. Nekeičiant priežasčių, dėl kurių būsena tapo sunki, ne tik ligos simptomai palaipsniui sunkėja, bet ir padidėja rizikingo elgesio tikimybė.
Dažnai efektyvus gydymas susideda iš psichologinio ir medikamentinio gydymo kombinacijos. Esant lengvai ar vidutinei depresijos formai, galima apskritai išsiversti be gydymo vaistais.
Medikamentinis gydymas: Antidepresantai
Paprastai biologiniai veiksniai yra itin sureikšminami, todėl Lietuvoje itin dažnas ir lengviausiai prieinamas yra medikamentinis gydymas. Deja, įsitikinimas, kad depresiją galima gydyti tik vaistais yra labai siauras ir neatitinkantis realių žmogaus poreikių, įvairialypių sunkių būsenų priežasčių bei Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų. Galvos smegenyse esančias medžiagas - serotoniną, noradrenaliną, dopaminą ir kt. organizmas gauna su maistu, tačiau, sergant depresija, šių medžiagų trūksta tam tikrose smegenų srityse, nors organizmas jokio trūkumo nepajunta. Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie skatina šių medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir normalizuoja nuotaikos bei nerimo lygį. Pagerėjus savijautai, antidepresantai toliau veikia profilaktiškai, paprasčiau tariant, apsaugo nuo depresijos atsinaujinimo ar pasikartojimo ateityje. Daug išsamios ir profesionalios informacijos apie vaistus rasite gydytojo psichiatro Mindaugo Šablevičiaus parengtoje svetainėje Antidepresantai.lt. Pasidomėkite.
Taip pat skaitykite: Naujas „Jūsų Pasąmonės Galia“ leidimas
Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) - citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja antidepresantų grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti - kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams. Kiekvienam pacientui gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą. Tai dažnai priklauso nuo ligos požymių pobūdžio, todėl labai svarbu, kad konsultacijos metu pacientas suteiktų kuo daugiau informacijos apie savo depresijos požymius. TCA - tricikliai antidepresantai (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Visi minėti antidepresantai panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras (vieni labiau tinka esant nemigai, nerimui, kiti, atvirkščiai - kai vargina mieguistumas, energijos stoka). Be to, skiriasi antidepresantų nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą. Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas. Kai depresijos gydymas farmakoterapija nepakankamai efektyvus (pvz., dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo), skiriama antidepresantų derinių ar gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.
Depresiją galima gydyti vaistinėmis žolelėmis. Nuo seno depresijos gydymas pradedamas paprastu homeopatiniu vaistu - paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai. Jos veikimo mechanizmas kol kas nėra visiškai aiškus. Gali būti, kad augale esančios veikliosios medžiagos slopina selektyvią serotonino reabsorbciją.
Tačiau, reikia atsižvelgti į grupę žmonių, kuriems antidepresantai yra iš tiesų labai svarbūs ir reikalingi. Sergantiems sunkia depresijos forma - kai depresijos simptomai yra taip stipriai žalojantys, kad žmogus visai nebegali funkcionuoti - antidepresantai padeda daug geriau nei placebo tabletės.
~ 50% visų depresija sergančių žmonių nepajus jokio reikšmingo pagerėjimo vartodami vaistus. Ir net tuo atveju, kai antidepresantai yra efektyvūs, jų veikimas nebūtinai yra tęstinis. Per laiką vaistai gali tiesiog nustoti veikę. Tyrimai sako, kad apie 50% tų, kurie teigiamai sureagavo į vaistus vėl kažkuriuo savo gyvenimo momentu susirgs depresija.
Gydymo formos pasirinkimas labai priklauso nuo Jūsų simptomų sunkumo. Tačiau susidūrus su sunkia depresijos forma vien psichoterapijos ir gyvenimo būdo keitimo neužteks, bus būtinas vaistų bei psichologinės pagalbos derinys. Gali tekti palaukti 2-4 savaites kol antidepresantai pradės veikti. Dažnai tokie simptomai, kaip miegas, apetitas, koncentracijos sunkumai pagerėja anksčiau nei nuotaika. Tad svarbu suteikti vaistams laiko prieš nusprendžiant, kad jie buvo neefektyvūs. Antidepresantai, kaip ir bet kokie kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, gali pradėti džiūti burna, svaigti galva, nukristi kraujo spaudimas, padidėti svoris bei sutrikti seksualinis gyvenimas. Minčių apie savižudybę padažnėjimas atsiranda 18% žmonių, kurie pradeda vartoti antidepresantus. Šis efektas pastebimas ypatingai kalbant apie vaikus ir jaunus žmones iki 25 m. Visgi, ypatingai pirmus kelis mėnesius pradėjus vartoti antidepresantus, svarbu atidžiau stebėti save ar artimąjį. Dėmesio atkreipimas ypatingai svarbus, jei žmogus vaistus vartoja pirmą kartą arba jei dozė buvo pakeista. Ženklai, kad nuo vaistų žmogui darosi blogiau yra šie: nerimas, nemiga, priešiškumas ir didelis sujaudinimas - ypatingai, jei simptomai atsiranda staiga ir situacija staigiai blogėja. Kiti neįprasti elgesio pokyčiai. Naujos kartos antidepresantai - saugūs vaistai, su daugeliu vaistų jie neturi jokios sąveikos, tačiau antidepresantus gali paskirti tik gydytojas, įvertinęs jūsų psichologinę ir fizinę sveikatą bei ligos istoriją.
Taip pat skaitykite: Kas naujo psichikos sveikatos srityje?
Psichoterapija
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Pagrindiniai psichoterapijos tipai:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Daug tyrimų patvirtino kognityvinės psichoterapijos efektyvumą, kartais net pranokstantį antidepresantų poveikį, silpnai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti. KET yra laikoma itin efektyviu depresijos gydymo būdu. Paprastai tariant, KET padeda depresija sergantiems žmonėms pakeisti savo mąstymą ir požiūrį, kad depresijos simptomai sušvelnėtų nevartojant vaistų (arba vartojant mažesnes dozes).
- Metakognityvinė terapija (MKT). MKT seansų metu gydytojas stengiasi pakeisti ne pačias mintis ir jų turinį, o jų kontroliavimo procesus, kurie dėl depresijos tapo šališki. Depresija sergantys žmonės negali objektyviai stebėti įprastų gyvenimo procesų ar vertinti saves socialiniame kontekste. Taigi, MKT turi padėti pakeisti šį šališkumą, o ne pačių minčių turinį. Terapeutai pagrindinius principus gali taikyti didesniam žmonių skaičiui, nes keičiamos ne individualios mintys, o pats požiūris ir už tų negatyvių minčių pasislėpę motyvai.
- Psichoanalitinė ir psichodinaminė psichoterapija.
- Humanistinė psichoterapija. Tai nedirektyvi psichoterapija remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
- Racionalioji psichoterapija. Dr. Ellis yra RET (racionaliosios emocinės terapijos) autorius. Ši psichoterapija logiškai pagrindžia sveiką objektyvią realybę, paneigia liguistą suvokimą ir pagerina paciento socialinę adaptaciją. Racionaliosios psichoterapijos tikslas - pašalinti iracionalias idėjas, išsakomas depresija sergančio paciento. Artima jai yra Dr. Glasser RT (realybės terapija- angl. reality therapy) , kur yra skatinami racionalūs sveiki kliento pasirinkimai (dar vadinama pasirinkimo terapija - angl.
- Tarpasmeninė psichoterapija. Ši psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą. Tarpasmeninė psichoterapija gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai.
Apskritai psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu. Dabartinėje visuomenėje psichoterapija yra pripažintas pagalbos metodas esant įvairiems psichikos sutrikimams. Visa informacija, kurią psichoterapeutas sužino seansų metu, yra griežtai konfidenciali ir lieka paslaptyje. Kiekvienam žmogui būna situacijų, kai jam reikia pagalbos.
Kiti gydymo būdai
- Elektroimpulsų terapija (EIT). Ši terapijos rūšis depresiniams sutrikimams gydyti ypač dažnai buvo taikoma psichiatrijoje 1930-1950 m., vėliau ilgą laiką ji buvo nemėgstama dėl pačios procedūros ypatumų. Pastaruoju metu susidomėjimas šiuo gydymo metodu vėl atgimė. Elektroimpulsų terapija (EIT) dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios. EIT renkamasi tada, kai esant neefektyviai medikamentinei terapijai prarandamas laikas, kuris gali lemti ligonio gyvybę (kai šis atkakliai atsisako maisto, yra didelis savižudybės pavojus). Absoliučių kontraindikacijų EIT nėra, tačiau ją skiriant būtina paisyti sąlyginių kontraindikacijų. EIT veikimo mechanizmas galutinai nenustatytas. Turima duomenų, kad ji aktyvina dopaminerginę sistemą, veikia serotonino, noradrenalino receptorių sistemas; hormonų ir medžiagų apykaitą. Dėl to pagerėja nuotaika, padidėja motorinis aktyvumas.
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Elektros impulso terapijos ir transkranialinės magnetinės smegenų stimuliacijos (TMS) veikimo mechanizmas bei terapinis efektyvumas yra labai panašūs. Literatūroje galima pamatyti magnetinės galvos smegenų stimuliacijos pavadinimo santrumpą rTMS - tai reiškia tą pačią transkranialinę magnetinę stimuliaciją. Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą. Labai svarbu, kad ją atliekant nereikia anestezijos ir nuskausminimo, ji atliekama ambulatoriškai, nesutrinka kognityvinės ligonio funkcijos. Procedūros metu magnetiniai impulsai daro poveikį smegenų bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių pokyčius. Taip normalizuojama biocheminė pusiausvyra smegenyse ir šalinami neuromediatorių disfunkcijos sukelti psichikos sutrikimai. rTMS - tai neinvazinė neuromoduliacijos technika, naudojanti magnetinius impulsus specifinėms smegenų sritims stimuliuoti. Depresijos gydymui rTMS dažniausiai taikoma dorsolateralinei prefrontalinei žievei - smegenų sričiai, atsakingai už emocijų reguliavimą ir nuotaikos kontrolę. Magnetiniai impulsai stimuliuoja arba slopina neuronų aktyvumą, padėdami atkurti natūralų smegenų veiklos balansą. Šis metodas ypač naudingas pacientams, kuriems tradiciniai gydymo metodai, tokie kaip vaistai ar psichoterapija, nepadėjo pasiekti teigiamų rezultatų. rTMS terapija yra saugi, nesukelia skausmo ir nereikalauja anestezijos. Dažniausiai pacientai patiria pagerėjimą jau po kelių seansų, tačiau pilnas gydymo kursas gali užtrukti kelias savaites.
- Šviesos terapija. Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija. Rudenį, pailgėjus tamsiam paros laikui, dalį pacientų ima varginti bloga nuotaika, mieguistumas dieną, padidėjęs apetitas bei kūno masė. Tokių ligonių kraujyje nustatoma didesnė melatonino koncentracija. Ilgėjant šviesiai paros fazei, simptomai susilpnėja. 1980 m. A.Levi padarė pranešimą apie melatonino blokadą ryškia balta šviesa. Gydymas remiasi jos poveikiu per akies tinklainę pogumburiui bei kankorėžinės liaukos ląstelėms. Fototerapijos metu ligonis kasdien, geriausia rytais, dalyvauja šviesos terapijos seansuose, trunkančiuose apie 60 min. Dėl šviesos poveikio mažėja melatonino koncentracija kraujyje, daugėja serotonino ir dopamino.
- Miego deprivacija. 1966 m. W.Schulte depresijai gydyti panaudojo miego deprivaciją. Gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, tai kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti du kartus per mėnesį. Teigiamas miego deprivacijos efektas ypač pastebimas esant melancholinei (net prilygsta antidepresantų poveikiui) bei adinaminei depresijai. Mažesnis poveikis esant asteninei ir/ar nerimastingai depresijai, taip pat negauta teigiamo efekto “maskuotos” depresijos metu. Miego deprivacija mažina depresiją bei didina gydymo antidepresantais veiksmingumą, tuo suteikdama galimybę labai sumažinti farmakologinių preparatų dozes.
- Relaksacinio kvėpavimo technika. Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti relaksacinio kvėpavimo technikos. Šis metodas apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais. Kvėpuojant santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų būti 1:2, tuomet pamažu pereinama prie diafragminio kvėpavimo - t.y kvėpavimo pilvu.
- Sveikas gyvenimo būdas ir fizinis aktyvumas. Reguliariai atliekami aerobiniai fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina pacientų, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę.
- Alternatyvios terapijos. Tai alternatyvios depresijos gydymo priemonės tokios kaip biblioterapija, Ajurvedos praktikavimas, akupunktūra, religijos praktikavimas, aromaterapija. Yra žinoma daug atvejų kai reguliari jogos praktika, meditacijos, malda padėjo visiškai atsikratyti depresijos. Nuo depresijos apsaugo omega 6 ir omega 3, mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12.
Artimųjų vaidmuo
Atsakant į klausimą, ar apskritai yra galima padėti artimajam, sergančiam depresija, viena iš pagrindinių žinučių būtų ta, kad, kai vienas iš šeimos narių serga depresija, ir ypač, jeigu ji yra vidutinio arba sunkaus lygio, tai reiškia, kad serga visa šeima. Artimieji turi labai daug įtakos, kad padėtų žmogui pasveikti. Jų elgesys šeimoje ir buvimas kartu su savo artimuoju, gali tiek padėti žmogui sveikti ir gyti nuo depresijos, tiek atvirkščiai - gali kaip tik padėti jam sirgti. Vienas iš pagrindinių ir pirmųjų dalykų, ką reikia šeimai suprasti, tai žinoti, kokia yra liga depresija. Ir būtent kokia jos forma serga artimasis, nes depresijos formų yra pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, jeigu jūsų artimasis serga ilgalaike depresija, kuri vadinama distimija, tai reiškia, kad jo nuotaika yra visada žemesnė negu vidutinė žmonių nuotaika ir jis nuolatos yra prislėgtas. Sergant depresija vienam iš tėvų, yra labai svarbu tinkamai ją gydyti arba tinkamai išmokti su ja gyventi. Kadangi būtent tėvų rankose yra galimybė užkirsti kelią depresijos perdavimui savo vaikams. Klaidinga manyti, kad vaikai nematys ir nepastebės problemos. Vaikai visuomet pajus, kad pasikeitė arba mama, arba tėtis, kad jie elgiasi kitaip, kad jie su jais bendrauja kitaip, kad galbūt jie miega daugiau, nebeužsiima namuose veiklomis, rečiau kažkur išeina. Pasikeičia daug dalykų, galbūt atsiranda daugiau pykčio namuose ar daugiau liūdesio. Kuomet su vaikais nėra kalbama apie tai, kad šeimoje tėtis arba mama turi tam tikrų sunkumų, kurie siejasi su jais pačiais, bet ne su vaikais, vaikai po tam tikro laiko pradeda galvoti, kad būtent jie yra kalti dėl susidariusių aplinkybių, gal jie kažką netinkamai daro. Todėl labai svarbu yra išmokti sąžiningai, atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis su savo vaikais.
Vilties spindulys
Tikriausiai pats svarbiausias ir teikiantis daugiausiai vilties dalykas kalbant apie depresijos gydymą, yra tai, kad depresija yra ta liga, kuri labiausiai ištirta ir daugiausiai tiriama. Apie 80% sergančiųjų net ir sunkiausia depresijos forma, pasveiksta, jeigu jiems būna pritaikomas tinkamas gydymas, o gydymas gali būti tikrai įvairus. Gali būti taikomas medikamentinis arba psichoterapinis metodas, arba abiejų šių būdų derinys.