Įvadas
Depresija - tai ne tik liūdesys, bet ir rimtas negalavimas, kurį svarbu kuo anksčiau pastebėti ir gydyti. Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad depresija 2020 metais taps antra didžiausia negalės priežastimi po širdies ligų. Šiame straipsnyje aptariama depresija, jos simptomai, paplitimas ir Zungo savęs vertinimo depresijos skalė, naudojama depresiškumui nustatyti. Taip pat nagrinėjami psichosocialiniai darbo veiksniai, susiję su depresija, remiantis Higienos instituto atliktais tyrimais.
Kas yra Depresija?
Depresija apibūdinama kaip liūdesio ar dirglios nuotaikos periodas, trunkantis mažiausiai dvi savaites. Šis sutrikimas pasireiškia sulėtėjusiu mąstymu ir prislopintais judesiais - vangumu. Tai yra depresijos sindromas. Šalia pagrindinių simptomų pastebimas savęs nuvertinimas, savigrauža bei kaltės jausmas.
Depresijos Simptomai
Depresijai būdingi įvairūs simptomai, įskaitant:
- Sutrikęs miegas
- Apetito pokyčiai
- Nesidomėjimas malonia veikla
- Sumažėjęs arba padidėjęs dirglumas
- Sunkumas susitelkti
- Nuovargis
- Beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas
- Mintys apie savižudybę
- Įvairių funkcijų sutrikimai
Jei šie simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites, reikėtų susirūpinti ir kreiptis į specialistus.
Depresija ir Liūdesys
Svarbu atskirti depresiją nuo įprasto liūdesio. Liūdesys yra normali reakcija į skausmingą įvykį, pavyzdžiui, mylimo žmogaus ar gyvūno netektį. Tačiau, jei liūdesys užsitęsia ir trukdo mėgautis gyvenimu ilgiau nei dvi savaites, tai gali būti depresijos požymis.
Taip pat skaitykite: Skalės naudojimas
Depresijos Formos
Depresija gali pasireikšti įvairiomis formomis. Lengva depresija yra silpna išraiška, kuri netrukdo veiklai, tačiau kartais pasireiškia trumpi depresijos epizodai. Sunkesnės depresijos formos gali reikšmingai paveikti žmogaus gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime.
Depresijos Paplitimas
Statistiniai duomenys rodo, kad apie 10 procentų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas. Įskaičiavus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, šis skaičius gali siekti 25 procentus. Tačiau realybė gali būti dar labiau gąsdinanti, nes ne visi ligoniai patenka į gydytojų akiratį.
Svarba Anksti Pastebėti Depresiją
Kuo anksčiau pastebima ligos pradžia, tuo efektyvesnis gydymas. Nuo simptomų pasireiškimo ir gydymo pradžios intervalo priklauso gydymo efektyvumas. Negydant liga gali tęstis 6-12 mėnesių, paveikdama ne tik pacientą, bet ir aplinkinius. Depresijos rezultatai gali būti itin skaudūs: lėtinė forma, savižudybė, nepajėgumas atlikti kasdieninę veiklą, galimi nuolatiniai ligos pasikartojimai ateityje.
Zungo Savęs Vertinimo Depresijos Skalė
Zungo savęs vertinimo skalė yra vienas iš įrankių, naudojamų depresiškumui nustatyti. Ši skalė padeda įvertinti asmens emocinę būklę ir nustatyti, ar yra depresijos požymių.
Kaip Naudoti Zungo Skalę
Kiekvienam požymiui reikia pasirinkti labiausiai tinkantį dažnį. Surinkus tam tikrą balų skaičių, galima įvertinti depresijos lygį:
Taip pat skaitykite: Savęs žalojimo prevencija: patarimai
- Mažiau nei 30 balų - depresijos požymių nėra.
- 41-50 balų - depresijos laipsnis vidutinis.
- Daugiau nei 60 balų - depresija labai stipri.
Jei surinkote daugiau nei 30 balų, rekomenduojama kreiptis į specialistus: gydytoją, psichologą ar psichoterapeutą. Net ir gydytojui kartais trūksta kompetencijos spręsti apie asmens psichinę sveikatą ir būklę.
Psichosocialiniai Darbo Veiksniai ir Depresija
Higienos instituto atlikti tyrimai atskleidė, kad vienas iš veiksnių, įtakojančių depresijos atsiradimą, yra stresas darbe. Tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, kokie psichosocialiniai darbo veiksniai gali būti siejami su depresija.
Tyrimo Metodologija
Vieno tyrimo metu atsitiktinai atrinkti vilniečiai buvo paprašyti užpildyti Zungo savęs vertinimo skalę ir atsakyti į klausimus apie psichosocialinius darbo veiksnius. Šiame tyrime dalyvavo apie pusantro tūkstančio dirbančių vilniečių. Antrojo tyrimo metu buvo apklausiami psichikos sveikatos centruose nuo depresijos gydomi žmonės (291 žmogus). Mokslininkė lygino depresija sergančių bei šia liga nesiskundžiančių žmonių darbo sąlygas. Vertinant rezultatus, buvo atsižvelgiama ir į stresinius gyvenimo įvykius, patirtus ne darbe.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimų metu nustatyta, kad protinį darbą dirbančių vyrų depresiškumas labiausiai susijęs su šiais psichosocialiniais darbo veiksmais:
- Nepasitenkinimas darbu
- Nepasinaudojimas žiniomis
- Užduočių neaiškumas
- Nervinė įtampa
- Darbo beprasmiškumas
- Skubus darbo tempas
- Poilsio stoka
- Darbo neužbaigtumas
- Dažnas užduočių kartojimasis
Dirbančių fizinį darbą vyrų depresiškumą įtakoja:
Taip pat skaitykite: Asmenybės analizės įrankiai
- Baimė prarasti darbą
- Nepasitenkinimas darbu
- Paramos stoka
- Darbo neužbaigtumas
Mišrų darbą dirbantys vyrai labiausiai kenčia dėl:
- Ribotų galimybių darbe pasinaudoti savo žiniomis ir įgūdžiais
- Darbo beprasmiškumo
- Sunkių jo periodų
Dirbančios protinį darbą moterys depresija rizikuoja susirgti dėl:
- Baimės prarasti darbą
- Diskomforto
- Ribotų galimybių pasinaudoti darbe savo žiniomis
- Nervinės įtampos
- Fizinės izoliacijos
- Grįžtamojo ryšio nebuvimo
- Blogų santykių su bendradarbiais
- Netolygaus darbo paskirstymo
- Monotoniškumo
- Darbo neužbaigtumo
- Menkos šeimos paramos
Fizinį darbą dirbančios moterys labiausiai kenčia dėl:
- Nepasitenkinimo darbu
- Baimės jį prarasti
- Nervinės įtampos
- Prieštaringų instrukcijų
- Menkos šeimos paramos
Mišrų darbą dirbančios moterys įvardijo šiuos veiksnius:
- Diskomfortas
- Baimė prarasti darbą
- Socialinė izoliacija
- Nepasinaudojimas žiniomis
- Nervinė įtampa
Darbo Aplinkos Veiksniai Vilniuje
Aukščiau paminėti veiksniai gana plačiai paplitę tarp Vilniaus miesto darbuotojų. Net 68,6 proc. dirbančių vilniečių minėjo užduočių kartojimąsi, 64,1 proc. - karjeros stagnaciją. Apie pusė darbuotojų teigė priversti darbe skubėti (52,9 proc.), kiti skundėsi gaunantys nepakankamą atlygį (52,2 proc.), tuo pat metu atliekantys kelias užduotis (44,9 proc.). Kiek daugiau nei trečdalis dirbančių vilniečių bijo prarasti darbą (38,8 proc.), patiria nervinę įtampą (35,3 proc.) ir sunkius darbo periodus (30,2 proc.), dirba viršvalandžius (34 proc.), atlieka papildomas užduotis (33,4 proc.).
Darbo Aplinkos Poveikis Darbingumui
Kitų tyrimų autorių duomenimis, 31 proc. visų nedarbingumo dienų susidaro dėl psichologinių problemų, 29 proc. - dėl fizinės negalios. Dėl streso Lietuvoje skundžiasi 23 proc. darbuotojų, Europos Sąjungoje - 17 proc. Tyrimas, kuriame dalyvavo 29 tūkst. Europos gyventojų, parodė, kad nelaimingi jautėsi 35 proc. tyrimo dalyvių, 37 proc. juto nerimą, 45 proc. - energijos trūkumą. Lietuvos rodikliai šiame tyrime buvo blogesni už Europos vidurkį (atitinkamai 48, 29 ir 47 proc.). Apie penktadalis dirbančių to paties tyrimo dalyvių, gyvenančių Lietuvoje, pažymėjo, kad dirbo ne taip produktyviai ir kruopščiai kaip galėtų - būtent dėl emocinių problemų.
Rekomendacijos Darbdaviams ir Darbuotojams
Labai svarbu atkreipti darbdavių dėmesį į darbo aplinką organizacijose. Jos netobulinant mažėja darbuotojų darbingumas, pareigingumas, motyvacija, o kartais netinkama psichosocialinė darbo aplinka gali turėti įtakos ir depresijos išsivystymui. Taip pat norisi paskatinti pačius darbuotojus susirūpinti, kokioje aplinkoje jie dirba, kaip jie jaučiasi darbe, nes blogai besijaučiantys ir pagalbos nesikreipiantys žmonės tik gilina krizę, iš kurios vėliau būna gerokai sunkiau rasti išeitį.
tags: #zungo #saves #isivertinimo #depresijos #skale